VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.10. Naujausios žinios

Lietuvos EXPO paviljonas sudomino šimtus tūkstančių: lankytojus traukė ne tik "lazeriai"

Tarptautinėje parodoje "EXPO 2017" veikiančiame Lietuvos paviljone netrukus užges šviesų instaliacijos, kurios per ekspozicijos laikotarpį sulaukė iki pusės milijono lankytojų. Kazachstane surengtoje parodoje Lietuvos paviljonas svečius domino ne vien lazerių tematika, bet ir nacionaline virtuve, ir netgi kava. 
Lietuvos ekspozicijos tarptautinėje parodoje komisaras Romas Jankauskas įsitikinęs, kad Lietuvai pavyko prisistatyti kaip energetiniu požiūriu savarankiškai šaliai, kuriai ypač aktuali šių metų parodos tema "Ateities energija". 
"Lietuvos paviljono vaidmuo buvo parodyti, kad mes Nepriklausomybės metais pasiekėme daug, kad tikrai gyvename savarankiškai (...) Nors pas mus ne tokia kaitri saulė, ne toks stiprus vėjas, kaip tame pačiame Kazachstane, mes gaminame aukštos kokybės saulės energijos baterijas, išvystytas biomasės panaudojimas ir kiti dalykai, kurie padeda energetiniam savarankiškumui", - parodos uždarymo išvakarėse interviu agentūrai ELTA Astanoje sakė R. Jankauskas. 
Birželį Kazachstano sostinėje prasidėjęs renginys iš pradžių buvo menkai lankomas, bet palengva "įsibėgėjo" ir, pavyzdžiui, Lietuvos paviljone pastaruoju metu kasdien apsilankydavo nuo 5 iki 10 tūkstančių žmonių. R. Jankauskas teigė, kad, Lietuvai garsėjant lazerių technologijomis, atspirties tašku pasirinkta būtent lazerio spindulių idėja. 
"Ji buvo skirta emocijai, nuotaikai ir tikrai labai pasiteisino, ši vieta buvo pripažinta viena iš mėgstamiausių vietų, tinkamų "asmenukėms", taip pat gavo žurnalo "Exhibitor Magazine" apdovanojimą kategorijoje "Elementai ir detalės", - kalbėjo Aplinkos ministerijos Parodų skyriaus vedėjas R. Jankauskas. 
Lankytojus domino ir galimybė virtualiosios realybės akiniuose išvysti Lietuvos vaizdus iš oro baliono. Tačiau būta ir netikėtos sėkmės sulaukusių sprendimų. 
"Labai pasiteisino ir lietuviška virtuvė. Ne kiekviena valstybė sugebėjo atsidaryti savo barą-kavinę, mes tai padarėme. Girdime labai gerus atsiliepimus, visi mėgsta ir lietuviškus patiekalus, ir net kavą. Daugelis įtakingų veikėjų ateina į Lietuvos paviljoną puodelio kavos", - sakė R. Jankauskas. 
Nors Milane vykusioje "EXPO 2015" sulaukta daugiau svečių iš Lietuvos, ir šįkart Lietuvos paviljonui nestigo dėmesio iš Alytaus, Utenos, Panevėžio verslininkų. Tiek visos parodos Astanoje, tiek Lietuvos paviljono lankomumo rodikliams įtakos galėjo turėti ir sudėtingesnis susisiekimas. Vis dėlto dalis apsisprendusiųjų vykti mūsų šalies piliečių aplankė ir kitas Kazachstano vietas, susitiko su vietos lietuviais. 
"Daugelis delegacijų ir menininkų, atvykdavę į Kazachstaną, nuvykdavo ir į Karagandą, nes tremties metais ten atsidūrė vos ne 100 tūkst. lietuvių, ir gal dar dabar iš viso ten gyvena iki 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų ar lietuvių, kai kurie gal jau nebekalba lietuviškai, tačiau savo jausmais ir šaknimis jaučiasi lietuviais", - kalbėjo R. Jankauskas. 
Lietuvos ekspozicijos komisaras teigė, kad dalyvauti šioje parodoje mūsų valstybei yra ne tik įvaizdžio klausimas, bet ir savotiška pareiga. 
"Lietuva kitais metais minės savo šimtmetį ir penkiasdešimt metų iš to šimto metų buvo pavogti iš Lietuvos, ir ji negalėjo tokiuose renginiuose prisistatyti ir taip būti matoma. (...) Gal ir yra abejonių, ar reikia tokioje parodoje dalyvauti ar ne, bet nedalyvauti irgi reikštų kažkokį pasitraukimą", - kalbėjo pašnekovas. 
R. Jankausko teigimu, šiųmetis projektas nebuvo iš pačių lengviausių, bet parodai Astanoje kai kuriais atžvilgiais pasiruošta netgi geriau nei ankstesniosioms. Dalis Lietuvos prisistatymo "EXPO 2017" parodoje elementų galėtų atgimti ir Lietuvoje. 
"Liūdniausia būna diena po parodos, kai viskas užsibaigia ir tai, kur buvo milijonai žmonių, kur buvo milijonai emocijų, staiga, kaip vienu kirčiu, sustoja, atsijungia elektra (...) Galvojame kai ką iš tos ekspozicijos atspindėti ir Lietuvoje. Jau yra minčių apie tam tikrą informacinį stendą galbūt Valstybės pažinimo centre ar kitoje erdvėje", - svarstė R. Jankauskas. 
Lietuvos paviljonas su paantrašte "Ateities energijos spinduliai" buvo įrengtas pagal pagrindinę "EXPO 2017" temą. Paviljono centre - lazerio gimimą vaizduojanti LED šviesų ir veidrodžių instaliacija, sukurta pagal architekto Martyno Valevičiaus projektą. Jai panaudota 11 kilometrų kabelių ir 3,5 km LED juostelių. 
Instaliaciją supo keliolika ekranų su svarbiausių mūsų energetikos objektų vaizdais, taip pat 3D videoteka. Paviljono ekspozicija supažindino lankytojus su Lietuvos energetikos raida. Daugiausia dėmesio skirta atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui ir atsakingam elektros energijos vartojimui. 
Vidutinio dydžio - 530 kv. metrų ploto - Lietuvos paviljonas kainavo iki 2 mln. eurų, apie pusę lėšų buvo skirta paties paviljono statybai, aptarnavimui. Kita dalis - darbuotojams, renginiams, koncertams, komandiruotėms, transportui. 
Paroda "EXPO 2017" Astanoje prasidėjo birželio 10 d. ir baigiasi rugsėjo 10 d.

