VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

11.11. Naujausios žinios

Gimtadienį švenčianti Vyriausybė atveria duris lankytojams

Šiandien Lietuvos Respublikos Vyriausybė švenčia 99-erių metų gimtadienį. Ta proga Vyriausybės rūmai atveria duris lankytojams ir kviečia dalyvauti diskusijose, filmo peržiūroje, paklausyti šventinio koncerto. 
Renginį atidarys diskusijų ciklas "Praeitis. Dabartis Ateitis". Diskusijos kvies išsiaiškinti, kurios istorinės asmenybės padarė didžiausią įtaką mūsų šaliai ir paliko reikšmingiausius pėdsakus Lietuvos politikoje, taip pat gilinsis į dabarties politikos aktualijas ir ateities perspektyvas.
Vyriausybės kino salėje bus rodomas naujas Rimo Bružo filmas "Istorijos perimetrai. Vasario 16-osios Lietuva". Renginio dalyviai bus vieni pirmųjų, išvysiantys naują režisieriaus darbą. Taip pat vyks ekskursijos, "protmūšis" apie Vyriausybės istoriją, užsiėmimai vaikams: vėliavų dirbtuvės, atvirukų Lietuvai gamyba, piešinių paroda, skelbia Vyriausybės spaudos tarnyba. 
Atvirų durų dieną vainikuos choro "Kivi" koncertas ir modernaus šokio pasirodymas. 
Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo gimtadienį švenčia lapkričio 11 dieną. Tądien 1918 metais Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę, o Vilniuje pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos trispalvė vėliava.

Teismai ruošiasi reformai: teisingumas žmonėms taps labiau prieinamas

Paskutiniai šių metų mėnesiai šalies teismams intensyvių darbų metas - rengiamasi teismų reformai, kurią įgyvendinus nuo 2018 m. sausio 1 d. šalyje veiks 22 teismai vietoj šiuo metu funkcionuojančių 62.
Įgyvendinus teismų reformą, vietoj 49 apylinkių teismų liks 12 apylinkės teismų su 4-5 padaliniais, vietoj 5 apygardų administracinių teismų veiks 2 apygardų administraciniai teismai. Teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau jie bus administruojami iš keliolikos pagrindinių centrų.
Nuo kitų metų kreiptis į teismą žmogui taps paprasčiau - kreipdamiesi į apylinkės teismą gyventojai galės patys pasirinkti, kuriame apylinkės teismo filiale teikti teismo procesą pradedančius dokumentus. 
„Pavyzdžiui, žmogus gyvena Palangos mieste, o jo byla turi būti narinėjama Kretingos teisme. Šiuo metu jis turėtų vykti į Kretingos teismą ir ten priduoti reikalingus procesinius dokumentus. Tuo tarpu nuo kitų metų jis galės tai padaryti savo miesto teisme, o jo pateikti dokumentai teismų sistemos resursais bus pristatomi į tą teismą, kuris bylą nagrinės", - aiškina Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.
Nuo kitų metų, atsižvelgdamas į proceso šalių gyvenamąją vietą ir galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, teisėjas turės teisę bylos nagrinėjimą perkelti į bet kuriuos to paties apylinkės teismo rūmus ar kitas patalpas. „Taip bus praplečiamos galimybės greičiau išnagrinėti bylą, taupomos teismo proceso dalyvių lėšos", - apie naudą piliečiams pasakoja pirmininkas.
R. Norkaus teigimu, teismų lankytojai nuo kitų metų turėtų pajusti ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą. Teismuose diegiant gerosios vadybos principus bus nustatyti bendri teismo klientų aptarnavimo, bylų duomenų valdymo standartai.
Tikimasi,kad naujovės leis suvaldyti bylų srautus visuose šalies teismuose, - atsiradus galimybei perduoti bylas nagrinėti teisėjams iš vienų į kitus teismo rūmus, bus suvienodintas teismo rūmų darbo krūvis. Be to, po reformos įgyvendinimo teismų veiklos teritorijos sutaps su policijos ir prokuratūros centrinių padalinių teritoriniu išdėstymu - taip bus panaikinti organizaciniai bylų nagrinėjimo trukdžiai.
Nuo kitų metų šalyje vietoj 49 apylinkių teismų liks 12 apylinkės teismų: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Plungės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regiono apylinkės teismai su 4-5 padaliniais (vadinamais teismo rūmais) bei Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Vietoj 5 apygardų administracinių teismų veiks 2 apygardų administraciniai teismai: Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas, turėsiantis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmus.
Be šių teismų, toliau savo veiklą vykdys Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 5 apygardų teismai.
Pirmasis teismų reformos etapas jau įvyko 2013 m. sujungus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose veikiančius apylinkių teismus. 
Lapkričio 15 dieną teismai organizuoja konferenciją „Teismų reforma: kas laukia 2018 metais?" Jos metu drauge su teismų, prokuratūros, policijos ir verslo atstovais bus aptartos kitais metais šalies gyventojų laukiančios naujovės, pokyčiai tarpinstitucinio bendradarbiavimo srityje.

