VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

05.16.Naujausios žinios

Šiandien Vilniuje ir Kaune vyks taikūs koncertai už laisvę rokenrolui

Gegužės 16 d. nuo 16 valandos Vilniuje ir Kaune rengiama viena didžiausių pastarųjų metų pilietinių iniciatyvų – koncertai „Laisvė rokenrolui“. Kaip skelbia koncerto organizatoriai, jų tikslas – garsiai kartu pasakyti Seimo nariams ir Vyriausybės atstovams, kad visuomenė moka švęsti atsakingai ir nenori naujų draudimų.

Dialogo iš Seimo narių nesulaukę renginių organizatoriai organizuoja taikų protestą

Algirdas Barniškis-Blėka, vienas iš taikaus protesto organizatorių,  jau ankščiau kreipėsi į Seimo narius prašydamas pradėti diskusiją su muzikos švenčių rengėjais, o ne savavališkai spręsti klausimus, dėl kurių renginiai gali nukentėti: „Nė vienas valdžios atstovas nesikreipė, nesišnekėjo, neklausė, ką mes, renginių organizatoriai, darome, kad sumažintumėme alkoholio prieinamumą renginių metu, nors mes turim didelę patirtį – čia dirbame mažiausiai 25 metus. Per tiek metų patys dėjome didžiules pastangas, kad mažintumėme prieinamumą, kontroliuotumėme. Kreipiamės į Seimo narius, kad jie prieš darant sprendimus, išklausytų mus. Tik diskutuojant mes galim priimti visos visuomenės interesus atitinkantį sprendimą“, – kalbėjo Algirdas Barniškis-Blėka.

Taikaus protesto tikslas

Renginio organizatorių ir dalyvių tikslas – garsiai kartu pasakyti Seimo nariams ir Vyriausybės atstovams, kad visuomenė moka švęsti atsakingai ir nenori naujų draudimų. „Laisvę rokenrolui“ palaiko sporto, kultūros, muzikos pasaulio atstovai, renginių organizatoriai bei Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga. Žinutė aiški: „Mes norime dar kartą valdžios atstovams pasakyti – ačiū, nereikia. Susitvarkysime patys. Jūsų visagalis rūpestis jaudina, bet jūs apsirikote su adresatu. Rūpinkitės verčiau tais, kurie nebegali ir nebenori patys savimi pasirūpinti.  Nekiškit nagų prie mūsų festivalių, negadinkit vasaros, nepančiokit rokenrolo. O jeigu nesusitarsim, pažadam, grosim tol, kol pasigailėsit turintys ausis. Nes mūsų tikrai neužčiaupsit. #LaisvėRokenrolui!“, – sako renginio organizatoriai.

Paskelbtas koncerto dalyvių sąrašas

Vilniuje, prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, 16 valandą koncertą atidarys Vidas Bareikis su specialiai „Laivės rokenrolui“ protestui kurta daina. Taip pat gros Bix, G&G Sindikatas, Leon Somov & Jazzu, Solo Ansamblis, Baltasis Kiras, The Station ir Ba.

Kaune nuo 20 valandos Kaune prie „Gargaro“, Raudondvario pl. 101, startuojančių koncerto atlikėjų sąrašas ne mažiau įspūdingas: Kazimieras Likša, Paula, Medonas, Deeper Upper, Ironvytas, Mad Money, Wolfsome ir G-Spot DJ’s.

Blaivus vakaras

Organizatoriai primena, kad „Laisvė rokenrolui“ – taikus koncertas, todėl prašoma visų dalyvių laikytis tvarkos bei nesinešti alkoholinių gėrimų: „Šiame koncerte mes renkamės linksmintis be alkoholio, nes vis dar turime laisvę rinktis. Parodykime, kad mokame švęsti atsakingai!“.

Už laisvę ir atsakomybę

Prie „Laivės rokenrolui“ jungiasi ir Vilniaus barai – jie vis dar gali priimti svečius lauko terasose ir lauks visų po koncertų. Pavyzdžiui, barai „Meatballs“, „Prohibicija“, „Etmonų Špunka“ ir „Monstro“, įsikūrę adresu Etmonu g 3, Vilniuje, rengia Aleksandro Makejevo koncertą, o „Piano Man Outside“ vyks diskusiją #laisverokenrolui ir „The Station“ koncertas (Vilniaus g. 41, Vilnius).

Ekonomistas G. Nausėda: mažinant šešėlį reikės dirbti dviem kryptimis

Vyriausybės ambicijos iš šešėlio ištraukti šimtus milijonų eurų gali būti realizuotos, tačiau tam būtina tobulinti mokesčių administravimą ir lengvinti mokesčių naštą, įsitikinęs komercinio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, pastebintis, kad mažinti mokesčius Lietuvoje apsisprendžiama ypač nenoriai. 
"Iki 1 mlrd. eurų papildomai galima būtų tikėtis surinkti. Tiktai tam tikslui reikia dviejų krypčių: pirma, pačią mokesčių sistemą padaryti skaidresnę ir lengviau administruojamą, ir šioje srityje, kaip matau, pokyčiai yra į gerąją pusę, jie buvo pradėti dar ankstesnės Vyriausybės. Antroji sritis yra mokesčių naštos mažinimas, ypač darbo mokesčių, - tai savaime menkintų verslo motyvaciją mokesčius slėpti ir mokėti atlyginimus šešėlyje", - pirmadienį naujienų agentūrai ELTA sakė G. Nausėda, įvertindamas Vyriausybės planus iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 800 mln. eurų. 
Ekonomistas pridūrė, kad minėtos dvi priemonės priklauso viena nuo kitos: geriau administruojant mokesčius auga jų įplaukos, o tuomet atsiranda ir rezervas mažinti mokesčių naštą. Vis dėlto pastarasis žingsnis, pasak G. Nausėdos, Lietuvoje žengiamas pernelyg retai. 
"Kol kas matau norą griežčiau administruoti, bet nematau aiškių intencijų tą mokesčių naštą mažinti. Pas mus dažnai taip būna: surinkus daugiau tiesiog ir ištaškyti daugiau, o tuo metu mokesčių naštą mažinti vis kažkokios kliūtys sutrukdo, vis sugalvojama įvairių atsikalbinėjimų. Tai, sakyčiau, mentalinė mūsų Lietuvos problema: nesvarbu, ar ekonomikai gerai ar blogai, mes lengvai mokesčius padidiname, bet į priešingą pusę pasukti rankeną mums sekasi labai sunkiai", - sakė ekonomistas. 
G. Nausėda akcentavo, kad, nors dvi įvardytos kryptys yra svarbiausios, kovojant su šešėliu aktuali ir situacija su korupcija šalyje.
"Aišku, demoralizuoja, kai žmonės mato, kad iš jų surinkti pinigai yra taškomi į dešinę, į kairę, naudojami neracionaliai ar tiesiog nuplaukia į kažkokias pašalines kišenes. To mokestinio patriotizmo tai tikrai neprideda. Čia taip pat yra rezervų", - sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. 
Kaip jau pranešta, finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį paskelbė, kad vien šiųmečiame biudžete numatyta iš šešėlio papildomai ištraukti beveik 170 mln. eurų. Pirmadienį prasidėjus tradicinei akcijai "Šioje šalyje nėra vietos šešėliui", ministras sakė, kad iš neapskaitytos ekonomikos perimtos lėšos pirmiausia būtų nukreiptos į kovą su skurdu ir nelygybės mažinimą.

