VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

03 16. Naujausios žinios

Europa siekia ambicingų atliekų perdirbimo tikslų, Lietuva - dvejoja

Europos Parlamentas (EP) pritarė žiedinės ekonomikos idėjai ir nusprendė, kad iki 2030 metų 70 proc. Bendrijos šalyse susidarančių atliekų turi būti perdirbamos. Ambicingi Europos Sąjungos(ES) atliekų tvarkymo tikslai gali turėti įtakos Lietuvoje planuojamoms statyti naujoms kogeneracinėms jėgainėms.
Kaip teigiama EP pranešime spaudai, artimiausiu metu dėl žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo bus deramasi su Ministrų Taryba.
Šiuo metu ES šalys perdirba tik apie 44 proc. atliekų. Europarlamentarai siekia, kad iki 2030-ųjų šis kiekis išaugtų iki 70 proc., o į šiukšlynus keliautų vos 5 proc. atliekų. 
Pasak EP narės Simonos Bonafė (Simona Bonafe), per artimiausius 15 metų pasaulyje smarkiai didės gamybos apimtys, žaliavų paklausa gali išaugti daugiau nei 50 proc., todėl didės ir atliekų kiekiai. Žiedinės ekonomikos modelio taikymas leistų atliekas paversti žaliavomis ir jas vėl panaudoti gamyboje. 
"Pakartotinis panaudojimas, perdirbimas ir išsaugojimas tampa pagrindiniais raktažodžiais, skatinančiais inovacijas bei konkurenciją ir leidžiančiais atliekas matyti ne kaip problemą, o kaip išteklius", - sakė S. Bonafė.
Europarlamentarų iškelti žiedinės ekonomikos tikslai yra dar ambicingesni nei tie, kuriuos anksčiau siūlė Europos Komisija. Ši institucija yra skelbusi sieksianti, kad iki 2030 metų šiukšlynuose būtų šalinama iki 10 proc., o perdirbama 65 proc. atliekų. 
Europiniai žiedinės ekonomikos planai gali turėti įtakos Vilniuje ir Kaune planuojamoms statyti kogeneracinėms jėgainėms. Europos Komisija aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaitoje jau yra perspėjusi Lietuvą, kad ji turėtų "vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros". 
"Pastačius dvi papildomas kogeneracines jėgaines veikiausiai atsirastų komunalinių atliekų deginimo perteklinių pajėgumų. Lietuva planuoja deginti 30 proc. savo komunalinių atliekų", - teigiama Komisijos ataskaitoje.
Jeigu Lietuva 2030 metais perdirbtų 70 proc. atliekų, likusio šalyje susidarančio jų kiekio gali nepakakti aprūpinti dvi jėgaines.
Žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimu abejoja valstybės valdomos "Lietuvos energijos", atsakingos už kogeneracinių jėgainių projektus, vadovas Dalius Misiūnas. 
"Kol kas žiedinė ekonomika yra daugiau lozunguose, negu kad realybėje. Turi būti eilė dokumentų patvirtinta ir valstybės narės turi tam pritarti", - antradienį "Žinių radijui" sakė D.Misiūnas.
"Lietuvos energija" jėgainę Vilniuje ketina statyti viena, o Kaune - kartu su Suomijos kapitalo bendrove "Fortum Heat Lietuva".