Šalies kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis drėgnos

Ankstų šeštadienio rytą Lietuvoje oro temperatūra nuo 3 iki 7 laipsnių šilumos.
Dėl buvusio arba besitęsiančio lietaus didžiojoje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis drėgnos, informuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Vandens gylis krašto kelio Nr. 206 Šilutė-Rusnė apsemtame ruože, kurio ilgis - 425 metrai (nuo 6,30 iki 6,73 km), išlieka iki 40 cm. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. VĮ "Kelių priežiūra" Klaipėdos padalinys specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur palis. Vėjas pietvakarių, 9-14 m/s, galimi gūsiai 15-20 m/s, vakariniuose rajonuose vietomis iki 25 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 3 iki 8 laipsnių šilumos.

Prezidentė susitiks su sugrįžusiais Tauragės emigrantais

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, lapkričio 13 d., lankysis Tauragėje, kur domėsis sugrįžusių emigrantų patirtimi ir savivaldybės iniciatyvomis, siekiant susigrąžinti savo žmones namo.
Prezidentė apsilankys Tauragės industriniame parke įsikūrusioje įmonėje „Ansell", bendraus su iš emigracijos grįžusiais ir čia dirbančiais tauragiškiais bei duos startą projektui „Globali Tauragė". Šios iniciatyvos tikslas - palaikyti ryšį su iš regiono emigravusiais žmonėmis ir informuoti juos apie grįžimo į gimtąjį miestą galimybes. „Globalios Tauragės" internetinėje platformoje nuo pirmadienio bus galima rasti koncentruotą informaciją apie naujas verslo kūrimo galimybes, padėtį darbo rinkoje ir laisvas darbo vietas.
Nors emigracija neaplenkia nė vieno miesto ir rajono, daug išvykusių žmonių domisi galimybėmis sugrįžti į Lietuvą. Beveik kas antras gyvenimą svetur pasirinkęs žmogus galvoja apie galimybes grįžti gyventi į gimtinę. Tačiau reta savivaldybė turi pasiūlymų paketą žmonėms - pagalbą ieškant darbo, mokant ir adaptuojant vaikus. Tauragė yra viena iš nedaugelio savivaldybių Lietuvoje, kuri pati ėmėsi iniciatyvos susigrąžinti į užsienį išvykusius kraštiečius ir padėti jiems integruotis.
Ši savivaldybė yra vienintelė šalyje, turinti visų išvykusių kraštiečių registrą ir nuolat palaikanti su jais ryšius. Miestas aktyviai remia emigrantų įsidarbinimą, kuria naujas darbo vietas, o čia investuojančios kompanijos atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos, nekilnojamojo turto mokesčių. Įmonės gali prašyti paramos išlaidoms, kurias patyrė įsigydamos naują įrangą.
Tauragės rajono savivaldybė papildomai finansuoja sugrįžusių vaikų lietuvių kalbos mokymą, yra įkūrusi išlyginamąją klasę emigrantų vaikams. Pernai iš Tauragės išvyko 733 gyventojai, grįžo 256.
Milžinišką emigraciją šalies gyventojai laiko didžiausia Lietuvos bėda. Šiemet per dešimt mėnesių iš mūsų šalies emigravo per 50 tūkst. žmonių, bet grįžo beveik tūkstančiu daugiau negu pernai - 15 tūkst. Per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.