VMI dėkoja sąžiningiems mokesčių mokėtojams

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai, dalyvaudami pilietinės iniciatyvos „Baltoji banga“ organizuojamuose tradiciniuose renginiuose „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, pirmą kartą „gyvai“ dėkoja visiems šalies sąžiningiems mokesčių mokėtojams už laiku vykdomas mokestines prievoles.

Įvairūs tyrimai rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis šalyje kelerius metus iš eilės mažėja, o VMI duomenys atskleidžia, kad sąžiningų mokesčių mokėtojų skaičius nuolat auga . Praėjusiais metais į nacionalinį biudžetą įmonės ir gyventojai sumokėjo beveik 5,5 proc. mokesčių daugiau nei 2015 m., o I-ąjį šių metų ketvirtį į nacionalinį biudžetą gauta 14 proc. daugiau pajamų nei pernai. 2016 metais net 97,5 proc. mokesčių mokėtojų laiku teikė PVM deklaracijas, o 98 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 94 proc. PVM buvo sumokėta laiku.

„VMI vadovai ir darbuotojai mokesčių mokėtojams turi progų padėkoti ir tą daro nuolat, tačiau akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ metu garsiai sakome  AČIŪ visiems sąžiningiems mokesčių mokėtojams: įmonių savininkams, direktoriams, darbuotojams, versliems gyventojams ir, be abejo, buhalteriams, kurių pagalbą ir bendradarbiavimą visad ypatingai vertina“, – sako laikinas VMI vadovas (viršininko pavaduotojas) Artūras Klerauskas, akcentuodamas, kad tik glaudus mokesčių mokėtojų ir administratoriaus bendradarbiavimas padeda užtikrinti augančias biudžeto pajamas.

VMI pastebi, kad nuosekliai auga ir mokesčių mokėtojų sąmoningumas bei nepakantumas šešėlinei ekonomikai: VMI pasitikėjimo telefonu 1882 ir programėle „Pranešk“ šiemet I-ąjį ketvirtį gauta 24 proc. daugiau pranešimų nei pernai. Iš viso VMI pasitikėjimo linija nuo 2006 m. jau gauta daugiau nei 35 tūkst. pranešimų, kuriuose pateikta informacija padėjo į biudžetą grąžinti per 37 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.

Vilniaus oro kokybei gerinti skirta 2,6 mln. eurų ES paramos

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu Vilniaus m. savivaldybei skirta beveik 2,6 mln. eurų pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę aplinkos oro kokybei gerinti. Šios priemonės tikslas – didžiuosiuose šalies miestuose mažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis, kad jų koncentracija neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų oro užterštumo lygių.

Tai jau penktasis, paskutinis, aplinkos oro kokybei gerinti skirtas minėtosios ES programos finansuojamas projektas. Keturi projektai jau įgyvendinami – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiems projektams skirta ES parama sudaro iki 85 proc. bendros jų vertės. Likusias lėšas turi skirti pačios savivaldybės.

Vykdydama šį projektą, sostinės savivaldybė parengs oro kokybės valdymo priemonių planą, įsigys 10 įrenginių gatvėms valyti ir prižiūrėti. Be to, numatoma surengti dvi visuomenės informavimo kampanijas. Jos skatins gyventojus mažinti oro taršą – individualius namus šildyti  kuo palankesniu aplinkai kuru, savo automobiliuose naudoti mažiau taršius degalus ir dažniau rinktis „žalesnes“ susisiekimo priemones.

Seime viešės Slovėnijos parlamentinė delegacija

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį ketina susitikti su Lietuvoje viešinčiu Slovėnijos Valstybės Susirinkimo Pirmininku Milanu Brglezu. Susitikimo metu bus aptariami Lietuvos ir Slovėnijos ekonominiai santykiai, Europos Sąjungos ateitis ir regioninis saugumas.
"Šiuo metu kelia nerimą didėjanti trečiųjų šalių, ypač Rusijos, įtaka Vakarų Balkanų regione, mums svarbu išlaikyti aktyvų Europos Sąjungos (ES) vaidmenį regione, patikimą europinę perspektyvą, stiprinti strateginę ES komunikaciją. Tuo pačiu tikimės, kad ir Vakarų Balkanų šalys išliks įsipareigojusios europiniam pasirinkimui - toliau vykdys būtinas reformas, šalių lyderiai komunikuos reformų įgyvendinimo ir integracinio proceso naudą savo visuomenėms", - sako Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
Slovėnijos Respublikos Valstybės Susirinkimo Pirmininkas M. Brglezas taip pat yra ir Slovėnijos Valstybės Susirinkimo Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas, Valstybės Susirinkimo delegacijos Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo proceso Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas, Moderniosios centro partijos narys. Jo vadovaujama Slovėnijos delegacija Lietuvoje lankysis gegužės 16-17 dienomis.
Slovėnija Europos Sąjungos nare tapo 2004 metais, savo kaip nepriklausomos valstybės patirtį kaupianti nuo 1991 m. Istoriniai Slovėnijos ryšiai su Europa, veiksminga ekonomika leido šaliai sparčiai įgyvendinti reikalingas reformas ir tapti modernių valstybių šeimos nare.

