VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

05.17. Naujausios žinios

Arkivyskupas T. Matulionis skelbiamas palaimintuoju: tokios iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą

Birželio 25 d. Vilniuje, Katedros aikštėje, pirmą kartą Lietuvoje vyks istorinis įvykis - skelbimo palaimintuoju (beatifikacijos) iškilmės. 
Popiežiaus Pranciškaus siunčiamas Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) palaimintuoju paskelbs Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį (1873-1962). 
T. Matulionio skelbimo palaimintuoju iškilmėse dalyvaus kelios dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš Lietuvos ir užsienio, apie 50 vyskupų ir keli šimtai kunigų.
T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje. Mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Petrapilyje T. Matulionis buvo įšventintas į kunigus, darbavosi Latvijoje - Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 m. - Petrapilyje.
1923 m. kunigas T. Matulionis buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis jį slapta įšventino į vyskupus. 1929 m. rudenį vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija). 
1933 m. spalio 19 d. vyskupas Teofilius, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1936 m. rudens apsigyveno prie seserų benediktinių bažnyčios Kaune kaip jos rektorius. Įvedė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 m. ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas.
1943 m. popiežius Pijus XII T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. jį vėl suėmė ir išvežė į Vladimiro kalėjimą, vėliau - į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžo tik po 10 metų. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyveno Birštone.
1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone savo kambaryje slapta į vyskupus T. Matulionis įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį "nusikaltimą" 1958 m. spalio 17 d. naktį valdžia vyskupą Teofilių išvežė iš Birštono ir apgyvendino Šeduvoje.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti Vatikano II susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d., arkivyskupo bute Šeduvoje buvo daroma krata, kurios metu jam buvo suleista neaiškios sudėties injekcija. Rugpjūčio 20-ąją arkivyskupas T. Matulionis mirė.
"Garbė lietuvių tautai, kuri davė tokį didvyrį!" - taip apie T. Matulionį 1936 m. lietuvių maldininkų grupei yra sakęs popiežius Pijus XI. 
Skelbimas palaimintuoju - tai žingsnis į pripažinimą šventuoju. Paskutinį kartą, 1987 m., Vatikane palaimintuoju buvo paskelbtas lietuvis vyskupas Jurgis Matulaitis.

Kazachstanas siūlo lietuvių verslininkams svaiginamų galimybių

Didžiausi pasaulyje alavo ir chromo ištekliai, milijonai hektarų derlingų žemių, įspūdingi gamtos kampeliai, žalia šviesa investuotojams. Šiuos ir kitus savo šalies pranašumus vardijo Kauno regione apsilankęs Šiaurės Kazachstano srities vicegubernatorius Ratmiras Achmetovas.

Svečias susitiko su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, laikinai einančiu Žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas Sigitu Dimaičiu, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmuose bendravo su verslo atstovais, aplankė Kauno LEZ.

„Turime daug gamtinių išteklių ir išvystytą žemės ūkį, tačiau silpnoką perdirbimo pramonę, todėl stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas investuotojams“, - kalbėjo vicegubernatorius.

Šiaurės Kazachstanas yra palyginti nedidelė, bet svarbi Kazachstano sritis. Joje užauginama daugiau kaip 30 proc. šalies kviečių - maždaug 5 mln. tonų per metus, milijonu tonų daugiau, nei visoje Lietuvoje.

Sakoma, kad Kazachstane galima surasti visą Mendelejevo lentelę. Valstybė turi didžiulius naftos, akmens anglies, geležies, vario, titano, cirkonio, aukso, cinko, urano išteklius. Kasyba yra pagrindinė šalies ūkio šaka. „Turime daug išžvalgytų, bet nepradėtų eksploatuoti telkinių, todėl ieškome investuotojų“, - pabrėžė R. Achmetovas.

Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą suvokia tiek kaimynės Rusija ir Kinija, tiek Europa ir JAV, siekiančios su šia šalimi glaudesnės partnerystės.

Kazachstano eksportuojama produkcija – mineralai, geležis, plienas, nafta. Importuojama – mašinos, transporto įranga, prietaisai. Šalį apėmęs statybų bumas, ypač jos aktyviai vyksta naujojoje sostinėje Astanoje.

Turistus vilioja vieni gražiausių pasaulyje Tian Šanio kalnai, laukinių upių slėniai, egzotiškos Kaspijos jūros pakrantės.  Deja, pietuose esanti Aralo jūra merdėja, apimta ekologinės katastrofos.

„Kazachstanas yra valstybė, kuri ne tik susidomėjusi žvelgia į pasaulį, bet ir pasauliui siūlo save – savo rytietišką išmintį, civilizaciją, jaunosios kartos entuziazmą ir atvirumą“,- kalbėjo lietuvių verslininkams R. Achmetovas.

Dar viena palanki sąlyga investuoti šioje šalyje – pigi darbo jėga. Vidutinis darbo užmokestis Kazachstane – 278,5 eurai, senatvės pensija – maždaug 100 eurų.

R. Achmetovas teigė, kad Kazachstano žemdirbiams labai svarbu atnaujinti techniką, todėl V. Makūnas pažadėjo perduoti jo kontaktus Kauno rajone veikiančioms agroserviso įmonėms.

Devinta pagal plotą pasaulio valstybė daugeliui lietuvių yra egzotiška, ne visada suprantama ir paslaptinga. Tačiau ne visiems. Kazachstane naudingų verslo ryšių surado Kaune veikianti grūdų perdirbimo įmonė „Galinta“.

Kazachams gerai žinomas ir Rimanto Benečio vardas – šis žymus lietuvis medikas padėjo kazachams įkurti šiuolaikinę kardiochirurgijos kliniką.

