VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02 13. Naujausios žinios

R. Karoblis prieš susitikimą NATO: svarbiausia – kad JAV liktų lydere 

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sekmadienį vakare atvyko į Berlyną, kur susitiko su Vokietijos gynybos ministre  dr. Ursula von der Leyen.

Tai jau antras ministrų susitikimas šią savaitę - antradienį jie buvo Rukloje, kur kartu su Prezidente Dalia Grybauskaite pasveikino ten dislokuojamo ir Vokietijos vadovaujamo NATO priešakinių pajėgų bataliono karius. 

Vakarienės Berlyne metu ministrų pokalbių temos buvo daugiausiai apie  NATO gynybos ministrų susitikimo darbotvarkę. Ministrai aptarė aktualius saugumo aplinkos ir NATO šalių bendradarbiavimo klausimus. 

„Šioje srityje Europai reikalingas aiškus lyderis, ir tikiuosi, jog Vokietija imsis šios lyderystės“, -  susitikimo metu sakė R. Karoblis. Ministrai sutarė, jog Europos šalys, keičiantis tarptautinei saugumo aplinkai, turėtų skirti daugiau dėmesio gynybos finansavimui ir užtikrinti efektyvų lėšų naudojimą šioje srityje, taip pat stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.  

U. von der Leyen pasidalijo įspūdžiais iš neseniai Vašingtone įvykusio jos susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi generolu James Mattis. Vokietijos gynybos ministrė domėjosi R. Karoblio įžvalgomis apie Rusijos keliamą grėsmę prie rytinių Europos Sąjungos sienų, taip pat didinama ginkluote Kaliningrado srityje, ir paragino ministrą pasidalinti jomis NATO gynybos ministrų susitikime. 

Vakarienės metu taip pat buvo kalbama apie Vokietijos vadovaujamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinių grupių dislokavimą Lietuvoje.

Pagerbdamas tarnyboje žuvusių Vokietijos karių atminimą, ministras R. Karoblis Berlyne padėjo vainiką prie jiems skirto paminklo.

Šiandien ministras R. Karoblis tęs vizitą Vokietijoje, kur suplanuoti susitikimai su Vokietijos gynybos, užsienio reikalų ministerijų,  Vokietijos federalinės kanceliarijos ir  Bundestago (parlamento) atstovais. 

R. Karoblis ir U. von dėl Leyen vėl susitiks vasario 15-16 dienomis Briuselyje vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime, taip pat iš karto po to vyksiančioje kasmetinėje saugumo konferencijoje Miunchene.

Savaitę Lietuvoje karaliaus smuikas: prasideda tarptautinis J. Heifeco smuikininkų konkursas