"Poezijos pavasaryje" pagerbtas poetas žemininkas K. Bradūnas

Vilniaus senamiestyje, ant Didžiosios g. 13-ojo namo, pirmadienį atidengta poeto, publicisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kazio Bradūno (1917-2009) atminimo lenta. 
Šiame name K. Bradūnas, po 50 metų emigracijos 1994-aisiais grįžęs į Lietuvą, gyveno su žmona Kazimiera iki mirties.
Rašytojų sąjungoje pirmadienį vyks vakaras, skirtas K. Bradūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Rašytojų klubo salėje bus atidaryta fotografijų paroda "Kazio Bradūno gyvenimo puslapiai", kurioje eksponuojamos nuotraukos iš Onos Pajedaitės ir K. Bradūno archyvų. 
Seimas 2017-uosius paskelbė K. Bradūno metais.
K. Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 d. Kiršuose, Alvito valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurioje sukūrė pirmuosius eilėraščius. 1937 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. 1943 m. baigė Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Eilėraščius pradėjo rašyti dar gimnazijoje, o pirmąją knygą "Vilniaus varpai" išleido 1943 m. 
1944 m. K. Bradūnas pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių gyveno Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į JAV, kur gyveno Baltimorėje, Čikagoje. 
Pasitraukęs iš sovietų okupuojamos Lietuvos į Vokietiją, DP stovyklų laikotarpiu K. Bradūnas dirbo vieno svarbiausių lietuvių kultūrinio žurnalo "Aidai" redaktoriumi. 
Nuo 1949 m. telkė literatūrinį gyvenimą JAV: sudarė savo kartos poetų kūrybos antologiją "Žemė" (1951 m.) ir tapo savotišku žemininkų ideologu, parengė jaunystės draugo Vytauto Mačernio poezijos rinktinę "Poezija" (1961 m.), redagavo svarbiausią, programinį, savo kartos laikraštį "Literatūros lankai" (1951-1959 m.). 
Taip pat daugelį metų redagavo laikraščio "Draugas" kultūrinį priedą, straipsnių rinkinius apie lietuvių literatūrą, sudarė antologiją "Lietuvių poezija išeivijoje" 1945-1971 (1971 m.), kartu su profesoriumi Rimvydu Šilbajoriu sudarė ir redagavo egzodo kritikų parašytą didžiulę knygą "Lietuvių egzodo literatūra" (1992 m.).
K. Bradūnas išleido daugiau kaip 20 poezijos knygų. Kelios jo poezijos rinktinės bei eilėraščių rinkiniai buvo iškleisti jau grįžus į Lietuvą. Tarp jų - ir "Lietuviškoji trilogija: Sonatos ir fugos. Donelaičio kapas. Pokalbiai su karalium" (1994).

Naktis, kai Klaipėdos muziejai nemiegos

Gegužės 20-osios vakarą daugumoje Europos muziejų neges šviesa. Klaipėdos muziejai taip pat nežada miegoti ir prisijungia prie Tarptautinės muziejų nakties renginių.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks renginys "Svečiuose pas du senosios Klaipėdos Johannus - Wittę ir Sembritzkį". Vėliau veiksmas persikels į Skulptūrų parką, kur bus surengta teatralizuota muzikinė ekskursija "Skulptūrų parko istorijos". Klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę susipažinti su istorijomis, kurias mena parke stovinčios skulptūros, paminklai ir kiti objektai. 
Laikrodžių muziejus tą naktį neskaičiuos laiko ir atsiduos šokio ritmui - vyks renginys "Laikas šokio paslapčiai!", kuriame pasirodys šokių studija "Intrus", švenčianti savo 15-ąjį gimtadienį. Muziejaus kiemelyje vyks gatvės šokių pasirodymai, kuriuos sujungs profesionalūs šiuolaikinio šokio šokėjai. Žiūrovai taip pat bus įtraukiami į šokį, mokami šokių judesių.
Prano Domšaičio galerijoje ne tik nemokamai bus galima apžiūrėti ekspozicijas, dalyvauti loterijoje, bet ir dirbtuvėlėse taškuoti akmenėlius, statyti smėlio pilis ir atrasti ramybės oazę. Muziejininkai, išmoningai interpretuodami eksponatus, kviečia dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose "Šviesos magija", "Paveikslas iš kubelių", "Variantai", sudėti dėlionę pagal P. Domšaičio paveikslą "Bėgimas Egiptą". O interaktyvi siena "Įženk į paveikslą" padės dideliems ir mažiems kitaip pažvelgti į eksponuojamus kūrinius.
Galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė tą vakarą žada daug pasakų - ir patiems mažiausiems, ir vyresniems.
Vyresnieji galerijos lankytojai išgirs pasakojimų apie lėkštes su mėlynųjų svogūnų ir šlamučių ornamentais, P. Domšaičio paveikslus-dvynius ir dvipusius paveikslus, vaistų indelį ir Juodojo erelio vaistinę, tapytojų rojų Nidoje ir parodą "Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.-XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio".
Lietuvos jūrų muziejus tą vakarą pats atvyks pas miestiečius. Nutylėtas istorijas (tokia šiemet muziejų nakties Lietuvoje tema) pasakos projekto "Muzė veža" autobuse, kuris visą vakarą kursuos specialiu maršrutu nuo Piliavietės.
Vienam vakarui autobusas virs išskirtine ekspozicija "Nutylėtos istorijos veža", kurioje eksponatus būtina liesti. Kiekvieno eksponato istoriją asmeniškai autobuso keleiviui papasakos muziejininkai, o keleivių rankose atsidurs eksponatai, kuriuos muziejuje paprastai matome tik vitrinoje, už stiklo. Muziejininkai teigia, kad toje kelionėje bus tiriamos fosilijos iš milijono metų senumo Baltijos jūros dugno, išgirsime nautilo - vienos gražiausių jūrų moliuskų kriauklių istoriją, išmoksime matuoti laivo (o gal ir autobuso?) greitį lagu.

"WannaCry" viruso kūrėjai kol kas gavo 50 tūkst. dolerių vertės bitkoinų išpirkų

Apie 200 tūkst. kompiuterių pasaulyje užkrėtę ir už jų veiklos atkūrimą išpirkos prašę viruso "WannaCry" kūrėjai kol kas surinko 50 tūkst. vertės bitkoinų.
Penktadienį kompiuterius didžiojoje pasaulio dalyje užpuolęs virusas "WannaCry" įrašydavo kenkėjišką programinę įrangą (angl. ransomware), kuri už normalios kompiuterio veiklos atkūrimą prašydavo pervesti bitkonų už 300 dolerių.
Londone įsikūręs startuolis "Elliptic" teigia suskaičiavęs, kad viruso kūrėjai nuo penktadienio išpirkomis surinko 50 tūkst. dolerių vertės bitkoinų. Ši įmonė teisėsaugos institucijoms padeda susekti kriptovaliutomis besinaudojančius kibernetinius nusikaltėlius.
"Mes pastebime, kad mokėjimų skaičius šiandien ėmė didėti", "CNBC Monday" laidai kalbėjo "Elliptic" vadovas Džeimsas Smitas (James Smith).
Programišių teigimu, praėjus 72 valandoms nuo atakos pradžios, išpirkos suma kils iki 600 dolerių, o negavus pinigų per savaitę, kompiuterių duomenys bus užrakinami visam laikui.
"Mes manome, kad artėjant pirmojo termino link pirmadienį mokėjimų skaičius gali žymiai padidėti", - teigė Dž. Smitas.
Manoma, kad viena iš priežasčių, dėl kurių žmonės neskuba mokėti nusikaltėliams, yra ta, jog daugelis interneto vartotojų nežino, kaip gauti ir kaip mokėti bitkoinais.
"Jei įmonės yra paprašomos sumokėti bitkoinais, didžioji dalis jų, visų pirma, klaus, kas yra bitkoinai. Tai nėra taip paprasta", - aiškino "Elliptic" vadovas.
Norint gauti didelius kiekius kriptovaliutos, gali prireikti laiko. Po to vartotojams dar reikia susikurti paskyrą per bitkoinų piniginę, o keitimas iš dolerių į bitkoinus taip pat ne visada būna greitas.

