VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

04.20. Naujausios žinios

Gyventojai sulaukia VMI priminimų pateikti deklaracijas dėl per didelio pasinaudoto NPD

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad gyventojams, privalėjusiems, tačiau dar nepateikusiems pajamų deklaracijų dėl per didelio pritaikyto metinio nepamokestinamojo pajamų dydžio (toliau - NPD), siunčia išankstinius priminimus. VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 277 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių deklaracijas iki šios dienos pateikė beveik pusė tai privalančių padaryti. 
Išankstiniai priminimai apie pareigą pateikti deklaraciją siunčiami Mano VMI sistemos naudotojams, likusieji gyventojai, kurie nesinaudoja Mano VMI, turėtų savarankiškai pasitikrinti, ar privalo deklaruoti pajamas. Iš viso deklaracijas dėl per didelio NPD dar turėtų pateikti apie 145 tūkst. gyventojų. Pažymėtina, kad tie gyventojai, kurie iki gegužės 2-osios nepateiks privalomų deklaracijų, negalės paremti ir savo pasirinktų organizacijų bei kitų paramos gavėjų - jų paramos prašymai nenagrinėjami. 
„NPD dydis tiesiogiai priklauso nuo gaunamo darbo užmokesčio dydžio, tačiau jei per metus gyventojas gavo ir kitų pajamų, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, tuomet metams pasibaigus NPD yra perskaičiuojamas. Paaiškėjus, jog pasinaudota didesniu nei priklauso NPD, gyventojas mokesčio skirtumą turi sumokėti į biudžetą. Tokie „nesutapimai" atsiranda, kai, pavyzdžiui, gyventojas dirba vienoje darbovietėje, kur jam pritaikomas priklausantis mėnesinis NPD, tačiau tais pačiais metais gyventojas gauna papildomų pajamų, jis įsidarbina dar kitoje darbovietėje arba apskaičiuojamas didesnis NPD, kai darbo užmokestis sumažėja dėl ligos. Todėl per metus darbovietėje jam apskaičiuojamas didesnis NPD, nei priklausantis metinis NPD", - paaiškina VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė ir primena, kad metinis NPD apskaičiuojamas pagal metines pajamas, didėjant pajamoms, NPD mažėja, todėl gyventojas, pasinaudojęs per dideliu NPD, privalo pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokestį. 
Pasitikrinti, ar mokestiniu laikotarpiu nebuvo pritaikytas per didelis metinis NPD ir dėl to neatsirado papildomai mokėtinas pajamų mokestis, galima pasinaudojus šiais metais VMI sukurta skaičiuokle http://www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle arba VMI elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) užbaigus pildyti preliminarią metinę pajamų deklaraciją. EDS pagalba, prisijungus per e. bankininkystę arba su VMI suteiktais slaptažodžiais, galima sužinoti tiek tikslią, biudžetui mokėtiną, tiek ir gyventojui grąžintiną sumą.
„Gyventojų, net ir gavusių vien tik su darbo santykiais susijusių pajamų, VMI kasmet prašo pasitikslinti, ar jiems neatsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir papildomai sumokėti pajamų mokestį vien dėl įmonėse (įstaigose) kalendoriniais metais taikyto NPD", - rekomenduoja S. Aliukonytė-Šnirienė akcentuodama, kad VMI tikslas - informuoti gyventojus apie jų pareigas ir padėti jiems laiku pateikti deklaracijas. Iš viso priminimų per Mano VMI sistemą šiomis dienomis sulauks 73 tūkst. gyventojų.

Prezidentė dalyvaus akcijoje "Darom"

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien  dalyvaus tradicinėje gamtos švarinimo akcijoje "Darom". Šalies vadovė kartu su Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro "Rastis" darbuotojais ir lankytojais sodins augalus Vasaros gatvėje esančiame centro parke. 
Lietuvoje nuo psichikos ir elgesio sutrikimų kasmet gydosi daugiau kaip 160 tūkst. žmonių, išaiškinama apie 9 tūkst. naujų susirgimo atvejų. Tai - du su puse karto daugiau nei ES vidurkis. Jiems reikalingas ne tik gydymas, bet ir pagalba po jo. Todėl, pasak Prezidentės, ši talka yra puiki veikla ir tokių žmonių reabilitacijai, ir bendruomenės ryšiams sustiprinti. 
Šiemet akcija "Darom" rengiama dešimtą kartą. Pernai joje dalyvavo 260 tūkst. pilietiškai nusiteikusių ir švaresnę Lietuvą norinčių matyti žmonių. Jie surinko 3 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad per devynerius veiklos metus akcijose dalyvavo 1 361 000 žmonių, buvo surinkta apie 38 tūkst. tonų atliekų.

