VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

09.09. Naujausios žinios

Lietuvoje lankysis Izraelio Kneseto pirmininkas

Rugsėjo 12-14 dienomis, oficialaus vizito į Lietuvą atvyksta Izraelio Valstybės Kneseto pirmininko Julio Joelio Edelšteino (Yuli-Yoel Edelstein) vadovaujama delegacija. 
Vizito Lietuvoje metu numatyti Izraelio Kneseto delegacijos susitikimai su Prezidente Dalia Grybauskaite, Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, lankymasis Panerių memoriale, Žydų bendruomenės centre, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. 
Rugsėjo 13-ąją svečiai iš Izraelio lankysis Seime. 
Numatytas Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio ir Izraelio parlamento pirmininko susitikimas, kuriame dalyvaus Kneseto narė Michal Rozin, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupės pirmininkas, Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris, Lietuvos ambasadorius Izraelio Valstybėje Edminas Bagdonas ir kiti.
Kneseto narė M. Rozin susitiks su Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupės nariais.
Trečiadienį numatyta gėlių padėjimo ceremonija prie Panerių memorialo. Svečiai lankysis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje, kur vyks Pasaulio tautų teisuoliais pripažintos šeimos pagerbimo ir apdovanojimo ceremonija. 
Ceremonijoje dalyvaus Izraelio Valstybės Kneseto pirmininkas J. J. Edelšteinas, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas po vizito Švedijoje: „grėsmes saugumui suvokiame ir į jas reaguojame praktiškai vienodai“

Rugsėjo 6-7 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas oficialiu vizitu lankėsi Švedijoje. Stokholme vykusiuose susitikimuose su Švedijos gynybos ministru Peteriu Hultqvistu (Peter Hultqvist) ir kariuomenės vadu generolu Micaeliu Bydénu (Micael Bydén) jis aptarė regiono saugumo situaciją, karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose, dvišalį ir daugiašalį karinį bendradarbiavimą.

Vizito metu gen. ltn. J. V. Žukas artimiau susipažino su Švedijos kariuomenės pajėgumais, jos veikla šalyje ir užsienyje, vystymo planais, aptarė galimybes stiprinti bendradarbiavimą įvairiuose formatuose: NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8), Šiaurės ir Baltijos šalių praktinio karinio bendradarbiavimo (NORDEFCO) ir Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF).

 „Daugiausiai dėmesio skyrėme Baltijos jūros regiono saugumo situacijai, nes tai  kelia susirūpinimą tiek mums, tiek ir švedams“, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

Kariuomenių vadai pasidalino ir patirtimi rengiant kariuomenės rezervą. „Kaip ir Lietuva, Švedija į privalomąją pradinę karo tarnybą ketina šaukti iki 4 tūkstančių jaunuolių kasmet. Tikimasi, kad savanorių pakaks kaip ir Lietuvoje. Džiugu, kad abiejų šalių visuomenės, suprasdamos grėsmes šalies saugumui ir pilietines pareigas, palaiko šauktinių tarnybos idėją. Tai labai svarbu rengiant kariuomenės rezervą ir rengiantis šalies gynybai“, – sakė gen. ltn. J. V. Žukas.

Lietuvos kariuomenės vadas vizito metu pagerbė žuvusių Švedijos karių atminimą padėdamas gėlių prie jiems skirto monumento, susitiko su LR ambasadoriumi Švedijoje Algimantu Rimkūnu, lankėsi Haninge karinėje įguloje esančioje Švedijos karinių jūrų pajėgų 4-ojoje karo laivų flotilėje.

Pasak gen. ltn. J. V. Žuko, šis vizitas buvo vienas šilčiausių oficialių vizitų užsienyje. „Dėmesys, kurį parodė Švedijos kariuomenės vadas, buvo labai nuoširdus ir išskirtinis“, – grįžęs į Lietuvą sakė generolas.

