VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

08.09. Naujausios žinios

Prezidentė susitiks su Nyderlandų Premjeru M. Rute

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį, rugpjūčio 11 d., susitiks su Nyderlandų Premjeru Marku Rute (Mark Rutte). Dvišalis susitikimas įvyks Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur šiuo metu tarnybą atlieka olandų kariai. 
Kaip skelbia Prezidentūra, vienas pagrindinių Nyderlandų Premjero vizito tikslų - aplankyti NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius savo šalies karius. Šiuo metu Vokietijos vadovaujamo tarptautinio bataliono sudėtyje tarnybą atlieka 250 Nyderlandų karių. 
Prezidentė su Nyderlandų Premjeru aptars saugumo grėsmes, artėjančių „Zapad 2017" pratybų keliamą riziką, regiono saugumo užtikrinimo klausimus. Didelis dėmesys bus skiriamas 2018 m. NATO viršūnių susitikimo pasirengimui. 
D. Grybauskaitės ir M. Rutės susitikime taip pat bus kalbama apie Lietuvos ir Nyderlandų dvišalius santykius, aktualius Europos Sąjungos klausimus, Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių bendradarbiavimą.
Nyderlandai - viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių. Tai antroji didžiausia investuotoja Lietuvoje ir septintoji pagal dydį mūsų šalies prekybos partnerė.

Infliacija Baltijos šalyse – daugiau skirtumų ar panašumų?

Komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė

Pastaruoju metu Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių dėl sparčiausio kainų didėjimo – metinė prekių ir paslaugų infliacija liepos mėn. sudarė 3,9 proc. Toks infliacijos lygis – ne tik bene aukščiausias Europos Sąjungoje (ES), bet ir lenkia infliacijos Latvijoje ir Estijoje lygius, kurie taip pat kur kas didesni nei ES vidurkis. Kokie vidaus ir išorės veiksniai lemia tokius kainų augimo skirtumus?

Spartesnis kainų kilimas Lietuvoje visų pirma yra susijęs su vidaus veiksniais. Pavyzdžiui, didesni akcizai alkoholiniams gėrimams metinę infliaciją Lietuvoje padidino apie 0,7, o padidintas PVM tarifas šilumos energijai – dar apie 0,2 proc. punkto. Kartu šie veiksniai bene ketvirtadaliu prisidėjo prie bendrosios infliacijos lygio.

Kita vertus, maisto produktų kainos Lietuvoje kilo kur kas mažiau nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje vartotojai už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus liepos mėn. mokėjo vidutiniškai apie 2, o Estijos ir Latvijos – vidutiniškai apie 6 proc. daugiau nei prieš metus. Palyginti su kaimynais, mūsų šalyje mažiau brango žuvis, aliejaus ir riebalų produktai. Be to, išsiskyrė daržovių ir vaisių kainos, kurios Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį mažėjo, o Latvijoje ir Estijoje augo. Pieno produktai, palyginti su praėjusių metų liepos mėn., Lietuvoje vidutiniškai pabrango apie 6, Estijoje – apie 9, o Latvijoje – apie 11 proc.

Ilgą laiką visose Baltijos šalyse elektros, dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir kitos valstybės reguliuojamos kainos lėtino infliacijos didėjimą, tačiau antrąjį ketvirtį visose Baltijos šalyse bendras šių paslaugų kainų indeksas pradėjo didėti. Lietuvoje šias kainas kėlė birželio mėn. padidintas PVM tarifas šilumos energijai bei kur kas mažiau nei prieš metus pingančios dujos. Pagal naujausius Lietuvos Vyriausybės mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymus, tikėtina, kad rudenį PVM tarifas šilumos energijai sumažės, taigi, administruojamosios kainos turėtų kilti lėčiau.

Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje sparčiau brangsta paslaugos. Paslaugų kainų kilimui ypač daug įtakos turi darbo užmokesčio dinamika. Kadangi darbo užmokestis Lietuvoje kyla sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje, bendras paslaugų kainų augimas taip pat yra didesnis. Vis dėlto, palyginus Lietuvą su kitomis Baltijos valstybėmis, kai kurios paslaugų kainų komponentės ypač išsiskiria: mūsų šalyje antrąjį ketvirtį gerokai padidėjo keleivių skraidinimo paslaugų kainos, o Estijoje ir Latvijoje ši paslauga per tą patį laikotarpį atpigo. Restoranų ir kavinių paslaugų kainos Lietuvoje kilo kur kas sparčiau nei kaimyninėse šalyse. Tikėtina, kad tai yra netiesioginis padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams poveikis.

