VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

04.17. Naujausios žinios

Valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, Vilniaus apskrityje ir Varėnos rajone silpnas snygis

 

Antrąją Velykų dieną Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis drėgnos.
Vilniaus apskrityje ir Varėnos rajone silpnas snygis, likusioje šalies dalyje be žymesnių kritulių. Oro temperatūra svyruoja nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną numatomas lietus. Aukščiausia oro temperatūra - nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos

Velykos - Prisikėlusio Kristaus šventė

Velykų sekmadienį krikščionys visame pasaulyje giedodami "Aleliuja!" džiaugėsi kartu su prisikėlusiu Kristumi. Velykos - pati džiugiausia šventė katalikų bažnyčios metų liturgijoje, stiprinanti tikėjimą bei viltį, skatinanti dvasinį prisikėlimą.
Nuo ankstaus ryto tikintieji rinkosi į Velykų sekmadienio pamaldas ir skelbė pasauliui džiaugsmingą Kristaus Prisikėlimo žinią.
Tradiciškai sekmadienį aplink bažnyčią einama iškilminga procesija, simbolizuojanti ėjimą kartu su prisikėlusiu Kristumi. Didžiausioje pagarboje nešamas Švenčiausiasis Sakramentas, juo laiminami tikintieji, skamba bažnyčių varpai ir gražiausios Velykų giesmės. Po pamaldų - šventinami velykiniai valgiai.
Sekmadienį Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, popiežius aukojo Mišias ir po jų suteikė palaiminimą miestui ir pasauliui, sveikino žmones visame pasaulyje, ragino juos su džiaugsmu ir viltimi žvelgti į ateitį.
Senovėje buvo manoma, kad tas, kuris pirmas parvažiuos Velykų rytą iš bažnyčios namo, tas pirmas tais metais ir lauko darbus nudirbs.
Velykų pusryčiai būtinai turi prasidėti nuo kiaušinių. Kai kur yra paprotys pirmą kiaušinį visiems po truputėlį išsidalyti, kitur - kiekvienas ima po kiaušinį ir su kitu šeimos nariu susidaužia, bando lukšto stiprumą.
Pirmąją Velykų dieną žmonės vieni pas kitus į svečius nevaikščiodavo, tik vaikai po pietų pradėdavo velykauti. 
Velykų rytą kartais vaikai prie savo lovyčių randa dažytų kiaušinių. Jiems sakoma, kad mažiesiems bemiegant Velykų bobutė ar Velykė juos atvežusi. Kai kur, kaime, dažyti kiaušiniai išdėstomi lauke ir nubudusiems vaikams paaiškinama, kad Velykė pilnus ratus margučių vežėsi ir juos išbarsčiusi.
Senovėje tikėta, jog Velykų rytą patekėdama saulė šokanti iš džiaugsmo, kad Kristus prisikėlė.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva balandžio 17-ąją:
1881 m. Lapupio kaime, Marijampolės apskrityje, gimė kunigas, prozininkas ir vertėjas Antanas Petrauskas. Mirė 1944 m. 
1940 m. Berlyne sudaryta Vokietijos ir Lietuvos prekybos sutartis.
1990 m. Suomijos sostinėje Helsinkyje įkurta Kristijono Donelaičio bičiulių draugija.
1996 m. Bosnijoje, per taikdarišką misiją, žuvo vyresnysis leitenantas Normundas Valteris.
2002 m. Pasaulio paveldo miestų organizacija (PPMO) pripažino, kad Vilnius tinkamai prižiūri savo senamiestį, ir išdavė sertifikatą, kuriame teigiama, jog Lietuvos sostinė yra įregistruota kaip geros reputacijos PPMO narys.
2005 m. pirmą kartą surengtą Baltijos krepšinio lygos čempionatą laimėjo nė vieno pralaimėjimo nepatyrę Kauno "Žalgirio" krepšininkai.
2008 m. Vilniaus rotušėje surengta Europos transliuotojų sąjungos (EBU) Radijo asamblėja, kurios šeimininkas buvo Lietuvos radijas ir televizija. Tai pirmas toks transliuotojų renginys Baltijos šalyse ir antras posovietinėje erdvėje. Iš naujųjų Europos Sąjungos šalių EBU Asamblėją yra rengusi tik Slovėnija.
2013 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė su pasaulio lyderiais dalyvavo buvusios Didžiosios Britanijos Ministrės Pirmininkės Margaret Tečer (Margaret Thatcher) laidotuvėse.
2014 m. mirė Neringos garbės pilietis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, pirmasis Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatas dailininkas Eduardas Jonušas.
2016 m. mirė iškilus kalbininkas prof. habil dr. Algirdas Sabaliauskas. Jam buvo 86-eri.