Suderinta metinė infliacija spalį buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė nei pagal vartotojų kainų indeksą

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) spalio mėn. apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,3 proc. ir buvo tokia pati kaip infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI).
Statistikos departamento duomenimis, spalio mėn. pagal SVKI apskaičiuota metinė (2017 m. spalio mėn., palyginti su 2016 m. spalio mėn.) infliacija sudarė 4,2 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė, nei infliacija, apskaičiuota pagal VKI.
Skaičiuojant pagal SVKI, 2017 m. spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc. Pagal VKI apskaičiuotas mėnesinis kainų padidėjimas sudarė 0,2 proc.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva lapkričio 11-ąją:
1832 m. caro valdžios įsakymu lietuviški įstaigų pavadinimai pakeisti į rusiškus.
1918 m. patvirtinta pirmoji laikinoji Augustino Voldemaro vadovaujama Lietuvos Vyriausybė.
1920 m. Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas pritarė Klaipėdos prijungimui prie Lietuvos autonomijos teisėmis.
1940 m. Berlyne įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas, turėjęs pogrindinius centrus ir antisovietines organizacijas sovietų okupuotoje Lietuvoje. Jo tikslas buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės kilus Vokietijos ir SSRS karui.
1989 m. Latvijoje vykusiame Baltijos Tarybos posėdyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąjūdžių atstovai nutarė nedalyvauti balsavime SSRS Aukščiausiojoje Taryboje priimant prieš respublikų suverenitetą nukreiptus įstatymus.
1999 m. Seime prisiekė dešimtoji, Andriaus Kubiliaus vadovaujama, Lietuvos Vyriausybė.
2004 m. į paskutinį posėdį susirinkę 2000-2004 metų kadencijos Seimo nariai skubos tvarka pirmieji Europoje ratifikavo Europos Sąjungos Konstituciją.
2006 m. eidamas 76-uosius metus Vilniuje tragiškai žuvo kompozitorius, dirigentas, akordeonininkas ir pedagogas Mikas Vaitkevičius.
2006 m. eidamas 72-uosius metus Vilniuje mirė žinomas tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Igoris Piekuras.
2007 m. eidamas 74-uosius metus po sunkios širdies operacijos mirė kompozitorius, pedagogas Leonas Povilaitis.
2010 m. šiurkščiai Konstituciją pažeidęs Linas Karalius per apkaltą neteko Seimo nario mandato.
2013 m. Lenkijos Nepriklausomybės dienos proga Prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) Didžiojo kryžiaus ordinu už nepaprastus nuopelnus stiprinant tarpkultūrinį dialogą, humanizmo idėjų sklaidą ir kultūrinio Lenkijos paveldo populiarinimą apdovanojo rašytoją, vertėją ir publicistą Tomą Venclovą. Tai yra aukščiausias ne Lenkijos Respublikos piliečiui skiriamas apdovanojimas.
2016 m. Danijos mieste Orhuse vykusiame Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) profesionalų lygos klasikinių šokių pasaulio čempionate Lietuvos atstovai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė (Kauno "Sūkurys") iškovojo sidabro medalius.