Rekordinio susidomėjimo sulaukęs V tarptautinis Jaschos Heifetzo (Jascha Heifetz) smuikininkų konkursas prasideda. Vasario 13-19 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje dėl konkurso laurų varžysis beveik 40 jaunųjų smuikininkų iš viso pasaulio.
Atranka į V tarptautinį J. Heifeco smuikininkų konkursą buvo ypač intensyvi - sulaukta net 169 dalyvių paraiškų, atkeliavusių iš 42 pasaulio valstybių. Po įtempto žiuri darbo atrinkti geriausi jaunieji smuikininkai, pakviesti atvykti į 2-ąjį konkurso turą Vilniuje. Šeši iš sėkmingai įveikusių atranką - jaunieji lietuvių atlikėjai.
„Žymus smuikininkas Deividas Oistrachas (David Oistrach) yra pasakęs, kad gerai grojančių smuikininkų yra daug, bet J. Heifecas - tik vienas. XIX a. gali didžiuotis turėjęs Nikolą Paganinį (Niccolo Paganini), o XX a. - J. Heifeco šimtmetis, niekas šito negali užginčyti. Laikas eina, visame pasaulyje yra J. Heifeco draugijų, tačiau jo vardo konkursas vyksta tik Lietuvoje, Vilniuje, jo gimtajame mieste. Džiugu, kad šis renginys metai iš metų tobulėja, darosi ypatingai įdomus ir, mano nuomone, jo laukia didelė ateitis", - pasakojo vienas konkurso iniciatorių ir pirmųjų organizatorių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius Jurgis Dvarionas.
Pirmadienį LMTA didžiojoje salėje vyks renginio atidarymas, kurio metu bus traukiami konkurso dalyvių burtai. Perklausos prasidės antradienį ir tęsis iki pat penktadienio vakaro. Tą pačią dieną žiuri paskelbs ir šešis geriausius jaunuosius atlikėjus, kurie sekmadienį grieš finaliniame ture Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Smuikininkai gros kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu Modesto Pitrėno. Tos pačios dienos vakare iškilmingame priėmime LDK Valdovų rūmuose bus paskelbti ir finalo rezultatai.
Konkurso dalyvius vertins solidi tarptautinė komisija. Žiuri dirbs trys specialistai iš Lietuvos - LMTA profesoriai Petras Radzevičius ir Ingrida Armonaitė-Galinienė bei LMTA docentė, Styginių instrumentų katedros vedėja Rūta Lipinaitytė-Savickienė. Konkurso komisijoje taip pat dalyvaus svečiai iš užsienio. Žiuri pirmininkauti jau penktąjį kartą sutiko jubiliejų švenčiantis pasaulinio garso smuikininkas maestro Gidonas Kremeris. Jis letvirtadienį, prieš pat konkurso finalą, kartu su 20-metį mininčiu kameriniu orkestru „Kremerata Baltica" koncertuos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
V tarptautinį J. Heifeco konkursą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginį organizuoja VšĮ „Natų knygynas" kartu su LMTA. 
Šiais metais konkursas - pagrindinis projekto „Hommage a Heifetz" renginys. Tai - trejus metus vyksiančios iniciatyvos „Give Music a Future", finansuojamos Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa", dalis. Projektą koordinuoja Europos jaunimo muzikos konkursų sąjunga (EMCY), o jo partneriai Lietuvoje - VšĮ „Natų knygynas" ir Balio Dvariono labdaros ir paramos fondas.

Vykdant miškų reformas, darbo neteks 3 tūkstančiai miško darbuotojų

Įvykdžius valstybinių miškų valdymo konsolidavimą vienoje valstybės įmonėje, bus atleisti 3 tūkstančiai darbuotojų, kuriems teks rinktis emigraciją - perspėja Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF), ketinanti imtis ir teisinių priemonių. Federacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia pasigendanti svarių argumentų vykdant reformą.
"Ne tokią regionų skatinimo ir emigracijos stabdymo politiką Lietuvos žmonėms žadėjo naujoji valdžia. Mes nesipriešiname valstybinių miškų valdymo efektyvinimui ir veiklos optimizavimui. Tačiau negirdime jokių argumentų, kokiais skaičiais ar faktais remiantis reforma vykdoma. Kokios naudos iš pertvarkos gaus valstybė ir visi jos piliečiai", - teigia I. Ruginienė. 
Esą aplinkos ministro nurodymu rengiamame valstybinių miškų konsolidavimo vienoje valstybės įmonėje įstatymo projekte nepateikti jokie siūlymai, ką daryti su 3 tūkstančiais atleistų miško darbuotojų. Iš viso miškų sistemoje šiuo metu dirba beveik 4 tūkstančiai darbuotojų. Be to, ateities perspektyvų nebeturi ir šiuo metu studijuojantys jaunieji miškininkai.
Anot profesinės sąjungos vadovės, viešoje erdvėje dažnai iš ministro ar kitų politikų girdimas kaltinimas neskaidrumu ar korupcija, bet jokių konkrečių faktų ar įrodymų nepateikiama.
"Žmonės, dirbantys miškuose, jaučiasi juodinami. Be to, reikia kelti klausimą - kam beveik 2,5 milijardų eurų vertės valstybės turto sutelkimas vienose rankose yra naudingas. Kieno interesai slepiasi už šios reformos. Akivaizdu, kad daryti įtaką vienai įmonei lengviau nei 42", - aiškina I. Ruginienė.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija artimiausiu metu ketina imtis visų teisiškai įmanomų priemonių kovoje už savo darbuotojus.