Vyriausybės programai antrina ir Tarptautinis valiutos fondas

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovą Christophą Klingeną ir kitus ekspertus. TVF atstovai premjerui pristatė rekomendacijas dėl Lietuvos ekonomikos plėtrai būtinų reformų.

„Džiugu, kad visi TVF rekomendacijos sutampa su  Vyriausybės darbotvarke ir jau pradėtais darbais –  pradedant švietimo reforma ir baigiant inovacijų skatinimu. Tai dar viena paskata aktyviai siekti rezultatų ir teigiamų pokyčių šalyje“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

TVF atstovas Christophas Klingenas, pristatydamas ataskaitą premjerui, palankiai įvertino Vyriausybės pastangas konsoliduoti valstybės finansus ir laikytis griežtos fiskalinės drausmės, pabrėžė švietimo reformos Lietuvoje svarbą visuose lygiuose – vidurinio ir aukštojo mokslo, profesinio mokymo srityse. Teigiamai įvertintos šalies pastangas reformuoti darbo santykius ir jau pradėtas įgyvendinti paskatas investicijoms į inovacijas.

Susitikimo metu premjeras, pabrėždamas švietimo reformos svarbą, pažymėjo, kad šioje srityje tikimasi ilgai laukto proveržio, kuris pirmiausia teigiamai paveiktų mokslo kokybę ir sudarytų sąlygas mokytojams gauti konkurencingą atlyginimą. Pabrėždamas socialinės nelygybės problemą Lietuvoje, Vyriausybės vadovas pritarė ataskaitoje pasiūlytai priemonei – mažiausias pajamas uždirbančių darbuotojų apmokestinimo mažinimui.  

TVF nare Lietuva tapo  1992 m. Pradiniame bendradarbiavimo etape svarbiausia buvo galimybė pasinaudoti Fondo finansiniais ištekliais ir technine pagalba. Šiuo metu Lietuvos bendradarbiavimas su TVF pagrįstas ekonominėmis konsultacijomis, dalyvavimu pasaulinės ekonomikos, finansų rinkų raidos ir padarinių Lietuvai analizės procese bei taikant tarptautinius fi

Honkongas atsisakė suteikti prieglobstį E. Snoudeną slėpusiems asmenims

Honkongas atsisakė suteikti prieglobstį grupei žmonių, kurie 2013 metais padėjo pasislėpti buvusiam JAV specialiųjų tarnybų darbuotojui Edvardui Snoudenui (Edward Snowden), praneša BBC.
Prieglobsčio Honkonge prašė trys Šri Lankos piliečiai ir viena filipinietė, kurie dvi savaites slėpė savo namuose E. Snoudeną, pabėgusį iš JAV ir atvykusį į Honkongą.
Honkongo valdžia nusprendė, kad prieglobsčio prašytojams niekas negresia šalyse, kurių piliečiai jie yra.
Šrilankiečiai Adžitas (Ajith), Supunas (Supun), jo draugė Nadika (Nadeeka) ir filipinietė Vanesa Rodel (Vanessa Rodel), kurie taip pat paprašė politinio prieglobsčio Kanadoje, gali per dvi savaites apskųsti Honkongo pareigūnų sprendimą.
Jų vardai buvo sužinoti prieš pasirodant amerikiečių režisieriaus Oliverio Stouno (Oliver Stone) filmui, kuriame pasakojama E. Snoudeno istorija.
Buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojas E. Snoudenas perdavė žurnalistams slaptą informaciją apie elektroninio sekimo programas. Jis nuo 2013 metų gyvena Rusijoje.nansinės veiklos standartus.

A. Guteresas apie "Šilko kelio" projekto privalumus pasaulio ekonomikai

Kinijos iniciatyva "Viena juosta, vienas kelias" (angl. One Belt, One Road) skirta siekti taikos, ir būtent todėl ji glaudžiai susijusi su Jungtinių Tautų (JT) tikslais ir principais, pareiškė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonijus Guteresas (Antonio Guterres).
Kinija 2013 metais paskelbė apie naująją ekonomikos plėtros strategiją, kuri skirta kurti infrastruktūrą ir koordinuoti tarpusavio ryšius tarp Eurazijos šalių. Įgyvendinus projektą "Viena juosta, vienas kelias" būtų sukurtas prekybos koridorius tiesioginiam prekių tiekimui iš Rytų į Vakarus lengvatinėmis sąlygomis.
"Šis projektas skirtas suvienyti žmones, jis kuriamas siekiant užtikrinti ne tik plėtrą, bet ir taiką. Ir būtent todėl ši iniciatyva taip smarkiai susijusi su JT veiksmų programa, kuri skirta siekti stabilios plėtros ir stabilios taikos", - sakė JT generalinis sekretorius.
Nepaisant Kinijos iniciatyvos privalumų, nuomonės dėl jos skiriasi. Kai kurie politikai ir ekspertai mano, kad taip Pekinas siekia sustiprinti savo geopolitinę įtaką. Pasak JT generalinio sekretoriaus, projekto privalumas yra tas, kad jame pralaimėtojų nėra.
"Šiuo metu Kinija yra pasaulio ekonomikos variklis, ir čia matome abipusę naudą: jeigu Kinija gali kuriai nors šaliai padėti plėsti savo ekonomiką, Pekinui tai irgi bus naudinga, todėl laimi abi pusės", - pabrėžė pasaulinės organizacijos generalinis sekretorius. Jis pripažino, kad tokie projektai neabejotinai "skatina kinų investicijas, prekybą ir gerovę". "Bet būtent dėl to situacija naudinga abiem pusėms, - kai stengiesi padėti kitiems praturtėti, kartu ir pats tampi turtingesnis. Jeigu taip elgtųsi visi, šis pasaulis taptų daug geresnis", - pridūrė A. Guteresas.
Pekine gegužės 14-15 dienomis vyksta pirmasis "Vienos juostos, vieno kelio" forumas, kuriame dalyvauja 29 valstybių lyderiai. Forume dalyvauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Pakistano premjeras Navazas Šarifas (Nawaz Sharif), Kambodžos premjeras Hun Senas (Hun Sen) ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Renginyje lankosi ir keli Europos lyderiai, tarp jų Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Vengrijos premjerai.
Anot Kinijos, minėta iniciatyva, kuri oficialiai vadinasi projektu, yra naujas būdas skatinti ekonomikos vystymąsi. Kinijos prezidentas šį planą pirmą kartą pristatė 2013 metais siekdamas išplėsti Kinijos ryšius Azijoje, Afrikoje, Europoje ir už jos ribų. Vykdant šį projektą į infrastruktūrą bus investuota milijardai dolerių.
Sekmadienį Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) pažadėjo skirti 124 mlrd. JAV dolerių (113 mlrd. eurų) ambicingam naujojo "Šilko kelio" projektui ir kvietė kitas valstybes prie jo prisijungti, teigdamas, kad tai atvers kelią į taiką ir klestėjimą.
Kai kurie Vakarų diplomatai išreiškė susirūpinimą tiek forumu, tiek apskritai planu. Anot jų, taip Kinija bando didinti savo įtaką pasaulyje. Pastaroji tokią kritiką neigia ir sako, kad iniciatyva siekiama klestėjimo, kad ji yra atvira visoms šalims ir dėl jos laimėtų visi.
Kinijos prezidentas sekmadienį pažymėjo, kad tikslas yra "darnus sambūvis", kad siekiant įgyvendinti šį projektą nebus imtasi "pasenusių geopolitinių manevrų", o bus siekiama naujo visiems naudingo bendradarbiavimo.