Spalį Estijoje užregistruota 29 600 bedarbių

Spalio pabaigos duomenimis, Estijoje registruotų bedarbių buvo 29 626 asmenys, kurie sudarė 4,6 proc. visos darbo jėgos nuo 16 metų iki pensinio amžiaus. Apie tai informuoja Estijos naujienų portalas err.ee. 
Didžiausias registruotas nedarbas šių metų spalį buvo Ida Virumoje (9,3 proc.) ir Valgamoje (8,5 proc.), o žemiausias - Harjumoje (3,4 proc.). ir Saremoje (3,8 proc.). 
Spalio pabaigoje didžiausią dalį prieš užsiregistruojant darbo biržoje dirbusių asmenų sudarė nekvalifikuoti darbininkai (23 proc.), prekybos ir paslaugų sferos darbuotojai (18 proc.) ir kvalifikuoti darbuotojai ir amatininkai (17 proc.).
Bendras per spalio mėnesį darbo rinkai perduotų darbo vietų skaičius siekė 9 796 darbo vietas. Daugiausia darbo vietų pasiūlyta prekybos ir paslaugų sferos darbuotojams (24 proc.), kvalifikuotiems darbuotojams ir amatininkams (21 proc.) ir nekvalifikuotiems darbininkams (20 proc.).
Bedarbių šalpų kasa nurodo spalį iš viso išmokėjusi pašalpas 9 032 asmenims, t. y. 26 proc. visų per mėnesį užregistruotų asmenų. Vidutinis šalpos dydis už visą kalendorinį mėnesį siekė 449 eurus, todėl iš viso išmokoms institucija skyrė per 3,4 mln. eurų. Maždaug 151 euro dydžio šalpą spalį gavo 6 779 asmenys, arba 20 proc. viso registruoto bedarbių skaičiaus.

