VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

04.18. Naujausios žinios

Vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys galimo pensijų apmokestinimo

Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad Vyriausybės planuose nėra numatyta galimo pensijų apmokestinimo, apie ką buvo užsiminęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
"Matyt, tai yra ministro pasvarstymas dalyvaujant pokalbyje su žiniasklaida. Vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys tokio klausimo dėl galimo pensijų apmokestinimo", - sakė S. Skvernelis antradienį interviu LRT radijui.
L. Kukuraitis internetinio portalo "Delfi" konferencijoje užsiminė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuri jokių pensijų neapmokestina gyventojų pajamų mokesčiu.

Premjeras S. Skvernelis pateiks Seimui Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą

Antradienį Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ketina pateikti Seimui jo vadovaujamos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą.
Joje pateikiamas padėties įvertinimas septynioliktajai Vyriausybei pradėjus darbą 2016 m. pabaigoje, o ne atsiskaitoma už praėjusios Vyriausybės veiklos rezultatus. 
Vertinimas pateikiamas remiantis Septynioliktosios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytais rezultato rodikliais. Ataskaitoje rodomos rodiklių reikšmių kitimo tendencijos, Lietuvos padėtis lyginama su Europos Sąjungos (ES) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalimis. Ataskaitos priede pateikiama Nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaita.
Kaip pažymima ataskaitoje, Lietuvos ekonomika auga kelerius metus iš eilės - didėja bendrasis vidaus produktas (BVP), mažėja nedarbas, didėja gyventojų pajamos. „Po reikšmingo ekonomikos augimo sulėtėjimo 2015 m. Lietuvos ekonomikos plėtra palengva spartėja. 2016 m. BVP augo daugiau nei 2015 m. ir siekė 2,2 procento (2015 m. BVP augo 1,8 procento). Nepaisant neigiamų išorės aplinkos veiksnių (vangaus euro zonos atsigavimo, Rusijos embargo, Rusijos ekonominio nuosmukio), Lietuvai pavyko išlaikyti stabilų ekonomikos augimą", - teigiama dokumente. 
Vyriausybė prognozuoja, kad 2017 m. šalies ekonomika turėtų augti dar sparčiau. Skirtingų institucijų vertinimu, 2017 m. šalies BVP padidės 2,4-3 procentais. „Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, prasideda ekonomikos vidutinio augimo laikotarpis", - sakoma ataskaitoje. 
Joje teigiama, kad Lietuvos demografinė situacija ir toliau labai sudėtinga - nuolat mažėja šalies gyventojų. Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 m. iki 2,8 mln. 2016 metais. Lietuvoje 2015 m. bendras gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai iš visų ES valstybių narių.
Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad 2016 m. iš Lietuvos emigravo 50 333 gyventojai, 5 800 daugiau nei 2015 m. (44 533), 13 712 daugiau nei 2014 m. (36 621). Emigracijos mastas 2016 m. beveik susilygino su buvusiu ekonominės krizės laikotarpiu (2011 m. iš Lietuvos emigravo 53 863 gyventojai). Pagal emigrantų srautus Jungtinė Karalystė buvo pirmoji pasirinkusiųjų emigruoti kryptis. Į šią šalį praėjusiais metais emigravo beveik pusė (46,2 procento) visų emigrantų. „Mažėjant darbingų žmonių skaičiui ir senstant visuomenei, ateityje Lietuva gali susidurti su sunkumais finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą ir švietimą", - sakoma dokumente. 
Kaip numato Seimo statutas, kiekvienais metais Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. 
Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu.
Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.
Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai, rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai.
Pernai tuometinis Premjeras Algirdas Butkevičius Vyriausybės veiklos ataskaitą Seimui pateikė balandžio 21 d.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva balandžio 18-ąją:
1882 m. Ilgalaukiuose, Rokiškio apskrityje, gimė Juozas Tūbelis, be pertraukos vadovavęs trims Ministrų Kabinetams 1929-1938 m. Mirė 1939 m.
1906 m. Rimiškiuose, Panevėžio apskrityje, gimė prozininkas Jonas Šukys. Mirė 1987 m.
1990 m. Maskva paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą.
1995 m. Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymą.
1997 m. Jūrų karinėms pajėgoms Klaipėdoje perduoti Danijos firmos "Terma" radarai, vėliau įmontuoti karinių jūrų pajėgų fregatose "Aukštaitis" ir "Žemaitis".
2003 m. kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus sutiko tapti UNESCO Geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei.
2008 m. Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė dekretą apdovanoti ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju kryžiumi verslininką, visuomenės veikėją, filantropą, mecenatą Juozą Kazicką.
2008 m. įamžinant žinomos dailininkės, Mažosios Lietuvos dvasios puoselėtojos Evos Labutytės (1938-2003) atminimą, Plikiuose atidengta memorialinė lenta, papuošusi Plikių pagrindinę mokyklą, kurioje 1946-1953 m. mokėsi būsimoji dailininkė.
2009 m. eidamas 74-uosius metus mirė ilgametis televizijos režisierius ir aktorius Bronius Talačka, 40 metų dirbęs Lietuvos radijuje ir televizijoje.
2010 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Krokuvoje dalyvavo balandžio 10 dieną Smolenske lėktuvo katastrofoje tragiškai žuvusių Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) ir jo žmonos, pirmosios šalies ponios Marijos Kačynskos (Maria Kaczynska) laidotuvėse.
2013 m. savo namuose rastas negyvas aktorius, laidų vedėjas, humoristas Vytautas Šapranauskas. Balandžio 19-ąją jam būtų suėję 55 metai.