Lietuvos istorija mena

Lietuva gegužės 17-ąją:
1805 m. Šakių rajone, Rygiškiuose, gimė vienas iš lietuvių prozos pradininkų kunigas Antanas Tatarė (tikr. Totoraitis). Mirė 1889 m. Lomžoje (Lenkija). 
1990 m. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas priėmė Lietuvos Ministrę Pirmininkę Kazimirą Prunskienę.
1990 m. Šiauliuose, Jaunųjų gamtininkų stotyje, įkurtas Katinų muziejus. Tokie muziejai tuomet buvo ir Šveicarijoje bei Olandijoje.
2000 m. Prezidentas Valdas Adamkus telegrama pasveikino popiežių Joną Paulių II jo 80-ojo gimtadienio proga ir padėkojo už ganytojišką dėmesį Lietuvai.
2001 m. Maltos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai Vilniuje pasirašė dvišalę sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
2004 m. Japonijos vyriausybė Lietuvos muzikos akademijai skyrė 48 milijonus jenų (apie 1,5 milijono litų) naujiems muzikos instrumentams įsigyti.
2006 m. Lietuvos 2005 metų muziejininkės titulas ir 2 tūkst. litų premija įteikta Nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus vyresniajai muziejininkei Daliai Keršytei, sudariusiai albumą "Vilniaus vaizdų atvirukai 1897-1915".
2006 m. baigdamas 81-uosius metus mirė žinomas vertėjas iš slavų kalbų Stasys Sabonis.
2013 m. Varėnos rajone, Perlojoje, surengta iškilminga keturių Dainavos apygardos Partizano Kazimieraičio rinktinės partizanų palaikų perlaidojimo ceremonija. Kautynėse su bunkerį šturmavusiais agentais-smogikais 1952 m. žuvo Antanas Česnulevičius-Mėnulis, Vytautas Lukoševičius-Balandis, Jonas Pečiukonis-Narkūnas-Banginis ir Vytautas Sadauskas-Karys.
2015 m. sostinės meno galerijoje "Kunstkamera" veikiančią dailininkės Sofijos Romerienės (Zofia Romer, 1885-1972) parodą "Sofijos pasaulis" aplankė jos anūkė Mariša Helena Romer (Marisha Helena Romer) iš Jungtinės Karalystės, kuri atvežė dovanų - savo tėvo - S. Romerienės sūnaus Andriaus Romerio portretą.

Su užsienio ekspertais aptartos galimybės kompensuoti vakciną nuo

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kvietimu Lietuvoje lankėsi Jungtinės karalystės ekspertų delegacija. Šio susitikimo metu su tarptautine ekspertų grupe buvo aptartos galimybės Lietuvai įsigyti vakcinų nuo B tipo meningokoko.

Kol kas ši vakcina yra kompensuojama ir įtraukta į vaikų skiepijimų kalendorių tik Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, todėl būtent su šių šalių ekspertais ir diskutuojama apie galimybes ir Lietuvai pradėti skiepyti naujagimius.

Ministro A. Verygos teigimu, Lietuvoje tokios vakcinos anksčiau niekada nebuvo kompensuojamos, todėl labai svarbu apsvarstyti visas galimybes, sužinoti kitų šalių patirtis ir rekomendacijas.

„Kol kas sprendimai dėl jos vakcinos įtraukimo į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nėra priimami, pirmiausia turime išklausyti visų ekspertų nuomonę, rekomendacijas, atlikti skaičiavimus. Jungtinės Karalystės patirtis parodė, kad vakcina efektyviai sumažino sergančiųjų meningokokine infekcija skaičių, o šioje šalyje atlikti farmakoekonominiai skaičiavimai leido efektyviai derėtis dėl vakcinos kainos. Tokiu keliu turėtų eiti ir Lietuva, todėl esame dėkingi už pasiūlytą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pagalbą“,  sako ministras A. Veryga.

Biudžeto pajamų planas ir toliau vykdomas

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-balandį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4,5 proc. (110,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 12,4 proc. (283,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio-balandžio pajamos - 2,459 mlrd. eurų, faktinės - 2,570 mlrd. eurų.
Vien tik valstybės biudžeto pajamų planas per keturis pirmuosius metų mėnesius įvykdytas 102,1 proc. Planuota, kad į valstybės biudžetą bus gauta 1,993 mlrd. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 2,036 mlrd. eurų - 42,7 mln. eurų daugiau nei planuota ir 230,1 mln. eurų (12,7 proc.) daugiau nei 2016 m. sausį-balandį.
Pajamų iš mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus planas įvykdytas 103,8 proc., gauta beveik 2,390 mlrd. eurų. Tai yra 87,3 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 273,8 mln. eurų (12,9 proc.) daugiau nei pernai sausį-balandį.
Pajamų iš PVM gauta 1,152 mlrd. eurų, t. y., 125,8 mln. eurų (12,3 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu ir beveik 19 mln. eurų daugiau nei prognozuota.
Už visas akcizines prekes per keturis pirmuosius metų mėnesius gauta 441 mln. eurų - 10,5 mln. eurų (2,4 proc.) daugiau nei prognozuota ir 92,2 mln. eurų (26,4 proc.) daugiau nei pernai tuo pat metu. Akcizų surinkimui teigiamos įtakos turėjo spartesnis nei buvo prognozuota alkoholinių gėrimų pardavimų augimas (atsargų kaupimas) prieš akcizų tarifų padidinimą.
Pelno mokesčio įplaukos sudarė 112,1 mln. eurų - beveik 10 mln. eurų (7,9 proc.) mažiau nei prognozuota ir 4,7 mln. eurų (4,4 proc.) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.
Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-balandį buvo 514,8 mln. eurų - 60,8 mln. eurų (13,4 proc.) didesnės nei prognozuota. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šio mokesčio pajamų gauta 47,8 mln. eurų (10,2 proc.) daugiau. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys - didesni nei prognozuota mokėjimai už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis darbo užmokesčio fondas (atsižvelgiant į 2017 m. kovo mėnesį atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. prognozuojamas 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimas, kai tuo tarpu 2016 m. rudenį, rengiant 2017 m. biudžeto rodiklius, darbo užmokesčio fondo augimo prognozė 2017 m. sudarė 7 proc.) bei didesnis gyventojų sumokėtas mokestis nuo B klasės pajamų.
Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6,386 mlrd. eurų, su ES lėšomis - 8,487 mlrd. eurų.