Švedija dar pusei metų pratęs šalies sienų kontrolę

Švedijos vyriausybė dar šešiems mėnesiams pratęs šalies sienų kontrolę. Toks sprendimas buvo priimtas penktadienį ministrų kabineto posėdyje, praneša TASS.
"Vyriausybė priėmė sprendimą dėl pasienio kontrolės pratęsimo dar šešiems mėnesiams, iki 2018 metų gegužės 11 d. Sprendimas priimtas remiantis bendraisiais ES įstatymais ir vyriausybės nuomone, kad viešajai tvarkai ir vidaus saugumui tebegresia pavojus", - sakoma Švedijos vyriausybės kanceliarijos pranešime.
Pasak Švedijos vyriausybės, "nepakankama ES išorinių sienų kontrolė gali leisti potencialiems teroristams patekti į Šengeno zoną", todėl Švedija turi tęsti savo vidaus pasienio kontrolę. Patikra bus atliekama pietinio ir vakarinio regionų uostuose, taip pat ant tilto per Eresūno sąsiaurį.
2015 metais į Švediją, kurioje gyvena 9,8 milijono žmonių, atvyko 163 tūkstančiai migrantų. Tai - aukščiausias rodiklis Europoje skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui.
Siekdama apriboti migracijos srautą, Švedijos vyriausybė 2016 metų pradžioje įvedė pasienio kontrolę ir sugriežtino atvykėlių priėmimo sąlygas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi lapkričio 11-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1050 m. gimė šventosios Romos imperijos imperatorius nuo 1056 iki 1106 metų Henrikas IV.
1500 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XII ir Aragono karalius Ferdinandas pasirašė Granados sutartį dėl Italijos pasidalijimo.
1748 m. gimė Ispanijos karalius Karolis IV, valdęs 1788-1808 metais.
1821 m. gimė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis, parašęs romanus "Nusikaltimas ir bausmė", "Idiotas", "Broliai Karamazovai" ir kt.
1837 m. Rusijoje pradėjo veikti pirmoji keleivinio geležinkelio linija, sujungusi Sankt Peterburgą su Carskoje Selo.
1861 m. mirė Portugalijos karalius Pedras V.
1869 m. gimė karalius Viktoras Emanuelis III, valdęs Italiją nuo 1900 iki 1946 metų. Praėjus mėnesiui po jo atsistatydinimo, Italijoje per referendumą buvo nuspręsta atsisakyti monarchijos.
1882 m. gimė Švedijos karalius Gustavas VI, valdęs nuo 1950 metų. Šis garsus mokslininkas ir archeologas buvo paskutinis Švedijos karalius, iki konstitucinės reformos turėjęs realią politinę galią.
1889 m. į JAV buvo priimta 42-oji, Vašingtono, valstija.
1918 m. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Prancūzijos Kompjeno vietovėje pasirašius paliaubas, baigėsi konfliktas, per kurį žuvo daugiau kaip 10 mln. žmonių.
1918 m. Juzefas Pilsudskis (Jozef Pilsudski) paskelbė nepriklausomą Lenkijos Respubliką.
1918 m. paskutinis Habsburgų imperatorius Karolis I atsisakė sosto Austrijoje.
1922 m. gimė JAV rašytojas Kurtas Vonegutas Jaunesnysis (Kurt Vonnegut Jr.). Groteskiniuose alegoriniuose romanuose, apsakymuose smerkė šiuolaikinės visuomenės nužmogėjimą, militarizmą ir žemei daromą žalą. Žymiausi rašytojo darbai yra "Skerdykla Nr. 5", "Katės lopšys" ir "Čempionų pusryčiai".
1925 m. paskelbta, kad amerikietis fizikas Robertas Endriusas Milikanas (Robert Andrews Millikan) atrado kosminį spinduliavimą.
1952 m. išradėjai Džonas Malinas (John Mullin) ir Veinas Džonsonas (Wayne Johnson) Beverli Hilse (JAV Kalifornijos valstija) pademonstravo pirmąjį vaizdo magnetofoną.
1961 m. Rusijos miestas Stalingradas pavadintas Volgogradu.
1975 m. po 500 metų trukusios kolonijinės priklausomybės Angola atsiskyrė nuo Portugalijos.
1987 m. Vinsento Van Gogo (Vincent Van Gogh) paveikslas "Irisai" Niujorke parduotas už tuo metu rekordinę 53,9 mln. dolerių sumą.
1992 m. Anglijos Bažnyčia, sulaužydama šimtmečių tradicijas, nusprendė, kad moterys gali tapti kunigėmis.
1998 m. Japonijos ministras pirmininkas Keidzas Obučis (Keizo Obuchi) atvyko į Maskvą. Tai buvo pirmasis Japonijos vyriausybės vadovo vizitas Rusijoje po 25 metų.
1999 m. Didžiojoje Britanijoje priimtas įstatymas, kuriuo lordai po 700 metų neteko teisės palikti savo palikuoniams narystės Lordų rūmuose.
2001 m. Pasaulio prekybos organizacija patvirtino Taivano priėmimą į organizaciją praėjus dienai po to, kai jos nare tapo Kinija.
2002 m. po dešimt mėnesių trukusių derybų tarp Kipro graikų ir turkų bendruomenių lyderių Glafko Kleridžio (Glafkos Klerides) ir Raufo Denktašo (Rauf Denktash) Jungtinės Tautos (JT) pateikė išsamų planą dėl jau 28 metus besitęsiančio konflikto sureguliavimo.
2004 m., sulaukęs 75 metų, Paryžiuje mirė palestiniečių prezidentas Jasiras Arafatas (Yassir Arafat).
2012 m. Mianmare įvykus 6,8 balo stiprumo žemės drebėjimui, žuvo mažiausiai 26 žmonės.