Seimui bus pateiktos nepalankios M. Basčiui NSGK išvados

Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) antradienį ketina pateikti Seimui savo išvadas, kuriose teigiama, kad Seimo narys Mindaugas Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su "Rosatom" ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. 
Išvadas parlamentui pristatys NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. 
Praėjusią savaitę joms pritarta 8 komiteto nariams balsavus "už", prieš buvo tik socialdemokratas Juozas Olekas. 
NSGK įregistruotame nutarimo projekte Seimui siūloma išvadoms pritarti. 
NSGK nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos "Rosatom", Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.
NSGK konstatuoja, kad artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
NSGK išvadose pažymi, kad M. Bastys savo veiksmais galėjo padaryti žalos savo valstybei: "Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas "Rosatom" ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei".
Seimo NSGK nesiėmė pateikti nuomonės dėl apkaltos M. Basčiui todėl, kad Seimo statutas nesuteikia jam tokių įgaliojimų. Apkaltos klausimą Seimas yra pavedęs spręsti specialiai apkaltos komisijai, kuri šiuo metu yra sustabdžiusi savo darbą. Po NSGK išvadų ši komisija žada atnaujinti savo veiklą. 
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nesuteikė M. Basčiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma "Visiškai slaptai", dėl nuolatinių ir niekur viešai nedeklaruotų jo ryšių su Rusijos Federacijos verslo ir valstybinių įmonių atstovais bei fiziniais asmenimis.
Viešai skelbtame VSD rašte pažymima, kad parlamentaras M. Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijos "Rosatom" atstovu laikomu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, taip pat - buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. 
Šių metų kovo 16 d. Seimas savo nutarimu pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą. Seimas NSGK suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Prezidentūra: nėra būtinybės mažinti Seimo narių skaičiaus

Būtinybės mažinti Seimo narių skaičiaus nėra, ir niekas negali garantuoti, kad sumažinus parlamentą jis dirbs efektyviau, sako Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
Prezidentūros atstovo teigimu, institucijos darbo kokybę lemia ne Seimo narių skaičius, o apie parlamentarų mažinimą galima kalbėti nebent simboliniame viešojo sektoriaus optimizavimo kontekste.
"Vargu ar kas nors galėtų garantuoti, kad, sumažinus Seimo narių skaičių, bus išrinkti geresni politikai", - "Žinių radijui" antradienį kalbėjo M. Lingė.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Seimo narių skaičiaus mažinimui nuo 141 iki 101, tačiau parlamentarų projektą nagrinėjusi Teisingumo ministerija pažymėjo, kad, nepaisant sumažėjusio gyventojų skaičiaus Lietuvoje, į užsienį išvykę piliečiai taip pat turi teisę balsuoti, todėl rinkėjų skaičius nuo 1990-ųjų pasikeitė nežymiai.