Lietuvos istorija mena

Lietuva kovo 16-ąją:
1846 m. Purviškiuose, prie Suosto, gimė knygnešys, publicistas, "Aušros" ir "Varpo" bendradarbis Jurgis Bielinis. Mirė 1918 m. 
1907 m. Ūdrijos kaime, Alytaus apskrityje, gimė dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas. Mirė 1997 m.
1917 m. Maskvoje gimė Stasys Ratkevičius, lietuvių aktorius, Kauno lėlių teatro įsteigėjas, ilgametis šio teatro direktorius bei vyriausiasis režisierius. Mirė 2010 m.
1947 m. Vilniuje gimė smuikininkas Raimundas Katilius. Mirė 2000 m.
1962 m. sovietų kariai užėmė šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Vėliau (1965) čia buvo įsteigta Kauno vitražo ir skulptūros galerija.
1989 m. įregistruotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis.
1993 m. Prezidentas Algirdas Brazauskas su oficialiu vizitu išvyko į Daniją ir Islandiją. Tai buvo pirmasis jo vizitas į užsienį.
1999 m. Tokijuje atidaryta Lietuvos ambasada.
2000 m. Seimas priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri leido taikyti operatyvinės veiklos priemones, turint teismo sankciją, ir Seimo bei Vyriausybės nariams. Sekti neleista tik vienintelio asmens Lietuvoje - Prezidento.
2001 m. Klaipėdoje atidarytas Latvijos garbės konsulatas.
2004 m. Vilniuje didžiojo danų rašytojo Kristiano Anderseno ambasadoriais paskelbti Lietuvos Prezidento žmona Alma Adamkienė, dainininkė Veronika Povilionienė, aktorius, dainininkas, režisierius Vytautas Kernagis bei dainininkas ir žurnalistas Marijus Mikutavičius. Ambasadorius pasveikino į Vilnių atvykusi Danijos princesė Benediktė.
2009 m. su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešintis Bulgarijos Prezidentas Georgijus Parvanovas už asmeninį indėlį skatinant ir stiprinant abiejų šalių tarpvalstybinius santykius įteikė Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui ordiną "Stara Planina", V. Adamkus už asmeninę iniciatyvą plėtojant Lietuvos ir Bulgarijos tarpvalstybinius santykius bei gerinant abiejų šalių politinį, kultūrinį ir visuomeninį bendradarbiavimą apdovanojo Bulgarijos Prezidentą Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine.
2009 m. eidamas 49-uosius metus mirė žinomas geografas Ričardas Baubinas. 
2016 m. eidamas 87-uosius metus mirė politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vladimiras Beriozovas

Aplinkos apsaugos komitetas kviečia paminėti Pasaulinę Žemės dieną

Kovo 20 d., pirmadienį,Seimo Aplinkos apsaugos komitetas organizuoja tradicinį renginį – Pasaulinės Žemės dienos minėjimą. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje įvyks iškilminga Žemės vėliavos pakėlimo ceremonija. Sveikinimo žodį tars Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Koncertuos Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, šoks Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvas „Gelmė“.

Aplinkos apsaugos komitetas kviečia minint Pasaulinę Žemės dieną pagalvoti apie planetos problemas ir kaip kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti prie jų sprendimo.

Jungtinių Tautų Organizacija šią dieną oficialiai įteisino 1971 m. Lietuva, tik atkūrusi Nepriklausomybę, gavo Žemės vėliavos autoriaus Džono Makonelio (John McConnell) kreipimąsi, kviečiantį prisijungti prie Žemės globėjų. 1992 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas Pasaulinę Žemės dieną paskelbė atmintina diena. Tai viena svarbiausių ir gražiausių aplinkosaugos švenčių Lietuvoje. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis. Žemės diena išreiškia viso pasaulio žmonių norą išsaugoti tai, kas visiems mums svarbiausia: švarų orą, vandenį, dirvožemį, gyvąją gamtą. Ši diena suvienija žmones bendram rūpesčiui dėl mūsų visų namų.

L. Linkevičius pabrėžė, kad Popiežius Pranciškus yra laukiamas Lietuvoje

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė Popiežiaus Pranciškaus bendrojoje audiencijoje Vatikane pristatė Popiežiui pirmą kartą istorijoje išleistą bendrą Lietuvos ir Vatikano pašto ženklą, skirtą Žemaičių (Medininkų) vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui.
L. Linkevičius pasveikino Popiežių Pranciškų su ketvirtosiomis jo pontifikato metinėmis ir palinkėjo tvirtybės jo ganytojiškame kelyje, skleidžiant gailestingumo, socialinės atsakomybės, susitaikymo ir taikos žinią, atkreipiant pasaulio bendruomenės dėmesį į skaudžiausias šių dienų problemas. 
"Lietuvos ir Šventojo Sosto ryšiai mums visada buvo ir bus ypatingi. Labai tikimės, kad rasite galimybę aplankyti Lietuvą, kur esate labai laukiamas", - sakė ministras. 
Popiežius Pranciškus sakė, kad širdyje jis trokšta aplankyti Lietuvą.
"Šiemet minima Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų sukaktis yra reikšminga ne tik Lietuvai, bet ir visai Senojo žemyno Katalikų Bažnyčios bendruomenei. Tad šiuo pašto ženklu simboliškai yra pažymimas dar su Mindaugo krikštu pradėtas ir galutinai su Žemaičių vyskupijos įkūrimu užbaigtas Lietuvos įsiliejimas į krikščioniškąją Europos valstybių šeimą", - pažymėjo Lietuvos pašto generalinė direktorė L. Minderienė.
Bendras pašto ženklas pradėtas platinti Lietuvoje ir Vatikane vasario 10 dieną. Dailininko Vaclovo Butrimo sukurtame pašto ženkle vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus Vilnietis (Trakiškis). Valdovo rankose - bažnyčios pastatas kaip tikėjimo ir kultūros simbolis. Lietuvoje jis išleistas 200 tūkst., Vatikane - 360 tūkst.