Finansų ministras susitiko su JAV ambasadore Lietuvoje

Lietuva ir toliau nuosekliai įgyvendins tarptautinius įsipareigojimus didindama išlaidas gynybai – tai susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadore Lietuvoje Anne Hall pabrėžė finansų ministras Vilius Šapoka.

„Lietuva per pastaruosius trejus metus išlaidas gynybai padvigubino. Ateityje tikimės šį pagreitį išlaikyti ir jau 2018 m. pasiekti 2 proc. BVP išlaidų gynybai lygį“, – susitikime sakė V. Šapoka.

Ministras taip pat padėkojo ambasadorei už bendromis vertybėmis paremtą strateginę partnerystę ir pažymėjo, kad ryšiai, siekiant sėkmingai įveikti kylančius iššūkius – geopolitines rizikas, politinį neužtikrintumą, ateityje turėtų tik stiprėti. Taip pat pasidžiaugta ir stiprėjančiu verslo bendradarbiavimu, prekyba.  

Be to, daug dėmesio susitikime skirta Lietuvos siekiui tapti fintech pramonės lydere regione ir jau nuveiktiems darbams aptarti. 

Lietuvos bankas teikia poziciją dėl būtinos pensijų sistemos pertvarkos

Lietuvos bankas, atlikęs šalies pensijų sistemos tyrimą, konstatuoja, kad be reikšmingų ir neatidėliotinų pertvarkų būsimų pensininkų būklė tik blogės. Lietuvos bankas teikia pasiūlymų paketą, kuris galėtų padėtį pakeisti, jeigu dėl būtinų priemonių įgyvendinimo būtų pasiektas ilgalaikis politinis susitarimas.

„Mūsų pozicija vienareikšmė – dabartinis pensijų sistemos modelis nėra pakankamai gyvybingas. Emigracijos mastas, mažas gimstamumas, senstanti visuomenė – ši faktų visuma pranašauja, kad, artimiausiu metu nesiėmus reikšmingų pertvarkų, valstybei nepavyks užtikrinti pakankamų gyventojų pajamų senatvėje nedidinant valstybės skolos. Susidūrėme su realia grėsme, kad šiandieninė tendencija, jei artimiausiu laiku nepakeisime jos krypties, toliau didins pajamų nelygybę bei skurdą ir galiausiai pakirs viešuosius finansus“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, Lietuvos banko ekonomistų ir mokslininkų rengto tyrimo pagrindu Lietuvos banko valdyba patvirtino pasiūlymų paketą, kuris padėtų atremti iššūkius.

Pasiūlymai sugrupuoti pagal strategines kryptis, kuriomis siekiama didinti I pakopos pensijų sistemos tvarumą nepalankių tendencijų akivaizdoje ir spręsti pajamų ir socialinės nelygybės problemas įvairioms gyventojų grupėms taikant nuoseklius apmokestinimo principus ir užtikrinant tvirtą įmokų bei išmokų tarpusavio ryšį.

Konkrečios siūlomos priemonės:

A)įteisinti asmenines sąskaitas, kurios tvirtu ryšiu susietų asmens per gyvenimą sumokėtas įmokas ir gaunamas išmokas nepriklausomai nuo darbo stažo. Valstybė įsipareigotų asmeninėje gyventojo sąskaitoje sukauptą sumą išmokėti, o gyventojas kiekvieną dieną galėtų pasižiūrėti, kokia suma bus sukaupta. Skaidrumas ir aiškumas didins motyvaciją mokėti įmokas. Sąskaitų grąža būtų papildomai indeksuojama atsižvelgiant į ekonomikos augimo tempą. Kad pensijų sistemos I pakopa būtų atsparesnė šokams ir tinkamai reaguotų į numatomą visuomenės senėjimą bei emigraciją, reikėtų taikyti ir automatines įmokų ir (arba) pensijų išmokų stabilizavimo priemones, t. y. asmeninių sąskaitų grąža būtų tikslinama ir pagal tam tikrus demografinius parametrus. Asmeninių sąskaitų grąžos parametrus siūloma nustatyti nepriklausomai institucijai, kad pensijų sistema netaptų politinio ciklo įkaite.   Lygiagrečiai siūloma įsteigti rezervinį fondą, kuris leistų stabilizuoti pensinio amžiaus žmonių pajamas kriziniu laikotarpiu;

B)įtvirtinti lankstesnes vyresnio amžiaus gyventojų darbo ir išėjimo į pensiją formas, kurios būtų atsakas į visuomenės senėjimą. Priemonės – dalinė pensija dirbantiesiems, pensijų išmokų ir darbo ne visą darbo dieną arba visą darbo dieną derinimas. Taip pat siūloma sumažinti privalomo pensinio amžiaus reikšmę ir kartu numatyti paskatas vyresniems žmonėms dirbti ilgiau. Tai padidintų norinčių ir galinčių dirbti pensininkų motyvaciją likti darbo rinkoje ilgiau, o išėjimo į pensiją laikas taptų labiau savanoriškas;

C)įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiems pensiją II pakopoje.Lietuvos banko analizė rodo, kad didžioji dalis (apie 70 %) II pakopos dalyvių, atsižvelgiant į jų amžių, kaupia netinkamame II pakopos fonde, t. y. prisiima arba per mažą, arba per didelę riziką, todėl kyla neuždirbtos pakankamos grąžos arba lėšų praradimo grėsmės. Be to, pensijų kaupimo sistemos dalyviai yra pasyvūs, nėra linkę keisti savo fondo, t.y. priderinti jį prie savo rizikos profilio. Įteisinus gyvenimo ciklo investavimo strategijas, pensijų kaupimo dalyviui nereikėtų imtis aktyvių veiksmų, kad jo turtas būtų valdomas optimaliai, tai užtikrintų didesnę dalyvių interesų apsaugą. Lietuvos bankas jau yra parengęs ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikęs pokyčius numatančius teisės aktų projektus;