Baltijos šalys prašo žiniasklaidos nebevadinti jų "buvusiomis sovietinėmis respublikomis"

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai Paryžiuje nusiuntė laišką vyriausiajam prancūzų laikraščio "Le Monde" redaktoriui Liukui Bronerui (Luc Bronner) su prašymu nebevadinti jų valstybių "buvusiomis sovietinėmis respublikomis".
Diplomatai Dalius Čekuolis, Imantas Liegis ir Alaras Streimanas (Alar Streimann) savo kreipimesi pažymėjo, kad jų šalys įstojo į Sovietų Sąjungą 1940 metais ne savo noru - buvo į ją įtrauktos po karinės aneksijos.
Diplomatai taip pat pridūrė, kad trys Baltijos šalys po Sovietų Sąjungos griūties nebuvo sukurtos nuo nulio, šios valstybės atkūrė savo nepriklausomybę.
Laiškas buvo parašytas dėl neseniai leidinyje išspausdinto žemėlapio, kuriame trys Baltijos šalys buvo pavadintos "buvusiomis sovietinėmis respublikomis".
Laikraštis "Le Monde" kol kas nekomentavo šio diplomatų prašymo.
Šių metų pradžioje panašų kreipimąsi diplomatai išsiuntė Vokietijos portalui "Zeit Online", kuris publikavo informaciją apie jų valstybes rubrikoje "Sovietų Sąjungos paveldas".