Prognozė: gyvybės draudimo rinkos laukia nuosmukis

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6-7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas (LB).
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis teigia, kad draudimo rinka šiemet toliau didės būtent dėl ne gyvybės draudimo plėtros.
"Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija. Reikšmingų draudimo portfelio struktūrinių pokyčių nesitikima, šioje rinkoje toliau dominuos privalomieji ir komercinio turto draudimo produktai", - sako V. Valvonis, teigiantis, kad savo ruožtu gyvybės draudimo rinkai prognozuojamą nuosmukį lems pastaruosius metus vykusios reguliacinės bei mokesčių aplinkos pokyčiai, užsitęsusi mažų palūkanų normų aplinka, nulėmusi mažėjančią garantuotą draudimo produktų grąžą, bei neįprastas įmokų šuolis 2016 m. paskutinį mėnesį, lemsiantis aukštą palyginamąją bazę.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad du trečdalius visos draudimo rinkos užimančios ne gyvybės draudimo šakos augimo tempas šiemet, palyginti su 2016 m., šiek tiek sumažės, bet jis turėtų sudaryti apie 10-12 proc. Nesitikima, kad 2017-ieji gyvybės draudimo rinkai bus tokie palankūs kaip praėjusieji metai - šiemet draudimo įmokų suma gali sumažėti 4-6 proc. (2016 m., palyginti su 2015 m., ji išaugo 4,6 proc.).
Lietuvoje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai 2016 m. pasirašė 709,8 mln. eurų draudimo įmokų, o visos draudimo rinkos augimas sudarė 10 proc. Tai beveik atitiko išankstinę Lietuvos banko prognozę, kad ne gyvybės draudimo rinka padidins augimo tempą, o gyvybės draudimo rinkos raidos scenarijus išsipildė gerokai palankesnis.
Ne gyvybės draudimo sektoriaus draudimo įmokų suma pernai siekė 463,1 eurų, t. y. 13,2 proc. daugiau nei 2015 m. Transporto priemonių draudimo grupių indėlis didžiausias vertinant 2016 m. ne gyvybės draudimo rinkos augimo tempą.
Gyvybės draudimo rinka pernai ūgtelėjo 4,6 proc., draudimo įmokų suma sudarė 246,7 mln. eurų. Teigiamą poveikį gyvybės draudimo sektoriaus rezultatui turėjo 2016 m. gruodžio mėn. rekordiškai šoktelėjęs vienkartinių draudimo įmokų dydis didžiausioje gyvybės draudimo rinkos dalį užimančioje su indeksu ir investiciniais vienetais susijusio draudimo grupėje.

Teisingumo ministrė lankysis Registrų centre

Pirmadienį teisingumo ministrė Milda Vainiutė apsilankys valstybės įmonėje "Registrų centras". 
Nepriklausomi ekspertai neseniai baigė Registrų centro veiklos auditą. Buvo įvertintas šios valstybės įmonės, kurioje dirba beveik du tūkstančiai žmonių, strateginis ir personalo valdymas, veiklos organizavimas, finansų, investicijų, turto ir kitų išteklių naudojimas. 
Ministrė pavedė Teisingumo ministerijos specialistams bei Registrų centro valdybai įvertinti audito išvadas ir pateikti rekomendacijas, kaip efektyviau organizuoti centro darbą, racionaliai paskirstyti finansinius išteklius, kad gerėtų gyventojams, verslui, viešajam sektoriui teikimų paslaugų kokybė, būtų peržiūrėti paslaugų įkainiai.
"Registrų centras, kaupiantis ir sisteminantis duomenis apie gyventojus, įmones, nekilnojamąjį turtą, yra itin svarbus valstybės gyvenime, - pažymi teisingumo ministrė M. Vainiutė. - Audito išvadose yra išsakyta kritinių pastabų dėl įmonės struktūros, veiklos planavimo, personalo politikos, investicijų pagrįstumo. Įgyvendindami būtinas pertvarkas sieksime, kad centro veikla turėtų aiškią strateginę kryptį, kaip lanksčiai reaguoti į kintančius visuomenės poreikius, racionaliai panaudoti investicijas ir vidinius resursus, garantuoti registrų duomenų saugumą".

