VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.12. Naujausios žinios

Vyriausybė apsvarstė kitų metų biudžeto projektą, jis teikiamas Seimui

Vyriausybė trečiadienį pasitarime apsvarstė Finansų ministerijos pristatytą kitų metų biudžeto projektą, jis teikiamas Seimui.
Skirstant kitų metų finansus ypatingas dėmesys skiriamas skurdui mažinti, gynybai. Daug ginčų sukėlusi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui turėtų išlikti ties 9 proc., savo ruožtu, gali brangti dyzeliniai degalai, cigaretės. Numatoma ir kitų pokyčių.
Premjeras Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas.
„Galime įvardyti keletą aspektų: kalbant apie visus viešuosius finansus - tai perteklinis biudžetas, tai labai svarbu, kalbant apie mūsų finansinius įsipareigojimus. Kitas dalykas: tai yra itin socialiai orientuotas biudžetas. Daugiau kaip 600 mln. eurų skiriama įvairioms socialinėms reikmėms", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo kalbėjo Premjeras.
Ministras Pirmininkas ypač akcentavo augantį finansavimą krašto apsaugai. S. Skvernelis tikisi, kad Seimas pritars biudžeto projektui.
„Finansavimas gynybai pasieks 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Auga visų sričių biudžetai. Ženkliai auga savivaldybių pajamos - daugiau kaip 250 mln. eurų. Tikiuosi, kad šiam biudžeto projektui bus pritarta Seime, nebus daroma populistinių intervencijų", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Finansų ministras Vilius Šapoka patikino, kad biudžetas suformuotas atsakingai, pasak jo, pagrindinis dėmesys skirtas šioms sritims: skurdo mažinimui, saugumo didinimui, ekonomikos skatinimui ir regionams.
„Jeigu pasaulyje įvyktų neramumai, mums nereikės ieškoti „greitojo kredito". Numatytas perteklius viešuosiuose finansuose. Visų pagrindinių viešųjų finansų fondų tiek pajamos, tiek išlaidos auga. Kalbant apie pagrindinius padidėjimus, tai didžiausia dalis nukeliauja socialinei sričiai, kad žmogus galėtų išlipti iš skurdo, taip pat sveikatos apsaugai ir šalies gynybai", - teigė V. Šapoka.
Pagal Vyriausybės siūlymą, nuo kitų metų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų.
Atsisakoma papildomo NPD (PNPD), o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos.
Palyginti su 2017 m. sausio 1 d., pensijos augs 63 eurais per mėnesį, iš viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų.
Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.
Siekiant gerinti sveikatos apsaugos sistemą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas augs 173 mln. eurų. Kils medikų atlyginimai, bus pradėtos finansuoti naujos iki šiol nekompensuotos gydymo paslaugos.
Lyginant su ikikriziniu laikotarpiu, finansavimas kultūrai išaugo 55,3 proc., 2018 metais jis bus didesnis 28,6 mln. eurų nei šiemet.
Nuo 2018 m. pedagogų atlyginimų augimui, pereinant prie etatinio apmokėjimo, bus skirta 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui - 22,6 mln. eurų. Taip pat 4 mln. eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5 mln. nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį.
Kalbant apie lėšas gynybai, 2018 m. Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies BVP. Lyginant su 2015 m., šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma - 963 mln. eurų.
164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms. Pradedančiam smulkiam verslui suteikiamos pelno mokesčio „atostogos". Taip pat vienerių metų „Sodros" įmokų „atostogos" suteikiamos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.
Išradimų komercializavimui bus taikomas nebe 15 proc., o 5 proc. pelno mokestis, o investuojantieji į technologinį atsinaujinimą gaus 100 proc. pelno mokesčio lengvatą vietoje buvusios 50 proc.
Vykdyti veiklą su verslo liudijimais bus galima apyvartai neviršijant 35 tūkst. eurų (dabartinė riba - 45 tūkst. eurų).
Pasak finansų ministro V. Šapokos, pokyčių sulauks ir žemės ūkis.
"Kiti pakeitimai: žemės ūkio srities įvedimas į bendrą mokestinę sistemą, numatytas pereinamasis laikotarpis, bet mokesčiai tiek individualiems ūkininkams, tiek ūkiams, kurie yra juridinės formos, suvienodinami su kitomis verslo šakomis. Prabangiam turtui įvedamas progresinis tarifas, nuosaikiai didinamas akcizų tarifas dyzeliniams degalams, taip pat žymėtam dyzelinui ir nuosaikiai didinamas cigaretėms", - sakė V. Šapoka.
Nekilnojamojo turto (NT) gyventojams apmokestinimui taikoma tokia schema: 0 proc. iki 220 tūkst. eurų vertės turto; 0,5 proc. - nuo 220 tūkst. iki 300 tūkst. eurų vertės; 2 proc. - daugiau kaip pusės milijono vertės NT.
Didėjant akcizų tarifui dyzeliniams degalams, kaina augs 2 ct už litrą, o žymėtiems dyzeliniams degalams - 4 ct už litrą.
Cigarečių pakelis dėl didinamo akcizų tarifo gali brangti 10 ct.
Vyriausybė vis dėlto atsisakė planuoto lengvatinių PVM tarifų keitimo, todėl centralizuotai tiekiamam šildymui ir kitąmet liks 9 proc. lengvatinis PVM tarifas.
„Kalbant apie PVM lengvatas. Atsižvelgdami į tai, kad daugelyje sričių radome politinį konsensusą, išskyrus šildymą, paliekame 9 proc. tarifą, neįvedame 15 proc. PVM”, - teigė ministras.
9 proc. PVM gali išlikti ir apgyvendinimo paslaugoms (pvz., viešbučiams), taip pat knygoms, leidiniams, keleivių vežimo paslaugoms.
5 proc. PVM tarifas galiotų kompensuojamiems vaistams, neįgaliųjų technikai, nekompensuojamiems receptiniams vaistams.
Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 255,8 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 761,2 mln. eurų.
Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.
Ministras V. Šapoka nurodė tris pagrindinius pajamų šaltinius kitų metų biudžete.
„Ekonomika auga ir šiemet pasiekė piką, šešėlis pradeda trauktis ir iš efektyvesnio perskirstymo, tam ir buvo „pokyčių krepšelio" schema - nukreipti lėšas būtiniausioms sritims", - teigė ministras.
Biudžeto rodikliai parengti, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.
Viešųjų finansų (valstybės, Sodros, PSDF, savivaldybių biudžetų) perteklius kitąmet turėtų siekti 0,6 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2018 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 9,072 mlrd. eurų, arba 6,9 proc. daugiau, palyginti su 2017 metais patvirtintu planu. 2018 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks apie 6,732 mlrd. eurų, arba bus apie 5,4 proc. didesnės, nei planuota gauti šiemet.
Valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks apie 469 mln. eurų, nes planuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 9,541 mlrd. eurų, arba 494,9 mln. eurų daugiau negu 2017 metais. Valstybės biudžeto asignavimai, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 7,424 mlrd. eurų.
2018 metais pajamoms iš mokesčių neigiamą įtaką darys galiosiančios mokesčių lengvatos. Dėl 2018 metais taikomų mokesčių lengvatų mokestinės pajamos bus apie 1,231 mlrd. eurų mažesnės.

Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas ragina valstybes įgyvendinti struktūrines reformas ir gerinti švietimo kokybę

Finansų ministras Vilius Šapoka išvyksta į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (toliau – TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose, kuriuose bus diskutuojama dėl šių institucijų pateiktų išvadų ir pasiūlymų, susijusių su pasaulio ekonomine situacija ir valstybių vystymosi pažanga, bei priimami sprendimai dėl šių institucijų veiklos ir strategijos.  

„Pritariame, kad šiuo metu esanti gana palanki ekonominė situacija sukuria progą valstybėms įgyvendinti reformas, skirtas susidoroti su pagrindinėmis po krizės išlikusiomis problemomis. Manome, kad reformos turėtų būti pirmiausia nukreiptos į produktyvumo didinimą bei ekonomikos atsparumo stiprinimą,“ – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

V. Vasiliauskas: auganti tarptautinė prekyba nuteikia optimistiškai, bet eksportuotojai neturi prarasti budrumo

Į didžiausios pasaulinės finansų organizacijos – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metinius susitikimus Vašingtone atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas diskusijose su TVF, kitų šalių centrinių bankų vadovais ir finansų ministrais aptars TVF paskelbtas naujausias pasaulio ekonomikos raidos prognozes. Pasaulines finansinio stabilumo tendencijas, įskaitant korespondentinės bankininkystės sritį, V.