Lietuvoje lankysis JAV ir NATO pajėgų Europoje vadas

JAV ir NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Kertisas Skaparotis ketvirtadienį susitiks su aukščiausiais Lietuvos vadovais, taip pat aplankys Rukloje dislokuotus sąjungininkų karius.
Susitikimų su Prezidente, Premjeru, krašto apsaugos ministru bei kariuomenės vadu metu bus kalbama apie saugumo situaciją regione, tolesnius JAV ir NATO planus dėl atgrasymo, taip pat Lietuvoje dislokuoto NATO bataliono rengimo ir panaudojimo klausimus.
Lietuva šiuo metu siekia nuolatinio JAV pajėgų buvimo šalyje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat buvo užsiminusi, kad Vilnius iš sąjungininkų prašys papildomų saugumo priemonių rudenį Rusijos ir Baltarusijos rengiamų "Zapad" karinių pratybų metu.
Nuo karinio konflikto Ukrainoje pradžios JAV Lietuvoje nuolat rotuoja maždaug kuopos dydžio karių junginį, šalyje taip pat yra iš anksto dislokuota JAV karinė technika.

Parodoje - spalvotosios fotografijos raida Lietuvoje

Antradienį, kovo 21 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodų salėje bus atidaryta paroda "Spalva Lietuvos fotografijoje". Parodą parengė Vito Luckaus fotografijos centras.
Kai kalbama apie meninę Lietuvos fotografiją, mintyse pirmiausia iškyla nespalvoti fotografijų lakštai. Kone iki pat praėjusio amžiaus pabaigos spalvotoji fotografija buvo laikyta ne tokia vertinga kaip nespalvotoji. Vyravo nuomonė, kad spalvoti vaizdai tinka tiktai reklamoms ir miestų albumams, bet ne menui. 
Šia paroda siekiama iš naujo pažvelgti į praėjusio amžiaus spalvotosios fotografijos raidą ir kultūrinį palikimą. Parodoje bus eksponuojami XX a. pradžios paspalvinti atvirukai, spalvotosios Lietuvos fotografijos pradininkų - profesoriaus Stepono Kolupailos ir Mečio Brazaičio - XX a. 4-ajame dešimtmetyje, t. y. praėjus vos keleriems metams po spalvotų "Agfacolor" ir "Kodakchrom" skaidrių išradimo, įamžinti Lietuvos miestų ir miestelių, to meto žmonių atvaizdai. 
Žiūrovai išvys ir vieno ryškiausių Lietuvos fotografijos eksperimentatorių - Povilo Karpavičiaus - fotografijų bei ryškiausių pokario fotožurnalistų spalvotų darbų, anuomet gausiai iliustravusių naujienas šalies spaudoje, XX a. 6-ojo dešimtmečio žaismingus fotografo Jono Strumilos paspalvintus autoportretus. Spalvotajai meninei fotografijai parodoje atstovauja Antano Miežansko ir kitų XX a. antrosios pusės "spalvininkų" darbai, Vito Luckaus meniniai eksperimentai.
Be fotografijų lakštų, pateikiama ir parodų katalogų bei praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais ypač išpopuliarėjusių šalies ar atskirų miestų fotoalbumų, atvirukų rinkinių, kuriuose išspausdinti jau pripažintų to meto Lietuvos fotografų darbai (nors šie menininkai dabar geriausiai žinomi kaip klasikinės nespalvotosios fotografijos atstovai).
Ši paroda - tai Fotografijos muziejuje Šiauliuose balandžio 20 d. duris atversiančios parodos "Spalva Lietuvos fotografijoje" fragmentas. 
Šiauliuose paroda bus papildyta ankstyvaisiais Lietuvoje aptinkamų paspalvintų fotografijų eksponatais ir XX a. 8-9 dešimtmečių sandūroje ėmusių reikštis jaunosios kartos menininkų (Alfonso Budvyčio, Algirdo Šeškaus, Remigijaus Treigio, Algimanto Maldučio, Arūno Kulikausko, Gintauto Stulgaičio, Giedriaus Liago ir kt.) darbais, kuriems yra būdinga viražuoti, įvairiais cheminiais procesais keisti nespalvotąsias fotografijas suteikiant joms skirtingų atspalvių, o neretai ir kiek ironišką toną, taip pat vyresnės kartos menininkų, tokių kaip Romas Juškelis, Zinas Kazėnas, spalviniais eksperimentais.

