VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03 18. Naujausios žinios

Prezidentė nesusipratimu vadina pasiūlytą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Visuomenės informavimo pataisa, numatanti teigiamos informacijos pateikimo proporciją, yra nesusipratimas.
„Tai - nesusipratimas. Cenzūros laikai baigėsi prieš 27 metus", - Prezidentės komentarą Eltai perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pataisą, kuria norima įteisinti, kad žiniasklaidoje būtų ne mažiau kaip 50 proc. teigiamos informacijos ir ji turėtų atsirasti pirmuose puslapiuose ar programų pradžioje, įregistravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai - Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas.
Pati LVŽS frakcija penktadienį viešai atsiribojo nuo pasiūlymo. Frakcijos vadovo Ramūno Karbauskio teigimu, tai yra asmeninė parlamentarų iniciatyva, o LVŽS remia laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą.
Pasiūlymo projekto autorių teigimu, korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas ir kitų problemų nušvietimas skatina gyventojų nusivylimą ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo.

"Eurostat": sausį Lietuvos prekybos deficitas siekė 0,2 mlrd. eurų

Pirminiais Europos sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų sausio mėnesį Lietuva iš viso į šalį importavo prekių už 1,9 mlrd. eurų, o eksportavo - už 2,1 mlrd., tad šalies prekybos deficitas siekė 200 mln. eurų.
Pirminiais skaičiavimais, euro zonos šalys į likusią pasaulio dalį eksportavo prekių už 163,9 mlrd. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu pernai eksportas buvo 13 proc. mažesnis.
Importas į euro zonos šalis siekė 164,5 mlrd. eurų (17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai). Tai reiškia, kad pirmąjį sausio mėnesį euro zonos prekybos deficitas siekė 0,6 mlrd. eurų.
Didžiausią prekybos perviršį sausio mėnesį fiksavo Vokietija (15,1 mlrd. eurų), Nyderlandai (5,3 mlrd.) ir Airija (4,7 mlrd.).
Tuo tarpu didžiausias prekybos deficitas tarp ES narių pastebėtas Prancūzijoje (11,1 mlrd. eurų), Ispanijoje (3 mlrd.) ir Graikijoje (2,3 mlrd.)

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva kovo 18-ąją:
1989 m. Kaune atkurta Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga "Jaunoji Lietuva".
1993 m. surengtas pirmasis valstybinės kalbos egzaminas nelietuviškas mokyklas baigusiems bendrojo lavinimo mokyklų vadovams.
1994 m. Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalę sutartį "Dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo".
1995 m. po 55 metų pertraukos Lietuvoje įvyko visuotinis "Rotary" organizacijos suvažiavimas.
2003 m. Turkijos ambasados diplomatai pagerbė Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių turkų karių, palaidotų Vilniaus Vingio parke esančiose vokiečių karių kapinėse, atminimą. Osmanų imperijos kariai šiame kare dalyvavo Vokietijos pusėje.
2010 m. Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės stovykloje Čagčarane atidengta memorialinė lenta prieš beveik trejus metus čia žuvusiam seržantui Arūnui Jarmalavičiui atminti. Ją lankydamasis Lietuvos karių stovykloje atidengė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.
2010 m. eidama 88-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos baleto primadona Tamara Sventickaitė-Kunavičienė.
2015 m. Moldovos prezidentas Nikolas Timoftis (Nicolae Timofti) pasirašė dekretą dėl Respublikos ordino (Ordinul Republicii) skyrimo Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Apdovanojimas mūsų šalies vadovei skirtas už asmeninį indėlį stiprinant dvišalius Lietuvos ir Moldovos santykius bei nuolatinę paramą Moldovos eurointegracijai.