 

***

Dvišalis Švedijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas vyksta daugiau nei du dešimtmečius. Iki Lietuvai 2004 m. tampant NATO nare, Švedija buvo viena pagrindinių partnerių, prisidėjusių prie Lietuvos kariuomenės kūrimo. Švedai Lietuvos kariuomenei perdavė daug ginkluotės, karinės technikos, medicininės įrangos, teikė visokeriopą paramą kuriant jūros ir pakrančių stebėjimo sistemą, oro gynybos batalioną, aviacijos bazę, rengiant Lietuvos karius. Po įstojimo į NATO karinis bendradarbiavimas su Švedija ilgainiui peraugo į kitą lygį – imta dalintis patirtimi, keistis turima informacija, pradėta drauge dalyvauti įvairiuose daugiašaliuose projektuose.

Pastaraisiais metais Švedijos ir Lietuvos kariai dalyvauja įvairiose bendrose pratybose Baltijos regione, 2015 m. pirmąjį pusmetį drauge budėjo ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje. Abi šalys aktyviai dalyvauja Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio gynybos bendradarbiavimo iniciatyvoje, skirtoje stiprinti Gruzijos ir Ukrainos šalių gynybos sektoriaus reformas.

Lietuvos istorijos akcentai

 

Lietuva rugsėjo 9-ąją:
522 m. Vilniuje išleistas pirmasis spaudos leidinys - "Mažoji kelionių knygelė".
1906 m. Simanėliškiuose, netoli Vilkaviškio, gimė poetas Juozas Gražulis. Mirė 1985 m.
1991 m. Lietuvos nepriklausomybę pripažino Bolivija, Indija,Vietnamas, Sirija ir Tailandas.
1995 m. Kryžių kalne beveik 10 tūkstančių jaunuolių iš Prancūzijos, Airijos, Ispanijos, Vokietijos Lietuvos televizijos tilto pagalba bendravo su popiežiumi Jonu Pauliumi II.
2003 m. Mokslų akademijos prezidentu išrinktas profesorius habilituotas daktaras akademikas fizikas Zenonas Rokus Rudzikas.
2006 m. Kaune paminėtos Lietuvos kariuomenės vado, Vyčio kryžiaus kavalieriaus, divizijos generolo Stasio Raštikio 110-osios gimimo metinės.
2007 m. Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis Niujorke tapo atvirojo JAV teniso čempionato ("US Open") jaunių (iki 18 metų) vienetų varžybų nugalėtoju.
2013 m. eidamas 84-uosius metus mirė vienas iškiliausių ir talentingiausių Lietuvos kino režisierių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Arūnas Žebriūnas.
2014 m. eidamas 75-uosius metus po sunkios ligos mirė žurnalistas, redaktorius, rašytojas, poetas, socialinių mokslų daktaras Jonas Vėlyvis.

Elektrėnų ir Kaišiadorių apylinkėse vyksta NATO priešakinių pajėgų bataliono karių pratybos

Rugsėjo 8-9 dienomis Lietuvoje dislokuotos NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai Jonavos, Kaišiadorių ir Elektrėnų rajonuose vykdo pratybas. Jų metu  kariai  atlieka  pasirengimą mėnesio pabaigoje planuojamoms karinėms pratyboms Gaižiūnų poligone ir apylinkėse.  Pratybų metu planuojamas karių judėjimas pėsčiomis ir  su transporto priemonėmis.