Latvijoje bus pristatoma Krašto apsaugos ministerijos paroda „Humor militaris informacinio karo fronte“  

Kovo 17 d. Latvijos universitete Rygoje bus atidaroma Lietuvoje vykusio humoristinių piešinių ir karikatūrų konkurso „Humor militaris informacinio karo fronte“ paroda. Ją pristatys NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centre  Latvijoje Lietuvai atstovaujantis karininkas pulkininkas Vytautas Reklaitis.  Ši  paroda yra Rygoje veikiančio NATO centro parengtos mokslinės studijos „Stratkomas juokiasi: analizės sistemų paieškos“ pristatymo dalis.

Latvijos universitete bus pristatoma 19-os autorių daugiau nei 100 originalių darbų. Šie darbai buvo pateikti Krašto apsaugos ministerijos organizuotam karikatūrų konkursui. Dailininkai buvo kviečiami domėtis aktualiomis šalies saugumo, karinėmis, informacinių grėsmių temomis  ir jas linksmai bei šmaikščiai per humoristinius piešinius pateikti visuomenei.

Šią parodą Latvijos universitete Rygoje bus galima apžiūrėti iki kovo 27 dienos. Vėliau planuojama karikatūrų konkurso parodą pristatyti Ukrainos sostinėje Kijeve. 2016 m. gruodį ši paroda buvo eksponuojama Vilniaus centriniame pašte.