L. Linkevičius susitiko su Izraelio vicepremjeru ir Japonijos verslininkų delegacija

Penktadienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Izraelio Premjero Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) pavaduotoju diplomatiniais klausimais ir Kneseto nariu Michaeliu Orenu (Michael B. Oren).
Susitikime apsikeista nuomonėmis apie padėtį Lietuvos ir Izraelio kaimynystėje, diskutuota tarptautinės darbotvarkės klausimais, tarp jų - apie konfliktą Sirijoje, Iraną, Artimųjų Rytų taikos procesą. Pažymėta, kad dėl sudėtingos geopolitinės padėties abi valstybės susiduria su saugumo iššūkiais, verčiančiais ieškoti tinkamo atsako. 
L. Linkevičius pabrėžė, kad Lietuvos saugumo interesų Rusijos akivaizdoje užtikrinimas yra reikšmingas Izraelio saugumui. Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimas saugumo srityje yra ypač svarbus atsakant į naujas grėsmes ir besikeičiančią aplinką.
Ministras susitikime pasidžiaugė tvirtais ir draugiškais ryšiais su Izraeliu, su kuriuo šiemet pažymime svarbią diplomatinių santykių dvidešimt penkerių metų sukaktį. Susitikime taip pat aptarti artimiausiu metu planuojami dvišaliai vizitai ir bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose. L. Linkevičius patikino, kad Lietuva yra ir išliks viena tvirčiausių Izraelio rėmėjų Europos Sąjungoje.
Vizito Lietuvoje metu svečias iš Izraelio lankėsi Lietuvos Respublikos Seime, susitiko su Respublikos Prezidentės patarėju Nerijumi Aleksiejūnu, Ministro Pirmininko patarėju Arnoldu Pikžirniu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute skaitė paskaitą apie Izraelio užsienio politiką.
M. B. Orenas yra politikas ir diplomatas, 2009-2013 m. ėjo Izraelio ambasadoriaus JAV pareigas, buvęs vizituojantis profesorius Harvardo ir Jeilio universitetuose, "New York Times" bestselerių "Galia, tikėjimas ir fantazija" ("Power, Faith and Fantasy") ir "Šešios karo dienos: 1967 birželis ir modernių Artimųjų Rytų konstravimas" ("Six Days of War: June 1967 and the Making of Modern Middle East") autorius. M. B. Orenas yra litvakas, turintis šaknų Anykščiuose.
L. Linkevičius penktadienį taip pat susitiko su Lietuvos garbės konsulu Japonijoje Šigehiru Komaru (Shigehiro Komaru). Konsulas yra vienos didžiausių Japonijoje logistikos įmonių "Fukuyama Transporting" prezidentas, kuris į Lietuvą atvyko lydimas gausios verslininkų delegacijos.
Ministras pasveikino garbės konsulą su naujomis pareigomis ir palinkėjo sėkmės darbuose. 
"Šigehiro Komaru patirtis neabejotinai prisidės prie tolesnės Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių plėtros. Kviečiu išnaudoti palankią Lietuvos geografinę padėtį ir puikią transporto bei logistikos infrastruktūrą Japonijos produkcijos distribucijai Europoje", - sakė L. Linkevičius.
Š. Komaru Lietuvos garbės konsulu Japonijoje, Hirošimos prefektūroje, paskirtas 2017 m. sausio 5 d. Konsulato atidarymas planuojamas šiemet gegužę.

Irako daliniai mėgina apsupti Mosulo senamiestį

Puldami „Islamo valstybės" (IS) bastionu laikomo Mosulo rytinę dalį, Irako daliniai veržiasi istorinio senamiesčio ir teritorijos aplink Al Nuri mečetę link, praneša agentūra „Reuters".
Čia islamistai 2014-aisiais paskelbė kalifatą. „Daliniai mėgina apsupti senamiestį ir tada iš visų pusių pradėti puolimą", - penktadienį sakė Irako policijos atstovas. Judėdamos pirmyn, irakiečių pajėgos sulaukia didelio pasipriešinimo. Siaurose ir vingiuotose senamiesčio gatvelėse karių laukia sunki kova prieš mieste likusius IS džihadistus.
Mosule, dėl kurios jau kelis mėnesius vyksta mūšis, JAV vertinimu, dar yra apie 2 000 IS kovotojų. Ekstremistų kontroliuojamose miesto dalyse apsiausta apie 600 000 civilių. Koalicijai, siekiančiai užimti Mosulą, be Irako pajėgų priklauso ir kurdų pešmergų kovotojai bei šiitų sukilėliai. Ją remia JAV oro antskrydžiai.
IS praėjusiais mėnesiais prarado dideles teritorijas Irake ir Sirijoje. Mosulas yra paskutinysis Irake likęs džihadistų bastionas.