Sirija: iš Damasko priemiesčio evakuoti sukilėliai

Iš šiaurės rytinio Sirijos sostinės Damasko rajono evakuoti sukilėliai ir jų šeimos, informuoja BBC.
Sekmadienį, po du mėnesius trukusių intensyvių antskrydžių ir artilerijos bombardavimo, iš Kabuno išvyko apie 2 300 žmonių. Iš Kabuno evakavaus sukilėlius, o praėjusią savaitę - iš Barzeho ir Tišrino, Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas (Bashar al Assad) priartėja prie miesto kontrolės susigrąžinimo. Manoma, kad prezidento pajėgos šiuo metu daugiausiai dėmesio skirs sukilėlių kontroliuojamam Džobaro rajonui.
Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacijos (SOHR) teigimu, tarp šeštadienį autobusais evakuotų žmonių apie 1 100 buvo kovotojai. Jie išgabenti į sukilėlių kontroliuojamas teritorijas šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje.
Sodinant žmones į autobusą, vienu momentu nežinomos tapatybės ginkluoti vyrai pradėjo šaudyti į evakuojamus asmenis, žuvo mažiausiai du, o dar keli buvo sužeisti.
Evakuacijos buvo vykdomos prieš antradienį ruošiamą naują derybų etapą Ženevoje, kuriam vadovaus Jungtinių Tautų (JT) specialusis pasiuntinys Stefanas de Mistura (Staffan de Mistura). Derybomis bus siekiama rasti sprendimą daugiau nei penkerius metus vykstančiame Sirijos pilietiniame kare. Per karą jau žuvo daugiau kaip 300 tūkst. žmonių.

Kibernetiniai nusikaltėliai sukūrė tikrą „darbo biržą" - išpirkos reikalauti gali bet kas