BDI: išlieka didelis "kietojo "Brexit" pavojus

Vokietijos verslo atstovai penktadienį, prieš kitą savaitę vyksiantį britų ministrės pirmininkės Teresos Mei (Theresa May) ir Europos Sąjungos (ES) pramonės lyderių susitikimą, perspėjo, kad Jungtinė Karalystė (JK) stokoja aiškios strategijos dėl pasitraukimo iš ES, tuo keldama "labai kieto" "Brexit" riziką.
Per pirmadienį planuojamą britų premjerės ir įtakingiausių verslo grupių susitikimą numatyta aptarti "bendras galimybes pramonei", Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, praneša Londono pareigūnai.
Tačiau Vokietijos pramonės federacijos BDI vadovas Joachimas Langas (Joachim Lang) dpa agentūrai teigė: "Išlieka didelis labai kieto "Brexit" pavojus".
BDI nuomone, šiuo metu vykstančios sudėtingos "Brexit" derybos, kaip ir Londono nesugebėjimas pateikti aiškią koncepciją dėl to, kaip bus sprendžiami teisiniai, verslo bei ekonominiai klausimai šaliai pasitraukus iš ES, rodo, kad JK pasitraukimas iš Briuselio vadovaujamo bloko gali būti "kietas" ir turėti skaudžių padarinių.
Pirmadienio susitikime su T. Mei, be BDI, dalyvaus Vokietijos darbdavių federacija (BDA), taip pat verslininkų grupės iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės.
Britų premjerė susitikime kalbės apie "abiem pusėms svarbų stiprių ryšių tarp ES ir JK rinkų palaikymą ir plėtrą", teigė Dauning Strytas. 
Tačiau, pasak J. Lango, Vokietijos pramonė nori aiškiai išgirsti, kaip Jungtinė Karalystė įsivaizduoja savo santykius su ES po 2019 metų.
"Labai svarbu žinoti, kokius variantus yra parengęs Londonas, - sakė J. Langas. - Vokietijos pramonė nori teisinių garantijų dėl savo darbuotojų, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, statuso."
J. Langas taip pat apgailestavo dėl to, kad derybose pasiekta mažai pažangos. "Mes jau praradome daug laiko", - sakė jis.
Jungtinė Karalystė yra penkta didžiausia Vokietijos prekybos partnerė, joje veikia apie du tūkstančius vokiečių bendrovių, samdančių apie 370 000 žmonių, rodo BDI duomenys.
Pirmadienio susitikime taip pat dalyvaus Didžiosios Britanijos vyriausiasis "Brexit" derybininkas Deividas Deivisas (David Davis) ir verslo sekretorius Gregas Klarkas (Greg Klark).

"Hezbollah": Saudo Arabija ragina Izraelį pulti Libaną

Libano judėjimo "Hezbollah" generalinis sekretorius Hasanas Nasrala (Hassan Nasrallah) penktadienį pareiškė, jog ši organizacija turi informacijos, kad Saudo Arabija ragina Izraelį pulti Libaną, praneša "RIA Novosti".
"Mes nespėliojame, mes turime informacijos, jog Saudo Arabija pareikalavo, kad Izraelis smogtų Libanui mainais į dešimtis milijardų dolerių", - sakė Libano šiitų lyderis tiesioginėje televizijos kanalo "Al Manar" laidoje.
Libano ministras pirmininkas Saadas Hariris (Saad Hariri) šeštadienį Saudo Arabijos sostinėje Rijade netikėtai paskelbė apie savo atsistatydinimą. Jo kreipimąsi transliavo televizijos kanalas "Al Arabia". Kaip pagrindinę savo atsistatydinimo priežastį S. Hariris įvardijo "Irano ir jo bendrininkės - šiitų partijos "Hezbollah" - kišimąsi į Libano vidaus reikalus".
Libano prezidentas Mišelis Aunas (Michel Aoun) po S. Haririo pareiškimo pranešė, jog lauks, kol politikas grįš į tėvynę ir paaiškins savo atsistatydinimo aplinkybes.
Pasak H. Nasralos, Libano premjero atsistatydinimo priežasčių reikia ieškoti Saudo Arabijoje. Anot jo, Rijadas privertė Libano ministrą pirmininką atsistatydinti ir galbūt prievarta laiko jį Saudo Arabijoje.

O. Azulė oficialiai paskirta UNESCO vadove

Buvusi Prancūzijos kultūros ministrė Odrė Azulė (Audrey Azoulay) oficialiai paskirta Jungtinių Tautų kultūros, švietimo ir mokslo agentūros (UNESCO) vadove.
O. Azulė skyrimą kadenciją baigusios generalinės direktorės bulgarės Irinos Bokovos įpėdine turėjo oficialiai patvirtinti visos 195 organizacijos narės.
Kiek anksčiau, spalio 13 dieną, ją buvo išrinkusi 58 narius turinti organizacijos valdyba. Naujojo UNESCO vadovo rinkimai vyko praėjus vos dienai po to, kai JAV paskelbė nusprendusi trauktis iš organizacijos. Savo sprendimą šalis motyvavo tuo, kad UNESCO esą šališkai elgiasi Izraelio atžvilgiu.