Prezidentūra: "Brexit" naudojimas dvigubos pilietybės kontekste yra spekuliacija

Norintys įteisinti dvigubą pilietybę be piliečių referendumo spekuliuoja Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš ES, o Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dar iki bandymo tokį įstatymą priimti, sako Prezidentės vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
Anot Prezidentūros atstovo, bandant dvigubą pilietybę įteisinti paprasta įstatymų priėmimo procedūra, kuriamas precedentas, kai sudėtingais ar nepatogiais klausimais einama paprasčiausiu keliu. Pasak M. Lingės, teiginys, kad dėl "Brexit" Lietuva gali netekti tūkstančių piliečių, yra spekuliatyvus, nes Jungtinės Karalystės Premjerė Teresa Mei (Theresa May) yra sakiusi, kad ir po pasitraukimo nuolatinio gyventojo statusas bus išlaikytas.
"Tai yra daugiau argumentas (tų), kurie nori pasinaudoti kontekstu, - teigė M. Lingė. - Mes manome, kad nėra teisinga manipuliuoti tais žmonėmis, tų žmonių situacija. Juo labiau, kad ir Premjerė yra aiškiai pasisakiusi, kad tikrai ta mūsų žmonių situacija nesikeis ir nuolatinio gyventojo statusas bus išlaikomas ir pilietybės tikrai nebus reikalaujama".
Praėjusią savaitę Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadą, kad siūlymas leisti įstatymu dvigubą pilietybę išlaikyti asmenims, kurie yra ES ar NATO valstybių piliečiais, prieštarautų Konstitucijai. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė gali būti suteikia tik išimtiniais atvejais ir šią nuostatą galima pakeisti tik pakeitus Konstituciją ir surengus piliečių referendumą.
Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad neišsprendus dvigubos pilietybės klausimo Lietuva gali netekti emigravusių piliečių, o vienintelė reali galimybė tokiam referendumui galėtų būti tik 2019 m. Prezidento rinkimai.

Vidaus sandoriams - Prezidentės veto

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų, Komunalinio sektoriaus pirkimų ir lydinčiųjų įstatymų pataisas. 
Seimo priimtos įstatymo pataisos draudžia sudaryti vidaus sandorius valstybės valdomoms įmonėms, tačiau palieka šią galimybę savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams bei palieka atvirą landą korupcijai savivaldoje. 
Su prašymu vetuoti šias įstatymų pataisas į Prezidentę kreipėsi grupė Seimo narių, Laisvosios rinkos institutas, Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų, Projektavimų įmonių asociacijos. 
Pasak Prezidentės, korupcijai naikinti būtina telkti vieningas pajėgas, o ne daryti nuolaidas, išimtis ir privilegijas. Todėl vidaus sandorius savivaldoje palikęs Seimas sukūrė terpę korupcijai, neskaidriam valstybės lėšų naudojimui ir nepotizmui savivaldoje klestėti. 
Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės nuomone, vidaus sandoriai sudaro prielaidas piktnaudžiavimui, korupcijai, neracionaliam ir neskaidriam valstybės lėšų panaudojimui ir neužtikrina Lietuvos žmonėms geriausios kokybės paslaugos už mažiausią kainą. 
Per pastaruosius penkerius metus savivaldybės vidaus sandoriams išleido beveik 400 mln. eurų. Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo duomenimis, vidaus sandoriai perkamos atliekų tvarkymo paslaugos kainą gali išauginti net iki 100 procentų, o už tai turi sumokėti gyventojai. 
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucija įpareigoja savivaldybes savo veikloje paisyti sąžiningos konkurencijos, todėl viešųjų paslaugų teikėjas privalo būti atrinktas konkurso būdu. Savivaldybės pralaimi ginčus administraciniuose teismuose, jeigu vidaus sandoriai yra organizuojami be konkurso. 
Siekiant savivaldybėms palengvinti viešųjų pirkimų vykdymo procesą, Viešųjų pirkimų tarnyba artimiausiu metu ketina rengti daugiau mokymų savivaldybėms, taip pat parengti naujai priimtų įstatymų komentarus ir metodines rekomendacijas. 
Prezidentė teikia Seimui įstatymo pataisas, kuriomis siūlo atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėms, sakoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Mėgėjų teatrai kviečia į festivalį "Kauno rampa 2017"