Seimas rudens sesijoje sieks sumažinti socialinę atskirtį

Seimas, sekmadienį susirinkęs į rudens sesiją, ketina priimti teisės aktus, kurie sudarytų galimybes gyventojams didinti pajamas, mažintų socialinę atskirtį, gerintų dirbančių žmonių padėtį, kovotų su korupcija.
Tai sekmadienį Seime pažymėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Rudens sesijoje bus sprendžiamos socialiai labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių problemos. Seimas sieks stiprinti šeimas, plės finansines paskatas ir paslaugas jaunoms bei vaikus auginančioms šeimoms, bus tęsiama vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, neįgaliųjų poreikių, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimas, bus mažinamos vaistų kainos ir skatinama sveika gyvensena.
"Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisomis siekiama gerinti vaiko teisių apsaugą, suteikiant vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir sudarant jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką. Aktualus Vaikų išlaikymo fondo įstatymo projektas, kuriuo siūloma tikslinti išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą. Socialinių įmonių įstatymo pakeitimais siūloma tobulinti valstybės paramą įdarbinant socialinėse įmonėse neįgalius ir kitoms pažeidžiamoms asmenų grupėms priklausančius asmenis. Farmacijos įstatymo pakeitimo projektu bus siekiama nuosekliai mažinti vaistų kainas gyventojams, skatinti vaistinių konkurenciją ir gerinti vaistų prieinamumą", - svarbiausius sesijos darbus pristatė Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
Vardindamas prasidedančios sesijos darbus Seimo Pirmininkas sakė, kad kartu su ypatingos svarbos teisės akto - 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir jo lydimaisiais teisės aktais bus svarstomi įstatymų projektai, kuriais siekiama socialinės gerovės.
Pristatydamas Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad gyventojų pajamų didinimas yra svarbiausias Vyriausybės tikslas, ir jis aiškiai atsispindi siūlomuose teisės aktuose - daugiau nei 600 mln. eurų siūloma skirti kovai su skurdu, šeimų paramai, pensijų didinimui, socialinės atskirties mažinimui. "Tai rekordinė suma tiems, apie kuriuos ilgą laiką buvome pamiršę", - sakė Premjeras.
Sesijos metu didelis dėmesys bus skiriamas ir valstybės saugumui - tarp prioritetinių Seimo darbų - ilgalaikė krašto apsaugos sistemos plėtra ir šalies kibernetinis saugumas, Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimas ir energetikos politikos tikslai ir gairės iki 2050 metų. 
Seimo nutarimo "Dėl krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo" pakeitimo projektu siekiama užtikrinti didesnį krašto apsaugos sistemos įsigijimų panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą, konkretizuoti planuojamus plėtoti karinius pajėgumus, terminus bei kaštus, užtikrinti efektyvesnę kibernetinio saugumo sistemos pertvarką, ypač didinti karių motyvaciją ir užtikrinti standartus atitinkantį karių aprūpinimą.
Švietimo, kultūros ir mokslo srityse Seimas sieks kokybės bei efektyvumo. Čia ypatingas dėmesys bus skiriamas profesiniam mokymui ir šios sistemos pertvarkai.
"Reikšmingos Respublikos Prezidentės inicijuotos Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo pataisos ir jas lydintieji projektai. Tikslas - profesinio mokymo sistemos orientavimas į valstybės ir verslo poreikius, efektyvus sistemos finansavimo, valdymo ir veiklos skaidrumo didinimas", - sakė V. Pranckietis.
Pasak S. Skvernelio, iki gruodžio mėnesio Vyriausybė Seimo pavedimu turi parengti įstatymų projektus, užtikrinsiančius tolesnį aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą, kalbant apie vidurinį mokslą, neatsisakoma ketinimų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvesti etatinį apmokėjimą, lėšos tam yra numatytos.
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis taip pat įvardijo kitus, ne mažiau svarbius sesijos darbų programos punktus: "Dvigubos pilietybės reglamentavimas, taip pat šią sesiją būtų svarbu ir prasminga pagaliau apsispręsti dėl asmenvardžių rašymo. Aktualus Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos projektas, sudarysiantis prielaidas efektyvesniam valstybės tarnybos valdymui. Taip pat aktualus Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektas, kurio tikslas - sumažinti organizuoto nusikalstamumo grėsmės mastą. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektu siekiama mažinti prielaidas šešėlinei ekonomikai".
Prasidėjusioje Seimo sesijoje taip pat tikimasi svarstyti ir priimti darbo grupės parengtą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą bei lydimuosius teisės aktus. Iniciatyvos tikslas - aiškiai ir be galimybių interpretacijoms apibrėžti parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybę.
Rudens sesijos programa sudaryta atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų bei Seimo narių pasiūlymus. Įregistruotame sesijos darbų programos projekte įrašyti beveik 530 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti per 150, Prezidentė Dalia Grybauskaitė - 7, Seimo nariai (frakcijos) - beveik 250 įstatymų projektų (be lydimųjų teisės aktų projektų).
Po pateikimo sesijos darbų programos projektui pritarė 85 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, 24 susilaikė. Projektą apsvarsčius Seimo komitetams ir frakcijoms, rugsėjo 14 d. numatytas jo svarstymas plenariniame posėdyje. 
Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.

