VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

10.08. Naujausios žinios

Demografijos iššūkiai: augančios išlaidos pensijoms kels viešųjų finansų tvarumo riziką

Didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius didins išlaidas pensijoms, būtinajai sveikatos ir ilgalaikei priežiūrai, o tai kels viešųjų finansų tvarumo riziką. Apie didžiausius demografinių procesų keliamus iššūkius tvariam viešųjų finansų ir ekonomikos augimui kalbėjo Lietuvos ir užsienio ekspertai Seime vykusioje konferencijoje „Demografijos iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas".
Sveikinimo žodį tarę Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė ir valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys atkreipė dėmesį, kad efektyviai valdyti viešuosius finansus galėsime tada, kai disponuosime gilia ir plačia informacija apie fiskalines rizikas ir neapibrėžtuosius valstybės įsipareigojimus.
„Demografinės problemos daro didelę įtaką, nes ji lemia, kiek žmonių dalyvauja ekonominiame procese, kurios neigiamas pasekmes matome jau šiandien", - teigė Seimo Audito komiteto pirmininkė I. Šimonytė.
Seimo Audito komiteto narė Rasa Budbergytė konferencijoje atkreipė dėmesį, kad demografinių procesų keliamų iššūkių kontekste svarbu galvoti ne tik apie fiskalinį, tačiau ir apie socialinį tvarumą. „Delsimas kuo skubiau imtis struktūrinių reformų ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti negatyvių pasekmių Lietuvos ekonomikos augimui, o žmonės bus įsprausti į dar didesnius pajamų ir socialinės nelygybės spąstus. Turime priimti reikiamus sprendimus jau dabar, jeigu nenorime būsimų kartų mokesčių mokėtojams perkelti naštą apmokėti dabartines sąskaitas už valstybės paslaugas", - sakė R. Budbergytė. 
Socialinio modelio sudėtyje 2016 m. priimti su pensijų sistema susiję pakeitimai daro teigiamą poveikį finansų tvarumui, tačiau didina socialinio tvarumo riziką. „Siekiant šias rizikas mažinti, šalies ekonominę politiką būtina orientuoti į žmonių pajamų didinimą, kurioms išaugus, emigracija mažėtų, o tai atitinkamai padėtų užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Valdžios finansai yra tvarūs, tačiau išlieka grėsmė socialiniam tvarumui", - teigė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi, pristačiusi šiais metais atlikto valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo rezultatus. „Senėjimas - Lietuvos dabartis. Projektuojama, kad po 30 m. gyventojų sumažės iki 2 mln.", - sakė A. Kuniyoshi. 
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad, prognozuojant, su kokiais iššūkiais bus susiduriama ateityje, svarbios ir pasirenkamos prielaidos. „Analizuojant viešųjų finansų tvarumą, būtina atlikti kompleksinį fiskalinių rizikų vertinimą, išvadas formuluoti remiantis ne supaprastintais finansų tvarumo rizikos rodikliais, o kruopščiai išanalizuota valstybės balanso ataskaita, kuri daugeliu atveju parodys, kad sukauptų įsipareigojimų jau yra daugiau nei turto. Neužtenka žinoti visų fiskalinių rizikų, jas būtina valdyti", - teigė Slovakijos biudžeto atsakomybės tarybos narys Ludovitas Odoras (Ludovit Odor).
Senstanti visuomenė kelia kur kas daugiau iššūkių užtikrinti ekonomikos augimą ir tvarią pensijų sistemą. Tai savo kalboje pabrėžė Svendas Hougardas Jensenas (Svend E. Hougaard Jensen), Kopenhagos Verslo mokyklos ekonomikos profesorius, Pensijų tyrimo centro direktorius ir Breigelio Mokslo tarybos pirmininkas. „Planuojant fiskalinę politiką svarbu vadovautis aiškiai apsibrėžtomis gairėmis - pavyzdžiui, išlaidos turi būti padengtos išsaugant subalansuotą biudžetą", - kalbėjo S. Hougardas Jensenas.
Konferenciją „Demografijos iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas" organizavo Lietuvos aukščiausioji audito institucija kartu su Seimo Audito komitetu. 
Diskusijų platforma organizuota siekiant stiprinti parlamentinę kontrolę ir kalbėti apie problemas, reikalaujančias atsakingo finansų valdymo ir atitinkamos ekonominės politikos vykdymo. Konferenciją kaip naudingų diskusijų formatą Lietuvos aukščiausioji audito institucija ketina naudoti ir ateityje su Seimo Audito ir kitais komitetais.