2 500 ugniagesių Australijoje kovoja su krūmynų gaisrais

Australijoje 2 500 ugniagesių kovoja su krūmynų gaisrais. Iš 100 gaisrų židinių 80 dar neužgesinti, pirmadienį sakė Naujojo Pietų Velso valstijos ugniagesių atstovas Šeinas Fitcimonsas (Shane Fitzsimmons). Apie 20 gaisrų kol šėlsta nekontroliuojamai. Gelbėtojų duomenimis, pelenais virto mažiausiai 19 gyvenamųjų namų, praneša agentūra AFP.
Praėjusiomis dienomis gelbėjimo tarnybos 1,5 mln. žmonių telefonu perspėjo dėl krūmynų gaisrų keliamo pavojaus.
Australiją kasmet siaubia krūmynų gaisrai, tačiau meteorologinės sąlygos šiais metais yra ypač sudėtingos. Naujojo Pietų Velso valstijoje šeštadienį vidutinė temperatūra siekė 44 laipsnius karščio, o sekmadienį - net 47.

Rumunijoje nesiliauja antivyriausybiniai protestai

Dešimtys tūkstančių žmonių Rumunijos sostinėje Bukarešte sekmadienio vakarą vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš vyriausybę. Tai buvo jau 13-oji protestų diena. Demonstrantai kaltina socialliberalų vyriausybę proteguojant korumpuotus politikus, praneša agentūra dpa.
Vyriausybės priešininkai sekmadienį rengė mitingus mažiausiai aštuoniuose miestuose. Vien tik Bukarešte, žiniasklaidos vertinimu, protestuotojų buvo apie 50 000.
Tuo tarpu prie prezidentūros Bukarešte aštuntą dieną iš eilės vyko ir vyriausybės šalininkų demonstracija. Apie 1 000 čia susirinkusių žmonių kaltino prezidentą Klausą Johanį (Klaus Iohannis) skaldant šalį. Jis remia protesto judėjimą prieš vyriausybę.

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 13-ąją:
1906 m. Grybeliuose, Utenos rajone, gimė istorikas, žymiausios lietuvių istoriografijoje sintezės "Lietuvių istorija" (1936) vienas autorių ir redaktorius Adolfas Šapoka. Mirė 1961 m. Toronte (Kanada).
1919 m. kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės ties Alytumi žuvo pirmasis Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius.
1945 m. atnaujinta Lietuvos mokslų akademijos veikla, pirmininku paskirtas akademikas Juozas Matulis.
1991 m. Vilniuje lankėsi JAV Kongreso delegacija. Kongresmenai rinko informaciją apie padėtį Lietuvoje, susitiko su šalies vadovais.
1995 m. Osle Lietuvos ir Norvegijos vyriausybių atstovai pasirašė sutartį dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus.
1995 m. įsteigtos Prezidentų Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos vardinės stipendijos, kurios skiriamos talentingiems bei labiausiai pasižymėjusiems studentams.
2001 m. Lietuvos muzikos akademijoje vyko Vilniuje gimusio XX a. smuiko genijaus Jašos Heifeco gimimo 100-osioms metinėms skirtas tarptautinis smuikininkų konkursas, kuriame dalyvavo 28 smuikininkai iš 11 šalių.
2007 m. eidamas 73-iuosius metus, Čikagoje (JAV) staiga mirė žinomas lietuvių išeivijos žurnalistas, literatūros tyrinėtojas, kultūrologas Liūtas Mockūnas.
2012 m. Kaune, Žaliakalnyje, ant namo Seimų g. 5, atidengta skulptūra-atminimas skulptoriui Bernardui Bučui. Šiame name jis gyveno 1951-1979 metais.