Kitąmet infliacija turėtų sumažėti. Vienas iš veiksniųnustojusios kilti pasaulinės naftos kainos. Be to, kol kas nenumatoma taip sparčiai kaip šiemet didinti akcizų tarifų, o tai irgi slopins bendrąją infliaciją. Galiausiai, kitąmet tikimasi lėtesnio darbo užmokesčio kilimo. Spartus darbo užmokesčio kilimas šiemet nemenkai prisidėjo prie paslaugų kainų padidėjimo. Kylantis darbo užmokestis kai kurias įmones priverčia šias išlaidas įtraukti į sąnaudas ir pakelti jas į galutines prekių ir paslaugų kainas.

Prognozuojant maisto kainas, kitąmet, pastebėtina, kad ir toliau yra nemažai rizikų, susijusių su tolesniu jų didėjimu. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos rengiamas maisto produktų kainų indeksas rodo, kad, išskyrus cukrų bei augalinį aliejų, pieno, mėsos ir grūdinių produktų kainos pasaulinėje rinkoje pastaraisiais mėnesiais kilo. Tai turės poveikį ir vartotojų maisto kainoms Lietuvoje. Kita vertus, kol kas tikimasi, kad žemės ūkio derlius šiemet bus gausesnis nei pernai, o tai maisto kainas turėtų mažinti.

Naujos statuto nuostatos - didesnės pareigūnų algos

Vidaus reikalų ministerija teikia Vyriausybei Vidaus tarnybos statuto pataisas, kurios sudarytų galimybę didinti pareigūnų atlyginimus. Pagal numatomą projektą, kasmet pareigūnų pareiginis koeficientas didėtų po 0,4, o tai kiekvieno jų kišenę galėtų papildyti po 52,2 euro. 
Pareigūnų algų didinimui kasmet reikėtų po maždaug 17 mln. eurų. Naujosios statuto nuostatos atvertų teisines galimybes didinti pareigūnų darbo užmokestį, bet tam pinigų skirti turėtų nuspręsti Vyriausybė ir Seimas.
Statutinės vidaus reikalų sistemos tarnybos 2015-2017 m., vykdydamos pertvarkas, jau sutaupė daugiau nei 17 mln. eurų, nurodo Vidaus reikalų ministerija išplatintame pranešime. 
„Dalį lėšų tarnybos surinks įgyvendindamos struktūrinius ir valdymo pokyčius, tačiau rasti tiek pinigų vien iš vidinių resursų - nerealu. Premjeras yra sakęs, kad turime skatinti tuos, kurie žengia pertvarkų keliu ir patys taupo. Tikiuosi, kad lėšų pareigūnų algoms didinti bus skirta iš pokyčių krepšelio", - sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 
„Natūralu, kad pareigūnai norėtų greitesnio atlyginimų kilimo, tačiau manau, jog pasiektas kompromisinis variantas kaip reikiant pagerintų kasdien gyvybe rizikuojančių pareigūnų buitį", - aiškina vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. Anot ministro, gerėjant ekonominei padėčiai prie spartesnio pareigūnų algų didinimo bus galima grįžti. 
Kai kurių tarnybų pareigūnai šiandien uždirba vos daugiau nei minimalų atlyginimą, nors jų darbas susijęs su kasdieniais iššūkiais ir pavojais.
Naujoje statuto redakcijoje atsiranda ir daugiau socialinių garantijų pareigūnams: besilaukiančioms, neseniai pagimdžiusioms pareigūnėms, taip pat vienišiems tėvams viršvalandžiai tarnyboje galės būti skiriami tik jiems raštu pasirašius sutikimą; rotuojamiems pareigūnams negalės būti mažinamas atlyginimas. 
Statuto pakeitimuose taip pat numatyta ir išlyga - nelieka bendros metinės leistinos viršvalandžių sumos. Tai reiškia, kad esant tarnybinei būtinybei (esant ekstremalioms, nepaprastoms situacijoms) pareigūnai gali būti iškviesti į tarnybą ir dirbti tiek, kiek reikia. Už tai jiems turi būti atitinkamai atlyginama. 
„Numatomi pakeitimai palengvintų Vadovybės apsaugos departamento darbo organizavimą, kai pareigūnai kartais visą parą turi būti šalia saugomų asmenų. Be to, viršvalandžiai puiki galimybė jaunesniems pareigūnams papildomai užsidirbti", - aiškina vidaus reikalų ministras. 
Statuto pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