 Pratybų metu kariai vertins vietovę, Gaižiūnų poligono apylinkėse, stebės į poligoną vedančius kelius minėtuose rajonuose. Pratybų metu planuojama naudoti garsinę imitaciją ir pirotechnines priemones.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota nuo šių metų pradžios.  Joje šiuo metu per 450 Vokietijos, 100 Belgijos, 20 Liuksemburgo, 250 Nyderlandų ir per 200 Norvegijos karių. Kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ Rukloje.  Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai. Reaguodami į pasikeitusią saugumo situaciją NATO šalių vadovai 2016 m. susitikime Varšuvoje priėmė sprendimą sustiprinti NATO buvimą rytinėje Aljanso dalyje.  Šiandien  Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos keturios  rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose maždaug 4,5 tūkst. karių. Joms vadovauja  Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios pajėgos yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotas atgrasymo tikslais. Jų buvimas čia  reiškia tai, kad užpuolus vieną šalį, į tai reaguotų visas aljansas.  Aljansas taip  pat yra tris kartus padidinęs NATO greito reagavimo pajėgas iki 40 tūkst.  karių, kurių priešakyje – ypač greito reagavimo pajėgos.  Taip pat veikia ir aštuoni nedideli aljanso štabai  – NATO pajėgų integravimo vienetai. Vienas jų nuo 2015 metų rudens veikia ir Vilniuje.

BTA: kas penktas Lietuvos vairuotojas baiminasi pagrobimo

Šiemet ankstyvą pavasarį Lietuvą sukrėtusi jaunos vairuotojos pagrobimo ir nužudymo istorija sukėlė šalies vairuotojų nerimą. Maždaug kas penktas jų teigia pagalvojąs apie galimą užgrobimo ir susidorojimo scenarijų, jei kitų eismo dalyvių elgesys pasirodo įtartinas, rodo draudimo bendrovės BTA duomenys.
Šiemet birželį bendrovės „Vilmorus" atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad įtartinas, galimai nedraugiškus ketinimus leidžiantis įtarti elgesys kelyje kelia stresą 21,5 proc. šalies vairuotojų. Dėl to nerimauja 19,3 proc. vyrų vairuotojų ir 25,1 proc. moterų vairuotojų.
„Apklausa parodė, kad dabar net kas penktas automobilį, motociklą ar motorolerį vairuojantis žmogus pripažįsta išgyvenąs stresą dėl įtartino elgesio, kai jis atrodo panašus į ketinimus užgrobti transporto priemonę, susidoroti su ekipažu. Labiausiai nesaugūs jaučiasi atokesnėse vietovėse, regionuose gyvenantys vairuotojai - net 26,3 proc. bei vilniečiai - 25,8 proc.", - sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak jo, budrumo kelyje būtina neprarasti ne tik vairuojant, bet ir stebint aplinką, reaguojant į netipines situacijas, kurioms būtina pasiruošti. 
„Išlikite budrūs, jei keičiate numatytą, įprastą, nusistovėjusį maršrutą - praneškite apie tai šeimai, artimiesiems. Į tolimesnes keliones leiskitės pilnu degalų baku ir, jei tik kyla menkiausias įtarimas, - esate spaudžiami iš galo, ar įtartini asmenys stabdo jūsų automobilį, praneškite apie tai bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat pasirūpinkite, kad telefono baterija būtų įkrauta, vežiokitės automobilinį kroviklį. Tai svarbu ne vien atsidūrus tokioje situacijoje, bet ir kitais atvejais: sugedus automobiliui, staiga sunegalavus vairuotojui ar keleiviui", - teigia jis.
Anot A. Žiukelio, jei kelyje esate primygtinai stabdomi ir aiškiai nematote, kokia nelaimė nutikusi, - visgi geriau nestokite, bet apie matytą situaciją būtinai praneškite tarnyboms. 
„Reikia pripažinti, kad visgi didelė dalis žmonių nežino, nei kaip tinkamai ir nepakenkiant suteikti pirmąją medicininę pagalbą, nei moka arba turi įrankių pakeisti nuleistą padangą. Baiminantis dėl savo padėties bei norint padėti kelyje į realią nelaimę papuolusiems žmonėms, geriausia paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti, kokioje vietoje ar kilometre matėte įvykį. Centro dispečeriai apie tai informuos reikiamas pagalbos tarnybas", - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.
Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG" narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Ilgametę draudimo veiklos patirtį turinti bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 mln. eurų.