Sausumos pajėgų vadas brigados generolas V. Rupšys lankosi Portugalijoje

Spalio 8-12 d. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys oficialiu vizitu viešės Portugalijoje, kur susitiks su Portugalijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadu generolu Frederiku Žozė Rovisko Duarte (Frederico Jose Rovisco Duarte). 
Vizito metu planuojama aptarti dvišalio karinio bendradarbiavimo aktualijas ir perspektyvas, Portugalijos rotacinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje 2018 metais ir bendrų karinių pratybų klausimus. 
Vizito metu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas taip pat lankysis Portugalijos Sausumos pajėgų daliniuose, susipažins su karių tarnybos sąlygomis, koviniu rengimu, naudojama karine technika ir ginkluote.
Nepaisant didelio geografinio atstumo tarp Lietuvos ir Portugalijos, Portugalijos Respublika aktyviai prisideda prie NATO pastiprinimo priemonių įgyvendinimo Lietuvoje ir du kartus Lietuvoje vykdė NATO oro policijos misiją. Portugalija taip pat skyrė du savo atstovus į NATO pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje. Mūsų šalyje taip pat po kelis mėnesius treniravosi Portugalijos ir kitų NATO sąjungininkių - Belgijos, Čekijos, Danijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Vengrijos ir Vokietijos - karių kuopos. 
2017 m. birželio-rugsėjo mėn. Portugalijos PANDUR kuopa dalyvavo bendrame kariniame rengimo procese su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotuoju pėstininkų batalionu, taip pat dalyvavo ir kitose mūsų šalyje vykusiose pratybose.

Vyksta tarptautinės prieštankinių padalinių kovinio šaudymo pratybos „Hunter 2017“

 Spalio 6 d. prasidėjo tarptautinės prieštankinių padalinių kovinio šaudymo pratybos „Hunter 2017“ (liet. „Medžiotojas 2017“) Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradė, Švenčionių r.). Jose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų prieštankinių padalinių kariai kartu su NATO priešakinių pajėgų bataliono pėstininkais iš Vokietijos ir Norvegijos vykdys kovinius šaudymus iš prieštankinių ginklų, atnaujins ir papildys prieštankinių padalinių valdymo ir taktikos žinias, studijuos galimo priešo mechanizuotųjų ir tankų padalinių taktiką, dalysis turima patirtimi.

Pratybos „Hunter 2017“ rengiamos kasmet nuo 2010 m. Šiais metais mokymuose pirmą kartą bus naudojamas treniravimosi metodas „pajėgos prieš pajėgas“, kai granatsvaidžiais ir prieštankinėmis raketomis ginkluoti paramos vienetai rems manevrinius pėstininkų vienetus, besitreniruojančius kovoti prieš tankais ir kovos mašinomis ginkluotus padalinius. Pagal pratybų sumanymą priešo imitavimui bus pasitelkti Vokietijos tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Marder“ ir Norvegijos pėstininkų kovos mašinos „CV-90“.

Jau antrus metus iš eilės renkamas Metų medis

Šiemet jau antrąkart Lietuvoje rengiami Metų medžio rinkimai. Konkurso tikslas - ne tik išrinkti medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius. 
Metų medis renkamas iš 12 kandidatų. Šie atrinkti iš 49 paraiškų, kurias teikė regioniniai parkai, savivaldybės, kaimų, miestelių bendruomenės ir privatūs asmenys. 
Šiemet dėl šalies Metų medžio titulo varžosi Adamavo, Buivydo, Elmės šešiakamienis, Grybiškių, Gudlaukio ąžuolai. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkti Papilės penkiolikakamienė ir Meškėnų liepos, Veisiejų ir Raganos uosiai, Raganų eglė, Medaus obelis ir Aukštadvario kaštonas. 
Kiekvienas pilietis gali pasirinkti vieną labiausiai patikusį medį iš 12 kandidatų ir už jį balsuoti elektroniniu erdvėje naudojantis kompiuterio (IP) adresu svetainėje www.arboristai.lt.
Balsavimas vyks iki spalio 19 dienos.
2017 metų Lietuvos medis bus paskelbtas spalio 20 d. - tarptautinę medžio dieną Aplinkos ministerijoje. Nugalėtojas atstovaus Lietuvai 2018 metų Europos medžio konkurse. 
2016 m. - pirmaisiais konkurso metais - Metų medžiu buvo išrinktas Stelmužės ąžuolas.

Užsienio reikalų viceministras dalyvaus regioniniame NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikime

Pirmadienį, spalio 9 dieną, Varšuvoje vyks antrasis devynių NATO priklausančių Vidurio Europos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Lietuvai jame atstovaus užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius.
Susitikimo metu bus aptarta saugumo padėtis Europos rytuose ir pietuose, pasirengimas kitų metų NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimui, kova su hibridinėmis grėsmėmis, Europos saugumo ir gynybos politikos stiprinimas. 
NATO rytų flango valstybių Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos saugumo politikos dialogas buvo inicijuotas 2015 metų lapkritį Bukarešte surengtu šių šalių vadovų susitikimo metu. 2016 metų lapkritį ten pat susitiko užsienio reikalų ministrai. Dialogas taip pat tęsiamas užsienio reikalų ministerijų saugumo politikos direktorių lygiu - tokie susitikimai pernai įvyko Prahoje ir Vilniuje.

Nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą pradės dar puspenkto šimto šauktinių

Pirmadienį, spalio 9 d. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje ir Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje pradės 442 šių metų šaukimo kariai. Kiek vėliau, spalio 23 d., dar 109 šauktiniai tarnybą pradės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione. 
Į tarnybos vietas šauktiniai atvyks iš keturių Regioninių karo prievolės ir komplektavimo skyrių - Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Daugiausia šauktinių savanorių į tarnybą Husarų mechanizuotajame pėstininkų batalione Panevėžyje, atvyks iš Panevėžio - 255.
Dauguma devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą spalio 9 d. pradėsiančių jaunuolių yra 21 metų amžiaus ir įgiję vidurinį išsilavinimą. Tarp jų yra 20 merginų ir 17 jaunuolių, grįžusių iš emigracijos. Beveik visi jaunuoliai, pradėsiantys nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, užsirašė ją atlikti savo noru arba patekę į šaukimo sąrašus karo prievolininkai pareiškė norą atlikti tarnybą pirmumo tvarką, tarp jų bus ir 4 jaunuoliai, karo prievolininkai pašaukti iš sąrašo. 
Šiais metais įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą jau atlieka 2175 kariai. 
Pirmąsias aštuonias savaites šauktiniai kariai dalyvauja Baziniame kario kurse, kurio metu lanko teorines paskaitas, mokosi rikiuotės ir karinių statutų, įgyja karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos žinių, susipažįsta su ginklais ir ryšio priemonėmis. Po Bazinio kario kurso prasideda karių specialistų rengimo etapas.
Likusius šešis kolektyvinio rengimo mėnesius kariai tarnauja pačių pasirinktuose daliniuose. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis.
Be tarnybą pradėsiančiųjų spalio 9 d. iki metų pabaigos dar numatyta pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 677 jaunuolius. Iš viso šiais metais į tarnybą bus pakviesti 3537 jaunuoliai.

Užsienio reikalų ministras vyksta oficialaus vizito į Indiją

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius spalio 9-10 dienomis lankysis Indijos Respublikoje. Į Delį ir Mumbajų Lietuvos diplomatijos vadovas vyksta Indijos išorinių santykių ministrės Suhmos Svaraij (Sushma Swaraj) kvietimu.
„Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimas sparčiai plečiasi, ypač greitai auga ekonominiai šalių ryšiai. Mūsų aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau kaip 800 Indijos piliečių, siekiame plėsti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityse", - prieš vizitą pažymėjo L. Linkevičius. 
Vizito programoje numatyti ministro susitikimai su Indijos Respublikos Viceprezidentu Venkaja Naidu (Venkaiah Naidu), išorinių santykių ministre S. Svaraj, Maharaštros valstijos vyriausiuoju ministru Devendra Fadnaviu (Devendra Fadnavis). 
Susitikimuose bus aptarti Lietuvos ir Indijos prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo klausimai, saugumo padėtis Lietuvos ir Indijos kaimynystėje, kultūros ir akademinių ryšių stiprinimo galimybės. Žadama apsikeisti nuomonėmis ir apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, Indijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo perspektyvas.
Į programą įtraukas ir dviejų sutarčių - ekstradicijos bei oro bendradarbiavimo sutarties pakeitimo protokolo - pasirašymas. Derybos dėl ekstradicijos sutarties užtruko beveik 20 metų.
Delyje ministras L. Linkevičius dalyvaus analitinio centro „Carnegie India" rengiamoje apskritojo stalo diskusijoje, o Mumbajuje susitiks su Indijos laivybos kompanijų atstovais ir drauge su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovais pristatys Klaipėdos uosto galimybes.
Spalio 10 dieną Mumbajuje ministras L. Linkevičius klausysis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto, kuris rengiamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Šiemet minimos ir 25-osios Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės. 
Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Delyje pastarąjį sykį lankėsi 2013 metais. Vilniuje šią gegužę viešėjo Indijos išorinių reikalų ministerijos valstybės ministras M. J. Akbaras.