"Sostinės dienose" dalyvaus daugiau nei 150 menininkų

Kaip ir kasmet, rudens sezoną Vilnius pasitiks įspūdingai - į miesto gatves, parkus bei kitas erdves grįžta įvairiomis pramogomis stebinančios "Sostinės dienos 2017". Rugsėjo 1-3 dienomis vilniečiai ir miesto svečiai galės pirmąjį rudens savaitgalį švęsti mieste, kuris kelias dienas alsuos nesibaigiančiomis festivalio linksmybėmis.
Išskirtine rudens atidarymo Vilniuje tradicija tapusios ir jau 24-ąjį kartą vykstančios "Sostinės dienos" yra masiškiausias kultūros festivalis mieste, suburiantis originaliausius Lietuvos bei užsienio menininkus ir atlikėjus.
Miesto šventėje dalyvaus daugiau nei 150 skirtingų menininkų, o tai yra rekordinis skaičius. Tokia gausa dalyvių užtikrins, kad pramogų festivalyje sau atrastų kiekvienas - veiklos nepritrūks melomanams, gurmanams, kultūros ir sporto entuziastams, literatūros ir dizaino mylėtojams, taip pat ir mieste pramogauti nusprendusioms šeimoms. 
Viena pagrindinių "Sostinės dienų" erdvių - Gedimino prospektas - taps tikromis kultūrinėmis dūzgėmis. Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės nusidrieksiančiame "Dūzgiančiame prospekte" bus įrengtos keturios veiksmų erdvės. 
"Menų ir muzikos gatvėje" karaliaus vizualiųjų menų ekspozicijos, profesionalių menininkų parodos, taip pat skirtingose scenose vyks šiandien geidžiamiausių atlikėjų koncertai, gatvės teatro spektakliai ir džiazo atlikėjų bei bardų pasirodymai. 
Smarkiai išaugusiame "Dizaino skvere", kuris šiemet "okupuos" ne tik V. Kudirkos aikštę, bet ir patį Gedimino prospektą nuo Jogailos iki A. Jakšto gatvės, festivalio svečiai galės pasidžiaugti lietuviško dizaino perlais ir pamatyti naujausias dizainerių kolekcijas, o "Knygų alėjoje" įsigyti naują knygą ir susitikti su knygų autoriais ar leidėjais. 
"Gardžių lauktuvių kelias" skirtas trokštantiems išbandyti naujus skonius - gardėsių čia ras ir mėsos patiekalų mėgėjai, ir žaliavalgiai, ir smaližiai.
Didžiausia šiemetinių "Sostinės dienų" naujovė - specialiai įrengta erdvė atnaujintoje Neries krantinėje tarp Karaliaus Mindaugo ir Žaliojo tiltų, kurioje įsikurs itin daug gurmaniškų "Food Truck" virtuvių - bene rekordinis jų kiekis vienoje vietoje. 
Naują energiją šioje erdvėje taip pat įžiebs daugybė stilingų muzikinių pasirodymų, kuriuos surengs įdomiausi šiandienos elektroninės ir alternatyviosios muzikos atlikėjai bei DJ - čia jiems bus įrengta speciali scena prie pat Neries arba tiesiog ant vandens. Sutemus ši erdvė tūkstančius vilniečių ir miesto svečių pakvies pasižiūrėti unikalios 3D videoprojekcijos "Neries baletas", kuriai ekranu taps į įspūdingą aukštį iškeltas Neries vanduo. Videoprojekcijos seansai bus rodomi abu festivalio vakarus rugsėjo 1 ir 2 dienomis nuo 23 val.
Festivalio programoje numatytos ir kitos išskirtinės pramogos - Operos diena Valdovų rūmuose, tradicinė neįgalių žmonių šventė "Tau, Vilniau", specialiai vaikams ir šeimoms skirtos atrakcijos bei daugybė kitų dovanų vilniečiams ir sostinės svečiams. 
Viena pagrindinių "Sostinės dienų" programos dalių, kaip ir kasmet, - didieji festivalio koncertai Katedros aikštėje. Šiemet jie numatomi rugsėjo 1-osios ir 2-osios vakarais.

Tarptautiniame botanikos sodų kongrese Šveicarijoje pristatyta Kauno atstovų veikla

 „Botanikos sodai visuomenėje: vizijos ateičiai" - tokia tema Šveicarijoje, Ženevoje, kur prieš 200 metų įkurtas botanikos sodas, vyko šeštasis tarptautinis botanikos sodų kongresas. Jame dalyvavo ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. 
Šios įstaigos direktorius dr. Nerijus Jurkonis kongreso dalyviams pristatė Botanikos sodo veiklas: nuo ekskursijų iki edukacijų veiklų moksleiviams. 
Kongrese Ženevoje dalyvavo 480 delegatų iš daugiau kaip 70 pasaulio šalių. Visomis kongreso dienomis buvo skaitomi aktualūs plenariniai pranešimai, vyko apskritojo stalo diskusijos, seminarai. Mokslinėje programoje, pasak Kauno botanikos sodo pranešimo, dėmesys buvo sutelktas į botanikos sodų vaidmenį sprendžiant svarbiausias aplinkosaugos problemas: maisto saugumo, vandens trūkumo, energijos, sveikatos, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos. 
Kongrese akcentuota botanikos sodų bendradarbiavimo su kitomis institucijomis svarba, botanikos sodų vaidmuo visuomenės švietime ir įpročių formavime. Renginio dalyviams buvo surengta ekskursija į Ženevos botanikos sodą, kurios metu pristatyta nauja etnobotaninė ekspozicija. Aplankyti ir Lozanos bei Alpių kalnuose esantys „La Thomasia" botanikos sodai. 
Pasaulyje yra apie 2 000 botanikos sodų ir arboretumų, kurie labai skirtingi: nuo uždarų mokslo tyrimų centrų ar specializuotų botanikos sodų iki atvirų į visuomenės poreikius orientuotų botanikos sodų. Kas ketveri metai viso pasaulio botanikos sodų administratoriai, kolekcijų kuratoriai, mokslininkai susirenka į pasaulinį botanikos sodų kongresą, kuriame dalinasi gerosiomis patirtimis, idėjomis, informacija apie vyraujančias tendencijas. 7-asis botanikos sodų kongresas vyks po ketverių metų Australijoje, Melburno mieste, kongreso tema - "Botanikos sodas kaip provokacija".