Seime – tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Piliakalnių metams paminėti 

Šiandien 9.20 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“, skirta Piliakalnių metams paminėti. Renginį organizuoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartu su Vilniaus ir Klaipėdos universitetais, Lietuvos archeologijos draugija bei Švietimo ir mokslo ministerija.

Seime vyksianti konferencija – pirmoji iš tris dienas truksiančių renginių, kurioje pranešimus skaitys ne tik garsūs Lietuvos istorikai, archeologai, bet ir svečiai iš užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kt. Spalio 20 d., antrąją konferencijos dieną, dalyviai lankys Lietuvos piliakalnius, o konferenciją spalio 21 d. užbaigs paskutinė pranešimų ir diskusijų sesija Klaipėdos universitete.

Piliakalniai – įvairiuose Europos regionuose paplitę išskirtiniai šiuolaikinio kraštovaizdžio elementai, priešistoriniu ir ankstyvuoju istoriniu laikotarpiu naudoti kaip gynybiniai, gyvenamieji, administraciniai-politiniai, gamybiniai, prekybiniai ir net religiniai centrai – ypač svarbus praeities pažinimo šaltinis. Jų atsiradimas žymi reikšmingus to meto visuomenės gyvensenos pokyčius.

XIX a. pradžioje Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose prasidėję piliakalnių tyrinėjimai tęsiasi iki šių dienų. Deja, vis dar išlikę daug neišspręstų mokslinių problemų, susijusių su piliakalnių atsiradimu, raida ir šio tipo gyvenviečių naudojimo pabaiga. Aktuali ir piliakalnių apsaugos bei pritaikymo šių dienų visuomenės poreikiams problema.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai yra svarbūs, didelę mokslinę ir kultūrinę vertę turintys tautos praeities pažinimo šaltiniai, 2017-uosius metus paskelbė Piliakalnių metais.

Vasiliauskas nagrinės su TVF Pinigų ir kapitalo rinkų departamento vadovu Tobiju Adrianu (Tobias Adrian).

„Šiemet paspartėjusi ekonomikos plėtra bei išaugusi tarptautinė prekyba nuteikia optimistiškai. Tačiau ir toliau turime išlikti apdairūs, nes tai, ką stebime, tėra tik pirmieji spartesnio prekybos atsigavimo požymiai“, – sakė Vitas Vasiliauskas. Jis minėjo TVF prognozes, atskleidžiančias, kad tarptautinės prekybos augimo tempai, palyginti su šiais metais, kitąmet vėl šiek tiek sulėtės. Vertindami vidutinio laikotarpio rizikas, mūsų eksportuotojai turėtų kryptingiau investuoti į našumo didinimą ir eksporto rinkų diversifikavimą.

Susitikimų Vašingtone išvakarėse paskelbtos TVF Pasaulio ekonomikos prognozės rodo, kad pasaulio ekonomikos augimas šiais metais sieks 3,6 proc. BVP (palyginti su balandžiu, prognozuojamas rodiklis padidintas 0,1 proc. p.), euro zonos – 2,1 proc. (padidintas 0,4 proc. p.), o Lietuvos – 3,5 proc. BVP (padidintas 0,7 proc. p.).

Pagal naujausias TVF prognozes, iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių šiemet augimas bus spartus Vokietijoje (2 proc. BVP; palyginti su balandžiu, padidinta 0,4 proc. p.), Lenkijoje (3,8 proc. BVP; nepakeista), Latvijoje (3,8 proc. BVP; padidinta 0,8 proc. p.) ir Estijoje (4 proc. BVP; padidinta 1,5 proc. p.).

