VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.30. Naujausios žinios

Į Vilnių susirinks daugiau nei 800 finansų rinkų politikos formuotojų, akademikų ir verslo atstovų

Daugiau nei 800 finansų rinkų politikos formuotojų, akademikų ir verslo atstovų iš Lietuvos, JAV, Švedijos ir kitų šalių svečių iš viso pasaulio bei Lietuvos susirinks tarptautinėje Fintech konferencijoje Vilniuje. Šiandien čia vyks didžiausias iki šiol finansų technologijų renginys, kurį organizuoja Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku ir „Tech City Lithuania" asociacija.
„Ambicingas siekis tapti Fintech lydere Baltijos ir Šiaurės šalių regione jau yra girdimas pasaulyje. Kai prieš pusę metų Paryžiuje tarptautinėje konferencijoje sakėme, kad tapsime Fintech lyderiais regione, daug kas kraipė galvas. O dabar sulaukiame klausimų iš kaimyninių šalių, kaip mums pavyko per tokį trumpą laiką atsirasti Fintech žemėlapyje. Siekdami pritraukti Fintech srities investuotojus, sukūrėme palankią teisinę aplinką, patrauklias paskatas įmonių plėtrai. Ir tai, kad į šią konferenciją atvyko daugybė svečių iš viso pasaulio, dar kartą įrodo, kad mums pavyko", - teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigia, kad vien nuo praėjusių metų Fintech įmonėms suteiktos kelios dešimtys veiklos licencijų, o Lietuvą kaip savo pagrindinę buveinę Europoje renkasi pasaulinės kompanijos: „Su atviru dialogui reguliatoriumi bei investicijoms palankia aplinka susipažinę investuotojai apie savo teigiamą patirtį Lietuvoje jau pasakoja kitiems. Jaučiame didžiulį susidomėjimą ir tai tik kelio pradžia siekiant, kad inovacijų ir didėjančios konkurencijos naudą pajustų ir gyventojai bei verslas".
Lietuva finansinių technologijų ir inovacijų sektoriui patraukli dėl savo lanksčios reguliavimo sistemos. Kompanijos gali pasinaudoti reguliatoriaus siūloma pagalba, o licencijavimo procesas - vienas greičiausių tarp ES valstybių. Daugelį verslų vilioja ir Lietuvoje verslui siūloma palanki aplinka bei pasaulinio lygio informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūra.
Netrukus bus įsteigtas skaitmeninis Fintech inovacijų biuras, kuris rūpinsis finansinių technologijų ekosistemos plėtra ir Lietuvos jurisdikcijos pristatymu užsienyje. Lietuvos bankas taip pat kuria naują bandomąją finansinių inovacijų aplinką, kuri kompanijoms leis tobulinti inovatyvius finansinius produktus bei verslo sprendimus. Taip pat numatytas Blockchain technologijos bandomosios aplinkos sukūrimas.
Fintech konferencijoje pranešimus skaitys pasaulinio lygio finansų ekspertai - Nobelio premijos laureatas R. J. Šileris, Jungtinių Amerikos Valstijų Valiutos kontrolės įstaigos kontrolierius K. Noreika ir daugybė kitų pasaulio, Europos ir Lietuvos finansų rinkų ekspertų.

Kalėdinių dovanų siuntimas paštu: ką draudžiama siųsti

Artėjant Kalėdoms sparčiai augant tiek gaunamų iš užsienio, tiek Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų srautui, Lietuvos paštas kviečia gyventojus atsakingai rinktis internetu užsisakomas prekes, kurios bus siunčiamos paštu. Tos kalėdinės dovanos, kurios patenka tarp draudžiamų paštu siųsti daiktų, adresatų gali ir nepasiekti. 
"Prieš užsisakant prekių ir siunčiant jas paštu, siuntų savitarnos terminalais ar per kurjerius rekomenduojame pasidomėti draudžiamų siųsti daiktų sąrašu ir nesugadinti švenčių nei sau, nei artimiesiems. Nebūtinai iš piktos valios, kartais gal iš nežinojimo, pašto siuntose atsiduria daiktų, kurie neatitinka saugumo reikalavimų ir gali sukelti pavojų tiek pašto siuntos gavėjo, tiek jas pristatančio darbuotojo sveikatai", - teigė "LP EXPRESS" kurjerių ir siuntų savitarnos terminalų veiklą vykdančios Lietuvos pašto patronuojamosios įmonės "Baltic Post" direktorius Juozas Buitkus.
Ličio baterijos, jeigu siunčiamos ne elektroniniame įrenginyje, oro pagalvės, dezodorantai ir įvairūs purškiamieji aerozoliai, pirotechnikos gaminiai, degieji skysčiai ir stiprieji alkoholiniai gėrimai, pluoštinės kanapės ir jų sėklos, suvenyrai iš dramblio kaulo ilčių ar krokodilo odos batai, kitos gyvūninės kilmės prekės, ginklai, amunicija ir antikvariniai dirbiniai be specialių leidimų, taip pat prabangių drabužių ir aksesuarų, mobiliųjų telefonų, kosmetikos, kitų pasaulyje garsių prekių ženklų klastotės - tai daiktai (prekės), kurie dažniausiai aptinkami sulaikomosiose pašto siuntose. 
Vis dažniau tarp muitinėje sulaikomų pašto siuntų pasitaiko intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu įtariamų prekių, ypač "Adidas", "Nike", "Michael Kors", "Samsung" prekių ženklų klastočių. Perkantieji internetu užsienio elektroninėse parduotuvėse neturėtų susivilioti itin maža prekės kaina, nes greičiausiai tai bus falsifikatas. 
Pasaulinėje pašto konvencijoje numatyta, kad pašto siuntomis griežtai draudžiama siųsti narkotines ir psichotropines medžiagas, nuodus, degiąsias, radioaktyviąsias, toksines, oksiduojančias ir kitas pavojingas medžiagas, ginklus, degtukus ir žiebtuvėlius, gyvūnus. 
Monetų, banknotų, čekių ar bet kokių pareikštinių vertybinių popierių, kelionės čekių, apdirbtos ar neapdirbtos platinos, aukso arba sidabro, brangakmenių, papuošalų ir kitų vertingų daiktų galima siųsti tik įvertintosiomis (apdraustosiomis) siuntomis ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama tokių daiktų įvežti.
"Siųsdami kalėdinių dovanų artimiesiems, gyvenantiems svetur, pasidomėkime, kokių ribojimų taiko užsienio šalis, į kurią rengiamasi siųsti siuntą", - sako J. Buitkus ir primena, kad draudžiamų siųsti daiktų sąrašą pagal atskiras užsienio šalis galima rasti Lietuvos pašto tinklalapyje www.lietuvospaštas.lt. 
Jei tokių daiktų aptinkama pašto siuntoje, ji pareigūnų sulaikoma arba konfiskuojama ir gavėjo nepasiekia.
Laikantis saugumo reikalavimų pašto siuntos yra peršviečiamos rentgenu, idant jas transportuojant neįvyktų nelaimingų atsitikimų. Daugiausia pašto siuntų su pavojingais siųsti daiktais yra sulaikoma oro uosto terminaluose per aviacinio saugumo patikrinimą.
Informacijos apie draudžiamus siųsti daiktus ir draudžiamų daiktų sąrašą pagal atskiras užsienio šalis, kitus pašto siuntoms taikomus ribojimus galima rasti Lietuvos pašto arba Muitinės departamento internetiniuose tinklalapiuose: www.lietuvospaštas.lt, www.lrmuitine.lt.