Paminėtas pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis medalis

Pirmadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) įvyko šventinė spaudos konferencija, skirta pirmojo nepriklausomos Lietuvos olimpinio medalio 25 metų sukakčiai paminėti.
Aukso medalį 1992 metų rugpjūčio 5 dieną Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo disko metikas Romas Ubartas. Simboliška, kad lygiai po 25 metų, taip pat rugpjūčio 5 dieną disko metikas Andrius Gudžius aukso medalį pelnė pasaulio lengvosios atletikos čempionate Londone.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė susirinkusiems svečiams tarė sveikinimo žodį ir įteikė Romui Ubartui gėlių puokštę. "Tai buvo pirmieji metai, kai visi pajutome, kad atgimėme", - teigė D. Gudzinevičiūtė, pabrėždama pirmojo olimpinio medalio svarbą. 
"Tie prisiminimai, kai stovėjau ant pjedestalo, mano garbei buvo grojamas Lietuvos himnas ir kilo trispalvė, dar ir šiandien gyvi. Tai - neužmirštama", - kalbėjo Romas Ubartas.
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos olimpinis čempionas džiaugėsi ką tik Andriaus Gudžiaus iškovota pergale pasaulio lengvosios atletikos čempionate: "Gimsta nauja žvaigždė. Andrius to aukso medalio link ėjo per įvairiausius sunkumus, traumas. Disko metikui 26-eri yra pačios brandos pradžia, iš jo lauksiu dar geresnių rezultatų".
Drauge su Romu Ubartu Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 47 Lietuvos sportininkai. Bronzos medalius iškovojusios krepšinio rinktinės nariai Sergejus Jovaiša ir Valdemaras Chomičius taip pat pasidalijo savo atsiminimais. Smagių istorijų papasakojo ir boksininkai, penktos vietos laimėtojai Vitalijus Karpačiauskas ir Gitas Juškevičius.
"Mūsų tuo laiku į Vakarus niekas neišleisdavo, tad nuvykę į Barseloną pasijutome tarsi rojuje. Valgykla veikia visą parą, paspaudi mygtuką - ir liejasi "Coca Cola" upeliais", - juokėsi G. Juškevičius.
Įdomių faktų iš žaidynių užkulisių pažėrė to meto LTOK prezidentas ir Lietuvos olimpinės delegacijos vadovas Artūras Poviliūnas, LTOK viceprezidentas Vytas Nėnius, olimpinės misijos vadovas Petras Statuta. A. Poviliūnas pasakojo, kaip krepšininkams teko patiems ieškoti lėšų, norint dalyvauti atrankos į žaidynes turnyre. Pinigus rinko ir Ispanijoje, ir Amerikoje, daug prisidėjo tuo metu JAV gyvenęs Valdas Adamkus. Garsus japonų dizaineris Isei Mijakė (Issey Miyake) nemokamai sukūrė Lietuvos olimpiečiams paradines uniformas.
Šilti įspūdžiai iš Barselonos žaidynių liko ir krepšinio teisėjo Romualdo Brazausko, rankinio teisėjo Grigorijaus Gutermano atmintyje. Barselonoje dirbęs žurnalistas Valdas Malinauskas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui įteikė dovaną - japonų dizainerio I. Mijakės retrospektyvos knygą, kurioje įamžintos ir legendinės jo kurtos Lietuvos olimpinės rinktinės aprangos.

Lietuvos istorinių įvykių kalendorius

Lietuva rugpjūčio 9-ąją:
1906 m. Biliūnuose, Baisogalos valsčiuje, gimė prozininkas, eseistas Jurgis Jankus. Mirė 2002 m. netoli Vašingtono (JAV). 
1940 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose išeiviai iš Lietuvos įkūrė tarybą Lietuvai gelbėti, vėliau pavadintą Amerikos lietuvių taryba.
1966 m. Kaune mirė dailininkas tapytojas Antanas Žmuidzinavičius.
1991 m. Lietuvos Vyriausybė įsteigė Ginklų fondą.
1997 m. Kaune surengtas pirmasis seserų vienuolių suvažiavimas, į kurį susirinko per 600 šios bendruomenės atstovių iš 32 šalies vienuolynų.
1999 m. Degučiuose, Šilutės rajone, atidarytas šeštasis Lietuvoje radiolokacijos postas oro erdvei stebėti.
2005 m. keturiasdešimties japonų grupė Lietuvoje baigė kurti vaidybinės dokumentikos filmą "Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių" apie Kaune rezidavusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą, Antrojo pasaulinio karo metais nuo mirties išgelbėjusį tūkstančių Europos žydų gyvybę.
2011 m. eidamas 91-uosius metus po sunkios ligos mirė žinomas lietuvių aktorius ir režisierius Petras Likša.