Lietuva pagal atliekų perdirbimą priskirta prie ES lyderių

Lietuva 2005-2014 m. padarė didžiausią pažangą pagal atliekų perdirbimą iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Kelno ekonomikos instituto duomenys. Juos cituojanti Aplinkos ministerija (AM) perspėja, kad vis dėlto ateityje mūsų šalies gali laukti nemenki iššūkiai. 
Kelno ekonomikos institutas atliko analizę, kaip Europa žengia žiedinės ekonomikos link. Pereinant prie šios ekonomikos, itin aktualu siekti perdirbti kuo daugiau atliekų. ES atliekų perdirbimo sektoriaus lydere įvardyta Vokietija. Lietuva priskirta prie būsimų geriausių atliekų perdirbėjų kartu su Slovėnija, Lenkija, Italija, Vengrija, Portugalija, Čekija ir Kipru. Be to, Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja ir pagal kasmetinį atliekų perdirbimo augimą. Jis 2005-2014 m. kasmet didėjo daugiau nei po 3 proc. Nors Lietuva ir priskirta prie pirmūnų, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas įsitikinęs, kad mūsų šaliai gali tekti įdėti pastangų ES keliamiems atliekų perdirbimo iki 2030 m. tikslams pasiekti, jeigu pasikeis jų pasiekimo skaičiavimo metodika.
Europos Komisija siūlo šiuos tikslus gerokai kilstelėti. Pavyzdžiui, laipsniškai pasiekti, kad iki 2030 m. sąvartynuose būtų šalinama tik 10 proc. komunalinių atliekų ir kad 65 proc. šių atliekų bei 75 proc. pakuočių atliekų būtų paruošiama pakartotinai naudoti ir perdirbti.
Tokie tikslai - nemažas iššūkis ne tik šalies atliekų tvarkymo sektoriui, bet ir visai visuomenei. Ateina laikas, kai rūšiuoti atliekas turi tapti kiekvieno gyventojo įpročiu.

Turkmėnijos prezidentas G. Berdimuchamedovas beveik 98 proc. balsų perrinktas dar vienai kadencijai

Turkmėnijos prezidentas Gurbangulis Berdimuchamedovas sekmadienį vykusiuose rinkimuose beveik 98 proc. balsų perrinktas dar vienai kadencijai. Tai pirmadienį Ašchabade pranešė Rinkimų komisija, kuria remiasi agentūra AFP.
Tai bus jau trečioji G. Berdimuchamedovo kadencija prezidento poste. Jis pareigas eina nuo tada, kai 2006-aisiais mirė ilgametis šalies vadovas Saparmuratas Nijazovas. Rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo didelis.
Rinkimuose dalyvavo dar aštuoni kiti kandidatai, tačiau jie neturėjo jokių šansų laimėti. Per rinkimus 2012-aisiais autoritariškai Turkmėniją valdantis G. Berdimuchamedovas surinko 97,1 proc. balsų. Praėjusį rugsėjį prezidento kadencija buvo prailginta nuo 5 iki 7 metų, taip pat panaikintas prezidento amžiaus cenzas. Turkmėnai nusiteikę, kad 59-erių G. Berdimuchamedovas, kaip ir jo pirmtakas, ketina valdyti iki gyvos galvos.
Turkmėnijos prezidentas turi didžiulius įgaliojimus. Jis kartu yra vyriausybės vadovas bei kariuomenės vadas. Prezidentas kontroliuoja žiniasklaidą ir civilinę visuomenę. Buvusi sovietinė respublika, turinti daug naftos ir gamtinių dujų atsargų, yra viena labiausiai izoliuotų pasaulyje.

Dešimtys tūkstančių žmonių Meksikoje protestuoja prieš D. Trampą

Dešimtys tūkstančių meksikiečių sekmadienį protestavo prieš JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) dėl politiko pažadų priversti Meksiką sumokėti už sieną JAV ir Meksikos pasienyje bei dėl įžeidžiančios retorikos Meksikos atžvilgiu, informuoja AFP.
"Meksika privalo būti gerbiama, pone D. Trampai", - teigiama didžiuliame plakate, kurį Meksiko mieste nešė protestuotojai. Stebint tūkstančiams policijos pareigūnų, pagrindine sostinės gatve žygiavo tūkstančiai meksikiečių.
"Esame čia, kad D. Trampas pamatytų, jog visa susivienijusi šalis sukyla prieš jį ir jo ksenofobišką, diskriminuojantį ir fašistinį kvailumą", - sakė literatūros studentas.