Lietuvos girių gyvūnija „apsigyvens" ir pašto ženkluose

Lietuvos paštas, tęsdamas pašto ženklų seriją "Lietuvos gyvūnai", išleido naują pašto ženklų bloką. Trijuose pašto ženkluose pavaizduoti taurusis elnias, pilkasis kiškis ir barsukas. Pašto ženklai apyvartoje pasirodė šeštadienį.
Lietuvių liaudies tautosakoje dažnai minimus gyvūnus vaizduojantį pašto bloką sudaro trys pašto ženklai, kurių kiekvieno nominalas - 0,84 euro, tiražas - 30 tūkst. egzempliorių. Naujųjų pašto ženklų autorius - dailininkas Tomas Dragūnas.
"Kelerius metus iš eilės pristatydami Lietuvos gyvūnų pašto ženklų seriją siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į didžiulę Lietuvos gyvūnijos įvairovę. Taip pat džiaugiamės, kad pašto ženkluose vaizduojami gyvūnai, laiškais ir siuntomis iškeliavę į užsienį, padeda pažinti mūsų šalies gamtos išskirtinumą. Teigiama, kad gyvūnus vaizduojantys pašto ženklai filatelistų yra ypač mėgstami", - pažymi Lietuvos pašto Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas.
Kartu su pašto bloku apyvartoje pasirodė ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Tauriųjų elnių reaklimatizavimo Lietuvoje pradžia siejama su Žagarės miškais. Į Pietų Lietuvos miškus elniai imigravo iš Lenkijos ir Kaliningrado srities. Labiausiai šie gyvūnai mėgsta lapuočių ir mišrius miškus, stūksančius derlinguose dirvožemiuose.
Pilkasis kiškis savo išvaizda panašus į naminį triušį. Lietuvoje XV-XVIII a. pilkasis kiškis buvo retesnis už baltąjį. Dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos kiškiai vis dažniau apsigyvena miškuose ir nedirbamos žemės plotuose. Per parą kiškis pabuvoja vidutiniškai 65 ha plote, bet aktyviausiai reiškiasi maždaug 20 ha plote, o pavojaus atveju - 1 km spindulio teritorijoje. 
Barsukas - didžiausias kiauninių šeimos žvėrelis. Nors paplitęs visuose šalies rajonuose, pastaruoju metu barsukų mažėja. Gyvena miškuose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Įsitaisę urvuose, guolį iškloja samanomis, sausa žole ir lapais. Orui atšalus, lapkričio gale-gruodžio pradžioje, įminga ir miega iki kovo mėnesio. Giedromis dienomis, esant nedideliam šalčiui, trumpam išeina iš urvo.

Daugėja gyventojų, nepatenkintų ekonomine šalies padėtimi

Rugpjūčio mėnesį 13 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad per pastaruosius du mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, beveik pusė (46 proc.) respondentų nurodė, kad ji nepasikeitė, ir keturi iš dešimties (38 proc.) atsakė, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. 3 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" rugpjūčio 3-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lyginant su liepos mėnesio apklausos rezultatais, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, nepastebinčių šalies ekonominės padėties pokyčių, o lyginant su vertinimais prieš metus (2016-ųjų rugpjūtį), šiuo metu 5 procentiniais punktais daugiau gyventojų, pastebinčių ekonominės padėties Lietuvoje blogėjimą.
Situacija šalies ekonomikoje dažniau nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 550 eurų), bedarbiai ir pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.
Kad ekonominė padėtis Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei tie, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerą, vadovai, specialistai ir tarnautojai, besimokantis jaunimas. 
Kad ekonominė padėtis gerėja, dažniau pastebi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (28 proc. nurodė, kad ekonominė situacija gerėja) bei LR liberalų sąjūdžio (29 proc.) rinkėjai, o ekonomine situacija labiausiai nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (44 proc. mano, kad ji blogėja) bei partijos Tvarka ir teisingumas (42 proc.) rinkėjai.