Indija: sustiprinta Tadžmahalo mauzoliejaus apsauga

Indijos policija sustiprino Tadžmahalo mauzoliejaus apsaugą dėl galimo teroristinę "Islamo valstybės" (IS) organizaciją remiančios grupuotės išpuolio, praneša AFP.
Pasak naujienų agentūros, vietos laikraščiuose, be kita ko, pasirodė iliustracijos, vaizduojančios teroristą Tadžmahalo fone.
Policija pareiškė neturinti žvalgybos duomenų šiuo klausimu, taip pat negavusi oficialaus įspėjimo. Pasak pareigūnų, sprendimas sugriežtinti saugumo priemones buvo priimtas atsižvelgiant į žiniasklaidos publikacijas.
AFP žiniomis, grėsmės šaltinis nenustatytas, bet policija nenori "kliautis atsitiktinumu".
"Mes sustiprinome apsaugą ir esame visiškai pasirengę bet kokiam netikėtumui. Tadžmahalas patikimose rankose", - pabrėžė policijos atstovai.

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas D. Volkotas

Sulaukęs 87-erių metų amžiaus, mirė poetas ir dramaturgas, Nobelio literatūros premijos laureatas Derekas Volkotas (Derek Walcott). Apie tai praneša naujienų agentūra "Associated Press".
Kaip pranešė D. Volkoto šeima, jis mirė savo namuose, Sent Lusijoje. 
D. Volkotas laikomas vienu iš didžiausių 20-ojo amžiaus antrosios pusės autorių. Britų laikraštis "The Guardian" vadina jo darbus "monumentaliais". Nobelio premiją jis pelnė 1992 metais. 
Pats D. Volkotas vadino save "Karibų rašytoju".

Aštrėja ginčas dėl Škotijos referendumo

Didžiojoje Britanijoje aštrėja ginčas dėl naujo Škotijos nepriklausomybės referendumo. Škotijos nacionalinė partija (SNP) apkaltino Jungtinės Karalystės premjerę Teresą Mei (Theresa May) „paniškai" reaguojant į reikalavimą surengti referendumą Škotijoje, praneša agentūra dpa.
„Škotijos balsavimas įvyks, ir joks britų premjeras neturėtų stoti skersai kelio", - partijos pavasario suvažiavime Aberdyne pareiškė SNP vicepirmininkas Angus Robertsonas (Angus Robertson). 
Škotijos premjerė Nikola Stardžen (Nicola Sturgeon) kitą savaitę ketina parlamento Edinburge prašyti atitinkamo mandato. Tačiau referendumui turi pritarti ir Londonas.
Škotija nepritaria T. Mei „Brexit" kursui. Vyriausybė Edinburge reikalauja specialaus vaidmens Škotijai, kad ji galėtų likti Europos vidaus rinkoje. T. Mei tuo tarpu nori, kad visa Jungtinė Karalystė paliktų vidaus rinką.