Pasaulio banko ir TVF susitikimuose Vašingtone – dėmesys globalios ekonomikos perspektyvoms

Balandžio 20-22 dienomis finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė Vašingtone (JAV) dalyvauja Pasaulio banko (PB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdytojų pavasario susitikime, kur aptariami svarbiausi pasaulio ekonomikos vystymosi, TVF ir Pasaulio banko finansinių pajėgumų stiprinimo bei tolesnės veiklos ir strategijos klausimai.  

Vizito Vašingtone metu L. Maskaliovienė dalyvaus TVF organizuojamame Fiskalinės politikos forume, TVF ir PB Šiaurės-Baltijos šalių atstovų susitikimuose. Taip pat PB Plėtros komiteto ir TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdžiuose, kur bus aptariama globalios ekonomikos situacija ir perspektyvos, prekybos, globalizacijos ir technologinių inovacijų įtaka ekonominiam augimui ir siekiama įvertinti stiprų, atsparų ir subalansuotą pasaulio ekonomikos augimą skatinančius veiksnius.

„Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo veikla yra labai aktuali sprendžiant su pasaulio ekonomikos vystymusi susijusias problemas, todėl svarbu užtikrinti, kad tiek Pasaulio bankas, tiek Tarptautinis valiutos fondas būtų pajėgūs reaguoti į iškylančius globalius iššūkius“, - sakė finansų viceministrė L. Maskaliovienė.

Be to, Vašingtone L. Maskaliovienė susitiks su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) viceprezidentu Alainu Pillouxu, taip pat su Lietuvoje aktyviai veikiančios JAV įmonės „Thermo Fisher“ vadovais, su kuriais aptars verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybių plėtrą Lietuvoje, ir lietuvių bendruomenės Vašingtone atstovais.

Pirmasis ketvirtis valstybės biudžetui buvo dosnus pajamų

Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 3,4 proc. (63,7 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas – 2,1 proc. (31,2 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.

Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-kovo mėnesių pajamos – 1,9 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto – 1,5 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamų gauta atitinkamai 13,9 proc. (233,7 mln. eurų) ir 15,1 proc. (202 mln. eurų) daugiau.

Didžiausios įplaukos gautos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 857,6  mln. eurų, t.y., 2,1 proc. (17,8 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 11,9 proc. (91,4mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-kovą.  Viršplaninių pajamų gauta dėl didesnės nei pernai tuo pat metu PVM permokos bei išaugusių mažmeninės prekybos apimčių.

Už visas akcizines prekes per tris mėnesius gauta 343 mln. eurų – 3,1 proc. daugiau nei prognozuota. Akcizų surinkimui teigiamos įtakos turėjo spartesnis nei buvo prognozuota alkoholinių gėrimų pardavimų augimas prieš akcizo didėjimą nuo kovo 1 dienos.

Pelno mokesčio įplaukos sudarė 112,7 mln. eurų – 3,3 proc. mažiau nei planuota dėl sumažėjusios mokesčių mokėtojų, avansinį pelno mokestį deklaruojančių mokėti pagal numatomą pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio prievolės.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus pirmąjį ketvirtį sudarė 340,9 mln. eurų, ir buvo 5,8 proc. didesnės nei prognozuota. Tam įtakos turėjo mokėjimo termino kalendorinis veiksnys –didesni nei prognozuota mokėjimai  už 2016 m. gruodžio mėnesį (kurio paskutinė diena sutapo su savaitgaliu) persikėlė į 2017 m. sausio mėnesį, taip pat sparčiau nei prognozuota augantis darbo užmokesčio fondas. (Atsižvelgiant į 2017 m. kovo mėnesį atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2017 m. prognozuojamas 7,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimas, kai tuo tarpu 2016 m. rudenį, rengiant 2017 m. biudžeto rodiklius, darbo užmokesčio fondo augimo prognozė 2017 m. sudarė  7 proc.)