Popiežius palaiminime miestui ir pasauliui meldė taikos Sirijoje, Lotynų Amerikoje ir Ukrainoje

Velykų sekmadienį popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje suteikė iškilmingą palaiminimą Romai ir visam pasauliui - "Urbi et orbi". Pontifikas meldė prisikėlusio Jėzaus eiti šalia atstumtųjų ir tapusių įvairiaformės šiuolaikinės vergovės aukomis, skelbia Vatikano radijas. 
Popiežius Pranciškus taip pat meldė taikos Artimuosiuose Rytuose, pagalbos Ukrainai, laimino Europą ir ragino statyti dialogo tiltus Lotynų Amerikoje. 
"Tepalaiko Kristus jėgas tų, kurie aktyviai teikia pagalbą ir paguodą gyvenantiems Sirijoje, kuri tapo siaubą ir mirtį sėjančio karo auka. Tegu Jis suteikia taiką visiems Artimiesiems Rytams, pradedant Šventąja Žeme, taip pat Irake ir Jemene. 
Tepalaiko prisikėlęs Jėzus jėgas tų, kurie Lotynų Amerikoje atsidavę dirba visuomenės labui, kai šalį kamuoja politinė ir socialinė įtampa, kartais pasibaigianti smurtu. 
Tegu Gerasis Ganytojas ateina į pagalbą Ukrainai, vis dar apniktai konfliktų ir kraujo praliejimų, ir padeda jai atgauti socialinę harmoniją. Tegu Jis remia visas pastangas sumažinti konflikte atsidūrusiųjų tragiškas kančias. 
Prisikėlęs Viešpats tebelaimina Europos žemyną. Tegu Jis suteikia vilties patiriantiems krizes ir sunkumus, ypač dėl aukšto nedarbo tarp jaunų visuomenės narių", - savo žinutėje miestui ir pasauliui kalbėjo popiežius.

"Spiegel": Berlyno teroristas A. Amris gaudavo tiesioginius vieno iš IS vadeivų nurodymus

Praėjusių metų gruodžio mėnesį teroro aktą Berlyne įvykdęs Tuniso pilietis Anisas Amris (Anis Amri) gaudavo tiesioginius vieno iš teroristinės "Islamo valstybės" (IS) grupuotės vadeivų nurodymus.
Tai šeštadienį pranešė Vokietijos savaitraštis "Spiegel", remdamasis šaltiniais šalies saugumo tarnybose.
Jo duomenimis, A. Amris palaikė ryšius su tokiu Abu Baraa al Irakiu (Abu Baraa al-Iraki), kuris IS hierarchijoje yra atsakingas už "tarptautines operacijas". Šis vardas Vokietijos teisėsaugos institucijų darbuotojams taip pat žinomas migracijos krizės kontekste - jis kuravo kelių teroristų, kurie dėjosi pabėgėliais, siuntimą į Vokietiją, pažymi leidinys.
2016 metų gruodžio 19-osios vakare Vokietijos sostinėje A. Amrio vairuojamas vilkikas visu greičiu įsirėžė į minią kalėdinės mugės teritorijoje. 12 žmonių žuvo, 48 buvo nugabenti į ligoninę. Atsakomybę už teroro aktą prisiėmė IS. Teroristui pavyko išvažiuoti iš Vokietijos, vėliau jį Milane nukovė Italijos policininkai.