D)paskatinti deramo lygio kaupimą. Kelios pensijų sistemos pakopos padeda išskaidyti riziką. Vis dėlto toks papildomas kaupimas turi būti pakankamas, kad turėtų reikšmingą įtaką senatvės pajamoms. Todėl būtina paskatinti asmenis, kurių papildoma pensija šiuo metu kaupiama tik iš 2 proc. įmokų, kaupti daugiau arba grįžti į „Sodrą“, nes 2 proc. papildomos pensijos dalies kaupimas nėra pakankamas, kad žmogus turėtų pakankamas pajamas senatvėje. Taip pat reikia užtikrinti, kad bendras įmokų į fondus lygis nebūtų mažesnis, nei jis buvo planuotas tuo metu, kai buvo pradėta kurti pensijų sistema. Būtina išsaugoti dalyvių galimybę savo noru didinti įmokas iš gaunamo darbo užmokesčio ir šią galimybę palaikyti.

Tobulinant II pakopos sistemą, taip pat siūloma apsvarstyti galimybę, kad gyvenimo trukmės riziką (anuiteto riziką) prisiimtų valstybė, t. y. pensijų išmoką iš II pakopos fonde sukauptų lėšų mokėtų valstybė. Jei būtų priimtas teigiamas sprendimas, įvertinti galimybę steigti valstybės valdomą pensijų fondą. Anuiteto sistemą būtų tikslinga administruoti valstybei, nes privačios anuitetus siūlančios draudimo bendrovės teoriškai gali būti pažeidžiamos finansiškai, o valstybei tokia rizika mažesnė. Valstybės valdomo pensijų fondo egzistavimas gali turėti teigiamą poveikį mažesniems administravimo mokesčiams, konkurencijai, tačiau tokio fondo tikslingumui ir rizikoms įvertinti reikėtų atlikti papildomą visapusišką analizę. Bet kuriuo atveju gyventojams dalyvavimas valstybės administruojamų anuitetų ar fondo sistemose turėtų būti savanoriškas, o ne priverstinis.

Lietuvos bankas taip pat siūlo pensijų reformos kontekste dar kartą įvertinti III pakopos pensijų fondų mokestinės lengvatos tikslingumą, t. y. ar ji pasiekia tikslą skatinti visų gyventojų pajamų grupių kaupimą senatvei.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, gyvybiškai reikalingiems pokyčiams būtinas plataus spektro ilgalaikis politinis susitarimas. Tokių susitarimų pavyzdžių yra Švedijoje ir Norvegijoje. 

„Pensijų sistema Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su politiniu ciklu. Trumpojo laikotarpio problemos buvo spręstos sistemos sąskaita, o nenuoseklūs pasiūlymai kraipė fundamentalius pagrindus. Tai mažino pasitikėjimą pačia pensijų sistema, ją išbalansavo. Laikas tam padėti tašką. Įsisenėjusioms chroniškoms problemoms spręsti – neišvengiamas ilgalaikis politinis susitarimas ir jį pasiekti reikia kuo skubiau. Susitarime turėtų būti įvirtinti mechanizmai, kurie panaikintų pensijų sistemos ir gyventojų senatvės pajamų priklausomybę nuo politinio ciklo“, – sako V. Vasiliauskas.

Pasak jo, pirmas klausimas, į kurį, prieš pasirašant politinį susitarimą, turi būti atsakyta – kiek svarbos pertvarkydami pensijų sistemą teiksime vartojimo išlyginimo per gyvenimo trukmę ir kiek pajamų nelygybės bei skurdo mažinimo siekiams. Ir koks turėtų būti šių, kartais vienas kitam prieštaraujančių siekių santykis. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti konstruojami reformą įgyvendinantys mechanizmai. Esant didelės nelygybės problemai Lietuvoje, būtent šis tikslas gali būti svarbesnis.

Krašto apsaugos viceministras E. Kerza: „Lietuva pasirengusi svarbiausioms NATO ryšių vienetų pratyboms“

 „Lietuva labai vertina, kad po kelerių metų pertraukos vienos didžiausių NATO ryšių pratybų „Steadfast Cobalt“  vėl rengiamos mūsų šalyje“, – gegužės 16 d. Kaune vykusios NATO ryšių pratybų spaudos konferencijoje sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Artėjant vienoms didžiausių NATO ryšių pratybų „Steadfast Cobalt 2017“, kurios gegužės 21-birželio 2 d. vyks Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono teritorijoje, susitikti su pratyboms dislokuotais kariais taip pat atvyko NATO pajėgų Europoje vadavietės vado pavaduotojas ryšiams ir kibernetinei gynybai generolas majoras Walter Huhn ir Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Pasak krašto apsaugos viceministro E. Kerzos, šios pratybos yra ypač svarbios, nes nei viena NATO tarptautinė operacija ar kitos karinės užduotys negalėtų būti sėkmingai vykdomos, jei ne Aljanso ryšių ir kibernetinės gynybos specialistų atliekamas darbas, siekiant užtikrinti saugų ryšį ir informacijos apsikeitimą ten, kur tik prireiktų greitai dislokuojamoms NATO pajėgoms. 

Gen. mjr. W. Huhn pabrėžė, kad kasmetinės NATO pratybos „Steadfast Cobalt“ yra gynybinio pobūdžio, jose bus treniruojami ryšių vienetų pajėgumai ir vertinami greitai perdislokuojamų Aljanso ryšių sistemų vienetai, užtikrinantys NATO greitojo reagavimo pajėgų ir kitų vadaviečių sėkmingą užduočių vykdymą bet kurioje pasaulio vietoje ir per itin trumpą laiką.

Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys pasidžiaugė, kad pratybos vyks būtent šiame mieste, ir pažymėjo, kad Kauno miesto valdžia ir verslo sektorius tęsia bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene ir suteikė pratyboms reikalingas paslaugas ir logistinę paramą.