Patvirtintos 2017 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 6,386 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,487 mlrd. eurų.

VMI prašo gyventojų deklaracijose neužmiršti nurodyti ir užsienyje gautų pajamų bei informuoti apie elektronines sąskaitas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuolatiniams Lietuvos gyventojams primena nepamiršti deklaruoti užsienio bankuose esančių sąskaitų bei e. sąskaitų. Apie užsienyje turimas sąskaitas gyventojai turi pranešti iki šių metų gegužės 1 d. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai taip pat turėtų nepamiršti deklaruoti ir užsienyje gautų pajamų bei turimo turto. 
„VMI atkreipia dėmesį, kad ši tvarka galioja tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, ne emigrantams, kurių pajamų apmokestinimu rūpinasi valstybės, kuriose jie gyvena ir dirba", - sako VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad teisingai pateikdami reikiamą informaciją, mokesčių mokėtojai taupo savo sumokėtus mokesčius - nebereikia naudoti valstybės lėšų, siunčiant įvairius laiškus ir priminimus. 
Praėjusiais metais užsienyje gautas pajamas deklaravo apie 43 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų, deklaruota pajamų suma viršija 787 mln. eurų. Daugiausia nuolatinių Lietuvos gyventojų deklaravo pajamas gautas Norvegijoje (11,4 tūkst.), Didžiojoje Britanijoje (7 tūkst.), Švedijoje (3,6 tūkst.). Didžiausia pajamų suma - 291 mln. eurų gauta Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje -121 mln. ir Vokietijoje - 44 mln. eurų. Pajamų Lietuvos gyventojai gauna ir egzotiškose šalyse: Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kinijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Meksikoje, Singapūre, Japonijoje.
VMI pažymi, kad visuomenei suprantant, jog vyksta informacijos apie gautas pajamas mainai tarp įvairių šalių mokesčių administratorių, daugelis gyventojų tinkamai ir laiku deklaruoja pajamas, gautas užsienyje. Nuo šių metų rudens informaciją apie užsienyje turimas sąskaitas ir gautas pajamas VMI pirmą kartą gaus iš 50 valstybių.
„Tikimės, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, žinodami, kad jų užsienyje gautų pajamų duomenys šį rudenį pasieks VMI, atidžiau pildys deklaracijas, informuos apie atidarytas bei uždarytas sąskaitas bei patys pateiks informaciją apie gautas pajamas užsienio šalyse. Manome, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų jau dabar tiksliai įvykdys mokestines prievoles ir VMI neturės vėliau raginti jų tikslinti deklaracijas", - sako S. Aliukonytė-Šnirienė.
VMI primena, kad deklaruoti pajamas, gautas užsienyje, turėtų tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai (ne emigrantai) gavę: su darbo santykiais susijusių ar individualios veiklos pajamų, dividendų, honorarų, autorinių atlyginimų, nekilnojamo turto pardavimo ir sporto arba atlikėjų veiklos pajamų, gyvybės draudimo išmokų, pajamų iš nuomos ir kt. Pajamų deklaraciją ir pranešimą apie užsienio valstybėse atidarytas ir uždarytas sąskaitas patogiausia pateikti naudojantis Elektroninio deklaravimo sistema (http://deklaravimas.vmi.lt). Deklaracijas taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį VMI aptarnavimo padalinį.
Pateikti informaciją apie 2015 ir 2016 metais atidarytas elektronines sąskaitas ar sąskaitas užsienio bankuose turi tik tie nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių sąskaitų apyvarta (vienos sąskaitos) per metus viršijo 15 tūkst. eurų - daugeliui asmenų, kurie turimas sąskaitas naudoja tik smulkiems pirkiniams iš užsienio (pavyzdžiui, kosmetikai, telefonų aksesuarams ir t.t.) apmokėti arba sąskaitas yra tiesiog pamiršę ir jų nenaudoja, nerimauti neverta. Tokia apyvartos riba atitinka beveik 24 vidutinius darbo užmokesčius. Pažymėtina ir tai, kad informacijos apie įvairių lojalumo programų sąskaitas, parduotuvių, degalinių korteles, paskyras, kurios yra naudojamos tik žaidimams ir/arba azartiniams lošimams žaisti elektroninėje erdvėje, Mokesčių inspekcijai teikti nereikia.

