VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

05.15. Naujausios žinios

L. Linkevičius Briuselyje dalyvaus ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šiandien Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje. Jo darbotvarkėje numatyta aptarti Rytų partnerystės, Afrikos kyšulio, ES ir Afrikos santykių bei ES globalios strategijos įgyvendinimo saugumo ir gynybos srityje klausimus. 
Ministrai aptars pasirengimą lapkričio 24 dieną vyksiančiam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui ir birželio 19 d. planuojamam paruošiamajam Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimui. Bus siekiama ne tik įvardinti ryškiausius Rytų partnerystės iniciatyvos laimėjimus, praktinę naudą tiek ES, tiek partnerių piliečiams, bet ir suformuoti aiškią viziją ateičiai.
Susitikime bus aptarta sudėtinga politinė ir saugumo situacija Afrikos kyšulyje: didėjanti regiono militarizacija, režimų stabilumo klausimas, saugumo sektoriaus reforma Somalyje ir sausros padariniai regione. Vėliau ministrai diskutuos dėl pasirengimo 5-ajam ES ir Afrikos viršūnių susitikimui, kuris vyks šių metų lapkričio 29-30 d. Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje (Abidžane). Rengiantis šiam susitikimui išplatintas bendras Europos Komisijos ir ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federikos Mogerini (Federicos Mogherini) komunikatas, kuriame identifikuoti ES prioritetai ir lūkesčiai.
Užsienio reikalų ministrai trumpai aptars ES globalios užsienio ir saugumo politikos strategijos įgyvendinimą gynybos ir saugumo srityje, tačiau išsamesnė diskusija šiuo klausimu planuojama kitą dieną, gegužės 18-ąją, vyksiančiame gynybos ministrų  susitikime.

Prezidentė Bankoke atidarė Lietuvos iliustratorių parodą

Darbo vizito į Tailandą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Bankoke atidarė tarptautinį pripažinimą pelniusių Lietuvos vaikiškų knygų iliustratorių darbų parodą ir pakvietė visus aplankyti mūsų šalį.
Parodos atidaryme dalyvavo Tailando garbės konsulė Nualfan Lamsan (Nualphan Lamsan), Užsienio reikalų ministerijos atstovai, diplomatai, verslininkai, lietuvių bendruomenė.
Paroda surengta artėjant Lietuvos ir Tailando diplomatinių santykių 25-erių metų jubiliejui, kuris bus minimas kitais metais. Joje eksponuojama 50 darbų, kuriuos sukūrė 11 žymių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, tarp jų - Kęstutis Kasparavičius, Stasys Eidrigevičius, Laisvydė Šalčiūtė, Nomeda Marčėnaitė ir kiti garsūs iliustratoriai.
Prezidentės teigimu, nors Lietuva ir Tailandas yra toli viena nuo kitos, kalbėdami kultūros kalba tampame artimesni ir matome, kaip atstumas išnyksta. Ši paroda - tai dalis Lietuvos paveldo ir modernios kultūros, kurią gerbiame, vystome ir kuria dalijamės. Ji atskleidžia, kaip atrodo mūsų šalis, kaip mąstome apie savo vaikus, knygas. Paroda kalba apie mūsų pasaulėžiūrą ir atveria Lietuvą pasauliui.
Paroda, atidaryta viename didžiausių Bankoko prekybos centrų, vėliau bus perkelta į Vaikų muziejų.
Vizito Tailande metu Prezidentė Ajutajos provincijoje aplankė istorinę Tailando sostinę ir apžiūrėjo UNESCO istoriniu pasaulio paveldu laikomą šventyklų kompleksą bei Kraštotyros muziejų.
Valstybės vadovės teigimu, vis daugiau lietuvių atranda Tailandą. Pernai net 10 tūkstančių Lietuvos turistų susipažino su šios šalies kultūra, istorija ir gamta, tradicine tajų virtuve.
Didėjantis turizmo srautas yra geriausias įrodymas, kad tvirtėja ne tik tarpvalstybiniai santykiai, bet ir auga Lietuvos ir Tailando žmonių draugystė. Pasak Prezidentės, dvišalius ryšius dar labiau paskatintų Tailando bevizis režimas Lietuvos piliečiams.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos pranešimo, šalies vadovė taip pat aplankė Tailando karališkosios šeimos įkurtą amatų centrą socialinei atskirčiai mažinti, kuriame dirba ir naujų įgūdžių įgyja žmonės iš skurdžių šeimų, negalią turintys asmenys. Ir Tailando princesė Maha Šakri Sirindorn (Maha Chakri Sirindhorn), ir Prezidentė didelį dėmesį skiria socialiniam žmonių saugumui.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, sėkmingai plėtojama edukacinė ir muziejinė veikla, plėtojami tarptautiniai ryšiai skleidžiant informaciją apie okupacijos istoriją ir aukas, užtikrinama galimybė susipažinti su KGB dokumentais.