Gamtinių dujų kainos gyventojams - vienos mažiausių per dešimtmetį

Gamtinių dujų kainos beveik pusei milijono gyventojų, kurie dujas naudoja maistui ruošti, kitų metų pirmąjį pusmetį bus mažesnės 8 proc., o kitiems, kurie dujomis šildo namus, kainos išliks tokios pačios. Tokias „Lietuvos dujų tiekimo" pasiūlytas kainas ketvirtadienį suderino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
„Tai vienos žemiausių kainų per pastaruosius 10 metų. Tam įtakos turėjo optimizuotas dujų įsigijimas, alternatyvūs importo šaltiniai bei mažėjusios perdavimo, skirstymo paslaugų kainos. Visi šie veiksniai padėjo kompensuoti didesnes prognozuojamas kitų metų pradžios kainas tarptautinėse dujų biržose", - sako „Lietuvos dujų tiekimo" generalinis direktorius Mantas Mikalajūnas.
Iki 500 kub. m. per metus suvartojantiems gyventojams kaina mažės nuo 0,64 iki 0,59 euro už kubinį metrą. Tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 468 tūkstančių.
Daugiau nei 500 kub. m. per mėnesį suvartojantiems „Lietuvos dujų tiekimo" privatiems klientams kainos nesikeis: 0,39 euro už kubinį metrą suvartojantiems nuo 501 iki 20 tūkst. kubinių metrų ir 0,38 euro už kubinį metrą - vartojantiems daugiau nei 20 tūkst. kubinių metrų.
Mėnesio mokestis - pastovioji dedamoji nesikeistų: 0,56 euro už kubinį metrą būtų ir toliau taikoma iki 500 kub. m. suvartojantiems gyventojams, o 3,99 euro - daugiau nei 500 kub. m. per metus vartojantiems klientams.

E.Leontjeva: stokos pažinimas gali pakeisti visus mūsų santykius ir pasaulėžiūrą

Šį rudenį pradėtas filmuoti dokumentinis filmas „Stokos fenomenas", kuris, remdamasis Lietuvos laisvos rinkos instituto inicijuoto tarpdisciplininio tyrimo, skirto stokos reiškinio nagrinėjimui, duomenimis, pasakoja apie stokos reiškinio atradimą ir jo suvokimo kitimą nuo senovės graikų iki šių dienų. 
Filme įžvalgomis apie stokos reiškinį ir jo svarbą šiuolaikiniame diskurse dalijasi daugybė įvairių sričių specialistų, tarp kurių - projekto iniciatorė Elena Leontjeva, vyskupas Kęstutis Kėvalas, fizikas prof. Mikas Vengris, tekstologas prof. Paulius Subačius, filosofai prof. Albinas Plėšnys ir dr. Naglis Kardelis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas, antropologas Saulius Matulevičius, psichologė dr. Rita Rekašiūtė Balsienė, vienuolis brolis Matas ir kiti. 
„Stokos fenomenas" - tai filmas, kuris suteikia galimybę pasidalinti ta nuostaba, kuri ištiko mokslininkų komandą, iš įvairių disciplinų perspektyvos atradusią stoką kaip universalų gyvenimo reiškinį. Iš savo patirties įsitikinome, kaip stokos pažinimas gali pakeisti visus mūsų santykius ir pasaulėžiūrą. Jau išleista mokslinė knyga, kelios publikacijos. Dabar - eilė filmui, todėl džiaugiuosi, kad prodiuseris Kęstutis Drazdauskas atpažino, jog tai yra turininga medžiaga, kuri gali būti perteikta", - sako idėjos autorė E. Leontjeva. 
Filmo režisieriai - Gintautas Smilga ir Ramūnas Aušrotas. Jie taip pat dalinasi savo patirtimi pradėjus dirbti su filmo medžiaga bei ieškant geriausių vaizdinių sprendimų.
„Kai pradėjau rašyti scenarijų filmui, stokos tema paskatino savianalizę. Kaip aš pats reaguoju į stokos situaciją? Juk stokos patirtis yra nemaloni. Atpažinau, kada stoka man pažadina nesaugumo ir „įjungia" teisingumo jausmą („to tai tikrai neturėtų būti!"), bet svarbiausia - kas būna po to. O po to būna augimas, atradimas, inovacija. Tai atsakas į stoką", - sako R. Aušrotas. 
Iššūkius, kylančius šio dokumentinio kino kūrėjams, mini ir prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. 
„Vizualinėmis priemonėmis „pagauti" ir žiūrovui parodyti stokos fenomeną - tikrai nėra pati lengviausia užduotis visai kūrybinei komandai. Tačiau mes tikime, kad Lietuvoje itin retai kuriama filosofinė dokumentika sudomins intelektualų bei smalsų kino žiūrovą", - sako K.Drazdauskas.
Pasak gamybos vadovės Justės Michailinaitės, filmas, kurio montažo darbai įsibėgės gruodžio mėnesį, buvo nufilmuotas įvairiose Vilniaus vietose: Vilniaus Šv. diakono Stepono, Vilniaus Išganytojo ir Kauno evangelikų reformatų bažnyčiose, Vilniaus universiteto Centrinės bibliotekos P. Smuglevičiaus ir Baltojoje salėse bei Č. Milošo skaitykloje, Lietuvos technikos bibliotekoje, Fizikinių ir technologijos mokslų centre. Tikimasi, kad kūrėjai į filmo premjerą žiūrovus galės pakviesti jau 2018-ųjų pradžioje.

Metinės infliacijos išankstinis įvertis pagal SVKI lapkritį - 4,1 procento

Šių metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2016 m. lapkričiu, metinės infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 4,1 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2017 m. lapkričio mėnesį, palyginti su spalio mėnesiu, išankstinis vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,2 proc.