Sprogo Š. Korėjos bandoma raketa

Šiaurės Korėja savo rytinėje pakrantėje atliko nesėkmingą raketos bandymą, Pietų Korėjos ir JAV pareigūnus cituoja BBC. 
Dar prieš dieną Pchenjanas pagrasino JAV karu. Amerikiečiai teigia, kad korėjiečių raketa sprogo praėjus vos kelioms sekundėms po paleidimo. 
"Šiaurės Korėja išbandė nenustatyto tipo raketą savo rytiniame Sinpo uostamiestyje", - pranešė Pietų Korėjos gynybos ministerija. 
JAV pareigūnai mano, kad išbandyta balistinė raketa, bet yra ir teigiančių, kad tai galėjo būti tarpžemyninė raketa. 
Keliolika valandų iki raketos bandymo Šiaurės Korėja per didžiulį karinį paradą sostinės gatvėse pademonstravo, kaip spėjama, ilgo nuotolio balistines raketas. 
Nepaisydamas Jungtinių Tautų perspėjimų, režimas jau atliko penkis branduolinius ir daugybę raketų bandymų.

Turkijos prezidentas laimėjo istorinį referendumą

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) sekmadienį nedidele persvara laimėjo istorinį referendumą dėl savo įgaliojimų išplėtimo. Tačiau dėl apylygio rezultato šalis liko pasidalijusi, opozicija abejoja dėl balsavimo skaidrumo, informuoja AFP.
Referendume pritarus Konstitucijos pakeitimams, prezidentui bus suteikiama daugiau įgaliojimų. Nuo dabartinės pusiau parlamentinės valdymo sistemos bus pereita prie stiprios prezidentinės sistemos.
Suskaičiavus 99,97 proc. balsų paaiškėjo, kad už R. T. Erdogano įgaliojimus išplėsiančius Konstitucijos pakeitimus balsavo 51,4 proc. rinkėjų, o prieš balsavo 48,6 proc. turkų. Remiantis pranešimais, referendume užfiksuotas itin aukštas rinkėjų aktyvumas, dalyvavo 85 proc. rinkėjų.
Referendumo rezultatais gatvėse džiaugėsi didžiulės vėliavomis mosuojančios Turkijos prezidento šalininkų minios. R. T. Erdoganas savo ruožtu pagyrė Turkiją priėmus istorinį sprendimą. 