Susitikime su TVF Pinigų ir kapitalo rinkų departamento vadovu Lietuvos centrinio banko vadovas išreiškė pritarimą aktyvioms TVF priemonėms, kurios užtikrintų korespondentinės bankininkystės ryšių prieinamumą mažose valstybėse veikiantiems bankams. Pasaulyje vis dar matyti korespondentinės bankininkystės ryšių silpnėjimo tendencija, o tai kelia iššūkių tarptautinei prekybai ir finansų sistemos integralumui, taip pat riboja fizinių asmenų perlaidų galimybes. 

Lietuvos Respublikos centrinio banko vadovas yra TVF valdančiosios valdybos narys ir dalyvauja TVF du kartus per metus organizuojamuose posėdžiuose, kuriuose daugelio šalių centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai aptaria ekonomikos aktualijas ir ieško jos spartinimo kelių. Šio vizito Vašingtone metu V. Vasiliauskas dalyvaus TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdžiuose bei TVF ir Pasaulio banko valdytojų valdybos plenarinėje sesijoje. Taip pat numatyti susitikimai su TVF misijų euro zonoje vadovais.

Supaprastintas valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms

Valstybinė žemė savivaldybėms bus perduodama paprasčiau ir greičiau.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paspartinti savivaldybių investiciniams projektams įgyvendinti reikalingų valstybinės žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise savivaldybėms procesą.
Iki šiol pagal Žemės įstatymą valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais. Šis procesas paprastai užtrunka apie 7 mėnesius. Savivaldybės nepatenkintos taip ilgai užtrunkančiu procesu, nes tai sukuria nepalankias sąlygas verslui, atbaido investuotojus.
Tikimasi, kad dabar žemės perdavimo procesas sutrumpės nuo 7 mėnesių iki 1,5 mėnesio.

PSO skambina pavojaus varpais: daugiau kaip 120 mln. vaikų pasaulyje yra nutukę

Per praėjusius keturis dešimtmečius nutukusių vaikų ir jaunuolių skaičius pasaulyje išaugo daugiau kaip dešimt kartų. 1975-aisiais nutukę buvo 11 mln. 5-19 metų amžiaus žmonių, o pernai - jau 124 mln.
Dar 213 mln. vaikų ir jaunuolių turi antsvorį, specializuotame žurnale „The Lancet" skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Londono imperatoriškasis koledžas.
90 proc. padidėjimas siejamas su tuo, kad daugiau vaikų turi didelį antsvorį ir tik 10 proc. - su augančiu gyventojų skaičiumi, sakė tyrimo autorius Madžidas Ezatis (Majid Ezzati) iš Imperatoriškojo koledžo. Nors didelių pajamų šalyse skaičiai toliau neauga, tačiau jie sustoję pernelyg aukštame lygyje. Nerimą kelia nutukusių vaikų ir jaunuolių skaičiaus didėjimas skurdžiose šalyse ir vidutinių pajamų valstybėse, tarp jų - daug gyventojų turinčiose Kinijoje ir Indijoje.
Kadangi pasaulyje auga gyventojų skaičius, šiandien vaikų yra gerokai daugiau nei prieš 40 metų - tačiau antsvorio ir nutukimo rodiklio didėjimas labai aiškus ir vertinant jį procentais. 1975 metais nutukę buvo mažiau nei 1 proc. vaikų ir jaunuolių, šiandien - beveik 6 proc. mergaičių ir beveik 8 proc. berniukų. „Sukrečiantis pokyčio rodiklis", - sakė Fiona Bull (Fiona Bull) iš PSO. Prie šios tendencijos esą prisidėjo nesveikų užkandžių reklama, didelės sveikų maisto produktų kainos, mažesnis fizinis aktyvumas.
PSO pateikia rekomendacijas, kaip užkirsti kelią vaikų nutukimui: šeimoms visame pasaulyje turi būti aiškinama apie sveiką mitybą, motinos skatinamos mažiausiai šešis mėnesius vaikus vien tik žindyti, mokyklų valgyklose turi būti siūlomas sveikesnis maistas, vaikams sudaryta daugiau galimybių sportuoti. Kova su rūkymu parodė, kad sėkmingas yra ir sveikatai kenksmingų produktų apmokestinimas.