JAV: ieškoma "WikiLeaks" informatorių Centrinėje žvalgybos valdyboje

JAV pareigūnai pradėjo ieškoti "WikiLeaks" informatorių Centrinėje žvalgybos valdyboje, praneša televizijos kanalas CBS.
Remdamasis savo šaltiniais, susipažinusiais su situacija, televizijos kanalas teigia, kad "vyksta išdaviko Centrinėje žvalgybos valdyboje medžioklė". Pasak jo, CŽV ir FTB "kartu tiria vieną didžiausių saugumo pažeidimų CŽV istorijoje, kai buvo nutekinti tūkstančiai itin slaptų dokumentų, kuriuose kalbama apie priemones, naudojamas įsiskverbiant į išmaniuosius telefonus, televizorius ir kompiuterių sistemas".
Kaip pažymima, medžioklės objektas yra arba CŽV darbuotojas, arba rangovas, turėjęs fizinę prieigą prie medžiagos. CŽV neatskleidžia, kada ir kaip buvo pagrobta slapta informacija.
Pabrėžiama, kad dauguma dokumentų buvo saugomi itin slaptame CŽV skyriuje, bet prieigą prie jų turėjo šimtai žmonių. "Tyrėjai susipažįsta su pavardžių sąrašu", - sakoma pranešime.
"WikiLeaks" tinklalapis pirmąją CŽV dokumentų paketo dalį paskelbė kovo 7 d.

Venesuela vėl pratęsė populiariausios šalies kupiūros apyvartos trukmę

Nuo praėjusių metų gruodžio iš apyvartos išimamos 100 bolivarų nominalo kupiūros trukmė Venesueloje pratęsiama jau šeštą kartą, informuoja "Ria Novosti".
"Prezidentas Nikolas Maduras (Nicolas Maduro) pratęsė 100 bolivarų kupiūros apyvartos trukmę iki gegužės 20 dienos", - trečiadienį savo "Twitter" paskyroje parašė šalies viceprezidentas Tarekas El-Aisamis (Tareck El Aissami).
2016 m. gruodžio viduryje N. Maduras paskelbė, kad per 72 valandas nutraukiama 100 bolivarų kupiūros apyvarta, - šio nominalo kupiūra "juodojoje rinkoje" tuomet prilygo vos 2,5 JAV cento. Tačiau vėliau banknoto apyvarta buvo pratęsta iki sausio 2 d., sausio 20 d., vasario 20 d., kovo 20 d. ir balandžio 20 d. Pasak N. Maduro, išimti iš apyvartos 100 bolivarų kupiūrą buvo nuspręsta dėl Vašingtono finansuojamo sąmokslo, nukreipto prieš sunkumų kamuojamą jo šalies ekonomiką. Venesuelos prezidentas tvirtino, kad šalies tyrėjai išsiaiškino, jog Kolumbijoje ir Brazilijoje veikiančios tarptautinės mafijos yra užslėpusios milijardus bolivarų, daugiausia - 100 bolivarų kupiūromis.
Kiek anksčiau Venesuelos centrinis bankas paskelbė į apyvartą išleidžiantis šešis naujus didesnio nominalo banknotus - nuo 500 iki 20 000 bolivarų.

VRM siūlo reikšmingų pokyčių valstybės tarnyboje

Vidaus reikalų ministerijos siūlomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos turėtų pakloti pamatą valstybės tarnybos pertvarkai. Nors įstatymu mažinamos kai kurios tarnautojų socialinės garantijos, atsiranda galimybė lanksčiau reguliuoti jų darbo užmokestį. 
Kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas siūloma gretinti prie naujai parengto Darbo kodekso: tarnautojų atostogos taip pat būtų skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžiai būtų panašūs į privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų. Politinio pasitikėjimo tarnautojai galėtų pretenduoti į kompensacijas tik jei išdirbtų ne trumpiau nei pusę jį pasirinkusio politiko kadencijos. 
Siūloma spręsti ir įspėjimo terminų klausimą - terminai taptų lankstesni. Įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti prievolės siūlyti tarnautojams kitas pareigas, jei jų pareigybė yra naikinama. 
„Dabar galiojanti nuostata iki šiol leidžia kai kuriems asmenims išnaudoti palankią sistemą, aplaidžiai dirbti, tačiau jų atleisti iš esmės beveik nėra jokių galimybių", - aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 
Siekiant panaikinti išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, siūloma atsisakyti nuostatų, kad valstybės tarnautojus išskirtinai moko tik Lietuvos viešojo administravimo institutas.
Norint suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. 
Mažėjant kai kurioms socialinėms garantijoms ir didėjant valstybės tarnautojų asmeninei atsakomybei, numatoma galimybė didinti tarnautojų atlyginimus. Tam, kad valstybės tarnyba liktų patraukli ir lanksti, siūloma didinti galimų priemokų dydį prie atlyginimo iki 100 proc. 
„Galimybė lanksčiai žiūrėti į darbo užmokestį padėtų į valstybės tarnybą pritraukti talentus, išlaikyti gerai dirbančius specialistus, kad šie nepasirinktų karjeros versle, galinčiame pasiūlyti didesnį atlygį", - tikina E. Misiūnas. 