Saugumas – mūsų visų reikalas: kariai kviečia gyventojus aktyviai dalyvauti pratybose Panevėžyje 

Gegužės 19 - 26 dienomis Panevėžio mieste ir apylinkėse judės ginkluoti kariai ir karinė technika –  vyks Karaliaus Mindaugo husarų bataliono organizuojamos pratybos „Karaliaus kirtis 2017“. Mokymuose taip pat dalyvaus kiti kariuomenės padaliniai, Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Panevėžio miesto savivaldybės ir kitų valstybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei įmonių atstovai.

Pagal pratybų scenarijų nežinomos grupuotės Panevėžio mieste ir rajone pradės kelti neramumus ir riaušes mieste, mėgins verbuoti gyventojus prisijungti prie neramumų kurstymo, bandys užimti vietos administracijos objektus, daryti įtaką svarbiausiems miesto žmonėms. Identifikavus, kad grupuotės yra per didelės bei per stipriai ginkluotos, kad neramumus nuslopinti būtų galima vien vidaus pajėgomis, į pagalbą bus pasitelktas Karaliaus Mindaugo husarų batalionas ir įsteigta karinių operacijų teritorija; situacijai aštrėjant ir priešiškoms pajėgoms kirtus Lietuvos sieną bus pereita prie karo padėties ir kolektyvinės gynybos veiksmų.

Kariai ragina gyventojus aktyviai dalyvauti pratybose, pastebėjus žaidybinių „priešiškų“ asmenų veiklą informuoti apie tai telefonu 112,bendradarbiauti su kariais, pareigūnais ir kitais pratybose dalyvaujančiais asmenimis. „Priešiški“ pratybų dalyviai bus pažymėti mėlyna juosta ant abiejų rankų, o jų transporto priemonės bus pažymėtos mėlynais lapais ant langų, „priešiškos“ reguliarios pajėgos vilkės mėlynos spalvos lauko uniformą su marginimu.

Pratybose dalyvaujantys Lietuvos kariai ir pareigūnai dėvės standartines uniformas su skiriamaisiais ženklais.

Taip pat prašoma pamačius judantį karinį transportą, karius ar pareigūnus, atliekančius pratybų veiksmus, nuo jų laikykis atokiau, rekomenduojamas saugus atstumas 30 metrų. Jei vyksta pratybų veiksmai naudojant imitacinius garsinius šovinius, garsines granatas ar dūminius užtaisus, kariai prašo palaukti arba tiesiog klausyti policijos pareigūnų bei kariškių nurodymų. Taip pat prašoma radus karinės ekipuotės ar įrangos dalis perduoti kariams arba policijos pareigūnams.

Mokymų pabaigoje, gegužės 23 ir 25 dienomis 18.00-20.00 val. planuojamos dalinės gyventojų evakuacijos pratybos. Informacija dėl evakuacijos bus siunčiama per gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, taip pat per radiją bei kitas informavimo priemones. Gyventojai bus kviečiami susirinkti į numatytus civilinės saugos objektus pagal civilinės saugos planus. Kariai ir pareigūnai kviečia gyventojus aktyviai dalyvauti, nes surinkimo vietose gyventojai bus ne tik vaišinama arbata, bet ir mokoma, koks turi būti šeimos evakuacijos planas ir kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms.