„Via Baltica": jau kitais metais Kauną ir Marijampolę jungs keturių eismo juostų magistralė

Tęsiant magistralės „Via Baltica" modernizavimą, jau kitais metais visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Šiuo metu likę dviejų eismo juostų pločio ruožai, kurių bendras ilgis - apie 24 km - dar dviem eismo juostom bus praplatinti įgyvendinus pasirašytas rangos darbų sutartis, nurodoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, išliekantis didelis avaringumas magistralėje „Via Baltica" - vienas svarbiausių rūpesčių gerinant Lietuvos kelių infrastruktūrą ir eismo saugą.
„Šiuo metu magistralėje vyksta esminiai modernizavimo darbai, vienas po kito platinami ir rekonstruojami vis nauji jos ruožai. Turime aiškų planą, ką nuveiksime per artimiausius kelerius metus. Tikiuosi, kad tai bus veiksmingos priemonės iš esmės gerinant eismo saugą", - sakė susisiekimo ministras.
Darbai vyks „Via Baltica" dalyje - kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai nuo 23,40 km iki 35,40 km, taip pat bus tęsiama šių metų rugpjūtį pradėta kelio rekonstrukcija nuo 45,15 km iki 56,83 km. Šie platinami magistralės ruožai papildys jau anksčiau, 2016-2017 m., iki keturių eismo juostų praplatintas kelio Kaunas-Marijampolė dalis ir užtikrins viso šio kelio ruožo atitikimą automagistralės reikalavimams.
Prienų savivaldybės teritorijoje esantis 12 km ilgio kelio ruožas nuo 23,40 km iki 35,40 km bus praplatintas nuo dviejų iki keturių eismo juostų. Eismo saugai pagerinti šiame ruože bus panaikintos vieno lygio sankryžos, nutiesti jungiamieji keliai, pastatyti 4 viadukai, vienas iš jų - tunelinis. Ties Skriaudžiais, kelio 31,68 km, bus įrengta skirtingų lygių sankryža. Mažinant susidūrimo su gyvūnais pavojų ir rūpinantis aplinkosauga, numatoma įrengti apsaugines tinklo tvoras, nušokimo rampas, barjerus ir vieną požeminę perėją gyvūnams. Šio kelio ruožo rekonstrukciją numatoma baigti 2018 m. spalio mėn. Bendra darbų vertė - 36,9 mln. Eur, iš jų projektui planuojamos 26,9 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) sanglaudos fondo investicijos.
Kitame beveik 12 km ilgio ruože nuo 45,15 km iki 56,83 km, Marijampolės savivaldybės teritorijoje, darbai vyksta nuo šių metų rugpjūčio. Šis ruožas taip pat platinamas iki keturių eismo juostų, tiesiami jungiamieji keliai, statomi šeši viadukai, įrengiamos dvi žiedinės sankryžos, ties Sasnava (52,23 km) ir Puskelniais (56,66 km) - dvi skirtingų lygių sankryžos. Susidūrimo su gyvūnais pavojų mažins apsauginės tinklo tvoros ir barjerai gyvūnams. Darbus numatoma baigti 2018 m. rugpjūčio mėn. Bendra darbų vertė - 51,6 mln. Eur, iš jų planuojamos ES sanglaudos fondo lėšos - 26,8 mln. Eur.
Šiuo metu rengiamasi ir tolesnei „Via Baltica" rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos (A5 kelias nuo 56,83 km iki 97,06 km). Artimiausiu metu bus rengiamas specialusis planas, nustatoma tiksli iki keturių eismo juostų platinamos magistralės trasa, visuomenės poreikiams išperkami magistralei reikalingi žemės sklypai. Tikimasi, kad 2020 m. bus pradėti šio daugiau nei 40 km ilgio ruožo projektavimo ir statybos darbai, o 2022 m. kelias bus išplatintas iki keturių eismo juostų ir atitiks automagistralės reikalavimus.

Ekonomikos komitetas pritarė naujos redakcijos Metrologijos įstatymo projektui

 Lapkričio 29 d. Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam  Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. I-1452 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1210 ES.

Įstatymo projektas parengtas, siekiant, kad veiklos licencijavimą nustatanti teisinė aplinka atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną. Įstatymo projektu tikslinami metrologinio laidavimo sistemos subjektai –atsisakoma bandymų ir patikros laboratorijų, kontrolės ir sertifikavimo įstaigų kaip atskirų metrologinio laidavimo sistemos subjektų, metrologinio laidavimo sistema pildoma paskirtosiomis ir notifikuotomis įstaigomis. Siekiant tinkamai įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus, įstatymo projektu išsamiai reglamentuojama juridinių asmenų teisės atlikti įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus įgijimo tvarka, aiškiai nurodomos tikrinamų asmenų teisės ir pareigos. Taip pat nustatoma, jog ūkio subjektams, užsiimantiems matavimo priemonių, kurioms pagal Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių nacionalinius reikalavimus atliktas tipo įvertinimas ir patvirtinimas, pateikimu ir tiekimu rinkai, nebereikės iš naujo Lietuvos Respublikoje atlikti šių matavimo priemonių tipo įvertinimo ir patvirtinimo procedūros.

Atrinktas kandidatas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus

Teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vadovaujama darbo grupė atrinko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, šio teismo teisėjo Irmanto Jarukaičio kandidatūrą į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjus šešerių metų kadencijai.

I. Jarukaičio kandidatūrą į ESTT teisėjus turės patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Po to, kai jai pritars Respublikos Prezidentė, bus pasikonsultuota su Seimu. Įvykdžius šias procedūras, prieš valstybių narių vyriausybėms bendru sutarimu skiriant ESTT teisėją, kandidato tinkamumą dar vertins ir specialus pagal Europos Sąjungos teisę sudarytas komitetas.

Pretendentas I. Jarukaitis yra dirbęs Teisės biure prie Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos (vėliau ši įstaiga buvo reorganizuota į Europos teisės departamentą), nuo 2010 m. jis dirba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, 2008 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika: narystės konstituciniai pagrindai“, yra daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių ir studijų autorius. 

ESTT teisėjai (t. y. po vieną teisėją iš kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės) skiriami Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių bendru sutarimu. Šiuo metu teismą sudaro 28 teisėjai.

ESTT aiškina Europos Sąjungos (ES) teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse, ir sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus.

Vyriausybė pritarė Karo prievolės įstatymo projektui, kuriuo dvasininkams atidedama privalomoji karo tarnyba

Lapkričio 29 d. Lietuvos Vyriausybė po pateikimo pritarė Karo prievolės įstatymo projektui, kuriame nustatoma, kad dvasininkams atidedama privalomoji pradinė karo tarnyba.  Šios pataisos panaikino Konstitucijai prieštaraujančią Karo prievolės įstatymo nuostatą, kuria nuo karo prievolės buvo atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai bei nešaukiami atlikti nei privalomosios karo tarnybos, nei tarnybos paskelbus mobilizaciją.

Priimtu Karo prievolės įstatymo projektu numatoma, kad dvasininkams bus atidedama tik privalomoji pradinė karo tarnyba, t.y. mobilizacijos atveju jie gali būti šaukiami atlikti karo prievolę, tokiu atveju jie būtų skiriami į karo kapelionų pareigas. Mobilizacijos atveju karo prievolės atlikti pašaukti dvasininkai, kaip ir kiti karinio parengtumo anksčiau neįgiję asmenys, prieš paskiriant juos į tarnybą bus šaukiami į mokymus. 