Artėja Arabų kultūros dienos 2017

Rugsėjo 12-16 dienomis Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine vyks Arabų kultūros dienų renginiai. Jų šūkis: „Arabų kultūra - arčiau negu arti". Į Lietuvą atvyks menininkai, diplomatai, muzikantai ir šokėjai iš Libijos, Tuniso, Saudo Arabijos, Omano ir Palestinos.
„Dažno praeivio paklausus, ką jis žino apie arabų kultūrą, greičiausiai išgirstume labiau neigiamus, stereotipinius apibrėžimus. Vargu ar jis žinotų, kokį vaidmenį arabų filosofija ir mokslas turėjo Renesansui ar kokių mokslo aukštumų Viduramžių Artimuosiuose Rytuose buvo pasiekta, kuo ypatinga islamo kaligrafija ar kokia didybe dvelkia islamo architektūra, kurios pobūdį nulėmė filosofija, etika bei teisė. Į šiuos klausimus atsakymus kiekvienas galės surasti Arabų kultūros dienų renginiuose", - sako viena iš renginio organizatorių, Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi. 
Šiemet Arabų kultūros dienų programa kaip niekad įvairi. Vilniaus universitete vyks akademinių paskaitų ciklas, kur pranešimus skaitys profesoriai iš Saudo Arabijos ir Palestinos.
Gedimino prospekte rugsėjo 15-17 dienomis vykstančioje Tautų mugėje bus galima susipažinti su Omano kultūra - paragauti šios šalies gardėsių, pamatyti omanietiškus apdarus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks kaligrafės Salvos Rasol (Salva Rasool) paroda. Dar vieną kaligrafijos parodą surengs muzikantas ir kaligrafas Ahmadas Dari (Ahmad Dari) iš Palestinos. Norintieji susipažinti su esminiais kaligrafijos bruožais galės tai padaryti kaligrafijos dirbtuvėse.
Nacionalinės UNESCO komisijos būstinėje ir Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyks Forumo teatro pasirodymas. Kirtimų kultūros centre vyks pasakojimų vakarai ir edukaciniai renginiai.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks teatralizuotas arabų literatūros vakaras ir diskusija. Ir tai tik dalis renginių, kurie planuojami Arabų kultūros dienų metu.

Pratybose patikrintas „Oro navigacijos" darbuotojų pasirengimas veikti ekstremaliomis situacijomis

Ketvirtadienį valstybės įmonėje „Oro navigacija" surengtos civilinės saugos pratybos. Jų metu pagal sumodeliuotą realią situaciją buvo tikrinama, kaip būtų priimami ir įgyvendinami sprendimai įmonėje įvykus nenumatytai ekstremaliai situacijai. 
Pagal pratybų scenarijų įmonėje išsilieja gyvsidabris. Pratybų metu buvo tikrinami atsakingų darbuotojų veiksmai, kuriuos jie turėtų atlikti, jei dėl nelaimės reikėtų evakuoti Regiono skrydžių valdymo centrą ir Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centrą. Pratybų tikslas - užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą.
Remiantis įmonės ekstremalių situacijų valdymo planais, buvo vertinamas praktinis darbuotojų pasirengimas bei turimi įgūdžiai vykdyti konkrečias jiems priskirtas funkcijas ekstremalios situacijos atveju norint užtikrinti įmonės teikiamų paslaugų tęstinumą. Taip pat buvo tikrinami ekstremalios situacijos atveju taikomi vadovavimo metodai.
Artimiausiu metu paskirti pratybų vertinimo grupės nariai parengs ataskaitą, kurioje įvertins pastebėtus pratybų privalumus ir trūkumus, pateiks išvadas ir rekomendacijas, kaip būtų galima patobulinti dabartinį ekstremalių situacijų valdymo modelį.
Pratybos buvo surengtos pagal Civilinės saugos įstatymą.