Liepą fiksuota 0,3 proc. defliacija

Liepą fiksuota 0,3 proc. defliacija - tiek atpigo vartojimo prekės ir paslaugos. Liepos mėn. metinė infliacija sudarė 3,9 proc. 
Statistikos departamento duomenimis, bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo drabužių, avalynės, daržovių kainų sumažėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų, tabako gaminių, paramedicinos paslaugų, aliejaus ir riebalų, dujų, atostogų išvykų kainų padidėjimas.
Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 1 proc., o paslaugų - padidėjo 1,5 proc. Prekių kainų pokyčio įtaka bendram mėnesiniam kainų pokyčiui sudarė -0,74 procentinio punkto, paslaugų kainų pokyčio įtaka sudarė +0,4 procentinio punkto.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,5 proc., rinkos kainos - 0,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamų kainų pokyčio įtaka sudarė -0,07 procentinio punkto, rinkos kainų pokyčio įtaka sudarė -0,27 procentinio punkto.
Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės daržovių kainos sumažėjo daugiausia.
Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 8,2 proc.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių bendrą kainų pokytį (kainos padidėjo 0,4 proc.) nulėmė 2,5 proc. tabako gaminių kainų padidėjimas bei 0,4 proc. - vyno ir vyno produkcijos, po 0,3 proc. - alaus ir spirituotų gėrimų kainų sumažėjimas.
2017 m. liepos mėn. metinė (2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn.) infliacija sudarė 3,9 proc. 
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, degalų ir tepalų, tabako gaminių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų padidėjimas bei daržovių, farmacijos gaminių, elektros energijos kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 3,3 proc., paslaugų - 5,5 proc. 
2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos sumažėjo 0,4 proc., o rinkos kainos padidėjo 4,6 proc.

Akredituotas naujasis Prancūzijos gynybos atašė Lietuvai

Krašto apsaugos ministerijoje antradienį vyko Prancūzijos gynybos atašė Lietuvoje pasikeitimo ceremonija.
Už nuopelnus stiprinant dvišalį Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą gynybos srityje diplomatinę tarnybą baigusiam Prancūzijos gynybos atašė pulkininkui leitenantui Alenui Mulia (Alain Moulia) krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas įteikė medalį „Už nuopelnus". Naujajam Prancūzijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkui Stefanui Liochleiteriui (Stephane Loechleiter) viceministras palinkėjo sėkmės ir toliau stiprinant pastaraisiais metais ypač suintensyvėjusį Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą. 
„Džiaugiamės būdami Prancūzijos, kuri nuolat ir žymiai prisideda prie saugumo mūsų regione ir už jo ribų, stiprinimo, strategine partnere", - ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. Viceministras pabrėžė, kad šiandien pasaulis susiduria su daugybe sudėtingų uždavinių. „Kartais klaidingai manoma, kad pasaulis nieko nedaro, kad šių problemų nebeliktų. Tačiau taip nėra. Mūsų kariai šiandien tarnauja Afganistane ir Irake, mes išsiuntėme karius į Afriką ir nuolat prisidedame prie Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų misijų. Ir mes ten būsime, kadangi priežastys, lemiančios nestabilumą Europoje, tiesiogiai veikia ir mūsų saugumą ir gynybą", - ceremonijoje sakė V. Umbrasas.
„Mes ypač vertiname Prancūzijos sprendimą dalyvauti NATO priešakinių pajėgų iniciatyvoje, kuri mums - svarbiausias prioritetas. 2018 mes laukiame į Lietuvą atvykstant Prancūzijos karių kuopos, kuri prisijungs prie NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje. Esu tikras, kad mūsų pajėgos sėkmingai veiks kartu", - sakė krašto apsaugos viceministras. 
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, pareigas iš trejus metus Lietuvoje Prancūzijos kariuomenei atstovavusio plk. ltn. A. Mulia perėmęs plk. S. Liochleiteris iki atvykimo į Lietuvą vadovavo Sen Siro (Saint-Cyr) akademijos Socialinių ir politinių mokslų departamentui. Jis taip pat yra ėjęs gynybos atašė buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, apimant ir Bulgariją, pareigas. Karininkas yra baigęs Sen Siro karo akademiją, Karo koledžą Paryžiuje, kt. Už tarnybą apdovanotas aukštais Prancūzijos valstybės ir kariuomenės apdovanojimais.

