VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.09. Naujausios žinios

Lietuvoje viešės IOC prezidentas T. Bachas

Spalio 9-10 dienomis Lietuvoje viešės Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Tomas Bachas (Thomas Bach). IOC vadovas 25-erių metų sukakties proga sveikins Barselonos olimpinių žaidynių dalyvius, susitiks su šalies Prezidente Dalia Grybauskaite bei atidarys pirmą kartą Europoje IOC rengiamą tarptautinį forumą "Moterų lyderystės stiprinimas".
T. Bachas kartu su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte spalio 9 dieną įteiks imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalį, o spalio 10-ąją, 12 val., "Radisson Blu Lietuva" viešbutyje vyks T. Bacho spaudos konferencija.
IOC prezidentas atidarys spalio 10-11 dienomis Vilniuje vyksiantį tarptautinį forumą "Moterų lyderystės stiprinimas Europoje". Jį drauge su IOC rengia LTOK.
T. Bachas gimė 1953 metų gruodžio 29 dieną Viurcburge, Bavarijoje, Vokietijos Federacinėje respublikoje. Užaugo netoli Viurcburgo esančiame Tauberbišofsheime, kuriame veikė fechtavimo klubas. 1975 metais jis gavo fechtavimo meistro diplomą, o po metų komandų fechtavimo rapyra varžybų aukso medalius iškovojo ir Monrealio olimpinėse žaidynėse, ir pasaulio čempionate. 1977 metais T. Bachas su komanda triumfavo Argentinos sostinėje Buenos Airėse vykusiose planetos pirmenybėse, o 1978 metais Paryžiuje (Prancūzija) iškovojo Europos komandų čempionų taurę.

Tenisininkas R. Berankis pasaulio reitinge - 165-as

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje lietuvis Ričardas Berankis iš 163-iosios vietos nukrito į 165-ąją. 27-erių metų Lietuvos tenisininkas turi 320 taškų.
26-erių metų Laurynas Grigelis (199 tšk.) išliko 254-as, o 22-ejų metų Lukas Mugevičius (35 tšk.) iš 606-osios vietos nukrito į 671-ąją.
Reitingo lyderiu išliko ispanas Rafaelis Nadalis (9875 tšk.). Antrąją vietą užima šveicaras Rodžeris Federeris (Roger Federer, 7505 tšk.), trečiąją - britas Endis Miurėjus (Andy Murray, 6290 tšk.).

Choras „Virgo“ Šveicarijoje pagerbė 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarus 

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ koncertavo Šveicarijos mieste Lugane. Spalio 7 d., šeštadienį Lietuvos ambasados Šveicarijoje ir Šveicarijos lietuvių bendruomenės organizuotame renginyje Šv. Antonijaus bažnyčioje pagerbtas dviejų Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas.

Pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen, Luganas šiam koncertui pasirinktas neatsitiktinai. „Luganas Nepriklausomybės atkūrimošimtmečiui svarbus tuo, kad čia gyveno ir buvo palaidoti du 1918 metais pasirašyto Nepriklausomybės Akto signatarai: prelatas Kazimieras Steponas Šaulys ir daktaras Jurgis Šaulys. Norėjome aplankyti vietas, kuriose jie gyveno, todėl Lugane ir pradedame savo šimtmečio minėjimo renginius“, – sako Jūratė Caspersen.

Lietuvos užsienio reikalų ministras išvyko į Indiją

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 9–10 dienomis lankysis Indijos Respublikoje. Į Delį ir Mumbajų Lietuvos diplomatijos vadovas vyksta Indijos išorinių santykių ministrės Sushmos Svaraj kvietimu.

„Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimas sparčiai plečiasi, ypač greitai auga ekonominiai šalių ryšiai. Mūsų aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau nei 800 Indijos piliečių, siekiame plėsti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityse“, – prieš darbo kelionę pažymėjo Lietuvos  diplomatijos vadovas.Darbo kelionės programoje numatyti ministro susitikimai su Indijos Respublikos Viceprezidentu Venkajah Naidu, išorinių santykių ministre S. Svaraj, Maharaštros valstijos vyriausiuoju ministru Devendra Fadnavis.

Susitikimuose bus aptarti Lietuvos ir Indijos prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo klausimai, saugumo padėtis Lietuvos ir Indijos kaimynystėje, kultūros ir akademinių ryšių stiprinimo galimybės.  Žadama apsikeisti nuomonėmis ir apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, Indijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo perspektyvas.