V. Vasiliauskas: pasaulio ir Lietuvos ūkio plėtra spartėja, tačiau dėl pajamų nelygybės augimo poveikį pajus ne visi gyventojai

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti augančią pajamų nelygybę. Išskirtinis dėmesys nelygybės problemai skiriamas ir TVF susitikimų išvakarėse paskelbtoje naujausioje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje.
"Didėjanti pajamų ir galimybių nelygybė - tai problema, itin aktuali ir mums. Nors pagrįstai džiaugiamės, kad ekonomika atsigavo ir auga, tačiau atotrūkis tarp turtingiausių ir mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių tebėra nepateisinamai didelis, todėl žmonės nevienodai jaučia ūkio augimą, ne visų gyvenimas gerėja", - sakė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad nepagrįstas pajamų atotrūkis sukelia skausmingas socialines pasekmes, kurios gali būti ilgalaikės, todėl formuojant ir įgyvendinant šiuolaikinę mokesčių bei socialinę politiką būtina kryptingai orientuotis būtent į atskirties mažinimą. 
TVF ekspertai atkreipia dėmesį į ryšį tarp didėjančios nelygybės šalių viduje ir plintančių protekcionizmo nuotaikų. 
"Išsivysčiusiose šalyse kylančios protekcionizmo nuotaikos kelia didžiausią nerimą, nes būtent globalumas prisidėjo prie ekonomikos augimo ir skurdo mažėjimo pasaulyje. TVF turėtų ir toliau remti globaliosios ekonomikos idėjas, taip sutelkdamas pasaulio valstybių pastangas neatidėliojant spręsti tvaraus augimo problemą, ir paremti šias pastangas aktualia analitine medžiaga bei ekspertų vertinimais", - teigė V. Vasiliauskas, atvykęs į TVF sutikimus Vašingtone. 
Vertindamas pasaulio ekonomikos perspektyvas, TVF nurodo, kad ekonomika šiais metais augs sparčiau nei pernai - tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Tačiau TVF pabrėžia, kad tam tikros struktūrinės problemos - nepalankios demografijos tendencijos, lėtėjantis našumo augimas išsivysčiusiose šalyse - ir toliau trukdo ekonomikos augimui spartėti. 
Palyginti su TVF rudens prognozėmis, Lietuvos ekonomikos augimo prognozė šiek tiek sumažinta - iki 2,8 proc. (buvo 3 proc.), bet TVF vis dar tikisi, kad mūsų ūkis šiais metais paaugs sparčiau nei pernai. TVF taip pat tikisi, kad nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau pamažu mažės.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas yra TVF valdančiosios valdybos narys. Vizito Vašingtone metu jis dalyvaus TVF Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdžiuose, Šiaurės ir Baltijos šalių bei konsultacinės grupės "G30" susitikimuose. Taip pat numatyti susitikimai su TVF Europos departamento vadovu Poulu M. Tomsenu (Poul M. Thomsen), TVF misijų Rusijoje, Baltarusijoje, JAV bei euro zonoje vadovais. Numatoma susitikti ir su apie savo atsistatydinimą pranešusia Ukrainos centrinio banko vadove Valerija O. Gontareva. Pastaruosius trejus metus ji reikšmingai prisidėjo prie Ukrainos finansų sistemos patikimumo atkūrimo.

