VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

05.18. Naujausios žinios

Vilniuje vyks penktoji Tarptautinė finansų rinkų konferencija

Finansų ministerija kartu su Lietuvos finansų rinkų institutu (LFRI) ketvirtadienį Vilniuje rengia penktąją Tarptautinę finansų rinkų konferenciją. 
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad su aukščiausio lygio ekspertais visada naudinga pasidalyti įžvalgomis ir gerosiomis patirtimis.
"Šis kartas - jau penktasis, bet kitoks ne tik todėl, kad jubiliejinis - šįkart jau ir mes turime patirties, kuri naudinga atvykstantiems ekspertams, ir galime pristatyti mūsų pažangą siekiant Fintech lyderės regione statuso", - sako V. Šapoka.
Konferencijoje politikos, akademinės bendruomenės ir finansų rinkų lyderiai aptars finansų rinkų tendencijas ir plėtros perspektyvas, diskutuos apie finansinių technologijų (Fintech) sektoriaus plėtrą ir investicinių bei pensijų fondų svarbą realiosios ekonomikos augimui. 
Pasak į Lietuvą atvykstančių ekspertų, mūsų šalis pasižymi verslumo dvasia ir juda teisinga linkme, siekdama stiprinti kapitalo rinkas ir vystyti finansinių technologijų sektorių.
"Per kelis pastaruosius dešimtmečius Lietuva padarė svarią, matomą ekonominę pažangą, o vienas svarbiausių ateityje laukiančių iššūkių - sėkmingas šalies kapitalo rinkos vystymas. Matome Lietuvos potencialą privačių pensijų fondų, privataus kapitalo bei nekilnojamojo turto projektų vystymo srityse", - sako Danijos turto valdymo investicinės bendrovės "Northern Horizon Capital" valdybos pirmininkas Larsas Ohnemusas (Lars Ohnemus). 
"Manau, kad tai, kokį kelią Lietuva pasirinko šalies kapitalo rinkoms vystyti, yra tinkamas ir sveikintinas pasirinkimas. O būti tokios svarbios konferencijos, į kurią susirenka aukšto lygio ir ambicijų žmonės, dalimi, be abejonės, malonu", - sako "Nasdaq Tallinn" vadovas Karelas Otsas. 
Mokėjimo paslaugas teikiančios bendrovės "PerfectCard" rizikos valdymo vadovės Viki Viljams (Vicki Williams) nuomone, "pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos augimo tempas džiugina, o įsiliejimas į euro zoną suteikė dar palankesnių galimybių siekti sėkmės kuriant inovacijas finansų sektoriuje."
"Lietuvoje vyksianti Tarptautinė finansų rinkų konferencija - puiki proga pasidalyti požiūriais ir įžvalgomis apie tai, kaip veikia ilgalaikės investavimo strategijos į nekilnojamojo turto fondus, patirtimis, įgytomis iš mūsų pensijų fondo narių visoje Europoje ir už jos ribų", - teigia Europos investuotojų į nelistinguojamus nekilnojamojo turto fondus asociacijos direktorius viešiesiems reikalams Džefas Rupas (Jeff Rupp).
"Daugelis šalių susiduria su panašiomis ar tokiomis pačiomis problemomis vystant finansų rinkas ir pensijų fondus - žemos palūkanų normos, ilgalaikis investavimas bei demografinės problemos. Nepaisant to, kad būdai problemoms spręsti šalyse yra skirtingi ir priklauso nuo įvairių aplinkybių, detalių, kurias galima perimti iš kitų šalių ir panaudoti savojoje, visada galima atrasti. Džiugu, kad šalys sutinka ir nori tomis skirtingomis patirtimis pasidalyti", - sako Airijos pensijų fondų asociacijos vadovas Džeris Moriartis (Jerry Moriarty). 
"Fintech keičia pasaulį daug labiau nei vien skaitmenizuojant finansų sektorių: perkeičiamos ir tokios pramonės šakos kaip žemės ūkis, sveikata, ugdymas. Lietuva, turinti aiškius strateginius privalumus, gali tapti Fintech lydere regione ir pritraukti perspektyvų verslą, drąsius investuotojus ir finansinius centrus kurtis ir dirbti būtent čia", - sako sutelktinio finansavimo ekspertas Danas Maromas.
Renginyje pranešimus skaitys tarptautiniu mastu pripažinti akademikai, Europos Sąjungos (ES) politikos formuotojai, verslo ir valdžios institucijų atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Danijos, Belgijos, Izraelio, Švedijos, Airijos ir Lietuvos.