Tik kas penktoje mokykloje mokymosi kokybę vertina gerai

Tik kas penktoje mokykloje mokymosi kokybė yra gera, kitose - vidutinė, ar žemesnė nei vidutinė. Mokyklose vyrauja tradicinės akademinės pamokos, dauguma mokinių negauna individualios pagalbos, mokymas perkeliamas į namų darbus nors dažnai jie net netikrinami. Tai rodo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) pristatyta mokyklų vertinimo apžvalga.
NMVS ekspertai pastebi, kad pamokose vyrauja akademinis dėstymo stilius - mokytojas skaito paskaitas, o mokinys yra daugiau pasyvus negu aktyvus pamokos dalyvis. Akademinis pamokos dėstymas vyksta maždaug apie 60-80 proc. stebėtų pamokų.
"Net ir tokių dalykų, kaip dorinio ugdymo, kurio tikslas pažinti save ir kitus, taip pat socialinio ugdymo, kur pagrindinis dalykas yra santykiai, pamokose vyrauja pasakojimas, dėstymas, mokymas, bet ne mokymasis", - sakė NMVA direktoriaus pavaduotoja Monika Bilotienė.
NMVA direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad pasyvieji mokymosi metodai vyrauja visose klasėse, pradedant nuo pirmos, baigiant gimnazijos klasėmis. 
"Tai reiškia kompetencija - mokėjimas mokytis - nėra iki galo įgyvendinama. Nėra įgyvendinamos tiek ir bendrosios kompetencijos, tiek ir dalykinės. Kadangi norint išmokyti vaikus mokytis reikia juos aktyviai įtraukti į mokomąją veiklą", - sakė M. Bilotienė.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad namų darbų skiriama daug, net ir tų dalykų, kuriuose rekomenduojama neskirti, pavyzdžiui, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, dailės, muzikos. "Namų darbų skyrimas nėra labai tikslingas, nėra diferencijuotas, kartais namų darbai skiriami skubotai, didžiausia blogybė yra tai, kad paskirti namų darbai mažai tikrinami arba tikrinami formaliai", - sakė M. Bilotienė.
Ekspertai užfiksavo nedaug atvejų, kai grįžtama prie mokinių padarytų klaidų, jas aiškinamasi. 
Išorinis vertinimas atskleidė, kad tik 35 proc. mokinių mokykloje padeda mokytojai, papildomai paaiškina sunkiau įkandamą temą.
Vertindami duomenis, kiek mokinių gauna mokyklose nemokamą maitinimą, ekspertai padarė išvadą, kad socialinis kontekstas pamokos kokybei įtakos neturi. Tačiau tam įtakos turi mokyklos vadovo kvalifikacinė kategorija - aukštesnės kvalifikacijos vadovų vadovaujamose mokyklose daugiau pamokų yra įvertinta pozityviai.
Internetinė apklausa parodė, kad tik 35 proc. mokyklų mokiniai jaučiasi gerai. 
"Mokslininkai, psichologai sako, kad mokiniai mokosi gerai ten, kur gerai jaučiasi. Jų mokymosi sėkmė labai priklauso nuo jų savijautos. Tik trečdalis mokinių gerai jaučiasi, kad mokytojai žino ir aiškinasi su jais lūkesčius, kad mokytojai jiems padeda, kad jie gali teikti pasiūlymus", - sakė M. Bilotienė.
Tėvai, pasak NMVA direktoriaus pavaduotojos, kaip rodo apklausa, taip pat ne visiškai patenkinti tomis mokyklomis, kur mokosi jų vaikai.
Apibendrindama duomenis NMVA konstatuoja, kad mokyklų veiklos kokybė yra netolygi. Ji skiriasi ir atskirose mokyklose, ir atskirose savivaldybėse. "Jeigu žiūrėtume į klasių pasiekimus, tai ypatingai kada prasideda ankstyvoji paauglystė - nuo septintos, aštuntos klasės - mokinių pasiekimai žemėja. Ir pagal mokytojų įgytą kvalifikacinę kategoriją. Negalime apibendrintai sakyti, kad visi dirba prastai. Yra dalis mokytojų, apie 10 proc., kurie dirba aktyviais metodais", - sakė M. Bilotienė.
NMVA rekomenduoja ir toliau tobulinti pedagogų kvalifikacijos kėlimo pasiūlą. "Mes manytume, kad pirmiausia mokytojai mokydamiesi turėtų pradėti planuoti kitaip pamoką ir pamokoje planuoti ne savo veiklą, bet planuoti, galvoti, kaip įtraukti nuo pirmos pamokos minutės mokinius į aktyvią veiklą, kokias kompetencijas ugdyti", - sakė M. Bilotienė.
Taip pat, pasak ekspertės, mokytojai turėtų nuolat rinkti duomenis, kaip jų mokiniams sekasi, kokie jų pasiekimai, pažanga. Pagal rezultatus turėtų būti planuojamos mokinių veiklos ir stebima asmeninė pažanga. 
"Siūlome kvalifikacijos neturintiems mokytojams mokytis daugiau planavimo įgūdžių, didaktikos pažinimo. Pasižiūrėjus mokytojų ekspertų pamokas irgi trūksta nuolatinio mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, duomenų analizės", - sakė M. Bilotienė.
Pasak jos, mokyklos pažangos nepadarys, jei joms nebus pagalbos. "Pagalba galėtų būti tiek vidinė, tiek išorinė, nes išorinio vertinimo metu stebint pamokas, būnant mokykloje, kartais pamatai, kad yra resursų ir pačioje mokykloje, tik nepakankamai pasidalija patirtimi mokytojai, retai susėda, dalijasi sėkmės istorijomis, dar nėra tokios mados Lietuvoje, kaip mokytis poromis, daugiau laukti ir pasitikrinti grįžtamąjį ryšį. Bet yra mokyklų, kurioms reikia išorinės pagalbos, todėl ji turėtų būti diferencijuota priklausomai, kam kokios pagalbos reikia", - sakė M. Bilotienė. 
Ekspertai teigiamai vertina Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyvą ilginti mokslo metus. 
Pasak NMVA direktoriaus Vidmanto Jurgaičio, daugiau laiko ugdymui, jo planavimui, mokinių užimtumui, įtraukimui į patį ugdymą ir jo planavimą bei įvairias veiklas, turėtų gerinti ugdymo rezultatus.
Agentūros direktoriaus pavaduotoja pridūrė, kad dažnai patys mokytojai, klausiami, kodėl jie dirba daugiau pasyviais mokymo metodais, atsako, kad kitaip nespėtų išdėstyti programos.
"Manyčiau, kad mokslo metų ilginimas galbūt "atpalaiduotų" šiek tiek laiką, kai mokytojai galėtų įtraukti ir pačius mokinius į pamokos planavimą, galbūt būtų daugiau laiko grįžtamajam ryšiui, refleksijai, nebūtų taip skubama", - sakė M. Bilotienė.
Per 2015-2016 metus NVMA išorinį vertinimą atliko 127 mokyklose, stebėjo 11 tūkst. 270 pamokų. Šiemet numatyta įvertinti 70 mokyklų. Mokyklos vertinamos pagal mokyklos kultūrą, ugdymą ir mokymąsi, pasiekimus, pagalbą mokiniui ir mokyklos strateginį ugdymą.
Mokyklos po išorinio vertinimo gauna vertinimo ataskaitą, taip pat joms pateikiamos rekomendacijos, ką jos galėtų daryti geriau. Ugdymo plėtotės centras, švietimo centrai savivaldybėse padeda mokykloms tobulinti jų veiklą. 
Mokyklos įsipareigoja su jos vertinimo ataskaita supažindinti ir tėvus. Švietimo valdymo informacinėje sistemoje taip pat viešinamos trumposios ataskaitos vertinimo versijos.