Vietname potvyniai ir nuošliaužos pražudė 37 žmones

Šiaurės ir centrinį Vietnamą nusiaubus potvyniams ir nuošliaužoms, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 40 žmonių laikomi dingusiais.
Vietnamo nelaimių valdymo institucijos teigimu, šią savaitę liūtims skalaujant didžiules Vietnamo dalis, apie aukas pranešta šešiose šalies provincijose. Labiausiai nukentėjo šiaurinė Hoa Binho provincija, joje žuvo 11 žmonių, o 21 žmogus laikomas dingusiu.
„Dingusiųjų paieškai vykdyti mobilizuojame visas pajėgas", - naujienų agentūrai AFP sakė šalies pareigūnas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 12-osios įvykiai pasaulio istorijoje
1518 m. tikėjimo reformatorius Martinas Liuteris (Martin Luther) Augsburgo kardinolų konferencijoje atsisakė išsižadėti savo pažiūrų, nepaisydamas gresiančių kaltinimų erezija.
1576 m. mirė Šv. Romos imperijos imperatorius nuo 1564 metų Maksimilianas II. Imperatoriaus soste jį pakeitė brolis Rudolfas II.
1810 m. Bavarijos kronprincas Liudvikas vedė Saksonijos ir Hildburghauzeno princesę Teresę. Būtent jų vestuvės davė pradžią dabar visame pasaulyje žinomai Miuncheno alaus šventei "Oktoberfest".
1811 m. Paragvajus paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Ispanijos ir Argentinos.
1822 m. Brazilija oficialiai gavo nepriklausomybę nuo Portugalijos.
1866 m. gimė britų socializmo pradininkas, pirmasis leiboristų ministras pirmininkas Ramsis Makdonaldas (Ramsay MacDonald).
1870 m. mirė Robertas Li (Robert Lee), per Amerikos pilietinį karą vadovavęs pietiečių armijai.
1928 m. Bostono vaikų ligoninėje (JAV Masačusetso valstija) siekiant padėti poliomielitu sergančiam pacientui buvo panaudota pirmoji dirbtinio kvėpavimo mašina - "geležinis plautis".
1935 m. gimė visame pasaulyje žinomas italų operos tenoras Lučianas Pavarotis (Luciano Pavarotti).
1960 m. sovietų lyderis Nikita Chruščiovas, pasipiktinęs debatais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dėl kolonializmo politikos, nusiavė batą ir kelis kartus trenkė juo į stalą.
1964 m. Sovietų Sąjunga į geostacionarią orbitą išvedė kosminį laivą "Voschod-1". Tai buvo pirmasis aparatas, kuriuo skrido keli įgulos nariai.
1968 m. nepriklausomybę gavo 190 metų Ispanijai priklausiusi Pusiaujo Gvinėja.
1968 m. gimė garsus australų aktorius, "Iksmenų" žvaigždė Hju Džekmenas (Hugh Jackman).
1978 m. pirmininkaujant JAV prezidentui Džimiui Karteriui (Jimmy Carter) Vašingtone prasidėjo Egipto ir Izraelio derybos dėl taikos sutarties.
1986 m. nepasiekus susitarimo dėl ginkluotės kontrolės Reikjavike baigėsi JAV prezidento Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) ir sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo susitikimas.
1989 m. Švedijos apeliacinis teismas paleido į laisvę Kristerį Petersoną (Christer Pettersson), kuris buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už Švedijos ministro pirmininko Ulofo Palmės (Olof Palme) nužudymą.
1992 m. 552 žmonės žuvo ir beveik 10 tūkst. buvo sužeisti, kai 5,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas sudrebino Egipto sostinę Kairą. Požeminių smūgių epicentras buvo netoli garsiųjų Gizos piramidžių.
1997 m. per aviakatastrofą Ramiajame vandenyne žuvo garsus JAV dainininkas Džonas Denveris (John Denver).
1999 m. Jungtinės Tautos paskelbė, kad pasaulyje gimė šešiamilijardasis gyventojas. Jo gimimo vieta simboliškai buvo pasirinktas Sarajevas.
1999 m. sovietmečiu buvusi Gruzijos autonomine respublika, Abchazija paskelbė nepriklausomybę nuo Gruzijos. 
2001 m. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas (Kofi Annan) buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
2002 m. 202 žmonės, daugiausia užsienio turistai, žuvo Balio saloje prie kelių naktinių klubų sprogus islamo ekstremistų padėtoms bomboms.
2004 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parėmė Kioto protokolą dėl klimato pakitimų. Jis buvo perduotas parlamentui ratifikuoti.
2012 m. Nobelio taikos premija skirta Europos Sąjungai (ES) už Europos šalių susitaikymą ir žmogaus teisių apsaugą.