Lietuvos istorijos įvykių kalendorius

 Lietuva spalio 8-ąją:
1906 m. Vidugiriuose, Anykščių rajone, gimė poetas, prozininkas, aktorius Kazys Inčiūra. Mirė 1974 m.
1927 m. įsteigta Lietuvių mokytojų sąjunga, pavadinta Jono Basanavičiaus vardu. Sąjunga įkūrė mokytojų tobulinimosi kursus, leido žurnalus "Mokslo dienos", "Tautos mokykla".
1940 m. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba nacionalizavo laivininkystės įmones, jūrų ir upių laivus.
1990 m. atkurta Lietuvos socialdemokratų partijos narystė Socialistų Internacionale.
1991 m. Lietuva, Latvija ir Estija priimtos į Tarpparlamentinę sąjungą ir Tarptautinę darbo organizaciją.
1998 m. Kauno 44-ajai vidurinei mokyklai suteiktas tarpukario Prezidento Kazio Griniaus vardas.
2000 m. Lietuvoje vyko tretieji po nepriklausomybės atkūrimo Seimo rinkimai. Daugumą mandatų laimėjo Algirdo Brazausko socialdemokratinė koalicija.
2003 m. Vilniuje atidengta pirmoji juodojo granito stela, žyminti Antrojo pasaulinio karo metų holokausto vietą. Visos holokausto aukų kapavietės Lietuvoje bus pažymėtos tokiomis granitinėmis stelomis, kurių pastatymą finansavo Didžiosios Britanijos holokausto švietimo fondas.
2006 m. eidamas 80-uosius metus po sunkios ligos Vilniuje mirė žymus skulptorius profesorius Gediminas Jokūbonis.
2008 m. eidamas 92-uosius metus mirė ilgametis Lietuvos operos solistas tenoras Vladas Česas.
2008 m. eidamas 68-uosius metus Klaipėdoje mirė žymus mimas ir teatro bei kino aktorius Edgaras Savickis.
2013 m. į Lietuvą su vizitu atvyko Danijos sosto įpėdinis Princas Frederikas su šalies verslo delegacija. 
2013 m. Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Pietryčių Azijos valstybe Mianmaru.
2013 m. Tel Avive viešintis kultūros viceministras Darius Mažintas rašytojui Icchokui Merui įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą "Nešk savo šviesą ir tikėk" ir kultūros ministro Šarūno Biručio sveikinimą 79-ojo gimtadienio proga.
2015 m. eidama 89-uosius metus Vilniuje mirė aktorė ir režisierė Galina Dauguvietytė. Legendinio režisieriaus Boriso Dauguviečio ir Lietuvos teatro žvaigždės Nelės Vosyliūtės dukra G. Dauguvietytė buvo viena spalvingiausių Lietuvos kultūros asmenybių.
2016 m. sulaukęs beveik 86-erių metų mirė žymus Lietuvos docentas, habilituotas mokslų daktaras, pedagogas, psichologas, žinomas publicistas, kraštotyrininkas Juozas Kašys.

Pažaislio festivalis surengė koncertą savo rėmėjams

Puoselėdami savo gražią tradiciją ne vien žodžiais padėkoti tiems, kas padeda rengti ilgiausiai Lietuvoje trunkančią klasikinės muzikos šventę, Pažaislio tarptautinio festivalio organizatoriai pakvietė į koncertą.
Kauno fortepijoninio trio - Indrė Andriuškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė) ir Lina Krėpštaitė (fortepijonas) drauge su baritonu Giedriumi Prunskumi pristatė programą, kurioje skambėjo Vidmanto Bartulio, Edvardo Grygo, Eduardo Balsio, Giedriaus Kuprevičiaus ir kitų kompozitorių kūriniai.
„Buvo laikas, kai Pažaislio festivalis, vienintelis pradėjo muzikinę kelionę per Lietuvos dvarus. Šešuolėlių dvaras buvo pirmasis, kurį tuomet aplankė Kaune gimęs festivalis, - priminė festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė. - Tradiciją atverti festivalio publikai vis naujus dvarus tęsiama. Šiemet, po 22 metų nuo festivalio pradžios, aptikome jaukią, naują erdvę - Akmenėlių dvarą, ir ten surengėme Pažaislio festivalio koncertą."
Visą vasarą šurmuliavusioje Pažaislio muzikos šventėje, 26-iose Lietuvos vietose, skambėjo 43 programos. Pažaislio vienuolyne birželio 2-ąją festivalį pradėjo Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistai: Sandra Janušaitė ir Almas Švilpa. O baigiamajame koncerte vasaros gale Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai Edgaras Montvidas ir Kostas Smoriginas atliko italų kompozitoriaus Džiakomo Pučinio (Giacomo Puccini) kūrinį „Messa di Gloria".