BP pradėjo derybas su "Ineos" dėl "Forties" vamzdyno pardavimo

Naftos milžinė BP pradėjo derybas su chemijos pramonės bendrove "Ineos" dėl didžiausio Šiaurės jūros vamzdyno pardavimo, informuoja BBC.
BP "Forties Pipeline System" (FPS) vamzdynu vidutiniškai transportuojama apie 450 tūkst. barelių naftos per parą.
Vamzdynas yra vienas iš seniausių sektoriuje, pradėjęs veikti "Forties" telkinyje 1975 metais.
BP ir "Ineos" išsamesnės informacijos apie derybas nepateikė.
Kaip teigiama naftos milžinės pareiškime, "BP gali patvirtinti, kad vyksta derybos su "Ineos" dėl galimo "Forties Pipeline System" pardavimo".
"Mes įsipareigojame pateikti visą būtiną informaciją personalui ir akcininkams kiek įmanoma greičiau, vos tik sandoris bus patvirtintas", - teigia BP.
"Ineos" taip pat patvirtino pradėjusi derybas su BP. "Šiuo metu diskusijos yra konfidencialios, kol kas šiuo etapu negalime pateikti smulkesnės informacijos", - teigė ji savo pranešime. 
FPS sistema nafta transportuojama iš jūroje esančios "Forties Unity" platformos į sausumos terminalą, šalia Krudeno įlankos, Aberdenšyre. Iš ten nafta transportuojama maždaug 130 mylių į pietus, į įrenginius šalia "Ineos" valdomos "Grangemouth" naftos perdirbimo įmonės ir chemijos gamyklos.
Šiuo metu apie 300 BP darbuotojų dirba prie FPS sistemos.

Teismas: dėl Fukušimos katastrofos kaltė tenka ir valstybei

Japonijos teismas nusprendė, kad kaltė dėl Fukušimos branduolinės katastrofos tenka ir valstybei. Maebašio apygardos teismas penktadienį pareiškė, kad Japonijos valstybė ir elektrinės operatorė yra kaltos dėl aplaidumo, pranešė naujienų agentūra „Kyodo", kuria remiasi agentūra dpa.
Nelaimės buvo galima išvengti, konstatavo teismas. Valstybė esą turėjo pasinaudoti savo, kaip reguliatorius, vaidmeniu, kad įpareigotų energetikos koncerną TEPCO imtis apsisaugojimo nuo cunamio priemonių. 
Į teismą kreipėsi 137 asmenys, kurie po branduolinės katastrofos 2011 metų kovą buvo priversti ilgam palikti savo namus. Jie pareikalavo iš viso 1,5 mlrd. jenų (12,3 mln. eurų) kompensacijos. Teismas priteisė ieškovams 38,55 mln. jenų, kurias turės sumokėti valstybė ir TEPCO.
TEPCO šiuo metu Fukušimos aukoms moka 100 000 jenų per mėnesį. Žmonės, kurie savanoriška paliko savo namus regione, gavo vienkartinę 80 000 jenų išmoką. Po smarkaus žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos Fukušimos katastrofos šimtai tūkstančių žmonių paliko namus. Apie 80 000 evakuotų gyventojų dėl radiacijos grįžti atgal negali.

EK patvirtino Belgijos kompensacijos atominės energetikos įmonėms schemą

Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino Belgijos pasiūlytą schemą, pagal kurią šalis kompensuotų potencialią finansinę trijų atominės energetikos įmonių riziką. EK patvirtino, kad ši schema neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) taisyklėms, praneša "Reuters".
Belgija susitarė su bendrovėmis "Engie" ir EDF, kad šios investuos 1,3 mlrd. eurų į tris senus reaktorius ir juos valdys artimiausius 10 metų, o mainais gaus tam tikras garantijas iš valstybės.
Minėtosios įmonės iš Belgijos gautų kompensaciją, jei šalis nuspręstų šiuos reaktorius uždaryti anksčiau 10 metų termino arba keisti mokesčius atominei energetikai.

Greičiausiai pasaulyje auganti religija - islamas

Islamas yra greičiausiai pasaulyje auganti religija ne tik šalyse, kuriose didžiąją dalį sudaro musulmonai, bet ir kitur. Numatoma, kad iki 2050 metų 10 proc. visų europiečių išpažins musulmonų tikėjimą, parodė naujausias ne pelno organizacijos "Pew Research Center" atliktas tyrimas, informuoja CNN.
Tyrimas numato, kad nuo 2010 ir 2050 metų pasaulyje musulmonų padaugės 73 proc., krikščionių per tą patį laikotarpį - 35 proc., o induizmo sekėjų - 34 proc.
Tai reiškia, kad šiuo metu antra didžiausia pasaulio religija islamas iki amžiaus pabaigos pralenks krikščionybę ir taps didžiausia pasaulio religija.
Organizacijos teigimu, taip bus dėl to, kad musulmonės moterys turi daug daugiau vaikų, vidutiniškai 3,1 vaiko, palyginti su 2,3 vaikais, tenkančiais visų kitų religinių grupių atstovėms kartu sudėjus.