Orios senatvės besitikintiems gyventojams - raginimai kaupti patiems

Prastėjant šalies demografiniams rodikliams, gyventojams rekomenduojama susidomėti būsimos pensijos dydžiu ir imtis atsakingo savo finansų planavimo. 
Lietuvos bankas (LB) antradienį įspėjo, kad be reikšmingų ir neatidėliotinų pertvarkų būsimų pensininkų finansinė būklė tik blogės. Reguliatorius pasiūlė priemonių paketą kylantiems pensijų sistemos iššūkiams amortizuoti, tarp jų yra siūlymas skatinti jos dalyvius daugiau kaupti savo lėšomis.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad dabartinė šalies situacija išties reikalauja iš gyventojų persvarstyti savo finansines perspektyvas. 
"Pagrindinėms LB nuostatoms tikrai pritartume. Žmogus turi kaupti papildomai pats, tai akivaizdu: kuo daugiau pats prisidėsi, tuo daugiau ir turėsi. Matant demografinę situaciją valstybėje, mažėjant būsimų dirbančiųjų, iš valstybės ypatingai didelės augančios naudos būtų sudėtinga tikėtis", - antradienį po LB surengtos konferencijos sakė Š. Ruzgys. 
Vis dėlto Š. Ruzgys nebuvo linkęs visiškai sutikti su LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko antradienį išsakyta pastaba, kad kaupimas II pakopos pensijų fonduose nėra pakankamas. 
"Kaupimas vis dėlto yra apsimokantis, žiūrint kaip tai vertinsi. Daugiau sukaupta per pastaruosius 12 metų, negu kad sumažėjo "sodrinė" pensija. Ar tai neapsimoka? Tai tikrai apsimoka. Bet ar to pakanka anuitetui sukaupti? Greičiausiai, mažų pajamų žmogui nepavyks sukaupti - tad iš to kampo neapsimoka", - remdamasis mokslininkų tyrimais kalbėjo Š. Ruzgys. 
Kaip jau skelbta, LB vadovas V. Vasiliauskas antradienį sakė, kad kaupimo mastas II pakopoje turi didėti, jeigu iš jos laukiama realios naudos. 
"Kaupimo mastas yra nepakankamas. Šiandien II pakopoje turime maždaug 1 mln. 200 tūkst. dalyvių, realiai mokančių yra apie 800 tūkst., dauguma iš pastarųjų pasirinkę mokėti 2 proc. Tai reiškia, kad 2 proc. išeina iš I pakopos ir sumažėja "sodrinė" pensija, o dėl nedidelio kaupimo masto II pakopoje nepavyks uždirbti daugiau", - sakė V. Vasiliauskas. 
LB taip pat siūlo įteisinti privalomą gyvenimo ciklo investavimą kaupiantiesiems pensiją II pakopoje. Pabrėžiama, kad apie 70 proc. šios pakopos dalyvių, atsižvelgiant į jų amžių, kaupia netinkamame II pakopos fonde (prisiima per mažą arba per didelę riziką). Be to, pensijų kaupimo sistemos dalyviai yra pasyvūs, nėra linkę keisti savo fondo, t. y. priderinti jį prie savo rizikos profilio. 
"Būtinas klausimas yra gyvenimo ciklo fondai, kai žmogus, pasiekęs tam tikrą amžių, automatiškai peršoktų į kitą fondą priklausomai nuo rizikos. Žmogui bręstant rizika turėtų mažėti", - aiškino V. Vasiliauskas. 
Įteisinus gyvenimo ciklo investavimo strategijas, pensijų kaupimo dalyviui nereikėtų imtis aktyvių veiksmų, kad jo turtas būtų valdomas optimaliai, tai užtikrintų didesnę dalyvių interesų apsaugą.

"Eurostat": pirmąjį 2017 metų ketvirtį euro zonos ir visos BVP pakilo 0,5 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" patikslintais duomenimis, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pirmąjį 2017 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, euro zonos ir visos ES bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 0,5 proc.
2016 metų ketvirtąjį ketvirtį euro zonos BVP taip pat pakilo 0,5 proc., o visos ES BVP padidėjo 0,6 proc.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi pasaulio istorijoje gegužės 17-osios įvykiai:
1198 m. paskutinis didis Viduramžių imperatorius Frydrichas II, būdamas trejų metų, karūnuotas Sicilijos karaliumi.
1510 m. mirė italų tapytojas Sandras Botičelis (Sandro Botticelli). Garsaus Florencijos mokyklos atstovo darbai, kaip "Veneros gimimas" ir "Primavera" ("Pavasaris"), įkūnija Renesanso epochos dvasią.
1579 m. pasirašius Aro taikos sutartį, Nyderlandų pietinės provincijos oficialiai pripažino Ispanijos karalių Pilypą II.
1727 m. mirė Jekaterina I (merg. Marta Skavronskaja), antroji Petro I žmona. Po Petro I mirties A. Menšikovo vadovaujama gvardija pasodino ją į valstybės sostą - taip ji tapo Rusijos imperatore.
1792 m. 24 Niujorko brokeriai susitiko Volstrite ir pasirašė susitarimą dėl fiksuotų komisinių už parduotas akcijas ir obligacijas - taip gimė pirmoji miesto birža.
1814 m. priėmusi naują Konstituciją Norvegija paskelbė esanti nepriklausoma nuo Švedijos.
1822 m. mirė hercogas Armanas Emanuelis diu Plesi Rišeljė (Armand Emanuel du Plessi Richelieu), Prancūzijos ir Rusijos veikėjas, Odesos miesto viršininkas (nuo 1803 metų).
1842 m. gimė Augustas Tysenas (August Thiessen), plieno liejyklų magnatas, vadintas ir "vokiečių Rokfeleriu (Rockefeller)", ir Ruro karaliumi.
1861 m. Tomas Kukas (Thomas Cook) surengė pirmąją masinę daugiadienę kelionę - šią dieną darbininkų grupė iš Londono išvyko į šešių dienų ekskursiją į Paryžių.
1900 m. gimė Irano religinis vadovas ajatola Chomeinis (Khomeini). 1979 metais nuvertus šachą jis sugrįžo iš emigracijos į Iraną ir valdė šalį iki mirties 1989 metais.
1940 m. Vokietija okupavo Belgiją. 
1961 m. gimė Airijos dainininkė ir dainų autorė, keturiskart "Grammy" apdovanojimo laureatė, vieną kartą nominuota "Oskarui" Enija (Enya). Dainas atlieka net dešimčia kalbų.
1973 m. JAV Senate pradėta svarstyti Votergeito byla.
1974 m. Airijos Respublikos sostinėje Dubline sprogus trims automobiliuose paslėptoms bomboms žuvo 32 žmonės, o šimtai buvo sužeisti.
1987 m. Irako karo lėktuvui apšaudžius Persijos įlankoje patruliavusį JAV karo laivą "USS Stark" žuvo 37 kareiviai ir 62 buvo sužeisti.
1988 m. Alžyras ir Marokas nusprendė po 12 metų atnaujinti diplomatinius santykius.
1997 m. sukilėliams užėmus sostinę Kinšasą, jų vadas Loranas Kabila (Laurent Kabila) pasiskelbė Zairo valstybės vadovu. Jo iniciatyva šalis buvo pavadinta Kongo Demokratine Respublika.
2001 m. sudužo rusų gamybos lėktuvas JAK-40, juo skrido Irano transporto ministras Ramanas Dadamanas (Rahman Dadaman) su palydovais, visi 30 lėktuve buvusių žmonių žuvo.
2003 m. JAV Bagdade papildomai dislokavo 9000 karių, kad būtų numalšinta nusikaltimų banga, Sadamo Huseino (Saddam Hussein) režimui kritus balandžio 9 dieną.
2007 m. per bandomąjį važiavimą, dėl kurio susitarė Šiaurės ir Pietų Korėjų vyriausybės, abiejų šalių traukiniai kirto šalis skiriančią zoną. Tai pirmas kartas po 1953-iųjų, kai traukiniai kirto demilitarizuotą zoną.
2011 m. sulaukusi 34-erių Kinijos Guangdongo provincijoje nugaišo tuomet seniausia pasaulyje laikyta panda Ming Ming. 
2013 m. Buenos Airių kalėjime mirė už karo nusikaltimus nuteistas Argentinos prezidentas Chorchė Videla (Jorge Videla).