Antradienio vakarą Kauno kultūros centre "Tautos namai" teatro trupės "Teatronas" bei Kazio Binkio teatro jaunimo trupės šiuolaikinio cirko ir teatrinių etiudų programa pradedamas tradicinis mėgėjų teatrų festivalis "Kauno rampa 2017" - jau 45-asis. 
Festivalis tęsis visą savaitę, ir pirmąjį jo vakarą kauniečiams dar bus parodyta Kazio Binkio teatro komedija pagal Moljerą "Tartiufas" (teatro vadovas ir režisierius - Rimantas Štaras, dailininkė - Rimutė Skučienė).
Trečiadienį "Kauno rampos" programą pradės Neįgaliųjų Naujojo teatro spektaklis-misterija "Alter Ego" (režisierė - Šviesa Šulc, scenos judesys - Virgis Bortkevičius). Vakare programą tęs Voškonių kultūros centro suaugusiųjų teatro "Siena" spektaklis pagal Pavelą Kočetkovą "Pamoka našlėms" (režisierė - Hana Šumilaitė).
Ketvirtadienį priešpiet vaikams numatytas teatralizuotas susitikimas su aktoriumi Sigučiu Jačėnu "Pasakos su karūnomis" bei Kazio Binkio teatro spektaklis "Abra kadabra ir kūtvėlos" (Otfrydo Proislerio (Otfried Preusler) knygos "Raganiukė" motyvais). Pastarasis spektaklis pritaikytas ir kurtiesiems. O vakare numatyta premjera - to paties teatro jaunimo trupė vaidins komediją pagal Noelį Kuardą "Neįtikėtinas seansas arba nerimstanti dvasia". Šių dviejų spektaklių režisierė - Nida Vita Žilinskienė, dailininkė - Rasa Puišienė.
Penktadienio "Kultūros rampos 2017" programą parengė Kalvarijos kultūros centro teatras "Titnagas" - vakare "Tautos namų" scenoje jis suvaidins komediją pagal Stasį Ylą "Aš nenoriu Jurgio" (režisierius - Kęstutis Krasnickas).
Šeštadienio popietę festivalio uždarymui bus parodytas Anykščių kultūros centro teatro spektaklis pagal K. Ostrausko dramą "Čičinskas" (režisierius - Juozas Budziliauskas). 
"Tautos namuose" festivalio metu veiks dvi parodos - Edmundo Kartano tapybos bei Rasos Puišienės vaikų dailės studijos ugdytinių darbų. Festivalio organizatoriai pažymi, kad vaikams skirti mėgėjų teatrų pasirodymai ir spektaklis "Alter Ego" bus nemokami, tačiau žiūrovams į juos derėtų iš anksto užsiregistruoti tel (837) 324130.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi balandžio 18-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1480 m. gimė nesantuokinė popiežiaus Aleksandro VI duktė, italų kurtizanė Lukrecija Bordžija (Lucrezia Borgia).
1504 m. mirė italų ankstyvojo renesanso tapytojas Filipinas Lipis (Filippino Lippi). Jį labiausiai išgarsino paveikslas "Šv. Bernardino vizija".
1797 m. gimė prancūzų valstybės veikėjas, Trečiosios respublikos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas Luisas Adolfas Tieras (Louis-Adolph Thiers).
1831 m. JAV įkurtas Alabamos universitetas.
1906 m. žemės drebėjimas sukrėtė San Franciską. Per kilusius gaisrus žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, 200 tūkst. neteko pastogės, o pats San Franciskas buvo smarkiai nuniokotas.
1909 m. Vatikanas XV amžiaus didvyrę Žaną d'Ark (Joan of Arc) paskelbė palaimintąja.
1922 m. Maskvoje pradėjo kursuoti pirmasis autobusas.
1934 m. Dž. F. Kantrelis (J. F. Cantrell) JAV Teksaso valstijos Fort Verto mieste atidarė pirmąją savitarnos skalbyklą "Washateria".
1942 m. per Antrąjį pasaulinį karą JAV karo lėktuvai pirmą kartą bombardavo Japonijos sostinę Tokiją.
1946 m. Tautų Sąjunga nutraukė savo veiklą, o visą turtą perdavė Jungtinių Tautų Organizacijai.
1951 m. Prancūzija, Vakarų Vokietija, Italija ir trys Beniliukso šalys pasirašė Paryžiaus sutartį, kuria įkurta Europos anglies ir plieno bendrija - dabartinės Europos Sąjungos pirmtakė.
1955 m. JAV mirė žydų kilmės vokiečių mokslininkas Albertas Einšteinas (Albert Einstein). Jis suformavo specialiąją ir bendrąją reliatyvumo teorijas, 1921 metais buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija.
1956 m. Monako princas Renjė III (Rainier III) vedė Holivudo aktorę Greis Keli (Grace Kelly).
1983 m. JAV ambasadoje Beirute susisprogdino savižudis teroristas, žuvo mažiausiai 63 žmonės.
1996 m. organizacijai "Gama'a al-Islamiya" priklausantis teroristas Kaire apšaudė turistinį autobusą ir nukovė 18 graikų turistų.
2002 m. po 29 metų emigracijoje į Kabulą sugrįžo buvęs Afganistano karalius Muhamedas Zahiras Šachas (Mohammed Zahir Shah).
2002 m. mirė žymus norvegų keliautojas ir mokslininkas antropologas, kelių knygų autorius Turas Hejerdalas (Thor Heyerdahl). 
2007 m. Irako sostinę Bagdadą sukrėtė serija sprogimų, per kuriuos 198 žmonės žuvo ir 251 sužeistas.
2012 m. ištikus širdies priepuoliui mirė JAV legendinis radijo ir televizijos laidų vedėjas Dikas Klarkas (Dick Clark), kuriam buvo 82 metai.