Pasaulyje neįprastai sparčiai auga turistų skaičius

Turistų skaičius pasaulyje pirmąjį šių metų pusmetį didėjo 6,4 proc. - tai yra didžiausias augimas per septynerius metus. Pasak Pasaulio turizmo organizacijos (UNWTO), nuo sausio iki birželio pasaulyje būta 598 mln. užsienio turistų. Tai yra 36 mln. daugiau nei per pirmąjį 2016 metų pusmetį, praneša agentūra AFP.
Ypač prie augimo prisidėjo kelionės į Viduržemio jūros regioną. Išaugusio kelionių skaičiaus priežastimi UNWTO įvardija didesnį pasitikėjimą bei didesnę kelionių į tokias pelningų rinkų šalis, kaip JAV, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija, paklausą.

ES užsienio reikalų ministrai aptarė aktualius užsienio politikos klausimus

Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios šalies sostinėje Taline rugsėjo 7-8 dienomis vykusiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų (Gymnich) susitikime ministrai pasmerkė Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje vykdomus branduolinius bandymus, situacijos eskalavimą ir diskutavo dėl tolimesnių ES veiksmų, svarstant tiek papildomų sankcijų, tiek diplomatinių priemonių galimybes. 
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasisakė už sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą ir efektyvų jų įgyvendinimą, kartu vykdant kritinį dialogą turint tikslą siekti diplomatinio, o ne karinio krizės sprendimo. Diskusijose taip pat pabrėžta, kad svarbu būti vieningiems ir bendradarbiauti su regiono bei tarptautiniais partneriais, ypač atsižvelgiant į Japonijos ir Pietų Korėjos interesus.
Aptardami Artimųjų Rytų taikos procesą, ministrai sutarė, kad ES pozicija dėl dviejų šalių principo nekinta, bet reikia imtis aktyvesnio ES vaidmens ieškant kelių išspręsti užstrigusį procesą. L. Linkevičius, prisimindamas šią savaitę vykusį savo vizitą į Izraelį, perspėjo, kad Izraeliui sunku didesnį dėmesį skirti taikos procesui dėl saugumo situacijos sudėtingumo, o didžiausią grėsmę šiuo metu Izraelis jaučia iš Irano. Lietuvos ministras pabrėžė, kad būtina kuo greičiau sutarti dėl ES ir Izraelio asociacijos tarybos surengimo datos.
ES diplomatijos vadovai kartu su gynybos ministrais taip pat diskutavo dėl tolimesnio ES saugumo ir gynybos stiprinimo kuriant nuolatinį struktūruotą bendradarbiavimą (PESCO) ir Europos gynybos fondą. Dėl naujos struktūros, jos tikslų ir kriterijų dalyvaujančioms šalims tikimasi galutinai sutarti dar šį rudenį.

Penktadienį užsienio reikalų ministrai tęsė diskusijas su ES valstybių kandidačių - Albanijos, Juodkalnijos, Makedonijos, Serbijos, Turkijos - ministrais. Vyko diskusija dėl prevencijos ir kovos prieš radikalizaciją ir smurtinį ekstremizmą. 
Po Gymnich susitikimo vyko susitikimas su Rytų partnerystės šalių užsienio reikalų ministrais, kur apsikeista nuomonėmis dėl praktinių bendradarbiavimo metodų didinant atsparumą ir saugumą ES kaimynystėje.

ECB tarybos narys: "Lengva" pinigų politika liks tol, kol nepasieksime norimos infliacijos

Europos centrinis bankas (ECB) tęs "lengvų pinigų" politiką tol, kol infliacija nepasieks norimo augimo rodiklio, teigia ECB valdančiosios tarybos narys bei Airijos centrinio banko vadovas Filipas Leinas (Philip Lane).
ECB valdančioji taryba ketvirtadienį paliko galioti rekordiškai žemas palūkanų normas bei mažiausiai iki gruodžio toliau kas mėnesį pirks obligacijų už 60 mlrd. eurų. Bankas neatsisako savo itin lengvos pinigų politikos bei teigia, kad, jei situacija reikalaus, obligacijų pirkimo apimtys gali net didėti.
"Kol kas turime bazines politikos nuorodas 2018-iesiems. "Lengva" pinigų politika liks tol, kol turėsime pakankamai įrodymų, kad infliacijos augimas yra tvarus", - komentuodamas ketvirtadienio sprendimą teigė F. Leinas.