Pasaulį sudrebinus didelio masto kibernetinei atakai, kompiuterių naudotojai susirūpino savo saugumu. Nuo viruso „WannaCry" preliminariai nukentėjo daugiau nei 200 tūkst. kompiuterių, esančių 150 šalių.
Ekspertai įspėja, kad išpirkos reikalaujanti kenkėjiška programinė įranga gali įsibrauti į bet kurį išmanųjį įrenginį - pradedant telefonu, baigiant namų vaizdo kameromis ar saugumo sistema. „Cisco" vadovas Lietuvoje Airius Jaruševičius sako, kad kibernetiniai nusikaltimai - ne vaikų žaidimas, o profesionalų gerai užkurtas verslo modelis, vis lengviau įvaldomas kiekvienam.
Paprastai išpirkos reikalaujantys virusai (angl. ransomware) užšifruoja aukos kompiuterį ar kitą išmanųjį prietaisą ir reikalauja išpirkos, kad tie duomenys būtų atšifruoti. Šie virusai labai išpopuliarėjo, kai atsirado virtuali valiuta - bitkoinai. Jie nusikaltėliams garantuoja galimybę gauti išpirką anonimiškai. Pastaruoju metu virusai plinta grėsmingu tempu ir mutuoja į vis sudėtingesnes programas. 
Tarptautinės IT kompanijos „Cisco" vadovas Lietuvoje A. Jaruševičius sako, kad per metus užkrečiama milijonai kompiuterių visame pasaulyje. 
„Skaičiuojama, kad 2015 metais buvo užkrėsta apie 4 milijonus kompiuterių, o pernai jau 640 milijonų. Išpirkos reikalaujančių virusų atakų padaugėjo 170 kartų per metus. Daugiausia atakų vis dar įvykdoma JAV, tačiau ir Europoje šie virusai sparčiai plinta. Pats esu susidūręs su atvejais Lietuvoje", - sako A. Jaruševičius.
Apie 60 procentų atakų įvykdoma prieš pavienius vartotojus, likusios - prieš įmones. Išpirkų reikalaujama vis didesnių.
„Prieš porą metų už vieną užšifruotą kompiuterį nusikaltėliai reikalaudavo kiek mažiau nei 300 eurų. O pernai jau buvo priartėta prie vidurinės išpirkos arti 700 eurų. Organizacijoms, įmonėms duomenų užšifravimas nėra didžiausia grėsmė. Kaip rodo pavyzdys su nutekintais grožio klinikos duomenimis, paviešinta ar nutekinta informacija sukelia žymiai didesnę žalą, nei ji būtų buvusi užšifruota ir prarasta", - sako „Cisco" vadovas. 
Pasak A.Jaruševičiaus, su išpirkos reikalavimu susidūrę žmonės ir įmonės elgiasi įvairiai. „Priklauso nuo to, kokios vertės yra informacija ir ar yra atsarginės kopijos. Jei jos yra, už informaciją dažniausiai nemokama. Kartais organizacijos, net ir valstybinės, moka išpirkas, nes neturi kito kelio. Tai nėra oficialu, bet puse lūpų esu girdėjęs apie tokius atvejus ir Lietuvos valstybinėse organizacijose", - sako IT ekspertas. 
Tobulėjančios kenkėjiškos programos tampa pajėgios apimti bet kurį išmanųjį buities prietaisą.
„Mūsų gyvenime atsiranda vis daugiau išmaniųjų technologijų su vadinamuoju daiktų internetu - telefonai, laikrodžiai, šaldytuvai, televizoriai, termostatai ir visi kiti dalykai. Jau šiandien turime pavyzdžių, kai užšifruojami „Android" pagrindu veikiantys išmanieji telefonai, laikrodžiai ir televizoriai. Tai yra nauja kryptis, kur juda virusų tikslinė rinka. JAV pernai buvo įsilaužta į labai daug išmaniųjų įrenginių, kurie per atstumą valdo namuose esančius termostatus, mobilias aukles, vaizdo kameras. Įsilaužus į tuos įrenginius jie buvo panaudoti kurti DDoS atakoms. Buvo užpulti tokie gigantai kaip „Netflix", „Spotify" ir panašios kompanijos, sutrikdyta jų veikla. Lygiai taip pat kažkas gali prisijungti prie namuose esančios kameros ir stebėti, ką jūs darote. Jei tie duomenys pasidaro jautrūs, prašyti už juos išpirkos. Kita dar blogesnė sritis - įmonių industrinės sistemos, gydymo įstaigų informacinės sistemos, bankinės sistemos ar kita kritinė infrastruktūra. Užvaldžius tokias sistemas gali sutrikti elektros ar vandens tiekimas, atsiskaitymai ar net gali būti nusineštos žmonių gyvybės. Tai net nėra ateitis - kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, tokie dalykai pasaulyje jau vyksta", - aiškina „Cisco" vadovas Lietuvoje. 
Manoma, kad virusų rinka per metus generuoja apie milijardą eurų. Nors tikslios sumos niekas negali pasakyti. Didelė dalis šių pinigų grįžta į investicijas - jie naudojami kurti naujus, sudėtingesnius virusus. Kita dalis pinigų tiesiog nugula nusikaltėlių kišenėse ir yra panaudojami jų poreikiams. 
A. Jaruševičius sako, kad programišiai sukūrė sparčiai tobulėjantį ir efektyvų „verslo modelį". Dirbti blogiems tikslams dabar gali bet kas - net IT žinių neturintys asmenys. 
„Galingą, kokybišką virusą sukurti yra gana sudėtinga. Tačiau dabar atsiranda nauja mada rinkoje. Net žmogus, neturintis IT žinių, gali tuo užsiimti. Jis gali nusipirkti ir platinti virusą bei reikalauti išpirkų. Dažnai pats virusas yra nemokamas arba kainuoja simbolinius keliasdešimt eurų. Tačiau nusikaltėlis, nusipirkęs tokią paslaugą, dalinasi išpirka su paslaugos tiekėju. Čia yra visa darbo rinka. Išpirkos dalybų santykis yra pakankamai geras tam neišprususiam nusikaltėliui. Jis nuo išpirkos gauna apie 60-80 procentų. Galimai su šios paslaugos atsiradimu siejamas ir didžiulis virusų bumas pastaruoju metu", - sako ekspertas. 
Anot A, Jaruševičiaus, dažnai žmonės įsivaizduoja, kad programišius ar virusų kūrėjas yra nevykėlis, sėdintis prie kompiuterio su gobtuvu ant galvos. Tačiau realybė - visiškai kitokia. „Įrašę į paiešką internete tokius vaizdus ir pamatytumėte: jaunuolis su gobtuvu, aplink viskas juoda ir dar kokia nors kaukolė nupiešta. Bet iš tiesų tai yra verslas. Tam samdomi specialistai, normalūs, kasdien matomi žmonės. Jie turi įprastą gyvenimą, dirba nuo 8 iki 17 val., po to eina į darželį parsivesti vaikų. Jie gali gyventi šalia ir jūs niekada nesužinosite, kad jų darbas - kurti kenkėjiškas programas ar jas platinti. Iš tiesų tai nebėra vaikų žaidimai. Žmonės, kuriantys virusus, yra tikri profesionalai ir gauna gerą atlygį", - sako pašnekovas. 
Tradicinės antivirusinės sistemos nėra pajėgios apsaugoti kompiuterio nuo išpirkos reikalaujančių virusų. A. Jaruševičius sako, kad jos apsaugo tik nuo tų virusų, kuriuos atpažįsta. Tačiau per metus sukuriama apie 100 naujų virusų šeimų, kurie gali lengvai prasmukti nepastebėti antivirusinės programos. 
Norint apsisaugoti nuo didėjančių kibernetinių grėsmių, visų pirma reikia didinti savo IT raštingumą ir sugebėti atpažinti galimai kenkėjišką veiklą. „Daugiau kaip 80 procentų sėkmingų atakų įvykdoma per elektroninį paštą. Vienas iš pagrindinių dalykų, ką gali padaryti įmonės, kad apsisaugotų - personalo mokymas, aiškinimas, kaip atpažinti galimai užkrėstą elektroninį laišką ar dokumentą. Taip pat įmonėms labai svarbu turėti tinkamą elektroninio pašto apsaugos sistemą, kuri atpažintų ne tik jau žinomus virusus, bet ir identifikuotų laiško prisegtuką ar nuorodą pagal elgseną. Pavieniai vartotojai savo kompiuterių saugumą padidinti gali gan paprastai ir efektyviai - naudodami OpenDNS paslaugą. Ji yra nemokama", - sako ekspertas.

Vėl padaugėjo peršalimo ligų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje padidėjo. 
Devynioliktąją šių metų savaitę (2017 m. gegužės 8-14 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 51,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau - 40,6 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 19-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias - Vilniaus administracinėje teritorijoje. 

Pasirašys susitarimus su Indonezija dėl bendradarbiavimo energetikos, transporto srityse

Pietryčių Azijoje vizitą tęsianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys susitarimus su Indonezija dėl bendradarbiavimo energetikos, transporto srityse. 
Taip pat vizito metu aptartas bendradarbiavimas žemės ūkio, turizmo, mokslo ir inovacijų sektoriuose, prekybos ryšių stiprinimas. Lietuvos verslui, siekiančiam eksportuoti pieno ir mėsos produktus, saulės baterijas ir kitus gaminius, tai atvers naujų galimybių įsitvirtinti šioje sparčiai augančioje rinkoje, teigiama pranešime spaudai.
Tai pirmasis istorijoje valstybinis vizitas į šią šalį, kur Lietuvos vadovė susitiks su Indonezijos Prezidentu Joku Vidodu (Joko Widodo) ir Parlamento Pirmininku Setajumi Novantu (Setya Novanto).
Daugiau nei 250 mln. gyventojų turinti Indonezija yra didžiausia ekonomika Pietryčių Azijoje ir priklauso G-20 valstybių grupei. Todėl Prezidentės susitikimuose itin daug dėmesio bus skiriama Lietuvos ir Indonezijos ekonominių santykių plėtrai.
Šalies vadovės vizito metu Indonezijos sostinėje Džakartoje taip pat vyks pirmasis dvišalis energetikos forumas, kuriame bus keičiamasi patirtimi plėtojant suskystintųjų gamtinių dujų terminalų veiklą, aptariamos galimybės bendradarbiauti atsinaujinančios energetikos srityje. Indonezija yra ketvirta didžiausia suskystintųjų gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje.
Su Indonezijos vadovais Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat aptars ES ir Indonezijos bendradarbiavimą bei iššūkius globaliam saugumui.
Prezidentės vadovaujamoje delegacijoje į Indoneziją taip pat vyksta energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Lietuvos istorija mena