Paskelbus apie ledo griūties pavojų, Šveicarijoje evakuojamas kalnų miestelis

Įspėjusios dėl galimos ledo griūties, Šveicarijos tarnybos evakavo šimtus Trifto ledyno apylinkių gyventojų, informuoja naujienų agentūra AFP. 
"Bet kurią akimirką gali atskilti didelis serakas", - teigiama Valė kantono policijos išplatintame pranešime. Serakas - ledyno paviršiuje susiformavęs ledo luitas. 
Pastaruoju metu geologai palei Trifto ledyno liežuvį stebėjo žymų judėjimą. Visai neseniai jie užfiksavo, kad per vieną dieną ledynas pasislinko maždaug 130 centimetrų. 
Ledo luito griūties sukelta lavina galėtų pasiekti Sasgrundo miestelį, todėl evakuoti 222 jo gyventojai. 
Ledyno apačioje esanti zona ir visi regiono kalnų takai buvo uždaryti. Užtvertas ir vietos kelias bei sustabdytas kalnų keltuvų darbas.

NATO generalinis sekretorius: pasaulis per pastaruosius 30 metų tapo pavojingesnis

Situacija planetoje per pastaruosius 30 metų tapo pavojingesnė, atsiradus daugybei naujų problemų. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) interviu, publikuotame laikraščio "The Guardian" šeštadienio numeryje.
Atsakydamas į laikraščio klausimą, ar per tuos 30 jo politinės karjeros metų situacija yra buvusi pavojingesnė nei dabar, NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad pasaulis tapo "labiau nenuspėjamas", o situaciją planetoje tapo sunkiau kontroliuoti dėl "daugybės problemų vienu metu".
"Tai daug pavojingesnis pasaulis", - pareiškė J. Stoltenbergas, pabrėždamas stiprėjantį terorizmą ir augantį nestabilumą visame pasaulyje.
Laikraščio paklaustas, ar jis palaikąs karingus JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pareiškimus Šiaurės Korėjos atžvilgiu, J. Stoltenbergas atsakė: "Jeigu dabar imčiau kurti prielaidas dėl galimų karinių veiksmų variantų, aš tik sustiprinčiau situacijos netikrumą ir sudėtingumą". Kartu jis pareiškė palaikąs "pastangas surasti politinį sprendimą derybų keliu".

Virš Libano praskridę Izraelio naikintuvai sukėlė smūgines garso bangas, kurios padarė žalos

Izraelio naikintuvams sekmadienį žemai praskridus virš Pietų Libano Sidono miesto, susidarė smūginės garso bangos, nuo kurių drebėjo pastatai ir dužo langai, sakė vietos pareigūnai ir gyventojai, kuriais remiasi naujienų agentūra "Reuters".
Pasak Libano kariuomenės, Izraelio lėktuvai dažnai įskrenda į šalies oro erdvę, tačiau retai kada skrenda taip žemai.
Izraelio kariuomenė šių savo pilotų veiksmų kol kas nekomentavo.
Pasak Sidono gyventojų, garso bangos mieste sukėlė paniką.
Tarp Libano šiitų grupuotės "Hezbollah" ir Izraelio, kurie paskutinįkart kariavo 2006-aisiais, išaugo įtampa.

Irake laikomi šimtai pasidavusių IS kovotojų šeimų narių užsieniečių

Irako pareigūnai praneša Šiaurės Irake įkurtoje perkeltųjų asmenų stovykloje šiuo metu laikantys daugiau kaip 1,3 tūkst. užsieniečių moterų ir vaikų - grupuotės "Islamo valstybė" (IS) kovotojų šeimų narių, skelbia naujienų agentūra AP.
Pareigūnai sekmadienį informavo, kad, Irako pajėgoms rugpjūčio pabaigoje išvarius ekstremistų kovotojus iš netoli Mosulo esančio Tal Afaro miesto, kurdų pajėgoms pasidavė 1 333 asmenys iš 14 šalių.
Pareigūnų teigimu, moterims ir vaikams kaltinimai nebus pareikšti, ir jie veikiausiai bus išsiųsti į gimtąsias šalis. Dauguma jų kilę iš Vidurinės Azijos, Rusijos ir Turkijos.
Norėdami apsigyventi vadinamajame IS kalifate, į Iraką ir Siriją atvyko dešimtys tūkstančių užsieniečių.