Referendumas: šveicarai atmetė planą reformuoti pelno mokesčio sistemą

Šveicarijos piliečiai atmetė planą reformuoti pelno mokesčio sistemą, tuo priversdami vyriausybę svarstyti jį iš naujo, informuoja BBC.
Šveicarijos verslo ir politikos sluoksnių atstovai palaikė planą, kuriuo buvo siekiama užkirsti kelią smarkiam mokesčių augimui užsienio investuotojams. Tačiau 59 proc. referendumo dalyvių pasisakė prieš minėtą planą per sekmadienį vykusį balsavimą.
Dabar vyriausybei teks surasti alternatyvų sprendimą. 
"Bus neįmanoma labai greitai rasti sprendimą", - sakė Šveicarijos finansų ministras Uelis Maureris (Ueli Maurer). 
Sekmadienį vykusios spaudos konferencijos metu U. Maureris pareiškė, kad naujojo plano parengimas gali užtrukti metus ir kad Šveicarija dėl to gali prarasti užsienio investicijų.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 13-osios įvykiai pasaulio istorijoje:

1542 m. už neištikimybę mirties bausme nubausta Anglijos karaliaus Henriko VIII penktoji žmona Katerina Hovard (Catherine Howard).
1571 m. mirė italų skulptorius ir rašytojas Benvenutas Čelinis (Benvenuto Cellini), labiausiai žinomas dėl Persėjo, laikančio Medūzos galvą, statulos.
1668 m. Ispanija pagal Lisabonos sutartį pripažino Portugalijos nepriklausomybę.
1741 m. pradėtas pardavinėti pirmasis JAV žurnalas "Amerikos žurnalas, arba Mėnesinė politinės padėties britų kolonijose apžvalga" ("The American Magazine, or a Monthly View of the Political State of the British Colonies").
1849 m. gimė lordas Randolfas Čerčilis (Randolph Churchill), britų konservatorių politikas ir būsimojo šalies ministro pirmininko Vinstono (Winston) tėvas.
1858 m. seras Ričardas Bertonas (Richard Burton) ir kapitonas Džonas Spikas (John Speke) tapo pirmaisiais europiečiais, Rytų Afrikoje aptikusiais Tanganikos ežerą.
1883 m. mirė vokiečių kompozitorius Vilhelmas Richardas Vagneris (Wilhelm Richard Wagner). Tarp geriausių jo darbų yra operos "Nybelungo žiedas", "Tristanas ir Izolda" bei "Parsifalis".
1895 m. broliai Liumjerai (Lumiere) Prancūzijoje užpatentavo mašiną "chronofotografinėms nuotraukoms daryti ir žiūrėti" - vieną iš pirmųjų projektorių.
1931 m. Naujasis Delis oficialiai tapo Indijos sostine. Iki to laiko šalies sostine buvo Kalkuta.
1945 m. po 50 dienų trukusios apsiausties, per kurią žuvo 50 tūkst. vokiečių kareivių, rusai paėmė Vengrijos sostinę Budapeštą.
1945 m. Didžiosios Britanijos ir JAV karinės oro pajėgos daugiau kaip 14 valandų bombardavo Vokietijos Drezdeno miestą - per šiuos oro antskrydžius žuvo per 35 tūkst. žmonių.
1959 m. prekyboje pasirodė lėlė Barbė. Žinomiausią žmonijos istorijoje lėlę sukūrė amerikiečių verslininkė Rūta Hendler (Ruth Handler).
1974 m. gimė Anglijos dainininkas Robis Viljamsas (Robbie Williams). 
1974 m. Nobelio premijos laureatas Aleksandras Solženicynas buvo deportuotas iš Sovietų Sąjungos, iš jo atimta sovietų pilietybė.
1975 m. praėjus septyniems mėnesiams po invazijos į Kiprą turkai okupuotoje salos dalyje paskelbė Kipro turkų federacinę valstybę.
1983 m. viename iš Turino (Italija) kino teatrų kilus gaisrui žuvo 64 žmonės.
1991 m. JAV iš raketų apšaudžius Bagdado priešlėktuvinės apsaugos slėptuvę čia, manoma, žuvo apie 400 civilių, daugiausiai moterų ir vaikų.
1998 m. specialus suvažiavimas balsavo už tai, kad Australija taptų respublika, ir pažadėjo 1999 metais surengti referendumą dėl konstitucinio atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos. Per referendumą laimėjo vadinamieji monarchistai, pasisakę už status quo.
2001 m. amerikietė En Bankroft (Ann Bancroft) ir norvegė Liv Arnesen (Liv Arnesen) tapo pirmosiomis moterimis, slidėmis kirtusiomis Antarktidą. 2,7 tūkst. kilometrų įveikti joms prireikė 90 dienų.
2002 m. Škotijos parlamentas uždraudė medžioti lapes, ir Škotija tapo pirmąja Didžiosios Britanijos teritorija, kurioje buvo uždraustas šimtmečių tradicijas turintis aukštuomenės pomėgis.
2008 m. Australijos premjeras Kevinas Radas (Kevin Rudd) žengė istorinį žingsnį ir atsiprašė Australijos čiabuvių už ilgus metus trukusį negarbingą ir žeminamą elgesį su jais.
2014 m. Italijos demokratų partijos lyderis Matėjus Rencis (Matteo Renzi) paragino atsistatydinti naująją vyriausybę ir šalies ministrą pirmininką Enriką Letą (Enrico Letta).