URM: Lietuva kviečia tarptautinę bendruomenę kartu siekti Gruzijos teritorinio vientisumo ir integralumo atkūrimo

Lietuva dar kartą ragina Rusijos Federaciją įgyvendinti jos prisiimtus įsipareigojimus Šešių punktų susitarime, taip pat liautis pažeidinėjus Gruzijos suverenitetą ir teritorinį integralumą, sakoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškime dėl devintųjų Rusijos-Gruzijos karo metinių.
"Lietuva kartu su Gruzija prisimena šį tragišką istorijos puslapį, reiškia užuojautą žuvusiųjų artimiesiems bei kviečia tarptautinę bendruomenę toliau aktyviai kartu siekti taikaus konflikto sprendimo, Gruzijos teritorinio vientisumo ir integralumo atkūrimo. Remiame ES stebėjimo misijos Gruzijoje veiklą ir visų kitų tarptautinių organizacijų ir partnerių pastangas šia linkme", - sakoma pareiškime.
Anot Lietuvos URM pareiškimo, šiandien, praėjus devyneriems metams nuo šio karo, Rusija vis dar neįgyvendina vadinamojo Šešių punktų susitarimo. 
"Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regionai šiandien tebėra de facto okupuoti Rusijos Federacijos, toliau vykdoma slenkanti šių regionų aneksija: statomos vadinamąją "sieną" žyminčios tvoros, ženklai, pasirašomi ir įgyvendinami vadinamieji "susitarimai" su Gruzijos regionais, skirti dar labiau integruoti šių regionų ekonominį, socialinį, karinį gyvenimą į Rusijos. Šiuose Gruzijos regionuose sistemiškai pažeidinėjamos žmogaus teisės, neįmanoma užtikrinti tarptautinio padėties stebėjimo", - teigiama pareiškime.
2008 metų rugpjūčio mėnesį pasaulį sukrėtė Rusijos agresija prieš Gruziją, nusinešusi šimtus gyvybių ir atplėšusi dalį Gruzijos teritorijos. Tūkstančiai žmonių tapo priverstinai perkeltais asmenimis šalies viduje ir iki šiol negali grįžti į savo namus.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi pasaulio istorijoje rugpjūčio 9-osios įvykiai:
480 m. prieš Kristų po tris dienas trukusio pasipriešinimo persai Termopilų kautynėse sumušė Spartos karalių Leonidą ir jo tūkstančio graikų armiją.
378 m. prie Adrianopolio (dabartinė Turkija) Romos imperatorius Valentas susirėmė su vestgotais. Vestgotų raiteliai čia išžudė daugiau kaip 20 tūkst. romėnų, gyvybės neteko ir pats imperatorius.
1757 m. gimė škotų inžinierius Tomas Telfordas (Thomas Telford). Jis, be kita ko, Velse pastatė kabantį Menai tiltą bei iškasė Kaledonijos kanalą Škotijoje.
1792 m. Prancūzijoje raginimais pradėti revoliuciją baigėsi Įstatymų leidimo asamblėjos sesija.
1830 m. atsistatydinus Prancūzijos karaliui Karoliui X (Charles X) karūną oficialiai perėmė Liudvikas Filipas (Louis-Philippe).
1842 m. JAV ir Didžioji Britanija pasirašė Vebsterio ir Ešbertono sutartį, kuria nuo Meino iki Didžiųjų ežerų buvo nužymėta siena tarp JAV ir Kanados.
1896 m. gimė šveicarų psichologas Žanas Pježė (Jean Piaget), pasižymėjęs tuo, kad pirmasis mėgino ištirti, kaip vaikai išmoksta pažinti.
1902 m. Vestminsterio abatijoje Didžiosios Britanijos ir Airijos karaliumi karūnuotas Eduardas VII.
1903 m. Romoje po popiežiaus Leono XIII mirties, stebint 70 tūkst. žmonių, popiežiumi Pijumi X paskelbtas Džiuzepė Sartas (Giuseppe Sarto).
1914 m. gimė suomių rašytoja ir iliustratorė Tuvė Janson (Tove Jansson), sukūrusi žymiuosius trolius Mumius.
1939 m. gimė Italijos politikas ir būsimasis Europos Sąjungos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis (Romano Prodi).
1942 m. Bombėjuje, Visos Indijos kongresui pradėjus kampaniją "Lauk iš Indijos", suimtas Mahatma Gandis (Mahatma Gandhi) ir dar 50 judėjimo aktyvistų.
1942 m. apsiaustame Leningrade atlikta Dmitrijaus Šostakovičiaus Septintoji simfonija.
1945 m. JAV ant Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą - didžiulis miestas pavirto pelenų dykviete. Žuvo apie 74 tūkst. žmonių.
1965 m. Singapūras, atsiskyręs nuo Malaizijos, tapo nepriklausoma respublika Britų sandraugos sudėtyje.
1965 m. JAV Titano raketų karinėje bazėje kilus gaisrui žuvo 53 statybininkai.
1969 m. bendruose poros namuose Beverli Hilse rasta žiauriai nužudyta kino režisieriaus Romano Polanskio (Roman Polanski) žmona aktorė Šeron Teit (Sharon Tate) ir dar keturi žmonės.
1971 m. Šiaurės Airijos saugumo pajėgos suėmė šimtus įtariamųjų pogrindine veikla ir uždarė juos į padidinto saugumo Meizo kalėjimą. Taip prasidėjo įkalinimų be teismo praktika. Per čia prasidėjusias riaušes žuvo daugiau kaip 20 žmonių.
1974 m., atsistatydinus Ričardui Niksonui (Richard Nixon), 38-uoju JAV prezidentu prisaikdintas Džeraldas Fordas (Gerald Ford).
1975 m. mirė rusų kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius.
1976 m. SSRS paleido mėnulio zondą "Luna 24", paskutinį kosminį aparatą, nusileidusį mėnulio paviršiuje.
1995 m. mirė roko grupės "Grateful Dead" lyderis, XX a. 7-ojo dešimtmečio antikultūrinės revoliucijos simbolis Džeris Garsija (Jerry Garcia).
2001 m. 15 žmonių žuvo ir apie 90 buvo sužeista vienoje iš Jeruzalės picerijų susisprogdinus palestiniečių ekstremistui.
2002 m. mirė garsiausias Vietnamo disidentas generolas leitenantas Tran Do (Tran Do). Jam buvo 78-eri. Paskutiniais savo gyvenimo metais jis aktyviai gynė politines reformas. Jis paskelbė, kad partija turi "pasikeisti arba mirti" ir atsikratyti socializmo, jei tai padėtų ekonomikai.
2003 m. mirė JAV "Tony" premijos laureatas aktorius Gregoris Hainsas (Gregory Hines), pagarsėjęs kaip stepo šokėjas.
2004 m. Japonijos Mihamos atominėje elektrinėje išsiveržus garams žuvo penki darbuotojai. Tuomet tai buvo didžiausia avarija šalies branduolinės energetikos istorijoje.
2004 m. Oklahomos federalinio pastato sprogdintojas Teris Nikolsas (Terry Nichols) nuteistas kalėti 161 kartą iki gyvos galvos. Per sprogimą 1995 m. žuvo 168 žmonės.
2014 m. JAV Fergusono mieste policijos pareigūnas nušovė beginklį juodaodį Maiklą Brauną (Michael Brown). Tai įžiebė protestus dėl pareigūnų savavališko ir brutalaus elgesio su afroamerikiečiais.