Egipte atrasta nauja kapavietė, papildysianti gausųjį Luksoro lobyną

Egipto archeologai Nilo upės pakrantėje esančiame Luksoro mieste atkasė dar vieną reikšmingą radinį - 3,5 tūkst. metų senumo auksakalio kapą, kuriame rasta skulptūrų, papuošalų ir, žinoma, mumijų, informuoja "Euronews".
Manoma, kad radimvietė, kurioje aptiktas kiemas, dvi laidojimui skirtos vietos ir niša, kurioje stovi vieną mirusiųjų vaizduojanti statula, yra 18-osios Naujosios Egipto karalystės dinastijos laikų, t. y. maždaug XV a. pr. Kr., palikimas.
Manoma, kad šioje kapavietėje palaidotas auksakalys Amenemhatas (Amenemhat), jo žmona ir vienas iš sūnų.
Šis atradimas papildė šiemet Egipte padarytų reikšmingų atradimų kraitį. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Luksore buvo atrasta kita Naujosios karalystės laikų kapavietė, kurioje palaidotas teisėjas.
Negana to, švedų archeologai taip pat šiemet netoli Pietų Egipte esančio Asvano miesto atrado 12 senovinių kapinių.
Egipto valdžia tikisi, kad naujieji radiniai padės atgaivinti šalies turizmo sektorių, kuris nukentėjo dėl prezidentą Hosnį Mubaraką (Hosni Mubarek) nuvertusių protestų ir virtinės teroro išpuolių.

Buvęs Gruzijos vadovas M. Saakašvilis į Ukrainą grįš rugsėjo 10 dieną

Buvęs Gruzijos prezidentas ir Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis, netekęs Ukrainos pilietybės, patvirtino vykstantis iš Lenkijos į Ukrainą, apie tai jis paskelbė "Facebook" žinutėje.
Anksčiau Ukrainos valdžia skelbė neįleisianti M. Saakašvilio į šalį, o jam mėginant kirsti sieną, iš jo bus atimtas pasas.
Liepos 26 d. Ukrainos migracijos tarnybos tinklalapyje pasirodė pranešimas, kad prezidento Petro Porošenkos įsaku M. Saakašviliui atimama Ukrainos pilietybė. Šalies vadovybė savo sprendimą paaiškino tuo, kad anketoje buvo pateikti neteisingi duomenys (politikas nutylėjo apie jam Gruzijoje iškeltą baudžiamąją bylą). Pats M. Saakašvilis tuo metu buvo Jungtinėse Valstijose, vėliau lankėsi Lenkijoje, Lietuvoje bei Vengrijoje. Jis ne kartą yra pareiškęs apie savo ketinimus grįžti į Ukrainą. 
M. Saakašvilis, du kartus - nuo 2004 iki 2007-ųjų ir nuo 2008 iki 2014-ųjų metų - ėjęs Gruzijos prezidento pareigas, gruodį neteko ir savo gimtosios šalies pilietybės. Gruzijos pareigūnai politiką kaltino viršijus savo įgaliojimus ir netinkamai naudojus valstybės lėšas.
P. Porošenka buvusiam savo sąjungininkui Ukrainos pilietybę suteikė 2015-ųjų gegužę ir paskyrė jį Odesos gubernatoriumi. Tačiau 2016-ųjų lapkritį, apkaltinęs P. Porošenką "asmeniškai remiant" korupciją, M. Saakašvilis iš posto atsistatydino.
Tuomet politikas įkūrė naują opozicinę partiją - "Naujų jėgų judėjimą". Ji kritikavo Ukrainos valdžią ir žadėjo į šalies "politikos elitą atvesti naują kartą".