Premjeras: Maltos Ordino misija Lietuvoje yra neįkainojama

Penktadienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis vizito Vatikane metu susitiko su Maltos Ordino laikinuoju vadovu leitenantu Fra Giakomu Dala Tote del Tempjo di Sangvinetu (Giacomo Dalla Totte del Tempio di Sanguinetto). 
Susitikimo metu Premjeras pažymėjo Maltos Ordino svarbą Lietuvai.
„Maltos Ordino misija Lietuvoje yra neįkainojama, nes mums labai svarbu skatinti savanorystės idėjas. Maltiečiai mūsų šalyje demonstruoja, kad padėti kitiems, ir ypač gyvenantiems skurde, yra kilnus ir prasmingas elgesys. Vyriausybės bendradarbiavimas su Maltos Ordinu ypatingai svarbus dar ir todėl, kad mes patys dedame dideles pastangas socialinės atskirties mažinimui įvairiomis formomis", - sakė Vyriausybės vadovas.
Pokalbio metu atkreiptas dėmesys į tai, kad bendradarbiaujama ne tik sprendžiant socialines problemas šalies viduje, bet ir migracijos keliamus iššūkius.
Taip pat Premjeras paminėjo Ukrainą ir humanitarinės pagalbos teikimą šioje šalyje. Jis pažymėjo, kad prie to aktyviai prisideda ir Lietuvos visuomenė. Maltos Ordino vadovas teigė, kad jie dirba šioje srityje teikiant tiek materialinę, tiek psichologinę pagalbą Ukrainos žmonėms.
Pokalbio metu daug dėmesio skirta Maltos Ordino iniciatyvai kovojant su žmonių išnaudojimu visame pasaulyje. Premjeras akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti ir padėti Maltos Ordinui plėtojant šią iniciatyvą. Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad su šiuolaikinės vergovės apraiškomis kartais susiduria ir į užsienio šalis išvykstantys Lietuvos piliečiai.

A. Merkel oficialiai paskelbė apie koalicijos derybas su FDP ir žaliaisiais

Vokietijos kanclerė Angela Merkel oficialiai paskelbė apie koalicijos derybas su liberalia laisvųjų demokratų (FDP) ir žaliųjų partijomis. 
Vadinamoji "Jamaikos koalicija", gavusi tokią pravardę, nes partijų spalvos - žalia, juoda ir geltona - sutampa su Jamaikos vėliavos spalvomis, niekada nebuvo išbandyta nacionaliniu lygmeniu.
A. Merkel pripažino, kad derybos bus sunkios, bet, nepaisant to, jos tikslas išlieka tas pats - suformuoti stiprią koaliciją.
"Jamaikos" koalicija A. Merkel krikščionių demokratų sąjungai (CDU) tapo vieninteliu keliu į valdžios suformavimą - praėjusią kadenciją vadinamąją didžiąją koaliciją su CDU sudarę socialdemokratai po istoriškai prastų rinkimų nusprendė trauktis į opoziciją.

Ganoje nugriaudėjo galingi dujų sprogimai, pranešama apie aukas

Šeštadienio vakarą didelėje Ganos sostinės sankryžoje supurčius keliems sprogimams, žuvo mažiausiai vienas žmogus, pranešė vietos žiniasklaida.
Pirmasis sprogimas nugriaudėjo 19.20 vietos (22.20 Lietuvos) laiku vienoje suskystintų gamtinių dujų degalinėje. Ugnis iš jos tuomet persimetė į kitą degalinę, pranešė vietos radijo stotis "Citi FM". Antrasis sprogimas nuaidėjo po kelių minučių.
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiose nuotraukos iš įvykio vietos matyti milžiniškas į dangų kylantis ugnies kamuolys.
"Citi FM" duomenimis, per incidentą vienas žmogus žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti.
Nelaimė įvyko Akros priemiestyje Madinoje. Išgirdę sprogimus, netoli įvykio vietos gyvenantys žmonės ėmė masiškai bėgti. Pranešama, kad dėl to kilo spūstis, per kurią taip pat galėjo būti sužeista žmonių.

M. Rachojus: Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas neturės jokios galios

Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas neturės jokios galios, įspėjo Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy), pridūręs, kad neatmeta galimybės laikinai panaikinti regiono autonomiją, praneša BBC.
Interviu dienraščiui "El Pais" M. Rachojus taip pat atmetė bet kokio tarpininkavimo, siekiant padėti spręsti šią krizę, galimybę.
Interviu M. Rachojus teigė: "(Ispanijos) vyriausybė padarys viską, kad užtikrintų, jog nepriklausomybės paskelbimas niekur nevestų."
Paklaustas, ar yra pasirengęs pritaikyti 155-ąjį Ispanijos konstitucijos straipsnį, nacionaliniam parlamentui leidžiantį įsikišti į autonominio regiono valdymą, M. Rachojus atsakė: "Neatmetu nė vienos įstatymų ribose esančios galimybės."
Premjeras taip pat informavo apie savo planus prieš referendumą Katalonijoje dislokuotas papildomas policijos pajėgas regione palikti, kol baigsis ši krizė.
M. Rachojus, be kita ko, patikino, kad dėl augančios politinės įtampos išankstinių nacionalinių rinkimų šaukti neketina.
Remiantis galutiniais praėjusį sekmadienį, spalio 1 dieną, įvykusio referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės rezultatais, 90 proc. iš 2,3 mln. balsavusių katalonų pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Referendume dalyvavo 43 proc. regiono gyventojų.
Tuomet Ispanijos policijai vykdant teismo nutartį, kuria buvo uždrausta rengti balsavimą, ir mėginant išsklaidyti rinkėjus, nukentėjo bemaž 900 žmonių.
Taip pat sužeisti ir 33 policijos pareigūnai.