ŽTK narys Leonardas Talmontas domėjosi galimybe pastatyti memorialinę lentą Tuskulėnuose užkastiems, NKGB vidaus kalėjime, vykdant mirties bausmę, nužudytiems, lenkams. (NKGB – Valstybės saugumo liaudies komisariatas, rusiškai – Narodnij Komisariat Gosudarstvenoj Bezopasnosti). Centro generalinė direktorė pritarė idėjai, tačiau atkreipė dėmesį į tam tikrus sunkumus. Tuskulėnuose užkastų identifikuotų asmenų skaičius yra labai nedidelis. Todėl būtų sunku įvardinti konkrečių lenkų tautybės asmenų pavardes. Tačiau L. Talmontas sakė, kad lenkai yra pasirengę prisidėti identifikuojant Tuskulėnuose užkastas žudynių aukas.

Komiteto nariai domėjosi ir likusių Sibire lietuvių padėtimi. T. B. Burauskaitė paaiškino, kad kyla sunkumų iki šiol Sibire gyvenančius lietuvius grąžinti į Lietuvą. Trečios kartos lietuvių kilmės Sibiro gyventojai dažniausiai jau nevartoja lietuvių kalbos, be to jiems kiltų problemų rasti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą Lietuvoje, nes Rusijos mokslo diplomų Lietuva nepripažįsta. Pažymėta ir tai, kad Centras vykdo mokslinę veiklą apie Sibiro lietuvių gyvenimą tremtyje. Į šią veiklą įtraukiami ir Sibiro mokslininkai – buriatas mokslininkas pristatė mokslinį darbą „Lietuviai Buriatijoje“, kuris yra svarbus analizuojant tremtinių lietuvių teisinę padėtį gyvenant Sibiro žemėje. Manoma, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sibire gyveno apie 60 000 lietuvių. Dabartinis lietuvių gyventojų skaičius Sibire yra nežinomas.

2016 metais Genocido centro vykdytoje šviečiamojoje veikloje dalyvavo 10 165 moksleiviai, kur jie susipažino su Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija, sovietine kasdienybe, kitais, istorinei atminčiai svarbiais dalykais. Pažymėtina ir tai, kad daugelis vykdytų edukacinių projektų buvo interaktyvaus pobūdžio,  pasižymėjo ir jaunus ir vyresnius žmones įtraukiančiomis formomis.

Komiteto nariai teigiamai įvertino Genocido centro veiklą, ypač šviečiant Lietuvos vaikus ir jaunimą puoselėjant ir užsienio lietuvių istorinę atmintį, taip pat primenant pasaulio bendruomenei apie genocido istorinius padarinius tautoms.

Vilniaus oro kokybei gerinti skirta 2,6 mln. eurų ES paramos

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu Vilniaus m. savivaldybei skirta beveik 2,6 mln. eurų pagal 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę aplinkos oro kokybei gerinti. Šios priemonės tikslas – didžiuosiuose šalies miestuose mažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis, kad jų koncentracija neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų oro užterštumo lygių.

Tai jau penktasis, paskutinis, aplinkos oro kokybei gerinti skirtas minėtosios ES programos finansuojamas projektas. Keturi projektai jau įgyvendinami – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šiems projektams skirta ES parama sudaro iki 85 proc. bendros jų vertės. Likusias lėšas turi skirti pačios savivaldybės.

Vykdydama šį projektą, sostinės savivaldybė parengs oro kokybės valdymo priemonių planą, įsigys 10 įrenginių gatvėms valyti ir prižiūrėti. Be to, numatoma surengti dvi visuomenės informavimo kampanijas. Jos skatins gyventojus mažinti oro taršą – individualius namus šildyti  kuo palankesniu aplinkai kuru, savo automobiliuose naudoti mažiau taršius degalus ir dažniau rinktis „žalesnes“ susisiekimo priemones.