Į programą įtraukas ir dviejų sutarčių – ekstradicijos bei oro bendradarbiavimo sutarties pakeitimo protokolo – pasirašymas. Derybos dėl ekstradicijos sutarties užtruko beveik 20 metų.

Delyje ministras L. Linkevičius dalyvaus analitinio centro „Carnegie India“ rengiamoje apskritojo stalo diskusijoje, o Mumbajuje susitiks su Indijos laivybos kompanijoms ir drauge su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovais pristatys Klaipėdos uosto galimybes.

Spalio 10 dieną Mumbajuje ministras L. Linkevičius klausysis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto, kuris rengiamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Šiemet minimos ir 25-osios Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės.

Ministras L. Linkevičius Delyje pastarąjį sykį lankėsi 2013 metais. Vilniuje šią gegužę viešėjo Indijos išorinių reikalų ministerijos valstybės ministras M. J. Akbaras.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva spalio 9-ąją:
1850 m. gimė rašytojas, pirmojo lietuviško istorinio romano "Algimantas" autorius gydytojas Vincas Pietaris. Mirė 1902 m. Ustiužnojė (Rusija). 
1920 m. generolo Lučiano Želigovskio vadovaujama lenkų kariuomenė užėmė Vilnių.
1929 m. žymaus istoriko, knygotyros teoretiko Joachimo Lelevelio, palikusio vertingą knygų ir atlasų rinkinį Vilniaus universitetui, palaikai atvežti iš Paryžiaus ir perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse.
1944 m. Vokietijos Braunšveigo mieste emigrantai iš Lietuvos įkūrė pirmąją Vokietijoje lietuvių mokyklą.
1988 m. Kaune ant Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus varpinės iškelta Lietuvos Trispalvė vėliava.
1993 m. Lietuvoje pirmą kartą paminėta Pasaulinė pašto diena.
1998 m. automagistralės Vilnius-Panevėžys 110-ajame kilometre įvyko iškilminga šio kelio, atitinkančio europinę E kategoriją, užbaigimo ceremonija.
1999 m. pasaulio dviračių sporto čempionate Italijos mieste Veronoje dviratininkė Edita Pučinskaitė iškovojo planetos čempionės medalį.
2004 m. Kaune moksline konferencija bei paroda "Scenos alchemikas" paminėtos lietuvių scenografo bei pedagogo Liudo Truikio (1904-1987) 100-osios gimimo metinės.
2006 m. Vilniuje, prie Genocido aukų muziejaus, Aukų gatvėje, atidengtas paminklas Lietuvos tremtiniams, žuvusiems 1942-1956 m. Jakutijoje.
2007 m., minint režisieriaus Juozo Miltinio 100-ąsias gimimo metines, Panevėžyje atidengtas Regimanto Midvikio sukurtas paminklas legendiniam režisieriui.
2008 m. mirė ilgametė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro arfininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Liudmila Chetagurova.
2009 m. su pirmuoju vizitu Lietuvoje lankėsi naujasis NATO vadovas Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen).
2012 m. prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė tapo Europos Sąjungos literatūros premijos laureate.
2012 m. Vilniaus universiteto (VU) Didžiajame kieme atidengtos paminklinės lentos VU rektoriams Juozui Bulavui (1909-1995), Jonui Kubiliui (1921-2011) ir Rolandui Pavilioniui (1944-2006).
2014 m. Kaune, Nemune, rastas be žinios dingusio rašytojo Vilio Normano (tikr. Povilas Senūta) kūnas.
2015 m. Radviliškio rajone, Šeduvoje, atidengtas monumentas čia gyvenusiems žydams. 

Protestuodamas prieš klūpančius futbolininkus, JAV viceprezidentas paliko stadioną

JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence) sekmadienį paliko futbolo stadioną, kai dvi dešimtys futbolininkų grojant nacionaliniam himnui priklaupė ant vieno kelio. Vėliau tviteryje jis paaiškino taip pasielgęs, nes „prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir aš neteikiame reikšmės renginiams, kuriuose negerbiami mūsų kariai, mūsų vėliava ar mūsų nacionalinis himnas". M. Pensas išvyko iš Nacionalinės futbolo lygos (NFL) rungtynių tarp Indianapolio „Colts" ir San Francisko „49ers" klubų.
Anot viceprezidento, kiekvienas gali turėti savo nuomonę, tačiau esą „nėra per daug iš NFL žaidėjų reikalauti gerbti vėliavą ir mūsų nacionalinį himną".
Daugiau kaip 20 svečių komandos iš San Francisko sportininkų skambant himnui klūpėjo ant vieno kelio. 2016-aisiais buvęs „49ers" įžaidėjas Kolinas Kapernikas (Colin Kaepernick) buvo pirmasis sportininkas, kuris, protestuodamas prieš rasizmą ir policijos smurtą JAV, atsiklaupė.
D. Trampas sekmadienį savo ruožtu pareiškė, kad akcija buvo suderinta su M. Pensu. Jis esą paprašęs viceprezidento palikti areną, jei žaidėjai grojant nacionalinį himną klūpės ir „negerbs mūsų šalies". Prezidentas tviteryje rašė, kad „didžiuojasi" M. Pensu ir jo žmona Karen (Karen), buvusiais stadione.
D. Trampas nuo rugsėjo galo audringai ginčijasi su sporto žvaigždėmis dėl esą nepakankamo patriotizmo. Šie, protestuodami prieš rasizmą ir policijos smurtą prieš juodaodžius, ne kartą priklaupė, kai prieš rungtynes buvo grojamas nacionalinis himnas.

Augant susirūpinimui dėl Šiaurės Korėjos, dolerio kursas tolsta nuo 12 savaičių maksimumo jenos atžvilgiu

Pirmadienį rytinėje prekyboje JAV dolerio kursas jenos atžvilgiu tolsta nuo 12 savaičių maksimumo, pasiekto penktadienį, nerimaujama, kad Šiaurės Korėja galbūt rengiasi naujiems raketų bandymams, informuoja "Reuters". Sustiprėjusi geopolitinė įtampa palaikė saugią jeną ir privertė JAV dolerį nutolti nuo maksimumų, pasiektų penktadienį po pranešimų apie JAV darbo statistiką.
Japonijos jenos atžvilgiu JAV valiuta atpigo 0,04 proc. ir siekė 112,59 jenos, penktadienį pakilusi iki 113,44 jenos, aukščiausio lygio nuo liepos 14 dienos.

M. Šulcas sieks būti perrinktas SPD partijos vadovu

Vokietijos Socialdemokratų partijos (SPD) lyderis Martinas Šulcas (Martin Schulz) patvirtino, kad, nepaisant partijos pralaimėjimo neseniai vykusiuose federaliniuose rinkimuose, jis sieksiąs vėl būti perrinktas SPD vadovu.
M. Šulcas, rugsėjo 24 dieną vykusiuose rinkimuose taip pat keltas kaip pagrindinis SPD kandidatas į kanclerio postą, sekmadieniniam laikraščiui "Bild am Sonntag" teigė tikįs, kad gali atgauti partijos narių pasitikėjimą.
"Dalyvausiu gruodį vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose. Tai nepriklausys nuo jokių konkrečių sąlygų ar nuo žemų rinkimų rezultatų", - laikraščiui sakė M. Šulcas, omenyje turėdamas spalio 15 dieną vyksiančius Žemutinės Saksonijos žemės rinkimus.
M. Šulcas, kuris, be kita ko, yra ir buvęs Europos Parlamento (EP) pirmininkas, sakė norįs, kad SPD taptų pirmaujančia proeuropietiška partija šalyje bei mažiau koncentruotųsi į pragmatinius reikalus.
SPD, kuri vis dar išlieka antroji pagal dydį Vokietijos parlamentinė partija, jau informavo nesudarysianti didžiosios koalicijos su Angelos Merkel Krikščionių demokratų partija (CDU) ir pereisianti į opoziciją.