Uraganas Neitas smogė JAV pietinei pakrantei

Uraganas Neitas (Nate) pasiekė JAV Meksikos įlankos pakrantę, ten atnešdamas stiprius vėjus, smarkias liūtis ir potvynių pavojų, praneša BBC.
Audra, kurios vėjo gūsiai siekia 137 kilometrus per valandą, pirmąją JAV teritoriją - Luizianos valstiją ties Misisipės upės žiotimis - pasiekė vėlų šeštadienio vakarą. 
Toliau judėdama į šiaurę, ji vėl smogė Misisipės valstijos Biloksio miestui.
Luizianos, Misisipės, Alabamos ir dalyje Floridos valstijų paskelbti įspėjimai dėl artėjančio uragano, o gyventojams nurodyta evakuotis.
Prieš tai Centrinėje Amerikoje praūžęs Neitas pasiglemžė mažiausiai 25 žmonių gyvybes.
Tuomet dar tropinės audros kategorijai priskirta stichija sustiprėjo ir šiuo metu yra klasifikuojama kaip pirmos kategorijos uraganas pagal Safiro-Simpsono (Saffir-Simpson) skalę.
Nors Neitas ir ne toks stiprus kaip praėjusį mėnesį praūžę uraganai Marija (Maria) ir Irma, laukiama, kad jis atneš stiprius vėjus ir potvynius.
Tačiau Golfporto meras Bilis Hjusas (Billy Hewes), Neitui jau smogus netoli jo vadovaujamo miesto esančiam Biloksiui, BBC sakė, kad panašu, jog potvynio banga nėra tokia didelė, kaip bijota, ir manoma, kad žala būsianti minimali.
JAV Nacionalinis uraganų stebėjimo centras informavo, kad "pasiekęs sausumą Neitas turėtų greitai susilpnėti, ir jau sekmadienio rytą iš uragano vėl turėtų virsti tropine audra." Centro teigimu, iki pirmadienio vakaro stichija turėtų visai nusilpti.

Irakas prašo Turkijos ir Irano uždaryti sienas su Kurdistanu

Irakas paprašė kaimynus Turkiją ir Iraną uždaryti sienas su Irako Kurdistanu, pastaruoju metu suintensyvėjus ginčui dėl autonominio regiono nepriklausomybės, skelbia Irako valstybinė televizija „al-Iraqia".
Transliuotojas teigia, kad Irako užsienio reikalų ministerija įteikė oficialius memorandumus Turkijos ir Irano ambasadoms Bagdade, prašydama Ankaros ir Teherano nutraukti visus santykius su Kurdistanu.
„Ministerija taip pat paprašė sustabdyti visus prekybinius sandorius su Kurdistanu, ypač tuos, kurie susiję su nafta, ir teigė, kad visi sandoriai turėtų vykti tik su federaline Irako valdžia", - sakė ministerijos atstovas Ahmedas Mahdžubas (Ahmed Mahjoub).
Rugsėjo 25 d. nepriklausomybės referendumą surengę Irako kurdai smarkiai supykdė Bagdadą ir kitas kaimynines šalis. Daugiau kaip 92 proc. referendume dalyvavusių kurdų balsavo už atsiskyrimą nuo Irako.

Žiniasklaida: prieš pat finansų sistemos griūtį 2008 m. Islandijos premjeras pardavė visą savo turtą banke „Glitnir"

Islandijos ministras pirmininkas Bjarnis Benediktsonas (Bjarni Benediktsson) prieš pat šalies banko „Glitnir" nacionalizaciją finansų krizės metu 2008 m. pardavė visą savo banke turimą turtą, praneša keli žiniasklaidos šaltiniai.
Islandijos leidinys „Stundin", tyrimų agentūra „Reykjavik Media" bei britų „The Guardian" penktadienį praneša, kad B. Benediktsonas pardavė visą savo turtą „Glitnir" investiciniame fonde likus vos kelioms valandoms iki banko nacionalizacijos.
Žiniasklaida, skelbdama šią informaciją, remiasi nutekėjusiais dokumentais bei elektroniniais laiškais. Šie kaltinimai turėtų padidinti spaudimą premjerui likus vos kelioms savaitėms iki spalio 28 d. pirmalaikių parlamento rinkimų.
Islandijos parlamentas buvo paleistas praėjusį mėnesį, paaiškėjus, kad B. Benediktsonas bandė dangstyti skandalą, į kurį įsipainiojo jo tėvas.
Pasak „The Guardian", 2008 m. parlamento ekonomikos komitete dirbęs B. Benediktsonas pardavė beveik visą savo turtą, kurio vertė siekė apie 119 mln. Islandijos kronų (971 tūkst. eurų).