Prasideda pilietinė akcija prieš šešėlinę ekonomiką

Lietuvoje pirmadienį prasideda jau šeštus metus iš eilės rengiama asociacijos "Investors' Forum" ir skaidraus verslo iniciatyvos "Baltoji banga" akcija "Šioje šalyje nėra vietos šešėliui". Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos regionų šešėlinės ekonomikos problemai. 
Pasak iniciatyvos globėjos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, nėra vieno recepto sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Tačiau pats geriausias būdas - įtraukti kuo daugiau Lietuvos žmonių šiai problemai spręsti, didinti visuomenės pilietiškumą ir netoleranciją "šešėliui". Kiekvienas žmogus turi suvokti, kad gaudamas atlyginimą "vokelyje", pirkdamas kontrabandines prekes ar nereikalaudamas kvito už įsigytą prekę skriaudžia save, savo šeimą ir valstybę.
Prezidentė pabrėžė, kad, siekiant kuo labiau įtraukti visuomenę, būtina aktyviai dirbti ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose.
"Akcijos savaitę kartu su skaidrios ir veiksmingos valstybės idėją remiančiais valstybės tarnautojais, visuomenės veikėjais, verslininkais, nevyriausybinių organizacijų atstovais Lietuvos miestuose ir miesteliuose skleisime žinią, kad kiekvienas galime prisidėti prie mūsų šalies stiprinimo. Ši akcija Lietuvos gyventojams jau nėra naujiena, todėl džiaugiamės, kad prie akcijos prisijungia vis daugiau gražių iniciatyvų", - sako asociacijos "Investors' Forum" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Akcijos iniciatoriai teigia, kad skaidrios ir veiklios valstybės idėją remiančių visuomenės veikėjų, verslo įmonių, įvairių organizacijų atstovų skaičius kasmet auga. Šiemet daugiau nei 80 šalies miestų ir miestelių gatvėse gyventojams bus išdalintos akcijos skrajutės, 15 savivaldybių vyks susitikimai su gyventojais.
Prie akcijos įgyvendinimo aktyviai prisideda Prezidentūra, Vyriausybė, "Sodra", Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Lietuvos darbo birža, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, "Lietuvos Junior Achievement", miestų ir rajonų savivaldybės, verslo bei nevyriausybinės organizacijos.
Gegužės 15 - 21 dienomis didžiuosiuose Lietuvos miestuose verslo, valstybės ir NVO lyderiai bei pilietiški organizacijų atstovai susitiks su gyventojais trumpam pokalbiui, kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Gyventojams bus dalijamos akcijos skrajutės. Pirmadienio rytą Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, prie akcijos skrajučių dalijimo prisidės Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su kitais Vyriausybės nariais.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva gegužės 15-ąją:
1920 m. įvyko Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmasis posėdis, kuriame teisiškai įtvirtintas Lietuvos Respublikos - su sostine Vilniumi - suverenitetas.
1921 m. įsteigtas Lietuvos tarptautinis bankas.
1922 m. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, atidengti paminklai Vincui Kudirkai ir Simonui Daukantui.
1944 m. Lietuvoje gestapas suėmė generolą Povilą Plechavičių bei jo įkurtos Vietinės rinktinės lyderius. Pradėta likviduoti Vietinė rinktinė.
1997 m. Lietuva ir Švedija pasirašė susitarimą, numatantį lietuvių išminuotojų rengimą Švedijoje.
2001 m. Seimas ratifikavo Europos socialinę chartiją - svarbiausią Europos tarptautinį susitarimą, reglamentuojantį žmogaus socialines ir ekonomines teises.
2003 m. Lietuvoje su valstybiniu vizitu viešėjo Portugalijos prezidentas Žoržas Sampajas (Jorge Sampaio).
2008 m. su oficialiu vizitu Kirgizijoje apsilankęs Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Biškeke atidarė Lietuvos garbės konsulatą.
2009 m. eidamas 69-uosius metus mirė buvęs parlamentaras, žurnalistas Vladas Butėnas.
2010 m. Nidoje, šalia legendinio Maestro Vytauto Kernagio skulptūros, atidarytas Bardų skverelis.
2013 m. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje atidengtas vienintelis pasaulyje paminklas kalbai. Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir uostamiestyje apsilankiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos verslo konfederacija: turi likti tik du universitetai

Didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvos verslo konfederacija (LVK) Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo ministerijai bei Universitetų rektorių konferencijai pateikė savo siūlymus dėl aukštojo mokslo reformos optimizavimo. LVK sveikina sprendimą optimizuoti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau siūlo tai daryti radikaliau - palikti tik 2 universitetus, minimalų stojamąjį balą pakelti iki 4, o universitetų finansavimą susieti su studentų įsidarbinimu po studijų.
„Neefektyvi aukštojo mokslo sistema yra viena esminių priežasčių, kodėl jaunimas vis dažniau renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti vieno ar kito miesto savivertę kelianti infrastruktūros dalis, jie turi užtikrinti naujų idėjų generavimą, inovacijų kūrimą ir Lietuvos konkurencingumo pasaulinėje rinkoje kėlimą", - teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus. 
Organizacija vertina dabar veikiančią 14 valstybinių universitetų, 12 valstybinių kolegijų ir 12 valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklą kaip netenkinančią tiek verslo, tiek visos visuomenės poreikių. Perteklinės infrastruktūros ir besidubliuojančių studijų programų sujungimas, anot verslo atstovų, leistų efektyviau panaudoti turimas lėšas, pasiūlyti geriau apmokamas darbo vietas kvalifikuotiems profesionalams bei apskritai pagerintų aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje.
„Siekiant sutelkti aukštųjų mokyklų potencialą, Lietuvoje turi likti du universalūs universitetai - Vilniuje ir Kaune. Profilinius universitetus - technologijų ar sveikatos mokslų - dėl konkurencinių sąlygų palikti taip pat netikslinga. Išimtį galima daryti tik specializuotoms sektorinėms aukštosioms mokykloms, pavyzdžiui, Jono Žemaičio karo akademijai ar menų akademijai", - mano V. Sutkus.
Jo teigimu, norint reformuoti aukštojo mokslo sistemą taip, kad ji iš tiesų pakeistų šalies veidą, būtina atsižvelgti į konkrečius šalies poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas atsirasti ekspertams sričių, kuriose jų trūksta jau ne vienus metus. 
„Šiuo metu veikianti sistema sukūrė tokią situaciją, kad Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas yra kone bevertis. Jau daugybę metų jaučiame informacinių technologijų specialistų poreikį - tai, jog jų reikės, buvo akivaizdu dar prieš poreikiui atsirandant - bet problema niekaip neišsprendžiama. Kol kas universitetai mieliau ugdo socialinius darbuotojus ar vadybininkus ir kasmet sukuria šimtus bedarbių", - aiškino V. Sutkus. 
Vienas iš LVK pateiktų pasiūlymų ragina finansuoti universitetus, atsižvelgiant į studentų įsidarbinimo pagal specialybę rodiklius po studijų. Vertinant šį rodiklį kartu su darbo jėgos trūkumu konkrečiuose sektoriuose siūloma sukurti reguliariai peržiūrimą ir keičiamą studijų programų sistemą, kuri leistų paruošti rinkai reikalingus ekspertus. 
Dar viena lietuviško diplomo vertę smukdanti problema - dėl demografinės situacijos sumažėjusių studentų srautų, aukštosios mokyklos priima studijuoti studentus su itin žemais stojamaisiais balais. LVK nuomone, studijuoti universitete turi tik gerai studijoms pasirengę abiturientai.
„Minimalus stojamasis balas turėtų būti pakeltas iki 4. Tokiu būdu būtų atrenkami tik gabiausi ir labiausiai mokytis motyvuoti studentai", - sako LVK prezidentas. Tačiau, jo teigimu, aukšti reikalavimai turi būti taikomi ne tik būsimiems studentams, bet ir patiems universitetams.
„Manome, kad aukštojo mokslo reformos sėkmė priklausys nuo kriterijų, kuriuos aukštosios mokyklos privalės įgyvendinti. Vienas jų - Lietuvos aukštųjų mokyklų vieta tarptautiniuose reitinguose. Aukštojo mokslo reformą galėsime laikyti sėkminga, jei du šalies universitetai pateks tarp 300 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų", - sako V. Sutkus.

Japonijos kompanijos "Hitachi" kompiuterių sistemas užkrėtė virusas "WannaCry"