Portugalijoje siaučia 11 aktyvių miškų gaisrų

Portugalijoje tebesiaučia 11 aktyvių miškų gaisrų. Pastangas suvaldyti gaisrus apsunkina stiprūs vėjai, informuoja "Euronews".
Su liepsnomis kovoja apie 1 500 gaisrininkų, 200 karinio personalo narių ir daugybė vietinių. Valstybės vidaus reikalų sekretorius Žoržas Gomesas (Jorge Gomes) įtaria, kad gaisrai buvo sukelti tyčia. 
Saugumo sumetimais evakuoti du kaimai Arganilo savivaldybėje. Anadijoje sužeisti mažiausiai keturi žmonės, tarp kurių trys gaisrininkai.
Didžiausias gaisras siautėja Pampiljoza da Seroje, avarinėms tarnyboms sunkiai sekasi susidoroti su liepsnomis.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 9-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1701 m. Niu Heivene (JAV Konektikuto valstija) įsteigtas Jeilio universitetas.
1757 m. gimė Prancūzijos karalius 1824-1830 metais Karolis X. Pamėginęs atkurti monarchiją, jis buvo nušalintas per 1830 metų Liepos revoliuciją.
1799 m. prie Olandijos krantų nuskendo Didžiosios Britanijos fregata "HMS Lutine". Jos varpas buvo ištrauktas ir vėliau pritvirtintas Londono draudimo kompanijoje "Lloyd's". Varpu būdavo skambinama gavus svarbią žinią, pavyzdžiui, apie paskendusį laivą.
1835 m. gimė prancūzų kompozitorius Kamilis Sen Sansas (Camille Saint-Saens).
1908 m. gimė prancūzų kino aktorius ir režisierius Žakas Tati (Jacques Tati), tikrasis vardas Žakas Tatiščevas. Per tris dešimtmečius trukusią karjerą jis sukūrė šešias kino juostas, tarp jų "Pono Hiulo atostogos" ir "Oskaru" apdovanotą "Mano dėdė".
1940 m. gimė britų dainų kūrėjas, dainininkas ir legendinės grupės "The Beatles" narys Džonas Lenonas (John Lennon). Nušautas 1980 metų gruodį.
1958 m., sulaukęs 82 metų, savo vasaros rezidencijoje mirė popiežius Pijus XII, tikrasis vardas Eudženijus Pačelis (Eugenio Pacelli).
1958 m. Arnė Larsonui (Arne Larsson) sėkmingai įsodintas pirmasis pasaulyje širdies stimuliatorius. Operaciją Stokholme atliko švedų chirurgas Akė Seningas (Ake Senning).
1962 m. po 70 metų trukusio britų valdymo nepriklausomybę atgavo Afrikos valstybė Uganda.
1966 m. gimė Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron)
1967 m. Bolivijoje nužudytas Argentinoje gimęs revoliucionierius Ernestas "Če" Gevara (Ernesto "Che" Guevara).
1969 m. Čekijos sienos buvo uždarytos dešimtims tūkstančių čekų, norėjusių vykti į Vakarus.
1974 m. mirė istorinė Antrojo pasaulinio karo asmenybė Oskaras Šindleris (Oscar Schindler), savo pasiaukojamais veiksmais išgelbėjusi apie 1 200 žydų gyvybes.
1975 m. Nobelio taikos premija paskirta sovietų disidentui ir žmogaus teisių gynėjui Andrejui Sacharovui.
1993 m. nepriklausomybę paskelbė Gruzijos regionas Abchazija.
1997 m. daugiau kaip 200 žmonių žuvo uraganui "Pauline" užklupus Meksikoje esantį garsų Akapulko kurortą.
2001 m. pakistanietis Džavedas Ikbalis (Javed Iqbal) nuteistas pasmaugti, sukapoti į 100 gabalų ir ištirpinti rūgštyje už kelių dešimčių vaikų nužudymą. Netrukus po nuosprendžio paskelbimo jis buvo rastas negyvas savo kameroje.
2002 m. Rusijoje vyko pirmasis posovietinio laikotarpio gyventojų surašymas.
2004 m. Afganistane surengti pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Hamidas Karzajus (Hamid Karzai).
2006 m. Šiaurės Korėja atliko savo pirmąjį branduolio sprogstamojo užtaiso bandymą.
2009 m. Nobelio taikos premija skirta JAV prezidentui Barakui Obamai (Barack Obama) už didžiules pastangas stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų.
2012 m. Nobelio fizikos premija už eksperimentinių metodų, leidžiančių matuoti ir keisti atskiras kvantines sistemas, sukūrimą skirta prancūzų mokslininkui Seržui Harošui (Serge Haroche) ir amerikiečiui Deividui Dž. Vainlendui (David J. Wineland).
2014 m. Nobelio literatūros premija skirta prancūzų rašytojui ir scenaristui Patrikui Modiano (Patrick Modiano) už atminties meną, kuriuo jis pažadino nesuvokiamus žmonių likimus ir atskleidė okupacijos pasaulį.