Europos ir Pasaulio organų donorystės ir transplantacijos dienai: statistika Lietuvoje

Kasmet spalio 6-ąją dieną minima Europos ir Pasaulio organų donorystės ir transplantacijos diena. Šia proga Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pasidalijo organų donorystės Lietuvoje statistika. 
Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras, 2017 metų spalio 1 dieną Lietuvoje pritarimą organų donorystei jau buvo pareiškę 24 882 gyventojai - 16 280 moterų ir 8602 vyrai.
Šiemet Lietuvoje iš viso atlikta 116 organų ir audinių (ragenų) transplantacijų: 58 mirusių donorų inkstų, 5 - gyvų donorų inkstų, 18 - kepenų, 1 - plaučių, 5 - širdies transplantacijos. Taip pat 29 recipientams transplantuotos ragenos. 
Šiuo metu Lietuvoje, Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, organų ir audinių (ragenų) transplantacijos laukia 364 žmonės, 97 iš jų - laikinai ne recipientai, t. y. jiems dėl kokių nors medicininių priežasčių, pavyzdžiui, karščiavimo, transplantacijos atlikti negalima. 
Inksto transplantacijos šiuo metu laukia 150 žmonių, kasos ir inksto komplekso transplantacijos - 7, kepenų transplantacijos - 64 žmonės. Devyniems žmonėms būtina plaučių transplantacija, 43 - širdies, 4 - širdies ir plaučių komplekso transplantacija. Taip pat 87 pacientams būtina transplantuoti rageną.

Europos Parlamentas pritarė Europos prokuratūros steigimui

Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė siūlymui įsteigti Europos prokuratūrą, kuri kovos su sukčiavimu ir korupcija skirstant bei naudojant ES paramą. Ji tirs bylas dvidešimtyje ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Šiuo metu sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą gali atlikti tik nacionalinės institucijos. Tokie tyrimai apsiriboja konkrečios valstybės teritorija. Naujoji Europos prokuratūra koordinuotai tirs įtarimus dėl neteisėto ES lėšų panaudojimo keliose valstybėse iš karto, taip pat vykdys baudžiamąjį persekiojimą ir palaikys kaltinimą teisme.

Steigiant Europos prokuratūrą dalyvauja dvidešimt ES valstybių. Likusios aštuonios – Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Švedija ir Vengrija – galės prisijungti vėliau.

Europos prokuratūros būstinė bus Liuksemburge. Šalys turės paskirti po vieną Europos prokurorą, dirbantį centrinėje būstinėje, ir deleguotuosius prokurorus, kurie dirbs pačiose valstybėse.  

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi spalio 8-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1469 m. mirė tapytojas Fra Filipas Lipis (Fra Filippo Lippi) - vienas žymiausių ankstyvojo renesanso dailininkų.
1856 m. kinų policija įžengė į Didžiosios Britanijos laivą "Arrow", suėmė 12 įgulos narių kinų, kurie buvo įtariami piratavimu, ir nuleido britų vėliavą. Dėl šio incidento kilo antrasis Anglijos ir Kinijos karas, vadinamas Opiumo karu.
1862 m. Otas fon Bismarkas (Otto von Bismarck) paskirtas Vokietijos imperijos kancleriu. 
1869 m. mirė politikas, 14-asis JAV prezidentas Franklinas Pyrsas (Franklin Pierce).
1871 m. Čikagoje kilo didysis gaisras. Legenda sako, kad gaisrą sukėlė karvė, daržinėje apvertusi žibalinę lempą. Per gaisrą žuvo mažiausiai 300 žmonių, o daugiau kaip 90 tūkst. neteko pastogės. Padaryta 200 mln. JAV dolerių vertės nuostolių.
1873 m. JAV pradėjo veikti pirmasis moterų kalėjimas, kuriam vadovavo moterys. Iš pradžių jame buvo įkalinta 17 merginų ir moterų.
1895 m. gimė Argentinos generolas ir politikas Chuanas Domingas Peronas (Juan Domingo Peron). Šalies prezidentu jis buvo 1946-1955 metais, vėliau buvo nuverstas, o 1973 metais sugrįžo iš emigracijos ir vėl buvo išrinktas prezidentu. Ch. D. Peronas mirė 1974 metais.
1895 m. grupė sąmokslininkų, vadovaujamų Japonijos konsulo generolo Goro Miuros (Goro Miura), karaliaus rūmuose nužudė Korėjos karalienę Min (Min), kuri stengėsi apriboti japonų įtaką šalyje.
1912 m. Juodkalnija paskelbė karą Turkijai, tuo pradėdama Pirmąjį Balkanų karą.
1915 m. baigėsi vienas įnirtingiausių per Pirmąjį pasaulinį karą mūšių - Loso mūšis. Britai šiame mūšyje pirmą kartą panaudojo nuodingąsias dujas.
1920 m. JAV įkurta Lietuvos piliečių sąjunga.
1952 m. Londone susidūrus trims traukiniams žuvo 112 žmonių, daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
1967 m. mirė Didžiosios Britanijos politikas ir leiboristų premjeras 1945-1951 metais Klementas Etlis (Clement Attlee). Didžioji Britanija tada suteikė nepriklausomybę Indijai (1947 m.) ir Birmai (1948 m.).
1970 m. Nobelio literatūros premija paskirta rusų rašytojui Aleksandrui Solženicynui.
1996 m. palestiniečių prezidentas Jasiras Arafatas (Yasser Arafat) pirmą kartą oficialiai apsilankė Izraelyje. Cezarėjos mieste jis susitiko su Izraelio prezidentu Ezeru Veicmanu (Ezer Weizman).
1998 m. Japonija oficialiai atsiprašė Pietų Korėjos už žiaurumus, kuriuos šalis patyrė per 35 kolonijinio valdymo metus.
2001 m. Skandinavijos oro linijų (SAS) lėktuvas įsirėžė į oro uosto angarą Milane. Prieš tai jis susidūrė su nedideliu privačiu lėktuvu. Žuvo visi 110 lainerio keleivių, keturi žmonės mažajame lėktuve ir dar keturi bagažo skyriaus tarnautojai.
2004 m. Nobelio taikos premija paskirta Kenijos aplinkosaugos viceministrei Vangari Mataji (Wangari Maathai) už jos įnašą į tausojančią plėtrą, demokratiją ir taiką.