2017 m. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatyta pašaukti 3537 karo prievolininkus. Šiais metais liko pašaukti kiek daugiau nei 700 karo prievolininkų.

Pagal priimtą Seimo sprendimą nuo 2017 metų kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatyta pašaukti po 3 500–4 000 karo prievolininkų.

Lietuva perduos karinę paramą Ukrainai

Lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Ukrainos gynybos ministerijai  neatlygintinai perduoti nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Lietuvos kariuomenės patikėjimo teise valdomą  turtą.  Remiantis  Vyriausybės nutarimu, Ukrainos gynybos ministerijai neatlygintinai bus perduota Lietuvos kariuomenėje nebenaudojama, ne NATO kalibro ginkluotė ir šaudmenys, kuriuos Lietuvos kariuomenė naudojo iki apginklavimo standartinių NATO kalibrų ginklais. Planuojama, kad šioje paramos siuntoje bus automatiniai šautuvai / karabinai, kulkosvaidžiai, minosvaidžiai, prieštankiniai pabūklai, amunicija ir atsarginės ginkluotės dalys.

 „Turto perdavimas yra nuoseklios ir visapusės Lietuvos paramos Ukrainai jai stiprinant gynybinius pajėgumus dalis ir užtikrinant savo valstybės suverenumą,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Nuo pat Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuva aktyviai palaiko Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, remia Ukrainą visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą.  Lietuva Ukrainai jau yra perdavusi ginkluotės elementų ir šaudmenų. Kartu su sąjungininkais Lietuva padeda Ukrainai reformuoti, rengti ir mokyti jos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvoje gydomi ir reabilituojami sužeisti Ukrainos kariai.

Nauja karinės paramos siunta Ukrainai perduodama atsižvelgiant į 2017 m. liepos mėn. Ukrainos gynybos ministerijos prašymą. Karinės paramos siuntą planuojama perduoti artimiausiu metu, suderinus praktinius klausimus su Ukrainos puse.

Teikdama karinę paramą Ukrainai, Lietuva laikos visų tai reglamentuojančių tarptautinių susitarimų ir konvencijų, ES ir nacionalinių teisės aktų. Lietuvos kariuomenės perduodamas turtas gali būti naudojamas tik Ukrainos gynybos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų šalies saugumui užtikrinti, krašto gynybai, dalyvavimui regioniniuose ir kolektyviniuose susitarimuose, JTO Chartijos nuostatas atitinkančiai veiklai.

Siekiama palankesnių sąlygų neįgaliems asmenims tenkinti specialiuosius poreikius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengtomis pataisomis siekia panaikinti didelius atotrūkius tarp neįgaliesiems skiriamų tikslinių kompensacijų ir diskriminacines nuostatas dėl amžiaus. Neįgaliųjų socialinės integracijos ir susijusių įstatymų pataisas Vyriausybė teiks Seimui. 
Numatoma keisti specialiųjų poreikių nustatymą ir tikslinių kompensacijų dydžius neįgaliesiems, o vietoj dviejų išmokų dydžių įvesti keturis. Siūloma nustatyti tikslinių kompensacijų lygius slaugomiems asmenims (291 euro arba 213 eurų) bei du priežiūros ir pagalbos išlaidų tikslinių kompensacijų lygius (123 eurų arba 67 eurų).
Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyva įstatymų projektuose visos numatytos tikslinės kompensacijos padidintos 11,2 euro. Taip siekiama užtikrinti didesnes išmokas šiems asmenims, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
Numatoma pratęsti galimybę šeimoms gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, kai neįgaliam vaikui sukakus 18 metų ir toliau nepertraukiamai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Taip pat norima suteikti galimybę dėl tikslinės kompensacijos paskyrimo kreiptis ne tik neįgaliajam, bet ir jo sutuoktiniui, giminaičiui ar socialines paslaugas teikiančiam asmeniui bei sudaryti galimybę tikslines kompensacijas teikti ir nepinigine forma - asmeninio asistento, slaugos, transporto paslaugomis. Siūloma atsisakyti diskriminuojančių sąvokų "nedarbingas" ir "iš dalies darbingas".
Be kita ko, pataisos numato, nustatant specialiuosius poreikius, remtis ne tik medicininiais kriterijais, bet ir asmens savarankiškumo kasdienėje veikloje vertinimu. Šį vertinimą atliktų savivaldybių socialiniai darbuotojai.
Pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 d., papildomų lėšų poreikis - apie 14 mln. eurų per pirmuosius metus.

VRK: 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimai mažėja

2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos neįvykdyti skolos įsipareigojimai šių metų lapkričio 28 d. duomenimis sudaro 164 610,64 Eur, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) . 
Palyginus su š. m. liepos 26 d. VRK duomenimis, skolos įsipareigojimai, kurie buvo 482 548 Eur, sumažėjo beveik 3 kartus, o skolos įsipareigojimų iš tuomet buvusių 55 savarankiškų politinės kampanijos dalyvių dar turi 11. 
„Tuo tarpu tik pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui (š. m. vasario 7 d.) politinės kampanijos finansavimo ataskaitose nurodė ar vėliau VRK patikrinimų metu nustatė, kad iš 358 savarankiškų politinės kampanijos dalyvių skolos įsipareigojimus turėjo 72 dalyviai, o skolos įsipareigojimai sudarė 1 333 487 Eur", - paskaičiavo VRK. 
Taigi 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos skolos įsipareigojimai sumažėjo daugiau kaip 8 kartus.
VRK teigimu, didžiausius politinės kampanijos skolos įsipareigojimus turi Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) - 148 974,84 Eur ir Lietuvos centro partija - 7 298,25 Eur. Kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių skolos įsipareigojimai svyruoja nuo 100 Eur iki 3943,79 Eur.
Iš didžiausius skolos įsipareigojimus turėjusių (virš 100 000 Eur) savarankiškų politinės kampanijos dalyvių, skolos įsipareigojimus jau įvykdė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir partija „Tvarka ir teisingumas".
VRK primena, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas numato, jog kiekvienais metais iki vasario 1 d., iki įsiskolinimas bus padengtas, buvęs savarankiškas politinės kampanijos dalyvis privalo pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai apie įsiskolinimų padengimą ir tam panaudotų lėšų šaltinius.
Politinė partija turi teisę padengti skolos įsipareigojimus tik iš partijai nuosavybės teise priklausančio turto, gaunamų aukų ir politinei partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, o kiti politinės kampanijos dalyviai, fiziniai asmenys, - tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų.