Ministras L. Linkevičius įteikė valstybinį apdovanojimą K. Lozoraičio našlei

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį Romoje įteikė ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžių dailininkei ir restauratorei, buvusio Lietuvos diplomato, ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio sutuoktinei/našlei Džovanai Pinjateli-Lozoraitis (Giovanna Pignatelli-Lozoraitis).
"Labai džiaugiuosi įteikdamas šį valstybinį apdovanojimą, skirtą G. Pignatelli-Lozoraitis už jos išskirtinį indėlį kartu su vyru diplomatu Kaziu Lozoraičiu ginant Lietuvos interesus okupacijos laikotarpiu, garsinant Lietuvos vardą, politinius siekius bei remiant Lietuvai reikšmingą kultūrinę veiklą", - sakė L. Linkevičius. 
Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, valstybinis apdovanojimas jai paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Lietuvos valstybės dienos atkūrimo proga už aktyvų Lietuvos interesų gynimą Italijos Respublikoje. 
Ordino įteikimo ceremonijos metu ministras taip pat pagerbė kitus Italijos piliečius ir Lietuvos bičiulius, prisidedančius prie Lietuvos vardo Italijoje garsinimo. 
Ministras pareiškė savo padėką Milano universiteto profesoriams Alesandrui Vitalei (Alessandro Vitale) ir Klaudijui Barnai (Claudio Barna) už jų mokslinius darbus Lietuvos istorijos, kultūros ir literatūros srityse, abiejų šalių politinių, akademinių ir kultūrinių ryšių plėtojimą bei Lietuvos žinomumo Italijos visuomenėje stiprinimą. 
L. Linkevičius taip pat padėkojo Lietuvos garbės konsulams Florencijoje Enrikui Palašanui (Enrico Palasciano) ir Palerme Alesandrui Palmidžanui (Alessandro Palmigiano) už jų indėlį skatinant Lietuvos ir Italijos kultūrinius ir ekonominius ryšis bei garsinant Lietuvos vardą. Šių Lietuvos garbės konsulų pastangomis praėjusiais metais Lietuvos vardu buvo pavadinta gatvė Florencijoje bei aikštė Palerme, įvyko Mykolo Kleopo Oginskio jubiliejaus paminėjimo renginiai Florencijoje, kur kompozitorius yra palaidotas. 
Italijoje ir Vatikane su darbo vizitu viešintis užsienio reikalų ministras L. Linkevičius istoriniame Romos La Sapienza universitete 
diskutavo su universiteto akademine bendruomene ir perskaitė pranešimą "Partnerystė krizių akivaizdoje: atsakas į kylančias grėsmes iš Rytų ir Pietų". Apžvelgdamas Baltijos regiono valstybių saugumo padėtį ir aktualiausius Europos Sąjungoje vykstančius procesus, ministras sakė, kad Bendrija kelią iš neužtikrintos padėties ras stiprindama dialogą ir vengdama skubotų sprendimų.
"Kova dėl Europos idealų vyksta nuolat, ir tai ypač svarbu šiuo laikotarpiu. Europos vertybės nėra savaime suprantamos, jas turime ginti nuolatos. Šiandienos Europa privalo diskutuoti, ieškoti gyvybingo, bendrystę palaikančio ir stiprinančio sprendimo, veikti visada suprasdama savo veiksmų reikšmę ir pasekmes", - akcentavo ministras.
Kalbėdamas apie transatlantinius ryšius ir saugumą, ministras pabrėžė duotų įsipareigojimų svarbą ir būtinybę kiekvienai NATO sąjungininkei įnešti savo indėlį užtikrinant aljanso narių saugumą. 
"Stiprūs transatlantiniai ryšiai - tikslas, kurio turime siekti nuolatos, pripildyti jį reikšmingu, dabarties iššūkius sprendžiančiu turiniu. Stipri partnerystė nėra duotybė, ją išlaikyti galime tik kryptingomis pastangomis. Mūsų ir sąjungininkų saugumą privalome traktuoti rimtai, įgyvendindami duotus įsipareigojimus. Visose NATO narėse matome ir vertiname konstruktyvų, bendruomenišką požiūrį, partnerių problemų supratimą", - kalbėjo L. Linkevičius.
Ministras vizito Romoje metu taip pat dalyvavo Lietuvos ambasados Italijoje šventiniame renginyje, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai pažymėti.