Meksika: derybos dėl NAFTA gali būti užbaigtos iki metų pabaigos

Meksikos ekonomikos ministras Ildefonsas Gvachardas (Ildefonso Guajardo) pareiškė, kad derybos dėl naujos Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) gali būti užbaigtos iki šių metų pabaigos, informuoja naujienų agentūra "Reuters". 
I. Gvachardas derybų pabaigos šiais metais galimybę įvertino 60-čia procentų. Jis pareiškė, kad pasirašyti sutartį būtina iki 2018 metų pabaigos, kai prie šalies valdžios vairo stos naujasis Meksikos prezidentas.
Anksčiau skelbta, kad pirmasis derybų etapas vyks rugpjūčio 16-20 dienomis. 

Turkija Irano pasienyje pradėjo 144 km ilgio sienos statybą

Turkija antradienį pasienyje su Iranu pradėjo sienos statybą. Agrio provincijos administracija pranešė, kad „saugumo sienos" statybos darbus stebėjo gubernatorius Suleimanas Elbanas (Suleyman Elban), informuoja agentūra AFP.
Nuotraukose buvo matyti kranai, palei sieną dėlioję dviejų metrų pločio betono plokštes. Tikimasi, kad trijų metrų aukščio siena užkirs kelią kurdų kovotojų ir kontrabandininkų skverbimuisi.
Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) apie 144 km ilgio sienos statybą paskelbė birželio pradžioje. Ji pirmiausiai skirta apsisaugoti nuo Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuri Turkijos pietryčiuose kelis dešimtmečius kovoja su Turkijos valstybe, bei PKK artimos sukilėlių grupuotės PJAK, kuri kurdiškuose Irano šiaurės vakaruose vykdo išpuolius prieš Irano saugumo pajėgas ir institucijas. 
Turkija jau pastatė sieną didelėje dalyje Sirijos pasienio, kad užkirstų kelią nelegaliam pabėgėlių ir ekstremistų atvykimui iš pilietinio karo šalies.
Gynybos ministras Fikris Isikas (Fikri Isik) birželį sakė, kad jau baigta statyti siena 680 km ruože iš 828 km, kuriuos ketinama atitverti. Ankara savo pasienį su Sirija uždarė 2015 metais ir pradėjo sienos statybą.