VSAT: vykstant į Baltarusiją būtina turėti draudimo dokumentų originalus

Į Baltarusiją vykstantys Lietuvoje registruotų automobilių vairuotojai turėtų vežtis jų draudimo dokumentų originalus, nes su kopijomis bus neįleisti į kaimyninę šalį bei užsitrauks administracinę atsakomybę.
Baltarusijos pasieniečiai Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) informavo, kad šiemet daugiau kaip du kartus padaugėjo Lietuvos piliečių, kurie kaimyninėje šalyje buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių civilinės atsakomybės originalių draudimo polisų neturėjimą. Tokį didėjimą Baltarusijos pareigūnai fiksavo vairuotojams vykstant per Šalčininkų-Benekainių ir Eišiškių-Dotiškių kontrolės punktus. Tačiau ši problema vairuotojams iš Lietuvos yra aktuali ir vykstant per kitus punktus.
Kai Baltarusijos pareigūnams Lietuvoje registruotų automobilių vairuotojai pateikia pačių atsispausdintus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių liudijimus ar žaliąsias korteles, tokių mašinų vairuotojai ne tik atsako administracine tvarka, bet ir yra neįleidžiami į kaimyninę šalį.
Lietuvoje įprasta, kad, pavyzdžiui, draudžiant mašiną internetu, jos savininkas pats atsispausdina elektroniniu paštu gautus draudimo dokumentus ir juos gali pateikti kontrolės metu. Tačiau Baltarusijos pasieniečiams būtina pateikti tokių dokumentų originalus, antraip vairuotojai patirs minėtas problemas.

Kareiviai Nigerijoje išlaisvino daugiau kaip 200 "Boko Haram" įkaitų

Abudža, lapkričio 30 d. (dpa-ELTA). Nigerijos kareiviai, armijos duomenimis, išlaisvino 212 įkaitų, buvusių radikalios islamo grupuotės "Boko Haram" rankose. Kariuomenės atstovas sakė, kad kariai suėmė ir vieną islamistų vadeivą, o keturis sukilėlius nukovė. Įkaitai išlaisvinti netoli Sanos miesto Borno valstijoje.
"Boko Haram" nuo 2009 metų jėga kovoja už islamo dievo valstybės sukūrimą daugiausiai musulmoniškuose Nigerijos šiaurės rytuose. Grupuotė, be kita ko, vykdo išpuolius prieš policiją, kariuomenę, bažnyčias ir mokyklas.
Per "Boko Haram" atakas regione nuo 2009 metų žuvo mažiausiai 20 000 žmonių. Apie 2 mln. nigeriečių dėl smurto paliko savo namus.

"Goldman Sachs": JAV ekonomikai - liūdnos prognozės

Pernelyg ilgas daugumos JAV ekonominių rodiklių augimo laikotarpis anksčiau ar vėliau sukels staigią griūtį, praneša naujienų agentūra "Bloomberg", remdamasi "Goldman Sachs" - vieno iš didžiausių pasaulio investicinių bankų - ataskaita. 
Analitikai pažymi, kad toks augimas buvo fiksuotas tik "audringame 20-ojo amžiaus trečiajame ir auksiniame šeštajame dešimtmetyje". "Retai pasitaiko, kai auga viskas: akcijos, obligacijos, kreditinis aktyvumas. Anksčiau ar vėliau visa, kas gera, pasibaigia, griūtis neišvengiama", - teigiama investicinio banko ataskaitoje.
"Goldman Sachs" ekspertų nuomone, stabdyti audringą augimą pradės didžiųjų šalių centriniai bankai, kurie mažina kiekybinio švelninimo programų apimtis. Vis dėlto ekspertai neatmeta ir drastiškesnio scenarijaus galimybės - pagal tokį scenarijų daugumos aktyvų vertė staiga kristų dėl iškart kelių veiksnių.
Kritimo tempas, "Goldman Sachs" analitikų teigimu, priklausys nuo bendrų veiksnių: šokinio augimo sukeltų neigiamų padarinių, arba tokių pat padarinių ir dar infliacijos. 
Žema infliacija, kuri fiksuojama keletą pastarųjų metų, primena trečiojo ir šeštojo dešimtmečio situaciją, kai ekonomika audringai augdavo, o vėliau nugrimzdavo į recesiją.

Dž. Jelen: ekonomika išlaiko augimo impulsą JAV ir visame pasaulyje

JAV ekonomikos sustiprėjimas leis toliau didinti palūkanų normas, teigiama šalies federalinio atsargų banko (FED) pirmininkės Džanetos Jelen (Janet Yellen) kalboje, parengtoje pasisakymui Kongrese. Vis dėlto JAV FED pirmininkė neįvardijo galimų artimiausio palūkanų didinimo datų, informuoja "Reuters".
"Ekonominis pakilimas apima vis daugiau šalies sektorių, taip pat didžiąją pasaulio ekonomikos dalį", - teigiama Dž. Jelen komentaruose, paskelbtuose prieš jos pasisakymą Jungtiniame ekonomikos komitete.
Pasak Dž. Jelen, kadangi žemos infliacijos laikotarpis greičiausiai bus "laikinas", "mes ir toliau manome, kad palaipsnis federalinio finansavimo palūkanų normos didinimas yra tinkamas".
Dž. Jelen neužsiminė apie galimą palūkanų normos didinimą gruodį, kurį prognozuoja investuotojai. Paskutinio FED posėdžio protokolas parodė, kad "daugelis [Federalinio atvirosios rinkos komiteto] dalyvių prognozuoja, jog būtinybė padidinti palūkanas iškils "trumpalaikėje perspektyvoje".
Per pasisakymą, kuris, manoma, bus vienas iš jos, kaip FED vadovės, paskutinių, Dž. Jelen pareikš, kad ekonomika išlaiko augimo impulsą.
Tam, kad situacija darbo rinkoje stabiliai gerėtų, pakanka, kad darbo vietų skaičius vidutiniškai augtų po 170 tūkst. per mėnesį. Tuo tarpu metinis JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pastaruosius du ketvirčius siekė 3 procentus.

Oro uostui atnaujinus darbą, tūkstančiai turistų paliko Balį

Tarptautiniam oro uostui Balyje atnaujinus darbą, tūkstančiai turistų paliko atostogų salą, kurioje grasina išsiveržti ugnikalnis. Atidarius oro uostą, "reikalai palaipsniui normalizuojasi", ketvirtadienį sakė oro uosto atstovas. Iš Balio jau išskrido daugiau kaip 4 500 žmonių.
Balio tarptautinis oro uostas pirmadienį buvo uždarytas dėl milžiniško Agungo ugnikalnio pelenų debesies. Buvo atšaukta šimtai skrydžių, dėl to saloje įstrigo daugiau kaip 120 000 atostogautojų. Trečiadienį skrydžiai buvo atnaujinti, nes vulkaninius pelenus vėjas papūtė kita kryptimi.
Dėl to ketvirtadienį vėl buvo uždarytas oro uostas netoliese esančioje Lomboko saloje, nes pelenai ir dūmai buvo pučiami jo kryptimi.
Nors ketvirtadienį iš vulkano, atrodo, kilo mažiau pelenų ir dūmų, ekspertai įspėjo neprarasti budrumo. Ugnikalnis esą bet kada gali išsiveržti.