Popiežius pavadino nuodėme gamyklų uždarymą ir darbininkų atleidimą

Popiežius Pranciškus pavadino gamyklų uždarymą ir darbininkų atleidimą be svarių priežasčių "labai sunkia nuodėme", praneša BBC.
Kiekvienas, kuris ekonominėmis machinacijomis arba ne visai skaidriais sandoriais uždaro gamyklas bei kompanijas ir atima iš žmonių darbą, daro labai sunkią nuodėmę", - sakė pontifikas. Be kita ko, popiežius nerimauja dėl padėties televizijos kanalo "Sky" Italijos skyriuje, kur atleidžiama daug darbuotojų.
Pranciškus trečiadienį kalbėjo tūkstančiams žmonių, susirinkusių Šv. Petro aikštėje Vatikane. Savo kalboje jis nukrypo nuo paruošto teksto.
"Darbas mums leidžia pajusti savo orumą, - cituoja žiniasklaida popiežių. - Tie, kurie atsakingi už žmones, turi daryti visa, kad kiekviena moteris ir kiekvienas vyras galėti dirbti ir vaikščioti aukštai iškelta galva, žvelgti kitiems į akis, jausdami savo orumą", - pareiškė pontifikas.
Popiežius ir anksčiau ne kartą gynė darbininkų teises. 2014 metų spalį jis kritikavo Vokietijos plieno gamybos kompaniją "ThyssenKrupp" už planus atleisti nuostolingos gamyklos Italijoje darbininkus.
Pranciškus dažnai kritikuoja kapitalizmą už "pinigų garbinimą" ir didėjančią nelygybę. Kai kurie kritikai vadina jį popiežiumi marksistu, rašo AFP. Bet jis pats teigia nepritariąs komunistinėms idėjoms.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi kovo 16-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1751 m. gimė valstybės veikėjas ir ketvirtasis JAV prezidentas Džeimsas Medisonas (James Madison). Jis buvo pirmasis ir vienintelis prezidentas, kuriam mūšyje teko pasinaudoti vyriausiojo armijos vado įgaliojimais.
1787 m. gimė vokiečių fizikas Georgas Omas (Georg Ohm). Jo vardu pavadintas elektros varžos vienetas.
1792 m. mirtinai sužeistas meno rėmimu pagarsėjęs Švedijos karalius Gustavas III. Jis mirė kovo 29 dieną.
1802 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą, kuriuo įkurta Vest Pointo karo akademija.
1827 m. Niujorke pasirodė pirmasis laikraščio juodiesiems "Freedom's Journal" numeris.
1851 m. Ispanija su Šventuoju Sostu susitarė, kad katalikybė taptų vienintele įteisinta religija Ispanijoje.
1872 m. sužaistas pirmasis Anglijos futbolo asociacijos (F.A.) taurės finalas. "Wanderers" Londono "Kennington Oval" stadione rezultatu 1:0 įveikė "Royal Engineers".
1917 m. Rusijos didysis kunigaikštis Michailas, caro Nikolajaus II brolis, atsisakė sosto. Oficialiai pradėjo dirbti kunigaikščio Georgijaus Lvovo sudaryta laikinoji Rusijos Vyriausybė.
1926 m. profesorius Robertas Godardas (Robert Goddard) JAV Masačūsetso valstijoje pirmą kartą sėkmingai paleido skystu kuru varomą raketą. Raketa per 2,5 sekundės nuskrido 184 pėdų atstumą.
1927 m. Rusijoje paskelbtas įsakas dėl kolektyvinių ūkių kūrimo.
1930 m. mirė generolas Migelis Primas de Rivera i Orbanecha (Miguel Primo de Rivera y Orbaneja) - Ispanijos diktatorius 1923-1930 metais.
1935 m. Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) atsisakė laikytis Versalio sutarties dėl nusiginklavimo ir įvedė visuotinę karo tarnybą.
1937 m. mirė Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas, užsienio reikalų ministras ir Nobelio taikos premijos laureatas seras Džozefas Ostinas Čemberlenas (Joseph Austen Chamberlain).
1939 m. Vokietija pradėjo kontroliuoti Slovakiją, o Vengrija aneksavo dalį dabartinės Ukrainos.
1940 m. gimė italų kino režisierius Bernardas Bertolučis (Bernardo Bertolucci). Tarp geriausių jo filmų - kino juostos "Paskutinis tango Paryžiuje", "1900" ir "Paskutinis imperatorius".
1953 m. gimė prancūzų kino aktorė Izabelė Juper (Isabelle Huppert). Vieni žymiausių filmų, kuriuose ji vaidino - Michaelio Hanekės (Michael Haneke) "Pianistė" ir Fransua Ozono (Francois Ozon) "8 moterys".
1973 m. 14 valstybių finansų ministrai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Ekonominės bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) bei Tarptautinio atsiskaitymo banko atstovai Paryžiuje nusprendė sukurti valiutų sistemą, paremtą kintančiais valiutų keitimo kursais.
1978 m. "Raudonųjų brigadų" kovotojai pagrobė buvusį Italijos ministrą pirmininką Aldą Morą (Aldo Moro) ir pareikalavo paleisti visus kalinius komunistus.
1978 m. tanklaiviui "Amoco Cadiz" prie Didžiosios Britanijos krantų užplaukus ant seklumos, į jūrą išsiliejo apie 220 tūkst. tonų naftos.
1982 m. sovietų vadovas Leonidas Brežnevas paskelbė, kad Sovietų Sąjunga sustabdo "SS-20" raketų dislokavimą į Vakarus nuo Uralo kalnų.
1985 m. Beirute pagrobtas JAV žurnalistas Teris Andersonas (Terry Anderson). Į laisvę jis buvo išleistas po 2454 dienų - 1991 metų gruodžio 4 dieną.
1995 m. Normanas Tagardas (Norman Thagard) tapo pirmuoju JAV astronautu, įžengusiu į Rusijos "Mir" kosminę stotį.
1998 m. Vatikanas atsiprašė už tuos katalikų Bažnyčios narius, kurie Antrojo pasaulinio karo metais nepadėjo nacių persekiojamiems žydams.
1999 m. atsistatydino visi 20 Europos Komisijos narių.
2000 m. sulaukęs 81 metų amžiaus mirė amerikietis Tomas Ferebis (Thomas Ferebee), per Antrąjį pasaulinį karą numetęs atominę bombą ant Japonijos Hirosimos miesto.
2002 m. Kolumbijoje masinių sutuoktuvių metu nušautas Kalio arkivyskupas Isajas Duartė Kančinas (Isaias Duarte Cancino).
2005 m. Izraelis Jericho miesto valdymą oficialiai perdavė palestiniečiams.
2012 m. Moldovos parlamentas šalies prezidentu išrinko Nikolajė Timoftį (Nicolae Timofti). 
2013 m. pirmąją kalbą Vatikane kaip pontifikas sakė popiežius Pranciškus.
2014 m. Krymo autonominėje respublikoje surengtame referendume balsuota už pusiasalio prijungimą prie Rusijos. Europos Sąjunga ir JAV šį referendumą įvardijo kaip neteisėtą. 