Tolerancijos centre bus rodomas filmas apie Holokaustą išgyvenusias moteris

Ketvirtadienį Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre rodomas filmas "Septynios šviesos" ir vyks susitikimas su jo autore čekų režisiere Olga Sommerova. 
Filmas bus rodomas čekų kalba su angliškais ir lietuviškais subtitrais. Po jo peržiūros vyks diskusija, kurioje dalyvaus režisierė O. Sommerova ir prof. Irena Veisaitė. 
Šešios žydės moterys, kurių nepalaužė karas, gyvenimas gete, koncentracijos stovyklos ir mirties maršai. Moterys, kurių vidinė stiprybė buvo galingesnė nei nacių karo mašina. Tai - Lietuvoje pirmą kartą rodomo dokumentinio filmo "Septynios šviesos" herojės. 
"Septynios šviesos" (2008 m.) - jaudinanti dokumentika, nušviečianti vieną tamsiausių žmonijos istorijos puslapių - Holokaustą ir jį išgyvenusių moterų istorijas. Nepaisant Antrojo pasaulinio karo metais patirtų baisumų ir prarastų artimųjų, filmo veikėjos įkvepia savo dvasios stiprybe, o jų istorijos liudija tiek apie dvasinį, tiek apie fizinį pasipriešinimą - keturios iš šešių moterų už savo gyvybę ir orumą kovojo koncentracijos stovyklose, dar dvi dalyvavo karo veiksmuose ir antinacistinėje rezistencijoje.
Filmą pristatys jo kūrėja O. Sommerova - garsi Čekijos dokumentinių filmų režisierė, tarptautinių filmų festivalių vertinimo komisijų narė, rašytoja ir pedagogė, baigusi kino ir televizijos studijas Prahos menų akademijoje, vėliau dėsčiusi ir vadovavusi akademijos Dokumentinių filmų katedrai. 
O. Sommerovos dokumentika, kurioje gvildenamos socialinės, žmonių tarpusavio santykių ir moters vaidmens visuomenėje temos, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir apdovanojimų. 
Režisierei nesvetimas feminizmas - ji yra sukūrusi filmą "Apie ką svajoja moterys" ir išleidusi tris to paties pavadinimo knygas bei knygą "Apie ką svajoja vyrai".

Smarkiai didėja į Italiją atvykstančių pabėgėlių skaičius

Smarkiai didėja Viduržemio jūra į Italiją atvykstančių pabėgėlių skaičius. Nuo metų pradžios šalyje išsilaipino 35 244 migrantai, ir tai yra 39,3 proc. daugiau nei per tą patį 2016 metų laikotarpį, trečiadienį Romoje pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Dauguma šiais metais atvykusių pabėgėlių yra iš Bangladešo, Nigerijos ir Gvinėjos. Tarp Viduržemio jūroje išgelbėtų ir į Italiją atgabentų pabėgėlių 3 557 buvo nepilnamečiai be palydos.
Italija šiuo metu rūpinasi iš viso 177 505 pabėgėliais. Dauguma jų apgyvendinti Lombardijoje, taip pat Kampanijoje ir Lacijuje. 
Pabėgėlių, kurie iš Šiaurės Afrikos pakrantės atvyksta į Italiją, skaičius naują kulminaciją pasiekė jau 2016 metais. Tada jų būta 181 000, 2015-aisiais - 170 000. Šiais metais Italija tikisi naujo rekordo. Vien tik Velykų savaitgalį Italijos krantus pasiekė 8 500 migrantų.

Pašto ženklai su M. Gandžio atvaizdu parduoti už beveik 600 tūkst. dolerių

Keturių pašto ženklų, ant kurių pavaizduotas Mahatma Gandis (Mahatma Gandhi), rinkinys parduotas už 598 tūkst. JAV dolerių, praneša BBC.
Iš viso šių 1948 metais išleistų pašto ženklų yra likę vos 13. 
Tarpininkas Stenlis Gibonsas (Stanley Gibbons) teigia, kad keturių ženklų rinkinys buvo parduotas kolekcininkui iš Australijos. Be to, tai yra didžiausia kada nors už indiškus pašto ženklus sumokėta suma.
Nepaisant to, M. Gandžio pašto ženklų kaina yra stipriai mažesnė už rekordą. Didžiausia suma, sumokėta už pašto ženklą, yra 9,5 mln. dolerių.
S. Gibonsas dar pernai klientui Urugvajuje už maždaug 200 tūkst. dolerių pardavė analogišką pašto ženklą su M. Gandžio portretu.