Saudo Arabijos ir Kataro lyderiai pamėgino rasti išeitį iš krizės

Kataro emyras Tamimas bin Hamadas al Tanis (Tamim bin Hamad al Thani) penktadienį paskambino Saudo Arabijos kronprincui Mohamedui bin Salmanui (Mohammed bin Salman), informuoja "Reuters", remdamasi abiejų šalių valstybine žiniasklaida.

"Per pokalbį Kataro emyras pareiškė norą sėsti prie derybų stalo ir apsvarstyti keturių šalių reikalavimus, siekiant užtikrinti visų šalių interesus", - praneša Saudo Arabijos naujienų agentūra SPA.
Pažymima, kad tai buvo pirmas dviejų lyderių pokalbis, apie kurį buvo viešai paskelbta nuo krizės pradžios. 
Naujienų agentūra pranešė, kad išsamesnė informacija bus paskelbta po to, kai Saudo Arabija pasieks susitarimą su Bahreinu, Egiptu ir JAE. Tačiau netrukus po to SPA apkaltino Kataro žiniasklaidą mėginimais iškreipti faktus, susijusius su telefoniniu abiejų lyderių pokalbiu, pridurdama, kad bet koks dialogas dabar "pristabdomas".

JT: skurstančiųjų skaičius pasaulyje sumažėjo iki 770 mln. žmonių

Visiškame skurde gyvenančių žmonių skaičius sumažėjo iki 767 mln. žmonių, arba 11 proc. planetos gyventojų. Tai penktadienį pranešė pirmoji Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotoja Amina Mohamed (Amina Mohammed).
"Naujausi duomenys rodo, kad kraštutinio skurdo lygis smuko iki 11 proc., bet tai reiškia, kad 767 mln. žmonių vis dar gyvena stokodami būtiniausių dalykų", - sakė ji. 
Pasak A. Mohamed, "žymios pažangos" kovoje su skurdu pasiekta rytinėje ir pietinėje Azijoje, tuo tarpu Afrika į pietus nuo Sacharos vis dar lieka nepalankiausiu planetos regionu - 42 proc. jo gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Buvęs JT generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki Moon) pernai spalį pranešė, kad visiškame skurde gyvena apie milijardą planetos gyventojų, tuo tarpu 800 mln. žmonių badauja ir nepakankamai maitinasi. 2015 metais jis skelbė apie daugiau nei 900 mln. žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos.
Pasak pirmosios JT generalinio sekretoriaus pavaduotojos, ekonominė ir socialinė nelygybė "tebėra esminis iššūkis", nepaisant tarptautinės visuomenės dedamų didelių pastangų.

Minske penktadienį vyko akcijos prieš bendras karines pratybas su Rusija "Zapad-2017"

Penktadienį, rugsėjo 8 dieną, Baltarusijos opozicijos atstovai surengė Minske protesto akcijas prieš bendras karines pratybas su Rusija "Zapad-2017", praneša "BelaPAN".
Baltarusijos opozicinės partijos BNF surengta akcija vyko 18.30 val. vietos laiku skvere šalia kino teatro "Kijevas".
Antrąją akciją, prasidėjusią 19.00 val. Spalio aikštėje, inicijavo opozicijos politikas Nikolajus Statkevičius. Jį palaikė Baltarusijos nacionalinis kongresas (oficialiai neregistruota organizacija, į kurios tarybą įeina garsūs politikos bei visuomenės veikėjai).
Šiomis perspėjamomis akcijomis siekta pareikalauti iš Baltarusijos valdžios atšaukti Baltarusijos-Rusijos karines pratybas "Zapad-2017", kurios vyks rugsėjo 14-20 dienomis abiejų šalių teritorijoje.
Baltarusijos opozicija baiminasi, kad Rusija gali pasinaudoti karinėmis pratyboms ir palikti šalyje savo pajėgas. 
Rugsėjo 14-20 dienomis Baltarusijoje, Baltijos jūroje, vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje, vyksiančios pratybos "Zapad" kelia nerimą NATO. Aljanso susirūpinimo nemažina Maskvos tikinimai, kad jos pajėgos inscenizuos grynai gynybinį scenarijų.
Rusija teigia, kad manevruose dalyvaus 12 700 kareivių. Tačiau Vokietijos gynybos ministrė Urzula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) ketvirtadienį sakė, kad pratybose bus sutelkta daugiau kaip 100 000 karių.

Atgal