Naftos kainas palaiko Saudo Arabija, sumažėjęs JAV gręžimo platformų skaičius

Pirmadienio rytą naftos kainos auga, sustiprėjus prognozėms, kad Saudo Arabija ir toliau ribos žaliavos gavybą siekdama stabilizuoti rinką, naftos kainas palaiko ir sumažėjęs JAV gręžimo platformų skaičius, informuoja "Reuters".
8.55 val. Lietuvos laiku "Brent" rūšies naftos ateities sandorių kaina pakilo 0,20 proc., iki 55,73 dolerio už barelį. JAV "West Texas Intermediate" naftos rūšies ateities sandorių kaina išaugo 0,34 proc., iki 49,46 dolerio už barelį.
Saudo Arabijos, didžiausios naftos eksportuotojos pasaulyje ir Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) lyderės, siekiai toliau riboti žaliavos gavybą siekiant stabilizuoti rinką, palaikys naftos kainas, teigia analitikai.
Rijadas kitais metais ketina parduoti 5 proc. "Saudi Aramco" akcijų, siekdamas pritraukti investicijų ir sumažinti karalystės ekonomikos priklausomybę nuo naftos.
Tarp kitų veiksnių, palaikančių naftos kainas, - JAV gręžimo platformų skaičiaus sumažėjimas, teigia investuotojai. Gręžimo platformų Jungtinėse Valstijose per savaitę iki spalio 6 dienos sumažėjo dviem iki 748, rodo "Baker Hughes" duomenys.

Lotynų Amerikos kairieji mini 50-ąsias Če Gevaros mirties metines

 Lotynų Amerikos kairieji mini 50-ąsias Argentinos revoliucionieriaus Ernesto Če Gevaros (Ernesto „Che" Guevara) mirties metines. Bolivijos prezidentas Evas Moralesas (Evo Morales) sekmadienį atvyko į La Higeros vietovę, kur Če Gevara 1967-aisiais buvo nušautas, ir prie jo biusto padėjo gėlių. „Mes esame čia, kad primintume savo principus ir tautų išlaisvinimą", - sakė prezidentas.
Če Gevara, kartu su Fideliu Kastru (Fidel Castro) sėkmingai įvykdęs revoliuciją Kuboje, mėgino pakurstyti sukilimą ir Bolivijoje. Tačiau ekspedicija nepavyko, revoliucionierius buvo paimtas į nelaisvę ir be teismo sprendimo sušaudytas. Iki šiol jis laikomas kovos už laisvę Lotynų Amerikoje simboliu. 
Če Gevaros mirties metinės paminėtos ir Kuboje. „Če kovojo nepasiduodamas, sužeistas jis buvo paimtas į nelaisvę ir brutaliai nužudytas, - per atminimo iškilmes prie Če Gevaros mauzoliejaus Santa Klaroje kalbėjo viceprezidentas Migelis Diasas Kanelis (Miguel Diaz Canel). - Tačiau Če nėra miręs, kaip norėjo jo žudikai. Jis toliau gyvas savo darbuose ir tautoje, kuri juo žavisi ir seka jo pavyzdžiu".
Če Gevaros kapas yra Santa Klaroje. Jo palaikai čia perkelti prieš 20 metų.
Atminimo iškilmės taip pat vyko Nikaragvoje bei Venesueloje.

UNICEF: Malyje vis daugiau vaikų gresia badas

Bado grėsmė vaikams konflikto apimtame Malyje tampa vis aktualesnė, pirmadienį įspėjo Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF).
Nauji duomenys iš paveiktų Timbuktu ir Gao regionų rodo, kad daugiau kaip 15 proc. vaikų šiuose regionuose kenčia nuo ūmaus neprievalgio. Atsižvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, pasiektas kritinis lygis.
2016 metais jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų, kenčiančių nuo mitybos nepakankamumo, buvo mažiau nei 15 proc. 
Manoma, kad 2018 metais Malyje nuo ūmaus neprievalgio kentės apytikriai 165 tūkst. vaikų, o tai 23 tūkst. daugiau nei 2017 metais. 
Pasaulio banko teigimu, kas dešimtas Malyje gimęs vaikas miršta nesulaukęs penkerių metų amžiaus. Malis priklauso vargingiausių pasaulio šalių grupei.
Nuo 2012 metų Malyje vyrauja smurtas ir nestabilumas. Tais metais Gao regione maisto nepakankamumo rodiklis siekė 9 proc. 
Įvairios islamistų grupuotės pasinaudojo šalyje po karinio perversmo 2012 metais kilusiu chaosu ir, nepaisant užsienio kariuomenių įsikišimo, toliau vykdo atakas.

Atgal