Lietuva gegužės 16-ąją:
1886 m. Ariogaloje gimė neotomistas, Lietuvos katalikų mokslo akademijos steigimo iniciatorius, pedagogas, VDU rektorius Stasys Šalkauskis. Mirė 1941 m.
1906 m. išleistas pirmasis legalaus Lietuvos socialdemokratų partijos savaitraščio "Naujoji gadynė" numeris.
1991 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė monsinjorą Juozą Tunaitį Vilniaus arkivyskupo augziliaru, Sigitą Tamkevičių - Kauno arkivyskupo augziliaru.
1996 m. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas.
1997 m. Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, iškilmingai atidaryta Prezidento rezidencija.
1997 m. Vilniuje pasirašytas Lietuvos ir Izraelio susitarimas dėl bendradarbiavimo telekomunikacijų, pašto ir informatikos srityse.
1999 m. Prezidentui Valdui Adamkui suteiktas Ilinojaus technologijos instituto (JAV) garbės daktaro vardas.
2000 m. Seimas rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. Ši data siejama su XIII amžiuje vykusiu Saulės mūšiu, kuriame susivienijusios baltų gentys nugalėjo kalavijuočius.
2006 m. Europos Komisija nusprendė, kad dėl per didelės infliacijos Lietuva nuo 2007 metų sausio 1 dienos dar negali tapti euro zonos nare. 
2008 m. Seime iškilmingai pagerbtas 80-mečio jubiliejų švenčiantis Helsinkio grupės įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus.
2011 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ordino "Už nuopelnus Lietuvai" karininko kryžiumi apdovanojo garsią orangutangų tyrinėtoją profesorę Birutę Mariją Galdikas.
2013 m. eidamas 70-uosius metus, Vilniuje netikėtai mirė poetas Vytautas Skripka.
2014 m. visą dešimtmetį buvusi uždaryta Vilniaus katedros varpinė atvėrė duris lankytojams. Pastaruosius trejus metus čia vyko architektūros tyrimai ir restauravimo darbai.
2015 m. eidamas 86-uosius metus mirė iškilus lituanistas, tautosakininkas, literatūros tyrėjas profesorius Donatas Sauka.

Italijoje atidarytas naujas Lietuvos garbės konsulatas

Italijoje, Taranto mieste, gegužės 13 dieną atidarytas Lietuvos garbės konsulatas. Po kelių metų pertraukos Apulijos ir Bazilikatos regionus apimančioje konsulinėje apygardoje darbą pradėjo naujas Lietuvos garbės konsulas Džiuzepė Saračinas (Giuseppe Saracino). 
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, konsulato atidarymas vyko iškilmingoje aplinkoje Taranto vyriausybiniuose rūmuose. Renginyje dalyvavo abiejų regionų valdžios, policijos, karinio laivyno, mokslo institucijų ir visuomenės atstovai. Sveikinimo kalbas sakė Taranto miesto meras Ipadzijas Stefanas (Ippazio Stefano), Taranto provincijos prezidentas Martinas Tamburinas (Martino Tamburino), Lietuvos ambasados Italijoje įgaliotoji ministrė Lina Terra, Apulijos, Bazilikatos ir Molizės Konsulinio korpuso generalinis sekretorius Masimas Salomonė (Massimo Salomone), Aldo Moro universiteto Baryje rektorius Antonijus Urikijus (Antonio Uricchio).
Kalbėtojai pažymėjo, kad naujajam garbės konsului pradėjus darbą, tikimasi geriau pažinti Lietuvą, kaip prekybos ir ekonomikos partnerę, plėtoti verslo ryšius, universitetų bendradarbiavimą ir bendras kultūros iniciatyvas Apulijos ir Bazilikatos regionuose.

Konsulato atidarymo proga garbės konsulas surengė konferenciją, skirtą supažindinti su turizmo Lietuvoje galimybėmis ir pristatyti Lietuvą, kaip savitos kultūros, tradicijų ir paveldo šalį, sakoma pranešime. 
Konferenciją rengti padėjo Lietuvos turizmo departamentas ir Milano turizmo operatorius - agentūra AIGO. Turizmo temą papildė Apulijos oro uostų prezidentas Ticianas Onestis (Tiziano Onesti), kuris papasakojo, kad jau daugiau kaip pusmetį Vilnius yra lengvai pasiekiamas 2 valandų skrydžiu iš Bario. Šie skrydžiai jau dabar visiškai pasiteisino - lėktuvai tiek į vieną, tiek į kitą pusę skrenda pilni keleivių.
Prie Taranto įlankos įsikūręs Taranto miestas - svarbus savo pramone ir kariniu bei pramoniniu jūriniu uostu. Miesto istorija tęsiasi nuo Romos imperijos laikų, jis turi įspūdingą senamiestį, muziejų, istorinių paminklų.

Pirmininkaudama ES, Estija aktyviai plėtos bendradarbiavimą Europos gynybos srityje

Pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES), Estija planuoja būti aktyvia partnere, taip siekiant ir toliau skatinti bendradarbiavimą Europos gynybos srityje, sakė Estijos gynybos ministras Margusas Cachna (Margus Tsahkna), penktadienį susitikęs su ES užsienio politikos įgaliotine Federika Mogerini (Federica Mogherini), pranešama Estijos gynybos ministerijos tinklalapyje.
"Europiečiai nori, kad ES daugiau dėmesio skirtų saugumo ir gynybos klausimams", - sakė ministras ir pridūrė, esą labai svarbu, kad ES ir NATO papildytų viena kitą.
"Estija palaiko bendradarbiavimo visais lygiais tarp ES ir NATO stiprinimą. Mūsų tikslas - užtikrinti koordinuotus mokymus, kibernetinės gynybos plėtojimą ir sustiprintą informuotumą apie padėtį", - sakė Estijos gynybos ministras.
Pirmininkavimą ES Estija perims 2017 m. liepos 1-ąją.