Lietuvos skautų suvažiavimas Seime

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje šeštadienį vyks Lietuvos skautijos vadovų suvažiavimas, į kurį susirinks 300 skautų vadovų. 
Suvažiavimo dalyviams sveikinimo žodį tars Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas, Ministro Pirmininko patarėjas Paulius Gradeckas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Jaunimo reikalų departamento direktorius Vydūnas Trapinskas bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.
Suvažiavime bus pristatyta organizacijos 2016 metų veiklos bei finansinė ataskaitos, Tarybos ir Kontrolės komisijos išvados, renkami nauji Lietuvos skautijos Tarybos nariai. Labiausiai nusipelniusiems organizacijos nariams bei vadovams bus įteikti ordinai ir padėkos raštai.
Lietuvos skautija vienija daugiau nei 2500 skautų visose Lietuvos apskrityse. Pagrindinis organizacijos siekis - ugdyti jaunus, pilietiškus ir atsakingus visuomenės piliečius. Lietuvos skautija yra Pasaulinės skautų judėjimo organizacijos (WOSM) narė.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi kovo 18-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
37 m. Romos imperatoriumi tapo Kaligula, pagarsėjęs savo žiaurumu, sadizmu ir orgijomis.
1229 m. Šv. Romos imperijos imperatorius Frydrichas II per Šeštąjį kryžiaus žygį pasiskelbė Jeruzalės karaliumi.
1584 m. mirė pirmas Rusijos caras Ivanas IV Rūstusis. Jis sustiprino caro valdžią, įvykdė teisės ir armijos reformas, sėkmingai atmušė totorių antpuolius.
1662 m. Paryžiuje pasirodė pirmieji dabartinių miesto autobusų prototipai - aštuonvietės karietos.
1745 m. mirė pirmas Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Robertas Valpolas (Robert Walpole). 
1768 m. mirė airių rašytojas, vienas žymiausių švietimo epochos sentimentalizmo atstovų Lorensas Sternas (Laurence Sterne). Jo svarbiausias kūrinys - romanas "Džentelmeno Tristramo Šendžio gyvenimas ir mintys".
1834 m. už tai, kad susivienijo į profesinę sąjungą, Anglijos Dorseto mieste šeši darbininkai buvo nuteisti septynerius metus praleisti nusikaltėlių kolonijoje Australijoje.
1842 m. gimė prancūzų poetas simbolistas Stefanas Malarmė (Stephane Mallarme). Jo "Fauno popietė" įkvėpė kompozitorių Klodą Debiusi (Claude Debussy) parašyti to paties pavadinimo simfoninį preliudą.
1844 m. gimė rusų kompozitorius, dirigentas ir dėstytojas Nikolajus Rimskis Korsakovas.
1858 m. gimė vokiečių inžinierius ir jo vardu pavadinto variklio išradėjas Rudolfas Dyzelis (Rudolf Diesel).
1871 m. Paryžiuje prasidėjo sukilimas prieš Prancūzijos vyriausybę. Su sukilėliais, žinomais komunarų vardu, buvo susidorota gegužę.
1913 m. Salonikuose nužudytas Graikijos karalius Georgas I.
1921 m. Rusijos armija nuslopino Kronštato jūreivių maištą.