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi balandžio 17-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1194 m. antrą kartą Anglijos karaliumi karūnuotas Ričardas I.
1492 m. Kristoforas Kolumbas (Christopher Columbus) iš Ispanijos karaliaus gavo pavedimą ištirti Vakarų vandenyną.
1521 m. popiežiaus nuncijus kardinolas Aleandras (Aleander) Vormse tardė Martiną Liuterį (Martin Luther), mėgindamas išsiaiškinti protestantizmo pradininko tikėjimą bei požiūrį į katalikų Bažnyčią.
1711 m. mirė Šventosios Romos imperijos imperatorius Juozapas I, soste jį pakeitė brolis Karolis VI.
1790 m. mirė JAV mokslininkas ir valstybės veikėjas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Šlovę jam atnešė darbas rengiant JAV nepriklausomybės deklaraciją.
1894 m. gimė Nikita Chruščiovas. 1956 metais Sovietų Sąjungoje jis pradėjo garsiąją destalinizavimo kampaniją.
1916 m. gimė Šri Lankos valstybės veikėja Sirima Bandaranaikė (Sirima Bandaranaike). 1960 metų liepą ji tapo pirmąja pasaulio moterimi ministre pirmininke.
1946 m. po Prancūzijos okupacijos Sirija atgavo savo nepriklausomybę.
1957 m. Kipro arkivyskupas Makarijus (Makarios) po 13 mėnesių trukusios emigracijos Seišeliuose sugrįžo į Atėnus.
1961 m. JAV remiami kubiečių emigrantai nesėkmingai mėgino įsiveržti į Kubą ir nuversti Fidelio Kastro (Fidel Castro) režimą.
1975 m. raudonieji khmerai užgrobė Kambodžos sostinę Pnompenį ir įvedė teroro režimą, kurio aukomis tapo daugiau kaip milijonas žmonių.
1977 m. pirmą kartą rinkimuose balsavo Lichtenšteino moterys. 
1986 m. Beirute radikali islamo organizacija "Islamo Džihadas" pagrobė Didžiosios Britanijos žurnalistą Džoną Makartį (John McCarthy). Laisvę jis vėl išvydo tik po penkerių metų.
1989 m. po septynerius metus galiojusio draudimo Lenkijoje įteisinta "Solidarumo" profsąjunga.
1993 m. nuo infarkto mirė Turkijos prezidentas Turgutas Ozalas (Turgut Ozal).
1997 m. mirė buvęs Izraelio prezidentas Chaimas Hercogas (Chaim Herzog).
1998 m. mirė buvusio "Beatles" grupės nario Polo Makartnio (Paul McCartney) žmona, fotografė Linda Makartni (Linda McCartney).
2005 m. Mehmetas Ali Talatas (Mehmet Ali Talat) išrinktas Kipro turkų lyderiu ir, surinkęs 56 proc. balsų, nugalėjo karingąjį nacionalistą Raufą Denktašą (Rauf Denktash).
2006 m. palestinietis savižudis Samis Hamadas (Sami Hammad) susisprogdino Tel Avive. Per išpuolį 11 žmonių žuvo ir 70 buvo sužeisti.
2012 m. Britų biblioteka už 9 mln. svarų sterlingų įsigijo seniausią Europoje nesugadintą knygą - Švento Kutberto evangeliją, parašytą prieš 900 metų.
2014 m. NASA ir "Kepler" teleskopo tyrėjai paskelbė atradę Žemės dydžio planetą, kuri skrieja aplink nykštukinę žvaigždę tokiu atstumu, kuris sudaro sąlygas jos paviršiuje būti vandeniui.
2014 m. mirė Kolumbijos rašytojas, žurnalistas, leidėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas Gabrielis Garsija Markesas (Gabriel Garcia Marquez). 

M. Pensas kalbėjo apie kaip niekad stiprius JAV įsipareigojimus Pietų Korėjai

JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence), sekmadienį atvykęs vizito į Pietų Korėją, teigė, kad pastaroji šiaurinės kaimynės provokacija parodo, su kokiais pavojais susiduria amerikiečių ir Pietų Korėjos kariai, informuoja AP. 
M. Pensas pradėjo ilgai planuotą 10 dienų trukmės kelionę į Aziją, kuri vyks tvyrant susirūpinimui, kad Pchenjanas greitai gali įvykdyti šeštąjį branduolinį bandymą. Tai pirmoji M. Penso, kaip viceprezidento, kelionė. 
Kol JAV viceprezidentas skrido virš Beringo jūros, Šiaurės Korėjos bandoma nenustatyto tipo raketa sprogo ore vos pakilusi, sekmadienį paskelbė Pietų Korėjos pareigūnai. 
"Šio ryto provokacija iš Šiaurės yra tik dar vienas priminimas apie pavojus, kiekvieną dieną tykančius kiekvieną jūsų, ginančių Pietų Korėjos žmonių laisvę", - pradėdamas vizitą kariškiams kalbėjo M. Pensas. 
Viceprezidentas pridūrė, kad jo šalies "ryžtas, kaip ir įsipareigojimai šiam istoriniam aljansui su drąsia Pietų Korėjos tauta, dar niekada nebuvo tokie stiprūs".

Atgal