D. Trampo biudžetas: mažins išlaidas aplinkos apsaugai, didins - gynybai

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) prašys Kongreso drastiškai mažinti federalines programas ir didinti išlaidas gynybai, sienos su Meksika statymui ir nelegalių imigrantų deportavimui, praneša "Reuters". 
D. Trampo biudžeto pasiūlymo didžiausi pralaimėtojai - aplinkos apsaugos agentūra bei Valstybės departamentas. D. Trampas siūlo nutraukti finansavimą 19 įvairių departamentų, kurie priklauso nuo valstybės pinigų. Kaip ir žadėta, D. Trampas gynybos biudžetą planuoja didinti 10 proc., apie 54 mlrd. dolerių. 
Prezidentas prašo Kongreso 2,6 mlrd., 31 proc., sumažinti finansavimą aplinkos apsaugos agentūrai, o Valstybės departamentui - 10,9 mlrd., arba 28 proc. Baltieji rūmai teigia, kad šios institucijos, sumažinus finansavimą, išlaikys savo "esmines funkcijas". 
Įdomu tai, kad biudžeto plane neužsimenama apie žadėtas išlaidas infrastruktūrai. Baltieji rūmai tikina, kad šis pasiūlymas vis dar ruošiamas ir bus pristatytas vėliau. 
Taip pat verta pastebėti, kad didžiausią galią formuojant JAV biudžetą turi Kongresas, kuris paprastai retai kada patvirtina prezidento planus. Respublikonų valdomas Kongresas gali pritarti daliai pasiūlymų, o kitus keisti. 

Kinija ir Saudo Arabija pasirašė memorandumus dėl 65 mlrd. dolerių vertės sandorių

Kinija ir Saudo Arabija pasirašė nemažai memorandumų bei ketinimų dėl bendrų projektų, kurių vertė siekia apie 65 mlrd. dolerių, vykdymo, praneša "Reuters".
Saudo Arabijos karalius Salmanas šiuo metu keliauja po Azijos šalis, siekdamas su jomis stiprinti diplomatinius ir ekonominius ryšius. Saudo Arabija nori padidinti naftos pardavimus Kinijai po to, kai šalis pernai prarado didelę dalį Rusijos rinkos.
Kinijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Žangas Mingas (Zhang Ming) teigė, kad pasirašyti memorandumai ir ketinimai dėl bendrų projektų vykdymo, kurių vertė yra apie 65 mlrd. dolerių. Jo teigimu, šie projektai apima daugybę sričių - nuo energetikos iki kosmoso programų - tačiau daugiau detalių žiniasklaidai nebuvo pateikta.

Atgal