A. Merkel iš principo yra už sankcijų Rusijai panaikinimą

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) iš principo yra už Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai panaikinimą. „Aš didelę savo gyvenimo dalį siekiu, kad mūsų santykiai su Rusija vėl būtų protingi, geri", - pareiškė A. Merkel penktadienį Strasbūre Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) renginyje, praneša agentūra „Reuters".
Šiuo metu, anot jos, mėginama kartu su Prancūzija vėl pasiekti taiką Rytų Ukrainoje. „Tada, kai mums pavyks tai padaryti, mes vėl panaikinsime ir sankcijas", - pabrėžė A. Merkel.
Kanclerė kartu gynė baudžiamąsias priemones. Nes Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio aneksija ir jos veiksmai Rytų Ukrainą tikrai yra ne smulkmena, „o nusižengimas viso laikmečio po Antrojo pasaulinio karo principams", kalėjo A. Merkel.
Tuo tarpu pirmą kartą po naujausių paliaubų prieš dvi savaites Rytų Ukrainoje įsigalėjimo per mūšius žuvo ukrainiečių karys. Jis žuvo per Avdijivkos miesto apšaudymą, penktadienį žurnalistams sakė karinis atstovas.
Prorusiški separatistai nepateikė duomenų apie galimas aukas, tačiau pareiškė, kad per praėjusias 24 valandas paliaubos buvo pažeistos 37 kartus. Naujausios paliaubos įsigaliojo rugpjūčio 25-ąją.
Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai nuo 2014 metų balandžio kovoja su Ukrainos vyriausybinėmis pajėgomis. Nuo tada žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją karine parama separatistams, Maskva tai neigia.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

 

Įdomiausi rugsėjo 9-osios įvykius pasaulio istorijoje:
087 m. mirė Anglijos karalius Viljamas I Užkariautojas. Jo iniciatyva, be kita ko, pradėtas rašyti pirmas išsamus Anglijos metraštis.
1513 m. per škotų mūšį su anglų pajėgomis prie Brankstono žuvo Škotijos karalius Jokūbas IV ir visi jo kilmingieji.
1585 m. gimė kardinolas Armanas Žanas diu Plesi de Rišeljė (Armand-Jean Du Plessis de Richelieu). Valdant karaliui Liudvikui XIII, jis tapo Prancūzijos ministru pirmininku ir faktišku šalies vadovu.
1776 m. Kongresas pakeitė valstybės pavadinimą iš Jungtinių Amerikos Kolonijų į Jungtines Amerikos Valstijas. Tą dieną minima JAV gimimo diena.
1791 m. JAV sostinė Vašingtonas pavadintas šalies prezidento Džordžo Vašingtono (George Washington) garbei.
1828 m. gimė žymus rusų rašytojas Levas Tolstojus, kūrinių "Karas ir taika" bei "Ana Karenina" autorius.
1850 m. prie JAV prisijungė Kalifornija. Ji tapo 31-ąja valstija.
1892 m. Edvardas Barnardas atrado Jupiterio palydovą Amaltėją.
1901 m. mirė prancūzų tapytojas ir litografas Anri Tulūz Lotrekas (Henri de Toulouse-Lautrec).
1944 m. praėjus dienai po to, kai į šalį įžengė sovietų pajėgos, komunistai užgrobė valdžią Bulgarijoje ir ministru pirmininku paskyrė Kimoną Giorgijevą.
1948 m. sovietų pajėgoms pasitraukus iš Šiaurės Korėjos, čia paskelbta Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika su sostine Pchenjanu.
1975 m. Čekoslovakijos tenisininkė Martina Navratilova pasiprašė JAV politinio prieglobsčio.
1976 m. mirė Kinijos revoliucijos lyderis ir valstybės veikėjas Mao Dzedunas (Mao Zedong).
1990 m. nužudytas garsus rusų stačiatikių šventikas ir teologas Aleksandras Menis.
1991 m. Tadžikistanas paskelbė savo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1993 m. Izraelis ir Palestinos išsivadavimo organizacija nusprendė pripažinti viena kitą, taip atverdamos kelią baigti šimtmečius trunkantį arabų ir žydų konfliktą.
1999 m. per galingą sprogimą viename iš Maskvos gyvenamųjų namų žuvo 94 žmonės.
2001 m. Afganistano šiaurėje per pasikėsinimą mirtinai sužeistas su valdančiuoju Talibano režimu kovojusios opozicijos karo vadas Ahmadas Šachas Masudas (Ahmad Shah Masood).
2002 m. Indijoje nuo bėgių nuvažiavus iš Naujojo Delio į Kalkutą vykusiam ekspresui mažiausiai 126 žmonės žuvo ir apie 200 buvo sužeista.
2003 m. Argentina Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) negrąžino 3 mlrd. JAV dolerių paskolos. Tai buvo didžiausia negrąžinta paskola per visą TVF istoriją.
2003 m. eidamas 96-uosius metus mirė vengrų kilmės amerikiečių fizikas Edvardas Teleris (Edward Teller), laikomas vandenilinės bombos "tėvu".
2015 m. Karalienė Elžbieta II (Elizabeth II) tapo ilgiausiai Jungtinę Karalystę valdančia monarche.
2016 m. Šiaurės Korėja atliko penktąjį branduolinį bandymą.