Trakuose dvi dienas vyks Vilniaus Rusijos forumas

Gegužės 18-19 dienomis vyks jau ketvirtas Vilniaus Rusijos forumas, kuriame dalyvaus daugiau kaip 100 politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, kitų Vakarų šalių.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Šiais metais pagrindinis dėmesys bus skiriamas Rusijos gyventojų nuotaikoms bei galimiems jų pokyčiams prieš 2018 m. vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus, kitiems su šiais rinkimais susijusiems procesams. Be to, bus keičiamasi nuomonėmis dėl to, kaip būtų galima stiprinti ryšius su Rusijos žmonėmis, pasisakančiais už atvirą, demokratišką ir europietišką Rusiją. Tarp renginio dalyvių - Michailas Chodorkovskis, Vladimiras Kara-Murza, Žana Nemcova, Michailas Kasjanovas, Ilja Jašinas ir kiti.
Forumas rengiamas Užsienio reikalų ministerijai bendradarbiaujant su Vilniuje veikiančiais Rytų Europos studijų centru ir Tarptautiniu rinkimų tyrimų centru.
Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 m.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis dalyvaus ES gynybos ministrų susitikime

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį dalyvaus Briuselyje, Belgijoje, vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime. Jame ministrai aptars, kokia padaryta pažanga įgyvendinant ES Globaliąją strategiją, daug dėmesio bus skiriama naujoms iniciatyvoms saugumo ir gynybos srityje.
Susitikime planuojama ir atskira sesija, kurioje ketinama aptarti pažangą, pasiektą įgyvendinant bendrą Varšuvoje 2016 m. liepos 8 d. pasirašytą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo. Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, planuojama, kad šioje sesijoje dalyvaus ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). 
Susitikime numatyti ir bendri gynybos ir vidaus reikalų ministrų pietūs, kuriuose bus aptartos galimybės derinti veiksmus kovoje su terorizmu. 
Ministras R. Karoblis tą pačią dieną taip pat dalyvaus Europos gynybos agentūros Ministrų valdybos susitikime. Jame bus įvertintas agentūros vaidmuo naujosios ES Globalios strategijos kontekste ir nubrėžtos tolesnės veiklos gairės Europos gynybos pajėgumų vystymo srityje.

Vrublevskių bibliotekoje - paskaita apie P. Skoriną ir rusėniškąją Bibliją

Ketvirtadienį Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje vyks šios bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto vieša paskaita "Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo rusėniškoji Biblija".
Lektorius pristatys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštiją, kuri suformavo P. Skoriną - vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Bus pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat rusėniškosios Biblijos amžininkes - pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Remiantis tokiais kontekstais, atskleidžiamas rusėniškosios Biblijos savitumas.
Po paskaitų Vrublevskių bibliotekoje norintieji galės pratęsti ekskursiją Valdovų rūmų muziejuje ir gyvai susipažinti su gegužę iš Baltarusijos atvežtais eksponatais: viena pirmųjų LDK spausdintų knygų - 1522 m. Vilniuje pasirodžiusia P. Skorinos "Mažąja kelionių knygele" bei 1517 m. rugsėjo 10 d. Prahoje išleista "Jobo knyga". Jos parašytos LDK rusėnų kalba.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gegužės 18-ąją:
1706 m. per gaisrą Vilniuje sudegė šv. Mikalojaus bažnyčia - seniausias gotikinis kulto pastatas Lietuvoje. Vėliau keletą kartų ji sėkmingai restauruota, o 1902-1939 metais buvo vienintelė Vilniaus bažnyčia, kurioje vyko lietuviškos pamaldos.
1848 m. Lembe, Kvėdarnos valsčiuje, gimė lietuvių kalbos tyrinėtojas teologas Kazimieras Jaunius. Mirė 1908 m. Peterburge.
1958 m. Kauno lėlių teatre parodytas pirmasis spektaklis - "Stebuklingas Aladino žibintas".
1989 m. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucijos pataisas, užtikrinančias Lietuvos TSR suverenitetą, Respublikos įstatymų viršenybę prieš TSRS įstatymus.
1990 m. Vilniuje prasidėjo Lietuvos kultūros kongresas.
1998 m. Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Tą dieną popiežius šventė savo 78-ąjį gimtadienį.
1999 m. Premjeru paskirtas Rolandas Paksas.
2009 m. eidama 86-uosius metus mirė žinoma dailėtyrininkė, dailės istorikė Zita Žemaitytė.
2010 m. olimpiniam krepšinio čempionui ir dviejų olimpinių bronzos medalių laimėtojui Rimui Kurtinaičiui 50-mečio proga ir už nuopelnus olimpiniam judėjimui įteiktas LTOK apdovanojimas - "Olimpiniai žiedai".
2010 m. Kauno medicinos universiteto klinikose ortopedijos traumatologijos klinikoje atlikta pirmoji Lietuvoje menisko transplantacija jaunam vyrui.
2011 m. minint pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos vietoje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 20-ąsias žūties metines, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklos Medininkuose viena auditorijų pavadinta jo vardu.
2011 m. šachmatininkė Viktorija Čmilytė pirmą kartą iškovojo Europos čempionės titulą. 27-erių metų lietuvė triumfavo 12-ajame Senojo žemyno moterų šachmatų čempionate Tbilisyje (Gruzija).
2012 m. eidama 87-uosius metus mirė viena urologijos pradininkų - gydytoja urologė medicinos mokslų daktarė Stasė Mičelytė.
2013 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis "Žuvėdra" Vilniuje vykusiame Europos Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionate iškovojo aukso medalius. Skaistės ir Romualdo Idzelevičių vadovaujamas ansamblis Senojo žemyno pirmenybių nugalėtoju tapo devintąjį kartą.
2014 m. Vilniaus paveikslų galerijoje Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui ir Nacionalinio operos ir baleto teatro solistui Eugenijui Vasilevskiui įteiktas Baltarusijos valstybinis apdovanojimas - Pranciškaus Skorinos medalis.
2016 m. gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, staiga mirė socialinių mokslų daktarė, Tarptautinės muziejų tarybos ICOM narė Nastazija Keršytė. Jai buvo 67-eri.
2016 m. olimpinė čempionė lietuvė Rūta Meilutytė Londone (Didžioji Britanija) vykstančio 33-iojo Europos plaukimo čempionato moterų 100 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojo aukso medalį.