1922 m. už raginimus vykdyti civilinio nepaklusnumo akcijas šešerius metus kalėti nuteistas dvasinis Indijos lyderis Mahatma Gandis (Mahatma Gandhi).
1931 m. parduotuvėse pasirodė pirmieji elektriniai skustuvai, kuriuos išrado Jakobas Šikas (Jacob Schick) ir pagamino "Schick" kompanija.
1932 m. gimė amerikiečių rašytojas, poetas ir kritikas Džonas Apdaikas (John Updike).
1936 m. gimė Pietų Afrikos prezidentas Frederikas Vilemas de Klerkas (Frederik Willem de Klerk), pradėjęs reformas, baigusias apartheido režimą.
1940 m. per Adolfo Hitlerio (Adolf Hitler) ir Benito Musolinio (Benito Mussolini) susitikimą sutarta, kad kilus karui Italija parems Vokietiją.
1949 m. pirmą kartą paskelbtas Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sutarties tekstas.
1962 m. baigėsi karas Alžyre. Pagal sutartį su Prancūzija Alžyras gavo visišką nepriklausomybę.
1965 m. sovietų kosmonautas Aleksejus Leonovas pirmą kartą išėjo į atvirą kosmosą.
1967 m. prie Anglijos krantų ant seklumos užplaukė tanklaivis "Torrey Canyon", į jūrą ištekėjo 919 tūkst. barelių naftos.
1970 m. nuverstas Kambodžos vadovas princas Norodomas Sianukas (Norodom Sihanouk).
1978 m. buvęs Pakistano premjeras Zulfikaras Ali Bhutas (Zulfikar Ali Bhutto) teisme pripažintas kaltu dėl to, kad įsakė susidoroti su savo oponentais, jis nuteistas mirti.
1983 m. emigracijoje Šveicarijoje mirė Italijos karalius Umbertas II (Umberto II).
1990 m. per pirmus demokratinius rinkimus Rytų Vokietijoje užtikrintą pergalę laimėjo krikščionys demokratai.
1998 m. Kambodžos teismas pripažino kaltu nuverstąjį premjerą princą Norodomą Ranaritą (Norodom Ranariddh), siekusį surengti perversmą, ir nuteisė jį 30 metų laisvės atėmimo.
1999 m. Kosovo albanai Paryžiuje pasirašė tarptautinei bendruomenei tarpininkaujant parengtą taikos sutartį, kurios nepasirašė Jugoslavijos atstovai ir Rusija kaip liudininkė.
2000 m. Taivano rinkėjai, daugiau kaip 50 metų balsavę už nacionalistus, naujuoju prezidentu išrinko už nepriklausomybę kovojančios partijos lyderį Čen Šuibianą (Chen Shui-bian).
2002 m. beveik visi Gibraltaro gyventojai susirinko į protesto demonstraciją prieš Didžiosios Britanijos ir Ispanijos derybas dėl šios britų kolonijos ateities.
2003 m. Irako prezidentas Sadamas Huseinas (Saddam Hussein) per televiziją atmetė JAV ultimatumą vykti į tremtį arba laukti karo ir pareiškė, kad jo šalis pasiruošusi atmušti bet kokių priešų puolimą.
2012 m. Joachimas Gaukas (Joachim Gauck) išrinktas Vokietijos prezidentu.
2014 m. Kanada po įvykusio referendumo Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos pasekė JAV ir Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu ir paskelbė sankcijas Rusijos ir Ukrainos pareigūnams.