Vokietijos kanclerė priėmė naująjį Prancūzijos prezidentą

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) pirmadienį priėmė su trumpu vizitu į Berlyną atvykusį naująjį Prancūzijos prezidentą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron). Jo garbei buvo išrikiuota karinė sargyba, praneša agentūra dpa.
Po to buvo numatyti A. Merkel ir E. Makrono pokalbiai bei bendra vakarienė.
Manoma, kad pagrindinės susitikimo temos bus Europos Sąjungos (ES) ateitis ir nauji Vokietijos ir Prancūzijos santykių akcentai.
E. Makronas į Berlyną atvyko praėjus dienai po inauguracijos. A. Merkel prieš pat susitikimą pareiškė sutiksianti jį „atvirai ir su visiška simpatija". Ji teigė jokiu būdu neketinanti atrodyti „geresnė žinovė". Ji esą nori pradėti bendradarbiavimą „draugiškai, kolegialiai ir su didele abipuse pagarba". 
Socialliberalas E. Makronas nori reformomis išjudinti Prancūzijos ekonomiką. 39 metų politikas per rinkimų kampaniją atstovavo aiškiai proeuropietiškai linijai.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gegužės 16-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1703 m. mirė prancūzų rašytojas Šarlis Pero (Charles Perrault), parašęs pasakas vaikams "Miegančioji gražuolė" bei "Raudonkepuraitė".
1770 m. būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVI Versalyje vedė Mariją Antuanetę (Marie Antoinette), Austrijos imperatorienės Marijos Teresės dukterį.
1792 m. atidarytas Venecijos teatras ("Fenice"), kuriame buvo rengiamos garsiųjų italų Gaetano Donicečio (Gaetano Donizetti), Vinčenco Belinio (Vincenzo Bellini), Džiuzepės Verdžio (Giuseppe Verdi) operų premjeros. 1836 metais visiškai sudegęs pastatas netrukus buvo iš naujo atstatytas, bet 1996 metais vėl, dabar galutinai, sudegė.
1868 m. JAV Senatas balsavo dėl prezidento Endriu Džonsono (Andrew Johnson) vieno apkaltos kaltinimo punkto. Kad apkaltos punktas būtų patvirtintas ir prezidentas nušalintas nuo pareigų, pritrūko tik vieno balso. Gegužės 26 dieną Senatas nesugebėjo dviejų trečdalių dauguma patvirtinti kitų kaltinimų, ir E. Džonsonas buvo išteisintas.
1881 m. Vokietijoje, netoli Berlyno, pradėjo veikti pirmasis pasaulyje viešasis elektrinis tramvajus.
1888 m. Filadelfijos Franklino institute Emilis Berlineris (Emile Berliner) pirmą kartą pademonstravo garso įrašymą plokštelėje ir jo atgaminimo techniką.
1905 m. gimė JAV kino ir scenos aktorius, Nobelio premijos laureatas Henris Fonda (Henry Fonda). Labiausiai išgarsėjo vaidmenimis kino juostose "Rūstybės kekės" ir "Dvylika piktų vyriškių".
1929 m. pirmieji JAV Kino meno akademijos apdovanojimai įteikti aktorei Dženet Geinor (Janet Gaynor) ir aktoriui Emiliui Dženingsui (Emil Jannings); geriausias filmas buvo "Sparnai" ("Wings"). Šis apdovanojimas nuo 1931 metų vadinamas "Oskaru".
1963 m. JAV astronautas Gordonas Kuperis (Gordon Cooper), per 34 valandas kapsulėje "Mercury-Atlas" apskriejęs Žemę 22 kartus, laimingai nusileido į Ramųjį vandenyną prie Midvėjaus salų.
1966 m. gimė amerikiečių dainininkė, dainų autorė ir aktorė Dženet Džekson (Janet Jackson). Ji - jauniausia atlikėjo Maiklo Džeksono (Michael Jackson) sesuo, savo karjerą pradėjusi seriale "The Jacksons".
1967 m. Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis (Charles De Gaulle) faktiškai vetavo Didžiosios Britanijos stojimą į Europos Ekonominę Bendriją.
1969 m. ant Veneros paviršiaus nusileido sovietų kosminis aparatas "Venera 5".
1975 m. japonė Džunko Tabei (Junko Tabei) tapo pirmąja moterimi, įkopusia į aukščiausią pasaulio viršukalnę - 8 tūkst. 850 metrų aukščio Everestą.
1989 m. Pekine pirmą kartą po 30 metų susitiko Sovietų Sąjungos ir Kinijos vadovai - Michailas Gorbačiovas bei Den Siaopinas (Deng Xiaoping) - tuo oficialiai baigėsi nesantaika tarp šių šalių.
1990 m. po keturis dešimtmečius trukusio komunistų valdymo Vengrijoje sudaryta Jozefo Antalo (Jozsef Antall) centro dešinioji koalicinė vyriausybė.
1997 m. mirė režisierius Džiuzepė de Santis (Giuseppe De Santis), vienas Italijos pokario kino metrų, bene labiausiai išgarsėjęs 1949 metais pasirodžiusiu filmu "Riso Amaro" ("Kartieji ryžiai").
2000 m. naujuoju Turkijos prezidentu prisaikdintas teisėjas Ahmetas Nedždetas Sezeras (Ahmet Necdet Sezer).
2001 m. Jungtinės Valstijos paskelbė Airijos respublikonų armijos grupuotę "Real IRA" "užsienio teroristų organizacija".
2002 m. Belgija tapo antrąja šalimi po Nyderlandų, legalizavusia eutanaziją, žemiesiems parlamento rūmams priėmus įstatymą, suteikiantį pacientams teisę mirti.
2003 m. savižudžiai, prikrovę automobilius sprogmenų arba apsirišę jų juostomis, penkiose Kasablankos vietose surengė teroro aktus. Žuvo 45 žmonės, 12 jų buvo savižudžiai, sužeista apie 60 žmonių.
2005 m. Kuveitas patvirtino įstatymą, suteikiantį teisę moterims balsuoti parlamento rinkimuose ir būti išrinktoms.
2007 m. 23-iuoju Prancūzijos prezidentu tapo Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy).
2011 m. daugkartinio naudojimo erdvėlaivis "Endeavour" pakilo į paskutinę misiją kosmose.
2013 m. "Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas (Bill Gates) vėl tituluojamas turtingiausiu planetos žmogumi, kurio turtas siekia 72,2 mlrd. JAV dolerių. Šią poziciją B. Geitsas buvo praradęs nuo 2008 m.
2015 m. Egipto teismas nuteisė buvusį šalies prezidentą Mohamedą Mursį (Mohammed Mursi) mirties bausme. Šis verdiktas buvo paskelbtas už pabėgimą iš kalėjimo 2011 metų sausio revoliucijos dienomis kartu su dar 105 Musulmonų brolijos nariais.

JAV: programišiai pagrobė "The Walt Disney Company" filmą ir reikalauja išpirkos

Programišiai teigia gavę prieigą prie dar nerodyto kompanijos "The Walt Disney Company" filmo ir grasina paskelbsią jį internete, jeigu JAV bendrovė nesumokės išpirkos.
Tai pirmadienį pranešė žurnalas "The Hollywood Reporter", remdamasis kompanijos direktoriumi Bobu Aigeriu (Bob Iger).
Leidinio duomenimis, piktadariai pareikalavo įspūdingos sumos bitkoinais ir pareiškė, jog jei negaus pinigų, tai iš pradžių parodys 5 minučių ištrauką, o paskui skelbs 20 minučių trukmės fragmentus. Nusikaltėliai ketina taip elgtis tol, kol jų reikalavimai bus patenkinti. Juostos pavadinimas nenurodomas. Pasak žurnalo, kompanija neketina paklusti programišiams ir dabar bendradarbiauja su tyrėjais.
Pati "The Walt Disney Company" kol kas nekomentuoja šios informacijos.

 

Atgal