Dalis didelės Japonijos elektronikos gamintojos kompanijos "Hitachi" kompiuterių tapo programišių atakos naudojant virusą "WannaCry" taikiniu. Tai sakoma pirmadienį išplatintame bendrovės pranešime.
Pažymima, kad labiausiai nukentėjo darbuotojų korporatyvinės pašto dėžutės, todėl dabar jie susiduria su problemomis siųsdami ir gaudami elektroninius laiškus. Šiuo metu "Hitachi" specialistai atlieka profilaktikos darbus, kad užkirstų kelią viruso plitimui.
Gegužės 12 d. daug kompiuterių visame pasaulyje buvo atakuojami viruso, kuris reikalavo pervesti pinigų už operacinės sistemos blokavimo panaikinimą. Europolo duomenimis, programišių aukomis tapo mažiausiai 200 tūkstančių fizinių ir juridinių asmenų 150-yje valstybių.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi gegužės 15-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1567 m., praėjus vos trims mėnesiams po savo vyro lordo Darnlio (Darnley) nužudymo, vėl ištekėjo Škotijos karalienė Marija Stiuart.
1718 m. Londono advokatas Džeimsas Paklas (James Puckle) užpatentavo pirmąjį pasaulyje kulkosvaidį.
1800 m. Didžiosios Britanijos karalius Jurgis III liko gyvas po antrojo pasikėsinimo - teatre į jį šovė Džeimsas Hedfildas (James Hadfield).
1859 m. gimė prancūzų chemikas ir fizikas Pjeras Kiuri (Pierre Curie), su žmona Mari (Marie) tyrinėjęs magnetizmo ir radioaktyvumo reiškinius.
1890 m. gimė Ketrin En Porter (Katherine Anne Porter), parašiusi filosofinį alegorinį romaną "Kvailių laivas" ("Ship of Fools").
1918 m. JAV pradėjo veikti pirmasis pasaulyje oro paštas - JAV karo departamento lėktuvai pašto siuntas reguliariai pradėjo gabenti tarp Niujorko, Filadelfijos ir Vašingtono.
1930 m. gimė stiuardesių profesija - pirmoji stiuardesė Elen Čerč (Ellen Church) Ouklendo oro uoste (JAV Kalifornijos valstija) pasveikino 11 keleivių, įlipusių į "Boeing 80A" lėktuvą.
1932 m. gimė Rusijos politikos ir visuomenės veikėjas, Rusijos pramonininkų sąjungos prezidentas Arkadijus Volskis.
1934 m. po perversmo Latvijoje prezidentu tapo Karlis Ulmanis.
1937 m. gimė buvusi JAV valstybės sekretorė Madlena Olbrait (Madeleine Albright).
1940 m. JAV pradėta pardavinėti nailonines kojines.
1955 m., Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, JAV ir SSRS pasirašius Vienos sutartį, atkurta Austrijos nepriklausomybė.
1957 m. Didžioji Britanija Ramiajame vandenyne numetė pirmąją vandenilinę bombą.
1957 m. iš Baikonūro kosmodromo paleista pirmoji sovietinė tarpžemyninė balistinė raketa R-7.
1978 m. mirė ilgametis Australijos ministras pirmininkas Robertas Menzis (Robert Menzies). Australiją jis valdė 1939-1941 ir 1949-1966 metais.
1988 m. Maskva iš Afganistano pradėjo išvesti pirmuosius iš 115 tūkst. sovietų karių.
1989 m. Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas atvyko į Pekiną, kur dalyvavo pirmą kartą per 30 metų surengtame Kinijos-Sovietų Sąjungos viršūnių suvažiavime.
1990 m. Niujorke "Christie's" aukcione už 82,5 mln. JAV dolerių parduotas Vinsento van Gogo (Vincent Van Gogh) paveikslas "Daktaro Gašė portretas" - tuomet tai buvo didžiausia kada nors už paveikslą sumokėta kaina. 2012 m. gegužės 3 d. Edvardo Munko (Edward Munvh) paveikslas "Šauksmas" "Sotheby's" aukcione parduotas už 119,9 mln. JAV dolerių. Tai didžiausia suma, kada nors sumokėta už meno kūrinį aukcione.
1991 m. Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (Francois Mitterrand) pirmąja šalies ministre pirmininke paskyrė Editą Kreson (Edith Cresson).
1995 m. Kinija susprogdino bandomąjį branduolinį užtaisą, nors prieš kelias dienas buvo pasirašiusi dokumentą dėl branduolinio ginklo neplatinimo sutarties pratęsimo.
2001 m. Japonijoje paskelbta, kad aštuntaisiais santuokos metais pastojo Japonijos imperatoriaus sosto paveldėtojo žmona princesė Masako (Masako).
2002 m. buvęs Jugoslavijos armijos generolas Milė Mrkšičius (Mile Mrksic) ir buvęs Kroatijos sukilėlių vadovas Milanas Martičius (Milan Martic) atvyko į Hagą ir pasidavė tarptautiniam karo nusikaltimų tribunolui.
2003 m. kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs Ruandos informacijos ministras Elijezeras Nijitegeka (Eliezer Niyitegeka). Jungtinių Tautų tribunolas nuteisė jį už dalyvavimą 1994 metų genocide Ruandoje.
2010 m. 16-metė australė Džesika Vatson (Jessica Watson) tapo jauniausiu žmogumi, savarankiškai apiplaukusiu Žemės rutulį nesustojant ir be jokios pagalbos. 
2012 m. Fransua Olandas (Francois Hollande) buvo prisaikdintas 24-uoju Prancūzijos prezidentu.