Australija pradės didžiųjų šalies bankų ir finansų sektoriaus tyrimą

Australija atliks bankų ir finansų sektoriaus, pastaruoju metu krečiamo skandalų, viešą tyrimą, ketvirtadienį paskelbė šalies vyriausybė. 
Australijos premjeras Malkolmas Ternbulas (Malcolm Turnbull) pabrėžė, kad "tokį sprendimą priimti buvo būtina", nes raginimai pradėti tyrimą pradėjo kenkti pasitikėjimui bankininkystės bei finansinių paslaugų sektoriumi ir gali pakenkti ekonomikai.
Praėjusių metų pabaigoje keturių didžiausių Australijos bankų vadovai atsiprašė parlamento dėl padidinto klientų apmokestinimo, palūkanų normų klastojimo ir sukčiavimo skandalų draudimo srityje. Kiek anksčiau šalies premjeras atmetė bet kokią tyrimo galimybę, nepaisydamas opozicinių partijų ir jo paties koalicijos narių daromo spaudimo.
Ketvirtadienį apie pradedamą tyrimą pranešta po to, kai vadinamųjų "didžiojo ketverto" bankų - "Commonwealth", "Westpac", NAB ir ANZ - vadovai pasirašė bendrą laišką, savanoriškai paragindami pradėti tyrimą, siekiant susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą ir išsklaidyti neaiškumą šios pramonės srityje.
Australijos premjeras pridūrė, kad "tyrimo metu nebus tikrinamas mūsų bankų finansinis stabilumas ar atsparumas sukrėtimams". Anot M. Ternbulo, tyrimo metu bus ištirtas kiekvienas Australijos finansinis sektorius. Tyrimas bus atliekamas dvylika mėnesių, ataskaita turi būti parengta 2019 m. pradžioje, pridūrė premjeras. Manoma, kad toks tyrimas kainuos 75 mln. Australijos dolerių.

Jungtinės Karalystės premjerė T. Mei netikėtai apsilankė Irake

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) trečiadienį netikėtai apsilankė Irake.
Bagdade susitikusi su savo kolega Haideru al Abadžiu (Haider al-Abadi), ji patvirtino "savo paramą Irako vienybei", sakė Irako vyriausybės atstovas.
Irako kurdai rugsėjo 25-ąją ginčytiname referendume balsavo už nepriklausomybę. Bagdadas tada pradėjo karinę operaciją, per kurią irakiečių pajėgos iš kurdų atsikovojo praktiškai visas teritorijas, esančias už autonominio regiono šalies šiaurėje ribų.

Turkijoje išduoti arešto orderiai 333 kariškiams suimti

Turkijos policija 49-iuose šalies miestuose pradėjo reidus, per kuriuos turi suimti daugiau kaip 300 kariškių. Jie įtariami palaiką ryšius su organizacija, kaltinama pernai šalyje mėginto surengti perversmo organizavimu, trečiadienį pranešė valstybinė šalies žiniasklaida.
Tyrimo dėl JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fetulos Giuleno (Fethullah Gulen) sekėjų Turkijos ginkluotosiose pajėgose kontekste Stambulo prokuroras išdavė arešto orderius suimti 360 asmenų, skelbia valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Tarp šių asmenų yra 333 kariškiai ir 27 civiliai. Įtariama, kad jie - vadinamieji "slaptieji imamai", neva vadovaujantys F. Giuleno šalininkams kariuomenėje.
Anatolijos naujienų agentūros žiniomis, du įtariami kariai jau buvo sulaikyti Zonguldako mieste Šiaurės Turkijoje.
Turkija kaltina F. Giuleną organizavus nesėkmingą 2016 metų liepos 15 dienos bandymą nuversti prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan). Tačiau pats dvasininkas tokius kaltinimus atkakliai neigia.
Nuo pernai metų liepos, kai buvo pradėtas susidorojimas su tariamais F. Giuleno judėjimo nariais, buvo suimta daugiau kaip 50 tūkst. asmenų.
F. Giulenas savo ruožtu tvirtina, kad jo organizacija - taiki ir neturi jokių sąsajų su terorizmu.

Vatikanas apie popiežiaus kelionę Mianmare: popiežius negali išspręsti "neišsprendžiamų problemų"

Negalima tikėtis, kad popiežius Pranciškus išspręs "neišsprendžiamas problemas", trečiadienį teigė Vatikano atstovas ir nesutiko su tuo, kad krito moralinis popiežiaus autoritetas, nes savo vizito Mianmare metu popiežius tiesiogiai nekėlė rohinjų klausimo.
"Nesitikima, kad žmonės išspręs neįmanomas problemas, o moralinis popiežiaus autoritetas išlieka", - popiežiaus vizito Mianmare pabaigoje sakė Vatikano atstovas. 
Viešėdamas Mianmare popiežius Pranciškus paragino šalį "įsipareigoti teisingumui ir gerbti žmogaus teises", tačiau apie persekiojamą musulmonų rohinjų mažumą konkrečiai neužsiminė. Pontifikas šalį kvietė "gerbti visas etnines grupes ir jų identitetą", bet rohinjų konkrečiai neįvardijo.
Mianmare rohinjai susiduria su dideliais apribojimais. Jie yra pilietybės neturinti etninė musulmonų mažuma, susidurianti su persekiojimu Mianmare.

Europoje ŽIV diagnozuojamas per vėlai

Apie pusė visų europiečių, kuriems yra diagnozuota ŽIV infekcija, apie ją sužino jau pažengusioje ŽIV infekcijos stadijoje, parodė atliktas tyrimas. 
2016 metais visoje Europos Sąjungoje (ES) ŽIV virusas buvo diagnozuotas daugiau kaip 29 tūkst. žmonių. Šis skaičius, palyginus su 2015 metais, šiek tiek mažesnis, skelbiama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje.
ECDC direktorės teigimu, vidutiniškai nuo užsikrėtimo iki diagnozės praeina treji metai, o tai reiškia blogesnes perspektyvas šiuo virusu užsikrėtusiems pacientams. 
Didžiajame Europos regione, įskaitant Rusiją, Kazachstaną ir Uzbekistaną, pernai užregistruota 160 tūkst. naujų ŽIV atvejų ir šis regionas tampa vieninteliu pasaulio regionu, kuriame fiksuojamas didėjantis ŽIV užsikrėtusių asmenų skaičius. 
Didžiausias ŽIV užsikrėtusių asmenų skaičius už ES ribų - Ukrainoje. Tuo tarpu didžiausias rodiklis ES tenka Latvijai.