Po Šiaurės Korėjos raketos bandymo JT Saugumo Taryba renkasi į skubų posėdį

Po naujo Šiaurės Korėjos raketos bandymo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba pirmadienį renkasi į skubų posėdį. Jo pareikalavo JAV, Japonija ir Pietų Korėja, praneša agentūra AFP.
Susitikimas numatytas 17.00 val. vietos laiku (23.00 val. Vidurio Europos laiku).
Pchenjanas prieš tai paskelbė „sėkmingai" išbandęs „Pukgukson-2" tipo balistinę vidutinio nuotolio raketą „žemė-žemė". Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas (Kim Jong Un) pareiškė „didelį pasitenkinimą dėl dar vienos turimos stiprios priemonės, leidžiančios smogti branduolinį smūgį ir prisidedančios prie šalies galios", pranešė valstybinė naujienų agentūra KCNA. 
Raketa, Pietų Korėjos vyriausybės duomenimis, sekmadienio rytą buvo paleista į Japonijos jūrą iš bazės šalies vakaruose. Raketa nuskriejo apie 500 km ir nukrito į jūrą, sakė Gynybos ministerijos Seule atstovas.

Kalifornijoje gali griūti aukščiausia JAV užtvanka - evakuojami tūkstančiai gyventojų

Šiaurės Kalifornijoje daugiau kaip 180 tūkst. gyventojų nurodyta evakuotis, nes stiprios liūtys susilpnino aukščiausios (770 pėdų aukščio) JAV Orovilio užtvankos nutekamąjį kanalą ir jis gali griūti, informuoja BBC.
Vandens lygis rezervuare pakilo dėl stiprių liūčių ir sniego, kurie užklupo po daugiau nei vienerius metus vyravusios sausros. 
Kalifornijos vandens išteklių departamentas sekmadienio popietę pranešė, kad per sekundę iš pagrindinio užtvankos slenksčio nuleidinėjo po 100 tūkst. kubinių pėdų vandens.
Vandenį iš užtvankos išleidinėti pradėta jau ketvirtadienį, pastebėjus, kad nuskilo didžiuliai betono luitai.
Orovilio gyventojams nurodyta evakuotis į šiaurę. Orovilis yra už 65 km nuo sostinės Sakramento.

Ž. K. Junkeris nesieks antros kadencijos

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker), pasibaigus jo dabartinei kadencijai 2019 m., ketina palikti postą ir siekti antros kadencijos neplanuoja, informuoja BBC. 
Duodamas interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui "Deutschlandfunk", Ž. K. Junkeris teigė 2014 metais dalyvavęs "puikioje rinkimų kampanijoje", bet antros tokios nebus, nes jis nesiruošia vėl teikti savo kandidatūros. 
Buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas taip pat mano, kad, prasidėjus "Brexit" deryboms, Jungtinė Karalystė gali paskatinti Europos Sąjungos lyderių nuomonių susiskaldymą. "Ar vengrai ir lenkai nori to paties kaip vokiečiai ir prancūzai? Rimtai tuo abejoju", - pareigūnas kalbėjo interviu metu. 
Ž. K. Junkeris Europos Komisijai vadovauti ėmė 2014 metais, sulaukęs 26-ių iš 28-ių ES šalių narių vyriausybių paramos. Jo kandidatūrai tuo metu stipriai priešinosi Jungtinė Karalystė, nes politikas pasisakė už didesnę ES integraciją.

Atgal