Europos Parlamente paaiškėjo Sacharovo premijos finalininkai

Antradienio vakarą Europos Parlamente paskelbti šiemetinės Sacharovo premijos už minties laisvę finalininkai. Tai yra Gvatemalos žmogaus teisių aktyvistė, Eritrėjos žurnalistas ir Venesuelos opozicija. Laureatas paaiškės spalio 26 d., o pati premija bus įteikta gruodį.
Tris finalininkus išrinko EP Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų nariai. Spalio 26-ąją EP Pirmininkų sueiga, kurią sudaro Parlamento pirmininkas ir politinių frakcijų lyderiai, iš jų išrinks laureatą. Apdovanojimas bus įteiktas gruodžio 13 d. Strasbūre.
Aura Lolita Čaves Iškakik (Aura Lolita Chįvez Ixcaquic) yra Gvatemalos žmogaus teisių aktyvistė. Ji priklauso Gvatemalos kičių (majų kilmės indėnų) tarybai, kuri siekia apsaugoti gamtos išteklius ir žmonių teises nuo kasybos, medienos, energetikos ir žemės ūkio sektorių ekspansijos.
Davitas Isakas (Dawit Isaak) - Švedijos pilietybę turintis Eritrėjos žurnalistas, rašytojas ir dramaturgas. 2001-aisiais jis buvo sulaikytas Eritrėjoje po to, kai kartu su bendraminčiais parašė keletą laiškų šalies prezidentui reikalaudamas demokratinių reformų. Jis kalinamas iki šiol. „Amnesty International" pripažino jį politiniu kaliniu.
Venesuelos demokratinė opozicija kontroliuoja šalies Nacionalinę asamblėją (pirmininkas Chulijas Borgesas (Julio Borges). Šių metų rugpjūtį šalies prezidento proteguojama Konstitucinė asamblėja paskelbė perimanti žmonių išrinktos Nacionalinės asamblėjos galias. Tai sukėlė masinius protestus. Venesuelos demokratinei opozicijai taip pat priklauso šios šalies politiniai kaliniai, atstovaujami Leopoldo Lopeso (Leopoldo Lopez), Antonijaus Ladesmos (Antonio Ledezma), Danielio Sebaljoso (Daniel Ceballos), Jono Goikoečėjos (Yon Goicoechea), Loreno Saleho (Lorent Saleh), Alfredo Ramoso (Alfredo Ramos) ir Andrėjos Gonsaleso (Andrea Gonzalez). Venesueloje įsivyravus politiniam ir socialiniam nestabilumui, labai pablogėjo demokratijos, žmogaus teisių, taip pat socialinė ir ekonominė padėtis.
Sovietų Sąjungos disidento Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą premiją už minties laisvę kasmet skiria Europos Parlamentas. Ji buvo įsteigta 1988-aisiais siekiant pagerbti asmenis ir organizacijas, ginančias žmogaus teises. Kandidatus Sacharovo premijai gauti gali siūlyti Europos Parlamento politinės frakcijos arba mažiausiai 40 europarlamentarų. Pernai premija skirta už islamistų prievartą patyrusių moterų teises kovojančioms Irako jazidėms Nadiai Murad Basy (Nadia Murad Basee) ir Lamijai Adži Bašar (Lamiya Aji Bashar).
2017 m. Sacharovo premijos laureatas paaišk