Izraelis Sirijoje įvykdė karinius oro antskrydžius

Izraelio karo lėktuvai naktį iš penktadienio į šeštadienį įvykdė keletą antskrydžių Sirijoje. Atsakydama į tai Sirija panaudojo raketas žemė-oras, informuoja AFP.
Tai buvo rimčiausias incidentas tarp dviejų valstybių nuo tada, kai Sirijoje 2011 m. kovo mėnesį prasidėjo pilietinis karas.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad naktį lėktuvai puolė kelis taikinius Sirijoje. Po antpuolio iš Sirijos buvo paleistos kelios priešlėktuvinės raketos, tačiau į lėktuvus jos nepataikė, o Izraelio kariuomenės oro gynybos sistema vieną iš raketų numušė.
Izraelio ir užsienio žiniasklaida pranešė, kad oro antskrydžiai buvo surengti prieš ginklus gabenusias Libano grupuotės "Hezbollah" automobilių vilkstines. Ši grupuotė prieš Izraelį kariavo 2006 m., o dabar kovoja Damasko režimo pusėje.
Įprastai Izraelis tokiais atvejais nuo oficialių komentarų susilaiko.

Į Estiją atvyko pirmieji britų kariai

Į Estiją atvyko pirmieji 120 iš 800 britų karių, turėsiančių sustiprinti NATO gynybos pajėgumą, praneša BBC.
120 karių iš D. Britanijos 5-ojo šaulių bataliono įsikurs Estijoje prieš tai, kai balandį bus dislokuota likusi pajėgų dalis.
Pasak Didžiosios Britanijos gynybos ministro Maiklo Falono (Michael Fallon), jų tikslas - Rusijos atgrasymas, ir tai yra didžiausios Didžiosios Britanijos Europoje dislokuojamos pajėgos nuo Šaltojo karo laikų.
Didžiosios Britanijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono paskirtis yra sustiprinti NATO Rytų flangą. 
Pasak M. Falono, to reikia "dėl padidėjusios Rusijos agresijos, kurią mes matėme, ir dėl poreikio užtikrinti mūsų sąjungininkus rytinėje NATO dalyje". Ministras pridūrė, kad tai gynybinis pajėgų dislokavimas, kurio tikslas nėra provokuoti ar eskaluoti situaciją.
Anot BBC, britų kariai pasirengę įvairioms grėsmėms, o Didžiosios Britanijos vyriausybė žino, kad Rusija prieš juos gali naudoti dezinformaciją, melagingas naujienas ir kitokias provokacijas.
Pirmieji kariai į Estijos Amario karinę bazę penktadienį atskrido iš Oksfordšyro, juos pasitiko Estijos gynybos ministras Margusas Cachna (Margus Tsakhna).
Šiuo metu britų tankai "Challenger 2", savaeigiai artilerijos pabūklai AS90 ir kita šarvuotoji technika yra keltu transportuojama iš Vokietijos į Estiją.

Su A. Merkel susitikęs D. Trampas pabrėžė savo paramą NATO

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donald Trump) susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) pabrėžė savo paramą NATO.
Jis yra stiprus karinio aljanso šalininkas, pareiškė D. Trampas penktadienį Vašingtone bendroje su A. Merkel spaudos konferencijoje. JAV prezidentas praeityje buvo sužadinęs abejonių dėl savo paramos NATO.
Spaudos konferencijoje D. Trampas padėkojo A. Merkel už „Vokietijos lyderystę NATO". Kartu jis pareikalavo teisingo naštos pasidalijimo.
Daugelis šalių skolingos gynybiniam aljansui didžiules sumas, kalbėjo prezidentas. Tai esą turi keistis. D. Trampas padėkojo už Vokietijos indėlį kovoje su terorizmu, ypač - prieš „Islamo valstybę" (IS). Kartu jis teigiamai įvertino A. Merkel pareiškimą didinti Vokietijos gynybos biudžetą.
D. Trampas, be to, pabrėžė griežtą savo liniją imigracijos klausimu. „Imigracija yra privilegija, ne teisė", - sakė jis. JAV saugumas esą visad turi būti prioritetas. 
D. Trampas ir A. Merkel pozicijos dėl pabėgėlių skiriasi. JAV prezidentas ne kartą kritikavo kanclerę už tai, kad ši į šalį įsileidžia per daug imigrantų.
A. Merkel tuo tarpu pareiškė norinti gerinti santykius su Rusija. To pagrindas, anot jos, turi būti Minsko taikos susitarimas. Be to, bus „ranka rankon bendradarbiaujama Afganistane bei bendrai ieškoma sprendimų Sirijoje ir Irake".