JAV nusprendė nedrausti vežti nešiojamųjų kompiuterių skrydžiuose iš Europos šalių

JAV ir Europos Sąjunga (ES) atsisakė planų taikyti draudimą vežti rankiniame bagaže planšetes ir nešiojamuosius kompiuterius skrydžiuose iš Europos į Jungtines Valstijas. Tai JAV ir ES ekspertai bei šalių valdžios atstovai nusprendė per keturias valandas trukusį susitikimą Briuselyje, informuoja BBC.
JAV ir ES atstovų pareiškime teigiama, kad svarstomos kitos priemonės, siekiant užtikrinti skrydžių saugumą, tačiau išsamesnės informacijos nepateikiama.
Anksčiau JAV skelbė apie galimybę įvesti draudimą vežti rankiniame bagaže planšetes ir nešiojamuosius kompiuterius skrydžiuose iš Europos šalių. Kovo pabaigoje tokį draudimą Vašingtonas įvedė skrydžiuose į Jungtines Valstijas iš aštuonių Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių, kurios, Vašingtono nuomone, galimai kelia terorizmo grėsmę. Apribojimai bus taikomi skrydžiams iš Egipto, Jordanijos, Kuveito, Maroko, Kataro, Saudo Arabijos, Turkijos ir JAE. Nauji reikalavimai taikomi ir keleiviams, vykstantiems į JAV tranzitu per šiuos oro uostus, neatsižvelgiant į tai, kokioje šalyje yra pradinis jų maršruto taškas.
Analogiškas Jungtinės Karalystės įvestas draudimas taikomas tiesioginiams skrydžiams iš šešių šalių - Egipto, Turkijos, Jordanijos, Saudo Arabijos, Tuniso ir Libano. Draudžiama vežti rankiniame bagaže bet kokius elektronikos prietaisus, įskaitant išmaniuosius telefonus, kurių parametrai didesni, nei nurodyti: ilgis - 16 cm, plotis - 9,3 cm, storis - 1,5 cm. Dauguma išmaniųjų telefonų yra mažesnių, nei minėta, parametrų.
JAV ir Jungtinės Karalystės valdžia būtinybę įvesti draudimą paaiškino tuo, kad pasirodė pranešimų apie ekstremistų mėginimus užmaskuoti sprogstamuosius įtaisus nešiojamuosiuose kompiuteriuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir fotoaparatuose, nešiojamuosiuose DVD grotuvuose ir elektroniniuose žaidimuose.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi pasaulio istorijoje gegužės 18-osios įvykiai:
1291 m. Egipto sultonas ir jo sūnus Ašrafas (Ashraf) užgrobė paskutinę krikščionių tvirtovę Šventojoje žemėje - Akrą.
1704 m. prie Suomijos įlankos baigta statyti Kronšloto - nuo 1723 metų - Kronštato tvirtovė.
1799 m. mirė prancūzų dramaturgas Pjeras Bomaršė (Pierre Beaumarchais). Nemirtingą šlovę jam pelnė komedijos "Sevilijos kirpėjas" ir "Figaro vedybos".
1800 m. mirė rusų karvedys generalisimas Aleksandras Suvorovas.
1804 m. Napoleonas paskelbtas Prancūzijos imperatoriumi. Imperatoriaus karūna jam buvo iškilmingai uždėta tų pačių metų gruodžio 2 dieną.
1868 m. gimė paskutinis Rusijos caras Nikolajus II. Vyriausiasis caro Aleksandro III sūnus buvo nuverstas per 1917 metų revoliuciją, o kitais metais nubaustas mirties bausme.
1872 m. gimė britų filosofas, logikas ir matematikas Bertranas Raselas (Bertrand Russell). Šis vienas didžiausių pasaulio filosofų už savo pacifistines pažiūras du kartus buvo įkalintas, o 1950 metais apdovanotas Nobelio literatūros premija.