Iranas neleido Bulgarijos premjerą gabenusiam lėktuvui kirsti savo oro erdvės

Iranas neleido šalies oro erdvės kirsti Bulgarijos ministrą pirmininką ir buvusį karalių į Saudo Arabiją gabenusiam lėktuvui, jam teko skristi per Iraką, trečiadienį pranešė Bulgarija.
"Atsisakymas nepaaiškinamas", - praėjus dienai po incidento iš Saudo Arabijos sostinės Rijado pranešė Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Jekaterina Zaharieva.
Ministrės teigimu, Irano ambasadorius Bulgarijos sostinėje Sofijoje buvo iškviestas paaiškinti šio incidento. Teigiama, kad iš pradžių Iranas buvo davęs leidimą kirsti savo oro erdvę.
Lėktuvu skrido buvęs Bulgarijos karalius Simeonas II, ministras pirmininkas Boiko Borisovas, J. Zaharieva ir keturi kiti ministrai. 
Tai pirmasis Bulgarijos premjero vizitas į Saudo Arabiją nuo to laiko, kai dabar Europos Sąjungai (ES) priklausanti buvusi komunistinė valstybė ir Saudo Arabijos Karalystė prieš 20 metų užmezgė ryšius.

Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Madagaskaru

Dramblio Kaulo Kranto sostinėje Abidžane viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Madagaskaro Respublikos Prezidentu pasirašė bendrąjį komunikatą dėl diplomatinių santykių formalizavimo.
Susitikimo su Prezidentu Henriu Radžinerimameinina (Hery Rajaonarimampianina) ir užsienio reikalų ministru Henriu Raberiu Endžiaka (Henry Rabary Njaka) metu aptartos galimos dvišalių santykių plėtros kryptys, tolesnis bendradarbiavimas daugiašaliuose formatuose, regioniniai ir globalūs klausimai. L. Linkevičius pristatė didėjantį mūsų šalies įsitraukimą Afrikoje.
Madagaskaras yra 183-čia valstybė, su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius. Jungtinėms Tautoms priklauso 193 šalys narės. 
L. Linkevičius taip pat susitiko su Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos užsienio reikalų ministru Vorkne Gebe (Workneh Gebeyeh), su kuriuo kalbėjo apie dvišalio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą. Ministrai sutarė artimiausiu metu baigti derinti politinių konsultacijų ir ekonominio bendradarbiavimo susitarimus. L. Linkevičius, pažymėdamas dvišalių kontaktų svarbą stiprinant Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos Sąjungos (AS) bendradarbiavimą, pakvietė V. Gebe su oficialiu vizitu apsilankyti Lietuvoje. 
Šie susitikimai vyko penktojo Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Abidžane paraštėse. ES-AS viršūnių susitikimai rengiami kas trejus metus. Planuojama, kad kitas susitikimas vyks 2020 metais vienoje iš Europos Sąjungos sostinių.

Vyriausybė: dvasininkams atidedama privalomoji karo tarnyba

Vyriausybė pritarė Karo prievolės įstatymo projektui, kuriame nustatoma, kad dvasininkams atidedama privalomoji pradinė karo tarnyba. Šios pataisos panaikino Konstitucijai prieštaraujančią Karo prievolės įstatymo nuostatą, kuria nuo karo prievolės buvo atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai bei nešaukiami atlikti nei privalomosios karo tarnybos, nei tarnybos paskelbus mobilizaciją. 
Karo prievolės įstatymo projektu numatoma, kad dvasininkams bus atidedama tik privalomoji pradinė karo tarnyba, t. y. mobilizacijos atveju jie gali būti šaukiami atlikti karo prievolę, tokiu atveju jie būtų skiriami į karo kapelionų pareigas. Mobilizacijos atveju karo prievolės atlikti pašaukti dvasininkai, kaip ir kiti karinio parengtumo anksčiau neįgiję asmenys, prieš paskiriant juos į tarnybą bus šaukiami į mokymus. 
2017 m. į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatyta pašaukti 3537 karo prievolininkus. Šiais metais liko pašaukti kiek daugiau nei 700 karo prievolininkų.
Pagal Seimo sprendimą nuo 2017 metų kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą numatyta pašaukti po 3 500-4 000 karo prievolininkų.

Vyriausybė pritarė Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijos projektui

Vyriausybės posėdyje pritarta atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektui. Dabar strategijos projektas bus pateiktas svarstymui Seime.
„Atnaujinta energetikos strategija reikalinga tam, kad visos pusės - nuo vartotojo iki investuotojo - žinotų, kuria kryptimi juda Lietuvos energetikos politika ir būtume aiškiai tai krypčiai bei konkretiems tikslams įsipareigoję, nesiblaškytume ir jų siektume", - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 
Strategijos projekte įrašyti šalies energetikos tikslai, jų įgyvendinimo priemonės iki 2030 m. bei nubrėžtos energetikos plėtros gairės iki amžiaus vidurio. Strategija numato keturias pagrindines Lietuvos energetikos politikos kryptis - energetinis saugumas, žaliosios energetikos plėtra, konkurencingumas ir inovacijos.
Įgyvendinant energetikos politiką bus siekiama, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų mažesnės nei regiono valstybėse.
Strategijoje numatoma per artimiausius penkerius metus stiprinti Lietuvos energetinių sistemų ir rinkų integraciją į Europos Sąjungos (ES) sistemas. Įgyvendinus du svarbiausius šios srities projektus - elektros sistemų sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais (iki 2025 m.) bei pastačius dujotiekių jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (iki 2021 m.) - bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į ES energetinę sistemą.
Stiprinant energetinį saugumą, bus plėtojama patikima ir konkurencinga vietinė elektros energijos gamyba, kas mažins šalies priklausomybę nuo elektros importo. Tikimasi, kad 2020 m. Lietuvoje bus pagaminama 35 proc. reikalingos elektros energijos. 2030 m. importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminami jau du trečdaliai reikalingos elektros, o 2050 m. visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje.
Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) didinimas yra viena svarbiausių strategijos krypčių. Planuojama, kad iki 2030 m. 45 proc. suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 m. energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių sudarys net 80 proc. Iš vėjo pagaminta energija taps pagrindine - 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamins vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti 65 proc.
Skatinant žaliosios energetikos plėtrą, strategijoje numatyta skatinti aktyvų pačių energijos vartotojų dalyvavimą energijos gamyboje. Gyventojams, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Planuojama, kad iki 2020 m. savo poreikiams elektrą pasigaminančių vartotojų skaičius išaugs iki 34 tūkstančių, kas sudarys beveik 2 proc. visų elektros energijos vartotojų Lietuvoje. Iki 2030 m. gaminančių vartotojų šalyje turėtų būti ne mažiau kaip 500 tūkst.
„Europoje ir visame pasaulyje energetika išgyvena didelį virsmą - pereinama prie kitokių energijos gamybos modelių ir skatinami kitokie energijos vartojimo įpročiai. Energetikos tikslas ne tik garantuoti saugumą, bet kurti realią naudą kiekvienam vartotojui ir pridėtinę vertę ekonomikai. To ir siekiame šia atnaujinta strategija", - sako energetikos ministras.
Energetikos konkurencingumas - dar viena labai svarbi strategijos kryptis. Siekiant šio tikslo, toliau bus kuriama pažangi elektros rinka - bus atskirtos elektros energijos tiekimo, elektros energijos skirstymo ir perdavimo paslaugų rinkos bei kuriamos vienodos konkurencinės sąlygos visoms elektros gamybos technologijoms.
Dar viena priemonė skatinti energetikos konkurencingumą - energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Įvertinus tai, kad didžiausias energijos taupymo potencialas yra pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, strategijoje numatoma teikti pirmenybę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimui bei skatinti mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas.
Ketvirtas strategijoje įrašytas siekis - proveržis inovacijų srityje. Per artimiausius penkerius metus Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turėtų virsti pažangias technologijas kuriančia ir eksportuojančia valstybe. Siekiant šio tikslo, bus skatinama energetikos technologijų eksperimentinė ir pramoninė plėtra, sukurtas atsinaujinančios energetikos technologijų kompetencijų centras, toliau plėtojamas suskystintųjų gamtinių dujų srityje sukauptų kompetencijų potencialas.
Neseniai buvo parengta galutinė strategijos projektui atlikto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita. Ji buvo patikslinta įvertinus visuomenės ir SPAV vertinimo subjektų (Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos ministerijų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos) pastabas.
SPAV pagrindinis tikslas - nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas strategijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai; konsultuotis su už aplinkos, visuomenės sveikatos ir kultūros paveldo pasaugą atsakingomis institucijomis bei visuomene; užtikrinti, kad strategijos rengimo organizatorius turės išsamią ir patikimą informaciją apie galimas reikšmingas strategijos pasekmes aplinkai ir atsižvelgs į ją.