Dėl vandens stygiaus Italija dviejuose regionuose paskelbė ekstremalią padėtį

Dėl vandens stygiaus Italijos vyriausybė Lacijaus ir Umbrijos regionuose paskelbė ekstremalią padėtį. Tai civilinei apsaugai suteiks ypatingus įgaliojimus imtis priemonių kovojant su vandens krize. Vyriausybė, be to, pratęsė vasarį paskelbtą ekstremalią padėtį Agridžento ir Mesinos provincijose Sicilijoje, informuoja agentūra dpa.
Minėti regionai yra labai mėgstami turistų. Lacijuje yra ir sostinė Roma, kurią jau ne vieną savaitę alina vandens stygius. Neseniai netgi buvo kalbama apie vandens normavimą. Pasak italų naujienų agentūros „Ansa", vandens tiekėjai „Acea" leista ir toliau pumpuoti vandenį iš sostinei aprūpinti svarbaus Bračiano ežero - tačiau tik 400 litrų per sekundę, o ne 900, kaip iki šiol.
Daugelis regionų pirmiausiai Vidurio ir Pietų Italijoje jau daug savaičių kenčia neįprastą sausrą ir vandens stygių. Be to, šalį kamuoja miškų gaisrai.

Jungtinės Tautos griežtai kritikuoja plačiai paplitusį ir sistemingą jėgos naudojimą Venesueloje

Venesuelos saugumo pajėgos naudoja pernelyg didelę jėgą, kad numalšintų protestus, taip pražudydami tuzinus žmonių, ir nuo balandžio savavališkai sulaikė 5 tūkst. žmonių. 1 tūkst. žmonių vis dar yra kalinami, antradienį skelbė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių biuras, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Pradiniame tyrime, paremtame 135-iais nuotoliniu būdu ir Panamoje atliktais interviu, tiriamos 124 mirtys. Preliminarios tyrimo išvados rodo, kad už 46 žmonių mirtis atsakingos šalies saugumo pajėgos, o 27 mirtys priskiriamos vyriausybę remiančioms ginkluotosioms grupuotėms.
Nuo balandžio Venesueloje vyksta protesto akcijos prieš vyriausybės, vadovaujamos prezidento Nikolo Maduro (Nicolas Maduro), veiksmus. Per šį laiką žuvo per 120 žmonių, tūkstančiai manifestacijų dalyvių nukentėjo. Apie 5 tūkstančius žmonių buvo sulaikyta, iš jų apie 1,4 tūkstančio iki šiol nėra paleisti.

Apie tūkstantį migrantų iš Afrikos mėgino patekti į Ispanijos teritoriją

Antradienį apie tūkstantį migrantų afrikiečių mėgino patekti į Ispanijos teritoriją Seutoje (anklavas Afrikos šiaurėje prie Maroko sienos).
Įveikti aukštą tvorą pavyko 300 iš jų, praneša naujienų agentūra EFE.
Migrantai mėtė į sieną saugančius Maroko ir Ispanijos kariškius akmenis, pagalius, kitus daiktus. Sužeista apie 10 Maroko pareigūnų ir trys Ispanijos civilinės gvardijos darbuotojai.
Tai jau antras masinis migrantų įsiveržimas į Seutą šią savaitę. Pirmadienį sieną kirto beveik 200 nelegalių migrantų, policija neįstengė jų sulaikyti.
Seuta yra šiaurinėje Maroko pakrantėje, ji turi Ispanijos autonominio miesto statusą. Dėl geografinės padėties migracijos problema čia yra viena opiausių. Pabėgėlių srautui iš Afrikos kontroliuoti palei sieną su Maroku pastatyta šešių metrų aukščio spygliuotosios vielos tvora. Vis dėlto nelegaliems migrantams kartais pavyksta ją perlipti.

Saudo Arabija rugsėjį sumažins naftos tiekimą daugumai Azijos klientų iki 10 proc.

Didžiausia naftos eksportuoja pasaulyje Saudo Arabija rugsėjį sumažins žaliavos eksportą daugumai klientų Azijoje iki 10 proc., vykdydama pasaulinio Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) pakto sąlygas, informuoja "Reuters", remdamasi šaltiniais.
Eksportą sumažins keturios iš septynių naftos perdirbimo įmonių pirmą kartą po to, kai įsigaliojo OPEC ir kelių karteliui nepriklausančių šalių susitarimas dėl gavybos ribojimo, teigia "Reuters" šaltiniai.
Naftos kartelis OPEC ir kelios šalys, nepriklausančios organizacijai, susitarė sumažinti gavybos apimtis maždaug 1,8 mln. barelių per parą iki 2018 m. kovo, taip tikėdamosi atkurti pasaulinės paklausos bei pasiūlos pusiausvyrą.
Daugiausia eksporto sumažėjimą pajus Kinija. Pasak šaltinio, tiekimą į pastarąją Saudo Arabija ketina sumažinti 5-10 procentų. 

 

Atgal