Niujorke pavogtas JAV slaptosios tarnybos, atsakingos už D. Trampo apsaugą, nešiojamasis kompiuteris

Nežinomi asmenys Niujorke pavogė JAV slaptosios tarnybos, atsakingos už šalies pirmųjų asmenų, taip pat prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) apsaugą, nešiojamąjį kompiuterį.
Tai penktadienį pranešė Amerikos televizijos kanalas ABC.
Pasak jo šaltinių, kompiuteryje buvo dangoraižio "Trump Tower" Manhatane, kur yra Amerikos lyderio verslo imperijos būstinė ir gyvena jo šeimos nariai, išsamus planas, taip pat kitų slaptų duomenų.
Pasak ABC, nešiojamasis kompiuteris buvo vieno iš Slaptosios tarnybos darbuotojų automobilyje ir buvo pavogtas ketvirtadienį. Šiuo metu jo ieškoma. Informacija kompiuteryje užšifruota. Teigiama, kad Amerikos specialiosios tarnybos gali ją pašalinti nuotoliniu būdu.

Lenkijos opozicija inicijuoja nepasitikėjimą vyriausybe

Lenkijos opozicinė liberalų partija „Piliečių platforma" (PO) kitą savaitę parlamente ketina inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo dešiniąja vyriausybe. Jos frakcijos pirmininkas Slavomiras Noimanas (Slawomir Neumannn) penktadienį sakė: „Jau 17 mėnesių Beatos Šydlo (Beata Szydlo) vyriausybė griauna Lenkiją. Ji daro žalą demokratijai, teisinei valstybei, pirmiausiai - piliečių teisėms". Be to, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) esą veda Lenkiją iš Europos Sąjungos (ES), praneša agentūra AFP.
Nepasitikėjimo iniciatyva neturi jokių šansų, pabrėžė PiS deputatas Ryšardas Terleckis (Ryszard Terlecki). Nacionalkonservatoriai parlamente turi absoliučią daugumą.
Lenkija buvo vienintelė iš 28 ES šalių narių, kuri praėjusią savaitę viršūnių susitikime Briuselyje balsavo prieš lenko Donaldo Tusko (Donald Tusk) perrinkimą Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku.

ES ir Turkijos pabėgėlių paktas: Briuselis paskelbė skaičius

Praėjus metams po to, kai Turkija ir Europos Sąjunga (ES) pasirašė pabėgėlių paktą, Europos Komisija paskelbė skaičius, įrodančius susitarimo sėkmę, praneša agentūra dpa.
Penktadienį pateiktais duomenimis, per praėjusius 12 mėnesių iš Turkijos į Graikiją atvyko tik 27 711 žmonių. Per tą patį laikotarpį metais anksčiau atvykėlių buvo 988 703. Žuvusių pabėgėlių skaičius, anot Komisijos, sumažėjo nuo 1 145 iki 80.
2016 metų kovo 18-ąją pasirašytas pabėgėlių paktas, be kita ko, numato, kad Ankara priima atgal visus iš Turkijos į Graikijos salas atvykstančius pabėgėlius. Už kiekvieną taip sugrąžintą sirą ES priima vieną Turkijoje jau esantį sirų pabėgėlį. Be to Briuselis pažadėjo panaikinti Turkijos piliečiams vizų režimą, jei šalis įgyvendins 72 sąlygas.
Tačiau dėl šio punkto kelis mėnesius verda aštrus ginčas, kuriame Ankara jau kelis kartus pagrasino nutraukti pabėgėlių susitarimą. Turkija po praėjusią vasarą mėginto įvykdyti perversmo nenori keisti antiteroristinių įstatymų. Tačiau tai yra viena iš 72 ES sąlygų. Dabartiniai kovos su teroru įstatymai, Bendrijos įsitikinimu, gali būti pritaikyti ir žurnalistų bei kitokią nuomonę turinčių asmenų persekiojimui.
Ar Turkijai nutraukus pabėgėlių susitarimą migrantų skaičiai vėl išaugtų, nėra aišku. Daug ekspertų, taip pat politikų, mano, kad pabėgėlių srautą pirmiausiai sumažino vadinamojo Balkanų maršruto Vakarų Europos kryptimi uždarymas. Dėl to tik nedaugeliui migrantų pavyksta iš Graikijos pasiekti jų tikslo šalis Vakarų Europoje.

Atgal