Mianmare per vandens šventę žuvo beveik trys šimtai žmonių

Mianmare mažiausiai 285 žmonės žuvo, o daugiau kaip tūkstantis nukentėjo per įvairius incidentus, įvykusius švenčiant svarbiausią nacionalinę šventę - vandens festivalį Tindžaną, kuriuo šalyje prasideda Naujieji metai. Tai antradienį pranešė "Xinhua".
Naujienų agentūros duomenimis, per keturias iškilmių dienas įregistruota 1200 baudžiamųjų bylų, susijusių su nužudymais, eismo nelaimėmis, narkotikų vartojimu, vagystėmis ir smurtu.
Tindžanas švenčiamas balandžio viduryje, kai Saulė iš Žuvų žvaigždyno būna perėjusi į Avino žvaigždyną. Ši šventė yra neatskiriama Mianmaro budistų tradicija, nors jos šaknys susijusios su hinduizmu. Tikima, kad per šventę vanduo nuplauna visas nuodėmes ir negalavimus, atneša džiaugsmą ir sėkmę. Analogiška šventė švenčiama ir kaimyninėse šalyse - Tailande, Kambodžoje ir Laose.

Po referendumo Turkijoje - A. Merkel raginimai

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan), nedidele persvara laimėjusį referendumą dėl jo įgaliojimų išplėtimo, šalyje siekti pagarbaus dialogo, informuoja AFP.
"Vokietijos vyriausybė tikisi, kad Turkijos vyriausybė dabar, pasibaigus griežtai rinkiminei kampanijai, sieks pagarbaus dialogo su visomis politinėmis ir socialinėmis jėgomis šalyje", - teigiama bendrame kanclerės A. Merkel ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Zigmaro Gabrielio (Sigmar Gabriel) pranešime. 
Referendumo kampanija stipriai pakenkė Turkijos ryšiams su kai kuriomis Europos sąjungininkėmis. Pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Vokietijoje buvo atšaukti Turkijos ministrų agitaciniai renginiai, kuriuose buvo ketinama raginti balsuoti užsienyje gyvenančius turkus. Tada Turkijos prezidentas ėmėsi griežtos retorikos, pavadindamas olandus "nacių palikuonimis".
Suskaičiavus beveik visus referendume atiduotus balsus, už Konstitucijos pakeitimus, suteiksiančius Turkijos prezidentui daugiau įgaliojimų, balsavo 51,41 proc. rinkėjų. Prieš Konstitucijos pakeitimus balsavo 48,59 proc. turkų. 
Tačiau opozicijos šalininkai rodė savo nepasitenkinimą, o pagrindinė Turkijos opozicinė partija teigė ginčysianti referendumo rezultatus. Respublikonų liaudies partija (CHP) abejoja apylygių referendumo rezultatų teisėtumu ir teigia apie pažeidimus rinkiminiame procese. CHP atsisako pripažinti referendumo rezultatus ir reikalauja perskaičiuoti 60 proc. balsų.
A. Merkel teigimu, Vokietija "gerbia turkų teisę spręsti dėl savo Konstitucijos", bet pridūrė, kad apylygis referendumo rezultatas atskleidžia, kaip stipriai susiskaldžiusi yra Turkijos visuomenė.