1883 m. gimė vokiečių architektas ir "Bauhauzo" architektūros mokyklos įkūrėjas, architektūros profesorius Harvardo universitete Valteris Adolfas Gropijus (Walter Adolph Gropius).
1897 m. gimė režisierius Frankas Kapra (Frank Capra), režisavęs filmą "Tas nuostabus gyvenimas" (It's a Wonderful Life). 
1909 m. gimė britų tenisininkas Fredas Peris (Fred Perry). Jis yra pirmasis žaidėjas, kuris trejus metus iš eilės - 1934, 1935 ir 1936 metais - nugalėjo Vimbldono teniso turnyre.
1911 m. mirė Čekijoje gimęs austrų kompozitorius Gustavas Maleris (Gustav Mahler).
1920 m. Lenkijoje, netoli Krokuvos, gimė popiežius Jonas Paulius II, tikrieji vardas ir pavardė Karolis Voityla (Karol Wojtyla). 1978 metais jis tapo pirmuoju po 455 metų Romos katalikų Bažnyčios vadovu ne italu.
1944 m. Sovietų Sąjungoje prasidėjo daugiau kaip 200 tūkst. Krymo totorių deportavimas - jie buvo apkaltinti tariamu kolaboravimu su naciais.
1954 m. įsigaliojo Europos žmogaus teisių konvencija.
1969 metais paleistas kosminis laivas "Apollo-10" - tai buvo žmogaus kelionės į Mėnulį repeticija.
1974 m. Radžastano dykumoje susprogdinusi pirmąją atominę bombą Indija tapo branduoline valstybe.
1977 m. JAV, Sovietų Sąjunga ir dar 29 pasaulio valstybės pasirašė JT konvenciją, kuria uždrausta dirbtiniu būdu pakeitus orą naudoti jį kaip kovos su priešu priemonę. Šalys įsipareigojo nesukelti viena prieš kitą nukreiptų audrų, žemės drebėjimų ar potvynio bangų.
1978 m. Italijos vyriausybė legalizavo abortus.
1980 m. Peru įvyko pirmieji visuotiniai rinkimai nuo 1963 metų. Juos laimėjo buvęs prezidentas Fernandas Belaundė Teris (Fernando Belaunde Terry).
1980 m. JAV galingai išsiveržė Šv. Elenos ugnikalnis. Per stichinę nelaimę žuvo 57 žmonės, sugriauta per 200 namų. Šv. Elenos kalno aukštis sumažėjo nuo 2950 iki 2550 m.
1990 m. abi Vokietijos pasirašė sutartį dėl valiutų sąjungos - taip žengtas pirmas žingsnis į susivienijimą.
1992 m. iš pareigų atsistatydino 18 metų Vakarų Vokietijos diplomatijai vadovavęs užsienio reikalų ministras Hansas Dytrichas Genšeris (Hans-Dietrich Genscher).
1993 m. Danijos rinkėjai per referendumą pritarė Europos Sąjungos Mastrichto sutarties ratifikavimui. Per 1992 metų birželį įvykusį referendumą dauguma Danijos rinkėjų dar balsavo prieš šią sutartį.
1999 m. Didžioji Britanija ir Iranas baigė daugelį metų trukusį ginčą dėl islamistų paskelbtos mirties bausmės Salmanui Rušdžiui (Salman Rushdie) ir sutiko pasikeisti ambasadoriais.
2001 m. mirė Aleksejus Maresjevas, legendinis sovietų lakūnas, SSRS didvyris.
2004 m. eidamas 91-uosius metus mirė "Emmy" premijos laureatas JAV aktorius Tonis Rendalas (Tony Rendall).
2009 m. Šri Lankos vyriausybė nugalėjo "Tamilų tigrų" organizaciją, taip baigėsi beveik 26-erius metus trukusi pilietinio karo kova.
2015 m. Kolumbijoje stiprių liūčių sukeltos nuošliaužos nusinešė 78 žmonių gyvybes.

 

Atgal