Europarlamentarai siūlo būdus mažinti maisto švaistymą

ES kasmet iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Antradienį didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina iki 2030 m. šį skaičių sumažinti perpus. Šiuo tikslu jie siūlo sušvelninti apribojimus maisto dovanojimui, taip pat patikslinti maisto suvartojimo terminų žymėjimą ant pakuočių.

Europos Parlamentas (EP) ragina ES valstybes imtis veiksmų, kad iki 2025 m. Europos Sąjungoje maisto atliekų sumažėtų 30 proc., o iki 2030 m. – 50 proc. palyginti su 2014 m. kiekiu. Tokie tikslai numatyti ir ES direktyvos projekte, kurį šiuo metu europarlamentarai derina su ES Taryba.

Jie taip pat ragina Europos Komisiją įvertinti būtinybę tikslinti žymas „geriausias iki...“ ir „suvartoti iki...“ ant maisto pakuočių, kad nebūtų skatinama išmesti vis dar tinkamų vartoti maisto produktų, o ant kai kurių produktų išvis atsisakyti „geriausias iki“ žymos. 2015 m. Eurobarometro tyrimo duomenimis, žymos „geriausias iki...“ reikšmę (data, po kurios produktas vis dar tinkamas vartoti, nors gali ir nebebūti geriausios kokybės) teisingai supranta 47 proc. Europos gyventojų, o ženklinimo „suvartoti iki...“ reikšmę (data, po kurios produktas laikomas nesaugiu) – 40 proc. gyventojų.

Nuošali Hendersono sala - tankiausiai plastikinėmis atliekomis užteršta teritorija pasaulyje

Ramiajame vandenyne esanti negyvenama Hendersono sala yra tankiausiai plastikinėmis atliekomis užteršta teritorija pasaulyje, parodė atliktas tyrimas, informuoja BBC.
Jungtinės Karalystės Pitkerno salų grupei priklausančios Hendersono salos paplūdimiuose yra apytikriai 37,7 mln. plastiko gabalų. Didžioji dalis atliekų į salą atkeliauja iš praplaukiančių valčių ir Pietų Amerikos.
Bendras Australijos ir Jungtinės Karalystės atliktas tyrimas rodo, kad vienam kvadratiniam metrui tenka 671 atlieka, o iš viso atliekų kiekis siekia 17 tonų. 
Tyrime, išleistame žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences", pateikiamas pavyzdys, kaip nuošalios salos tampa pasaulio šiukšlių "surinkėjomis".
Hendersono saloje galima rasti žvejybos reikmenų ir kasdienio naudojimo daiktų, pavyzdžiui, dantų šepetėlių, žiebtuvėlių ir skustuvų.
"Iš pradžių tai atrodo šiek tiek žaviai, bet iš tiesų taip nėra. Šis plastikas senas, aštrus, trapus ir nuodingas", - BBC sakė vienas iš tyrimą atlikusiu asmenų.
Hendersono sala įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl palyginti unikalios ekologijos, garsėjančios 10 augalų ir keturiomis paukščių rūšimis.
Sala driekiasi už 190 km nuo Pitkerno salos ir apie 5 tūkst. km nuo Čilės.

Europarlamentarai ragina švelninti globalizacijos pasekmes

Globalizacija suteikia daug naujų galimybių, todėl ES turi aktyviau jomis naudotis, o kartu ginti savo piliečius nuo neigiamų šio reiškinio pasekmių. Taip teigė daugelis europarlamentarų antradienio rytą Strasbūre surengtoje diskusijoje.

Europos Parlamento (EP) nariai pažymėjo, kad globalizacija stipriai veikia darbo vietų skaičių, atlyginimus ir standartus, taip pat skatina populizmą. Jie ragino imtis veiksmų ES pramonei ir darbuotojams apsaugoti, taip pat užtikrinti ES lyderystę atsakingos prekybos srityje. „Turime patys nustatyti žaidimo taisykles, o ne perimti jas“, – kalbėjo europarlamentarai.

Dalis EP narių kvietė parengti veiksmų planą, kuris padėtų išvengti socialinių standartų mažėjimo, taip pat geriau paskirstyti globalizacijos naudą piliečiams. Kiti teigė, kad globalizacija veda į akligatvį, o nereguliuojama laisva prekyba pažeidžia demokratiją, socialines teises ir aplinkosaugą. Kai kurie europarlamentarai ragino nustatyti sąžiningą mokesčių sistemą, kuri neleistų didelėms korporacijoms išvengti mokesčių.

Atgal