ES prašo įmonių pagalbos kovojant su produktų klastotėmis

Europos Sąjunga (ES) prašo kompanijų padėti kovoje su produktų klastotėmis bei skaičiuoja, kad į ES rinką kasmet patenka piratinių ir klastotų produktų už 85 mlrd. eurų.
Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia, kad klastotos prekės sudaro apie 2,5 proc. visos prekybos pasaulyje. Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad dėl klastočių itin pažeidžiamos mažos, naujoviškos įmonės.
EK taip pat su įmonėmis siekia surasti kelią, kaip apriboti pajamas iš reklamos internetiniams puslapiams, siūlantiems klastotas prekes. Taip pat norima apriboti jų prieigą prie mokėjimo paslaugų ir skatinti logistikos įmones nepervežinėti klastočių.
Šiomis priemonėmis galima norimą efektą pasiekti greičiau nei teisiniais būdais, teigia komisija.
EK taip pat papildė esamus ES įstatymus naujomis nuorodomis dėl intelektinės nuosavybės saugojimo, siekiant užtikrinti, kad visos Europos Sąjungos narės jas taikytų vienodai.

Vyriausybė ketina nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo vartojimo ribas

Vyriausybė sieks užtikrini visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo vartojimo ribas.
Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos Konstitucinio įstatymo projekto pataisoms, kurios įteisintų skaidresnę ir nuoseklesnę kalbos politiką.
"Pastaraisiais dešimtmečiais politinės, ekonomines ir socialinės aplinkybės gerokai pasikeitė. Mes privalome užtikrinti lietuvių kalbos taisyklingą vartojimą, jos puoselėjimą, nes gimtoji kalba - valstybės piliečius jungianti ir vienijanti jėga, mūsų kultūros pamatas", - sako Premjeras S.Skvernelis.
Numatoma nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo vartojimo ribas, užtikrinti lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse. Didelis dėmesys skiriamas valstybinės kalbos vartojimui radijuje, televizijoje, kine, viešuosiuose užrašuose.
Įstatymo nuostatas siūloma taikyti ne tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, bet ir kitoms asmenų grupėms, Lietuvoje veikiantiems ES narėse įsisteigusiems juridiniams asmenims, organizacijoms. Aiškiau, kad praktikoje nekiltų problemų, apibrėžiama tvarka dėl pagalbinės (užsienio) kalbos vartojimo valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų veikloje.
Numatyta užtikrinti fizinių asmenų teises į administracinį, baudžiamąjį, civilinį procesą nediskriminuojant kalbos pagrindu, nepritarta siūlymui institucijose dokumentus priimti tik lietuvių kalba.
Įtvirtinami aiškūs kriterijai ir sąlygos, kurioms esant yra pagrindas iš darbuotojų reikalauti perlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Atsisakoma nuostatų, kurios sukeltų nepagrįstai didelę reguliacinę naštą.
Atsižvelgiant į laikmečio pokyčius, ketinama aiškiau reglamentuoti lietuvių kalbos tvarkybos principus.
Dabar lietuvių kalbos apsaugą reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas, jis priimtas 1995 metais ir yra gerokai pasenęs tiek dėl teisinės normų aiškumo, tiek teisės technikos požiūriu, primenama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis dalyvaus į R. Reagano gynybos forume

Lapkričio 30 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis išvyksta į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dalyvaus Ronaldo Reagano vardo nacionaliniame gynybos forume. Ministras kartu su JAV saugumo ir gynybos pareigūnais diskutuos apie svarbiausius šių dienų iššūkius globaliai saugumo darbotvarkei ir JAV nacionaliniam saugumui. Forume numatytos diskusijos JAV gynybos prioritetų tema, svarbiausių iššūkių JAV saugumo darbotvarkei aptarimas, JAV gynybos pramonės vystymas, dabartinės administracijos planai stiprinti JAV kariuomenę bei kiti klausimai.

Lietuvos atstovai dalyvauti forume pakviesti pirmą kartą.

„Forumo metu bus aptarti prioritetiniai JAV nacionalinės saugumo darbotvarkės bei kariuomenės stiprinimo klausimai, kurie aktualūs ir Lietuvai, siekiant užtikrinti tolimesnį JAV vaidmenį mūsų regiono saugumo stiprinime“, – sako ministras R. Karoblis.

R. Reagano nacionalinis gynybos forumas yra vienas iš svarbiausių JAV saugumo ir gynybos bendruomenės metinių renginių, kuriame dalyvauja JAV administracijos atstovai, kongreso nariai, kariuomenės lyderiai, įtakingų žiniasklaidos priemonių atstovai ir keletas kviestinių svečių iš užsienio. Jame taip pat ketina dalyvauti  JAV Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimams plk. gen. H.R. McMasteris, gynybos sekretoriaus pavaduotojas P.M. Shanahan, gynybos sekretoriaus patarėja logistikai, technologijoms ir įsigijimams E. Lord bei dar apie 100  kitų aukšto lygmens asmenų, darančių įtaką JAV saugumo ir gynybos politikai.

JAV yra svarbus strateginis Lietuvos gynybos partneris. Pasikeitus saugumo situacijai regione po 2014 m., JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes. JAV kariai taip pat dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Šiuo metu NATO Baltijos oro policijos misiją iš Šiaulių Aviacijos bazės vykdo JAV karinių oro pajėgų kontingentas.

Atgal