EP ragina mažinti kalėjimų perpildymą ir dažniau skirti alternatyvias bausmes

Europos Parlamento (EP) nariai sunerimę, kad perpildyti kalėjimai ES šalyse – įprastas reiškinys. Tai neigiamai veikia žmonių sveikatą ir gerovę, taip pat sukuria prielaidas kalinių radikalėjimui, todėl ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje jie ragina valstybes ieškoti įkalinimo alternatyvų.

Šių metų Europos Tarybos ataskaitoje konstatuojama, kad trečdalyje Europos kalinimo įstaigų kalinių skaičius viršija turimų vietų skaičių. EP pažymi, kad įkalinimas turi būti tik kraštutinė priemonė, taikoma teisiškai pagrįstais atvejais. Jis ypač netinka pažeidžiamiems asmenims, pvz., nepilnamečiams, vyresnio amžiaus žmonėms, besilaukiančioms moterims ar neveiksniems asmenims, įsitikinę europarlamentarai. Jie ragina už lengvesnius nusikaltimus dažniau skirti alternatyvias bausmes, pavyzdžiui, namų areštą, viešuosius darbus ar elektroninių sekimo įtaisų nešiojimą.

 „Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į saugumo kontekstą Europoje, turėtų skubiai imtis radikalėjimo kalėjimuose prevencijos priemonių“, – pažymi EP. Svarbu šiuo klausimu tinkamai apmokyti darbuotojus, gerinti žvalgybą įkalinimo įstaigose, plėtoti religijų dialogą ir užtikrinti veiksmingą psichologo priežiūrą, sakoma rezoliucijoje.

EP ragina valstybes skirti lėšų kalėjimams atnaujinti pasinaudojant ES struktūriniais fondais, atskirti už lengvus ir sunkius nusikaltimus nuteistus asmenis, taip pat „parengti subalansuotą kalinių veiklos programą ir leisti jiems ne kameroje praleisti tiek valandų per dieną, kiek būtina norint užtikrinti deramo lygio žmogišką ir socialinį bendravimą, mažinti emocinę įtampą ir riboti smurtą“. Europarlamentarai „pabrėžia, kad kaliniai turi būti apgyvendinami – pirmiausia kalbant apie miego sąlygas – paisant žmogaus orumo ir privatumo bei laikantis sveikatos ir higienos reikalavimų, deramai atsižvelgiant į klimato sąlygas, ypač į grindų plotą, oro talpą, apšvietimą, didelio triukšmo vengimą, šildymą ir vėdinimą“.

Parlamentas įspėja, kad kalėjimų privatizavimas gali pabloginti kalėjimo sąlygas ir pažeisti pagrindines teises. Savo ruožtu EP atkreipia dėmesį į didelį savižudybių kalėjimuose mastą, ragina atsižvelgti į besilaukiančių ir pagimdžiusių kalinių poreikius, taip pat smerkia „kai kuriose valstybėse taikomą kalėjimų išskaidymo politiką, nes tai papildoma bausmė, dėl kurios kenčia kalinių šeimos“. Rezoliucijoje taip pat raginama gerinti buvusių kalinių integraciją į visuomenę ir imtis priemonių palengvinti jiems įsidarbinti. 

Atgal