ES neatmeta sankcijų Venesuelai galimybės

Europos Sąjunga (ES) konflikte tarp Venesuelos vyriausybės ir opozicijos neatmeta sankcijų galimybės. ES užsienio reikalų susitikime Estijoje penktadienį buvo aptariami tolesni Bendrijos veiksmai, sakė ES užsienio politikos įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini). Ji buvo paprašyta pateikti pasirinkimo galimybes, praneša agentūra AFP.
Svarbiausi yra „politiniai ir diplomatiniai veiksmai", - pabrėžė F. Mogerini. Tačiau esą yra ir galimybė „imtis tikslinių priemonių", o tai reikštų sankcijas.
Tikrosios šalių narių diskusijos dėl tolesnių veiksmų prasidės tik ateinančiomis dienomis, sakė ES diplomatijos vadovė. Dabar svarbiausias dėmesys esą turi būti skiriamas diplomatijai ir suderintiems politiniams ES šalių veiksmams.
Venesueloje jau daug mėnesių verda nuožmi kova dėl valdžios tarp kairiosios nacionalistinės prezidento Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) vyriausybės ir centro dešinės opozicijos. Per neramumus nuo balandžio pradžios žuvo mažiausiai 125 žmonės. Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, daugiau kaip 5 000 žmonių buvo suimti.
JAV vyriausybė dėl konflikto jau liepos pabaigoje paskelbė sankcijas. Jos taikomos ne tik N. Madurui ir kitiems pareigūnams. Vašingtonas, be kita ko, uždraudė prekybą Venesuelos valstybės obligacijomis - tai, pavyzdžiui, paveiks valstybinį naftos koncerną PDVSA.

Žemės drebėjimas Meksikoje, naujais duomenimis, nusinešė daugiau kaip 30 žmonių gyvybių

Per smarkiausią kada nors Meksikos istorijoje užfiksuotą žemės drebėjimą, naujais duomenimis, žuvo daugiau kaip 30 žmonių. Naujus skaičius skelbia kovos su katastrofomis tarnyba bei Oachakos valstijos gubernatorius Alechandras Muratas (Alejandro Murat), informuoja agentūra dpa.
Gubernatoriaus duomenimis, jo valstijoje žuvo 23 žmonės. Dar septyni asmenys rasti negyvi Čiapaso valstijoje. Du vaikai žuvo Tabaske.
Labiausiai stichija smogė Jučitano miestui Oachakos valstijoje, kur žuvo 17 žmonių. Čia sugriuvo ir dalis rotušės.
Žemės drebėjimo stiprumas siekė 8,2 balo. Pradžioje skelbta apie penkis žuvusiuosius.