Prancūzijoje - protestai prieš kandidatę į prezidentus M. Le Pen

Sekmadienį šiaurinėje Paryžiaus dalyje prieš kandidatę į Prancūzijos prezidentus, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos Nacionalinis Frontas (NF) lyderę Marin Le Pen (Marine Le Pen) protestavo keli šimtai demonstrantų. Anot jų, išrinkus ją prezidente, šalyje išnyktų pragrindinės žmogaus laisvės, remdamasis naujienų agentūrų AP ir AFP pranešimais skelbia televizijos kanalas "France24".
Likus vos savaitei iki pirmojo Prancūzijos prezidento rinkimų turo, sekmadienį demonstrantai žygiavo iš daugiataučio šiaurinio Paryžiaus priemiesčio Oberviljės iki rajono, kuriame pirmadienį sambūrį rengia pati M. Le Pen.
Žygiuojančių protestuotojų minios pradžioje iškeltoje vėliavoje puikavosi užrašas "Paryžiaus priemiesčiai yra prieš Nacionalinį Frontą". Protestuotojai nešė plakatus, smerkiančius ksenofobiją ir rasizmą, su kuriais siejama M. Le Pen ir jos tėvo įkurta partija. 
Tačiau Prancūziją iš Europos Sąjungos (ES) išvesti norinti M. Le Pen pirmauja priešrinkiminėse apklausose. Manoma, kad ji puikiai pasirodys pirmajame prezidento rinkimų ture ir pateks į antrąjį, gegužės 7-ąją vyksiantį turą. 
Politikė teigė norinti atkurti Prancūzijos tapatybę, kuriai, anot jos, grėsmę kelia masinė imigracija iš buvusių Prancūzijos kolonijų Šiaurės Afrikoje.

JAV viceprezidentas M. Pensas: baigėsi JAV strateginė kantrybė dėl Šiaurės Korėjos

JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence) pareiškė, kad santykiuose su Šiaurės Korėja jau baigėsi jo šalies "strateginės kantrybės era", praneša naujienų agentūra AFP.
Tokius komentarus viceprezidentas išsakė vizito Pietų Korėjoje metu besilankydamas demilitarizuotoje zonoje, skiriančioje Šiaurės ir Pietų Korėją. Vizitas Pietų Korėjoje vyksta tvyrant išaugusiai įtampai Korėjos pusiasalyje ir įkaitusiai Šiaurės Korėjos ir JAV retorikai. 
M. Pensas į Pietų Korėją atvyko sekmadienį, praėjus vos kelioms valandoms po nesėkmingo Šiaurės Korėjos raketos paleidimo. Pirmadienį Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja pradėjo bendras oro pajėgų karines pratybas, siekiant užtikrinti pasiruošimą pasipriešinti Šiaurės Korėjai. 
Pirmadienį M. Pensas kalbėjo Panmundžomo kaime, kuriame buvo pasirašyta paliaubų sutartis. Jis reporteriams sakė: "Egzistavo strateginės kantrybės laikotarpis, bet jis baigėsi". Anot viceprezidento, JAV saugumą Korėjos pusiasalyje pasiekti nori taikiomis priemonėmis, derybomis, tačiau "svarstomos visos galimybės". 
M. Pensas taip pat pakartojo JAV įsipareigojimą Pietų Korėjai, teigdamas, kad šalis sieja ypač stipri sąjunga, o Šiaurės Korėja neturėtų abejoti dėl JAV pasiryžimo palaikyti savo sąjungininkes.

Atgal