EK palankiai įvertino Lietuvos pastangas ir darbų kryptį švietimo srityje

Šią savaitę paskelbta Europos Komisijos (EK) 2017 d. švietimo ir mokymo stebėsenos apžvalga, kurioje įvertinti ir Lietuvos pasiekimai bei vietos, kur reikėtų pasitempti.
Lietuva 30-34 m. amžiaus grupėje turi daugiausia aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių - 58,7 proc. (Europos Sąjungos (ES) vidurkis - 39,1), šalyje nedaug jaunų žmonių, neįgijusių vidurinio išsilavinimo (tik 4,8 proc., ir tai yra antra vieta ES po Kroatijos), bet šaliai reikia stipriai pasitempti gerinant prastus 15-mečių mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo gebėjimus, mažinant didelius skirtumus tarp miesto ir kaimo mokyklų, populiarinant profesinį mokymą. Taip pat šalies investicijos, skiriamos švietimui, neefektyvios, - tokias išvadas pateikė EK. 
„Pagrindiniai šioje ataskaitoje paskelbti rodikliai tik dar kartą patvirtina, kad einame teisingu keliu: reformuojame tas sritis, kuriose ne tik mes, bet ir užsienio ekspertai mato daugiausia bėdų. Tai ir ugdymo kokybė, ir profesinio mokymo sistemos reforma, ir aukštųjų mokyklų konsolidacija, ir švietimo finansavimo niuansai. Nors išlaidos vienam besimokančiam asmeniui pastaraisiais metais augo, tačiau nei mokiniai, nei mokytojai, nei mokyklos didelio pagerėjimo dėl to nejaučia. Nors Lietuvoje švietimui skiriama labai nemažai pinigų, tačiau jie naudojami neefektyviai", - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
EK ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje sparčiai auga ikimokyklinio ugdymo aprėptis - vaikų darželius jau lanko 90,8 proc. mažamečių, ir su šiuo rodikliu artėjame prie numatytojo ES tikslo - 95 proc. 
Ataskaitoje nurodoma, kad socialinė ir ekonominė padėtis bei mokyklos vieta daro didelį poveikį mokinių pasiekimams. Mokinių, priklausančių žemiausiam socialiniam sluoksniui ir gyvenančių kaimo vietovėse, pasiekimai yra prastesni. 
Mažėjant mokinių, jų ir mokytojų santykis nuolat išlieka vienas iš mažiausių ES. Lietuvoje, kurioje mokytojai sudaro beveik 10 proc. visų dirbančių asmenų, mokytojų koncentracija tarp Europos aktyvių gyventojų istoriškai išlieka viena didžiausių. Pažymima, kad mokytojų demografinė struktūra kelia susirūpinimą, nes daug vyresnio amžiaus mokytojų, 87,5 proc. visų mokytojų sudarė moterys, o jaunimas nesirenka gamtos mokslų dalykų, ypač fizikos ir chemijos, pedagoginių studijų. 
Nors ir garsėjame kaip šalis, kurioje daug aukštąjį išsilavinimą įgijusių ir po to sėkmingai įsidarbinančių žmonių, tačiau EK ataskaita pažymi, kad Lietuva turi itin platų aukštųjų mokyklų tinklą, nors studentų mažėja. Dėl to teigiamai vertinamas Seimo priimtas Lietuvos universitetų konsolidavimo planas. 
Ataskaitoje sakoma, kad Lietuva tebeturi lyčių požiūriu neproporcingą aukštojo mokslo sistemą. Lietuvos moterys yra labiausiai kvalifikuotos Europoje. Aukštojo mokslo laipsnį turi 68,8 proc. moterų ir 48,1 proc. vyrų. 
Taip pat tebėra prasti suaugusiųjų mokymosi rodikliai. Lietuvoje 2016 metais mokėsi 6 proc. suaugusiųjų, o ES vidurkis buvo 10,8 proc.

Atgal