"Bloomberg": kibernetiniai sukčiai priėjo prie 143 mln. "Equifax" klientų duomenų

JAV kreditinių ataskaitų biuras "Equifax" pranešė apie įvykdytas jo serveriuose kibernetines atakas, dėl kurių nukentėjo apie 143 mln. bendrovės klientų, penktadienį skelbia agentūra "Bloomberg" remdamasi bendrovės pareiškimu.
Agentūros "Bloomberg" duomenimis, nusikaltėliai pasisavino tokius klientų asmeninius duomenis, kaip vardai ir pavardės, draudimo numeriai, gimimo datos, adresai ir vairuotojų pažymėjimo numeriai. Jiems taip pat pavyko prieiti prie 209 tūkst. žmonių kreditinių kortelių numerių, pridūrė "Equifax".
"Tai akivaizdžiai liūdnas incidentas mūsų bendrovei, (... ) atsiprašome savo klientų už nerimą ir nusivylimą, kurių jis sukėlė", - pareiškė vyriausiasis vykdomasis bendrovės direktorius Ričardas Smitas (Richard Smith).
Bendrovė "Equifax" įsteigta 1899 metais. Ji renka ir saugo daugiau nei 800 mln. vartotojų ir per 88 mln. pasaulinių bendrovių informaciją. Bendrovė įsikūrusi Atlantoje, Džordžijos valstijoje.

N. Maduras: Venesuela mažins priklausomybę nuo JAV dolerio per valiutų krepšelį

Venesuela naudos Kinijos juanį, eurą, Japonijos jeną ir Indijos rupiją tarptautiniuose atsiskaitymuose, taip siekdama sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio. Tai ketvirtadienį per Konstitucinės asamblėjos posėdį, transliuojamą per televiziją, pareiškė šalies prezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro).
"Venesuela įdiegs naują tarptautinių mokėjimų sistemą, ir tam, kad išsivaduotų nuo dolerio, sukurs krepšelį iš tokių laisvai konvertuojamų valiutų kaip juanis, euras, jena ir rupija", - sakė jis. Tarp valiutų, kurias šalis yra pasirengusi naudoti, N. Maduras paminėjo ir Rusijos rublį.
režimui Venesueloje skirtos naujos griežtos finansinės sankcijos.

Ispanijos teismas blokavo Katalonijos siekį surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės

Ispanijos Konstitucinis teismas sustabdė Katalonijos parlamento priimto referendumų įstatymo, uždegusio žalią šviesą kitą mėnesį surengti plebiscitą dėl regiono nepriklausomybės, galiojimą, praneša BBC.
Be to, Konstitucinis teismas teigė svarstysiąs, ar trečiadienį Katalonijos valdžios priimtas įstatymas neprieštarauja šalies konstitucijai.
Tačiau, nepaisydami teismo verdikto, Katalonijos lyderiai pareiškė, kad balsavimas įvyks kaip numatyta - spalio 1 dieną.
Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) teigė paprašęs teismo referendumą paskelbti neteisėtu, o naująjį referendumų įstatymą pavadino "netoleruotinu nepaklusnumo aktu".
Pasiturintis Šiaurės rytų Ispanijos regionas jau turi nemažą autonomiją, bet jo valdžia tikina turinti visuomenės palaikymą visiškam atsiskyrimui nuo centrinės šalies valdžios.
Praėjus vos kelioms valandoms nuo teismo sprendimo paskelbimo, Katalonijos parlamentas patvirtino teisines gaires, kuriomis vadovausis, jei referendumą laimės nepriklausomybės šalininkai.

Atgal