EFE: Katalonijai duodamos penkios dienos situacijai paaiškinti

Katalonijos valdžia turi per penkias dienas paaiškinti, ką reiškia nepriklausomybės deklaracija, kurią antradienio vakarą pasirašė regiono vadovybė. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra EFE.
Jos duomenimis, autonomijos vadovybė turi iki spalio 16 d. atsakyti į centrinės vyriausybės paklausimą, "ar buvo paskelbta nepriklausomybė". Jeigu atsakymas bus teigiamas, Katalonijai bus duota laiko iki spalio 19 d. padėčiai ištaisyti.
Anksčiau Ispanijos vyriausybės pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) pareikalavo, kad regiono vadovybė paaiškintų situaciją, susijusią su nepriklausomybės deklaracija. Kaip sakė premjeras, šis paklausimas būtinas taikant Ispanijos konstitucijos 155-ąjį straipsnį, kuris leidžia pristabdyti Katalonijos savivaldą.

PPO šalys nerimauja dėl "Brexit" planų

Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES) oficialiai išdėstė planus apie įsipareigojimus Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) po "Brexit", bet šiems planams jau pasipriešino kelios šalys, informuoja BBC.
Čia iškilo klausimas dėl to, kiek tam tikrų prekių galės būti importuojama sumažintais tarifais po "Brexit". Šios kvotos šiuo metu taikomos importuojamoms prekėms bet kurioje ES šalyje. Tačiau septynios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Kanadą, jau aiškiai pareiškė, kad, jų manymu, planuojamas egzistuojančių kvotų skaidymas joms bus neparankus.
Po "Brexit" prekių eksportuotojams rūpės žinoti, kokios prieigos prie atskirų JK ir ES rinkų jie gali tikėtis.

TVF perspėja dėl finansinio stabilumo

Rizikų pasauliniam finansiniam stabilumui sumažėjo, bet tuo pat metu didėja pažeidžiamumas ilgesniuoju laikotarpiu, perspėja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo naujajame įvertinime. Apie tai informuoja BBC.
Itin žemų palūkanų normų politika, kurią vykdo turtingos šalys, paskatino investuotojus ieškoti didesnės grąžos, bet kartu ir prisiimti didesnių rizikų.
Gera žinia šiame TVF įvertinime akivaizdi. Stiprėjantis pasaulinis atsigavimas, į kurį buvo sutelktas svarbiausias dėmesys naujausioje TVF Pasaulio ekonomikos apžvalgoje, padėjo sumažinti finansines rizikas artimiausiu laikotarpiu.
Stipresnis augimas reiškia, kad paskolų gavėjai, kad ir kas jie būtų - bendrovės ar namų ūkiai, turi didesnių galimybių gauti pajamas, būtinas užtikrinti skolų padengimą. Be to, stipresnis augimas skatina pasitikėjimą finansų rinkose.
Bet TVF nurodo vieną iš svarbiausių veiksnių, kuris taip pat prisideda prie rizikų ilgesniuoju laikotarpiu. Tai itin žemų palūkanų ir kiekybinio švelninimo politika (QE), vykdoma turtingų valstybių centrinių bankų.

ECB uždirbo milijardus eurų iš Graikijos krizės

Europos centrinis bankas (ECB) uždirbo 7,88 mlrd. eurų iš 2012-2016 m. įsigytų Graikijos suverenių obligacijų palūkanų.
ECB nepranešė, kaip bus panaudotas pelnas, gautas iš Graikijos obligacijų pagal turto supirkimo programą, pažymėdamas, kad šį sprendimą priims euro zonos valstybių vyriausybės. Kaip skelbia žiniasklaida, lėšos bus paskirstytos tarp euro zonos valstybių.
ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) atskleidė sumą laiške, adresuotame Graikijos EP nariui.
Turto supirkimo programa buvo vykdoma euro zonos skolų krizės pradžioje. ECB intervencine politika buvo siekiama sumažinti probleminių euro zonos vyriausybių skolinimosi kainą rinkoje.
Graikijai uždrausta dalyvauti kiekybinio švelninimo programoje, nes jai buvo suteiktas trečias 86 mlrd. eurų vertės finansinės paramos paketas, kurio terminas baigiasi 2018 m. rugpjūtį. ECB tvirtina, kad Graikijos įtraukimas į programą bus galimas tik tada, kai bankas pripažins šalies valstybės skolos lygį stabiliu, - šiuo metu šalies skola sudaro apie 180 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Atgal