A. Merkel partija laimėjo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės rinkimus

Vokietijos Krikščionių demokratų partija (CDU) itin svarbiais laikytuose regioninės valdžios rinkimuose įveikė pagrindinius varžovus - Socialdemokratų partiją (SPD), praneša naujienų agentūra AP ir BBC.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parlamento rinkimuose kanclerės A. Merkel vadovaujama CDU surinko 33 proc. balsų. Jos varžovai SPD sulaukė 31,2 proc. rinkėjų palaikymo.
Šie regiono valdžios rinkimai buvo laikomi išbandymu A. Merkel prieš rugsėjį vyksiančius šalies parlamento rinkimus.
Daugiausiai gyventojų turinčią Vokietijos žemę didžiąją pokario laikotarpio dalį valdė SPD. Šios partijos lyderis Martinas Šulcas (Martin Schulz) teigė, kad diena, kai jo vadovaujama partija čia pralaimėjo, buvusi sunki.
Tikėtina, kad valdantieji šios žemės parlamente po rinkimų gali pasikeisti. Kadenciją baigiančiame parlamente daugumą sudarė SPD ir Žaliųjų koalicija.
M. Šulcas dar prieš rinkimus spėjo, kad jei laimėtų Šiaurės Reine-Vestfalijoje, taptų naujuoju Vokietijos kancleriu. Tačiau pergalę pasiekė CDU ir tai turėtų suteikti postūmį A. Merkel, kuri siekia būti perrinkta kanclere jau ketvirtajai kadencijai.

"Microsoft" prezidentas: kenkėjiškos programos ataka - "neramus signalas" visam pasauliui

"Microsoft" prezidentas ir vyriausiasis teisininkas Bredas Smitas (Brad Smith) sekmadienį pareiškė, kad penktadienį 150-čiai šalių smogusi pasaulinė kibernetinė ataka turėtų būti vertinama kaip "neramus signalas" visam pasauliui, informuoja BBC.
B. Smito nuomone, iš šios kibernetinės atakos reikia išmokti pamokas, norint išvengti panašių incidentų ateityje.
"Microsoft" prezidento nuomone, visos šalys privalo "suformuoti kitokį požiūrį ir kibernetinėje erdvėje taikyti tokias pat griežtas taisykles kaip ir ginklams fiziniame pasaulyje". Be to, pareiškė jis, nuo atakos nukentėjusių šalių vyriausybės turi įvertinti gyventojams padarytą žalą.
Kiek anksčiau Europos Sąjungos (ES) policijos agentūros Europolo vadovas Robas Veinraitas (Rob Wainwright) paskelbė, kad gegužės 12 įvykdyta masinė kibernetinė ataka, kurios metu užšifruojami kompiuteriuose esantys duomenys ir už juos reikalaujama išpirkos, paveikė apie 200 000 fizinių ir juridinių asmenų bent 150 šalių. Pasak Europolo, kol kas sunku atsakyti, kas atsakingas dėl šios atakos ir dėl kokių motyvų ji buvo įvykdyta. Didžiausias iššūkis yra greitas kenkėjiškos programos "WannaCry'' plitimas, tačiau tuo pat metu pastebima, kad nedaugelis žmonių paklūsta reikalavimui išsipirkti savo duomenis, kaip reikalauja virusas. Europolas sekmadienį įspėjo, kad virusas gali paveikti dar daugiau vartotojų, kai jie pirmadienį įsijungs savo darbo kompiuterius.
Kibernetinė ataka prasidėjo penktadienį ir, manoma, yra didžiausia visų laikų išpirkos reikalaujanti ataka. Ji paveikė Didžiosios Britanijos ligoninių tinklą ir Vokietijos nacionalinius geležinkelius, taip pat ir kompiuterius visame pasaulyje, įskaitant Rusijoje, Ukrainoje, Brazilijoje, Ispanijoje, Indijoje ir JAV.
Informacinių technologijų specialistų teigimu, ši kibernetinė ataka pavyko, nes ne visi vartotojai savo kompiuteriuose buvo įdiegę "Microsoft Windows" saugumo atnaujinimus.

Atgal