Vyriausybė pritarė Šimtmečio minėjimo programai

Ministrų Kabinetas patvirtino naujos redakcijos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, kurioje atsisakyta infrastruktūrinių projektų, tačiau numatyti renginiai ir akcijos visuomenei telkti.
"Mes pabandėme pakeisti tą principą, kad visi kasdieniniai darbai, kuriuos buvo numatyta daryti Lietuvoje, staiga tapo susieti su šimtmečiu. Manau, kad tai buvo dirbtina ir neefektyvu. Galbūt idėjų mažiau, bet darbai realūs, ir tikrai turėtų Lietuvoje gyvenantys žmonės suprasti ir pajausti, kas yra šventė, kokį signalą mes paleidžiame užsienio valstybėms ir kaip mes išlaikome ryšį ir švenčiame su tautiečiais, gyvenančiais užsienyje", - sakė Premjeras Saulius Skvernelis.
Pasak Premjero, šių metų biudžetas dėl šimtmečio minėjimo nebebus peržiūrėtas, o dėl kitų metų bus sprendžiama diskusijų dėl kitų metų biudžeto metu.
Minint Valstybės atkūrimo šimtmetį numatoma sutelkti Lietuvos žmones švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo valstybe, būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais, taip pat didinti Lietuvos žinomumą užsienyje, teigiama Vyriausybės pranešime.
Didžiausią dėmesį nuspręsta skirti visuomenę suburiančioms masinėms iniciatyvoms, stiprinančioms pasididžiavimą Lietuva - Vasario 16-ajai skirti renginiai, Liepos 6-osios iniciatyva "Tautiška giesmė" aplink pasaulį", Dainų šventė, ir tęstinėms visuotinėms kampanijoms.
Planuojama, kad oficialus Šimtmečio šventės startas įvyks liepos 6 d. pakvietus Lietuvos žmones giedoti Tautišką giesmę ant šimto šalies piliakalnių. 
Tikimasi, kad įgyvendinus atnaujintą programą padidės Vasario 16-osios, kaip reikšmingos Lietuvos žmonėms datos, svarba, bus užtikrintas Lietuvos žmonių įsitraukimas į jos šventimą, visuomenė bus tinkamai supažindinta su šimtmečiu ir jo pasiekimais, padidės Lietuvos žmonių dalyvavimas socialinėse ir pilietinėse veiklose, taip pat Lietuvos žinomumas užsienyje.

"Eurostat": kovą metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,2 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų kovą euro zonoje buvo užfiksuota 1,5 proc. metinė infliacija, o vasarį - 2,0 proc. metinė infliacija. 2016 m. kovą euro zonoje buvo užfiksuota nulinė infliacija.
Visoje ES metinė infliacija šių metų kovą siekė 1,6 proc., o 2017 m. vasarį - 2,0 proc. 2016 m. kovą visoje ES buvo užfiksuota nulinė infliacija.
Tuo tarpu Lietuvoje šių metų kovą buvo užfiksuota 3,2 proc. metinė infliacija. Mėnesinė infliacija siekė 1,1 proc.

Šių metų trečiąjį mėnesį žemiausia metinė infliacija buvo užfiksuota Rumunijoje (0,4 proc.), Airijoje ir Nyderlanduose (po 0,6 proc.). Aukščiausia metinė infliacija fiksuota Latvijoje (3,3 proc.), Lietuvoje (3,2 proc.) ir Estijoje (3,0 proc.).
Palyginti su 2017-ųjų vasariu, metinė infliacija sumažėjo septyniolikoje ES šalių, liko stabilios šešiose, o išaugo penkiose valstybėse.
Didžiausią įtaką metiniam kainų augimui euro zonoje turėjo pakilusios transporto degalų kainos (0,48 proc. punkto), pabrangęs mazutas (0,11 p.p.) ir daržovės (0,08 proc.). Labiausiai vartojimo kainas euro zonoje smukdė atpigusios telekomunikacijų paslaugos ir atostogų paketai (po -0,09 proc.) ir drabužiai (-0,05 proc. punkto).

Atgal