VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02 12. Naujausios žinios

F. V. Šteinmejeris išrinktas naujuoju Vokietijos prezidentu
Buvęs advokatas ir buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras socialdemokratas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) sekmadienį parlamentinės asamblėjos Berlyne metu išrinktas naujuoju šalies vadovu, skelbia BBC. 
Remiantis visuomenės apklausomis, 61-erių politikas yra mėgstamas vokiečių. 

F. V. Šteinmejeris, kuris paprastai yra linkęs kalbėti aptakiai ir apgalvotai, JAV prezidento rinkimų metu atvirai apibūdino Donaldą Trampą (Donald Trump) kaip nesantaikos kurstytoją ir spėjo, kad santykiuose su JAV gali atsirasti sunkumų. 

Naujasis prezidentas postą perims kovo 19 d. Iki šiol jis dvi kadencijas, t. y. 8 metus, ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. 

2009 m. jis nesėkmingai varžėsi su kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) federaliniuose rinkimuose. 

F. V. Šteinmejerio išrinkimas prezidentu vertinamas kaip pastiprinimas socialdemokratams, kurie siekia palikti A. Merkel be valdžios per rugsėjį vyksiančius rinkimus. 

Realiai prezidentas Vokietijoje turi labai mažai vykdomosios valdžios galių ir į jį labiau žiūrima kaip į simbolinę figūrą bei moralinį autoritetą. Jį renka Vokietijos Bundestagas ir Bundesratas.

Naujasis prezidentas pakeis dabartinį Vokietijos valstybės vadovą - 77-erių metų Joachimą Gauką (Joachim Gauck). Už demokratiją kovojęs buvęs pastorius iš Rytų Vokietijos siekti antros kadencijos atsisakė dėl savo amžiaus.

Londone iškilmingai paminėta Vasario 16-oji 

Didžiojoje Britanijoje ypatingai paminėta Lietuvos Valstybės atkūrimo diena. Prestižinėje Londono „St Martin-in-the-Fields“ salėje, Trafalgaro aikštėje, kurioje prieš kelis šimtus metų grojo ir pats Mocartas, koncertavo Naujų idėjų kamerinis orkestras.

Valstybės atkūrimo 99-osioms metinėms Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje pakvietusi Naujų idėjų kamerinį orkestrą teigė, kad ieškojo muzikantų, kurie patiktų įvairaus amžiaus ir skonių publikai.

Klasikinę ir populiariąją muziką derinantis Naujų idėjų kamerinis orkestras muzikos pasaulyje išsiskiria netradicine grojimo technika, dainavimu, choreografija.

2016-ųjų metų Tolerancijos žmogus - rašytoja V. Juknaitė

Šeštadienį Vytauto Didžiojo universitete "Sugiharos fondas - Diplomatai už gyvybę" 2016 metų Tolerancijos žmogumi paskelbė rašytoją Vandą Juknaitę.
Šiemet fondo valdyba, atsižvelgdama į savo pateiktas užklausas visuomeninėms, nevyriausybinėms organizacijoms, su žmogaus teisių gynimu susijusiomis institucijomis Lietuvoje bei visuomeninės nominacijos ekspertų komisijos siūlymus, svarstė tris kandidatūras: rašytojų Mariaus Ivaškevičiaus, Vandos Juknaitės bei žurnalisto Domo Burkausko.
Ši kasmetė nominacija skiriama asmeniui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių bei kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.
Metų Tolerancijos žmogaus nominacija yra kasmetė. Pirmąjį metų Tolerancijos žmogaus apdovanojimą 2002 metų sausį gavo Tomas Šernas. Vėliau šis titulas atiteko profesorei Irenai Veisaitei, žurnalistui Algimantui Čekuoliui, režisieriui Sauliui Beržiniui, pranciškonų vienuoliui, kunigui Arūnui Peškaičiui, psichologui Robertui Povilaičiui, atlikėjai Jurgai Šeduikytei, žurnalistui Mykolui Drungai, poetui Tomui Venclovai, filosofui Andriui Navickui, rašytojams Daivai Čepauskaitei ir Sigitui Parulskiui, muzikantui Andriui Mamontovui, žurnalistui Donatui Pusliui, verslininkui Valdui Balčiūnui.
Fondas, kurio tikslas - ne tik saugoti garsių Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos ir Nyderlandų garbės konsulo Jano Zvartendeiko (Jan Zwartendijk) atminimą, bet ir skleisti pilietinės visuomenės bei tolerancijos idėjas, ketina ir toliau skatinti laisvų piliečių visuomeninį ryžtą nesitaikstyti su reiškiniais, kurie kelia grėsmę visuomenės atvirumo ir liberaliosios demokratijos ateičiai.
Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" pirmininkas - Ramūnas Garbaravičius.

Lietuvos istorija mena

Lietuva vasario 12-ąją:
1939 m. Vatikane mirė popiežius Pijus XI, savo valdymo laikais įkūręs Lietuvos bažnytinę provinciją (1926), lankęsis Lietuvoje, skyręs didelę sumą pinigų Kauno jėzuitų gimnazijai atstatyti.
1998 m. Prezidentūroje pristatytas dokumentinis videofilmas "Lietuvos Respublikos Prezidentai". Jame pasakojama apie tris tarpukario Lietuvos Prezidentus - Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį ir Kazį Grinių.
2000 m. pirmą kartą per Europos dailiojo čiuožimo čempionatų istoriją apdovanojimai atiteko ir Lietuvos sportininkams. Čiuožėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas laimėjo bronzos medalius.
2002 m. Ignalinos rajone atidaryta nauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos Tverečiaus užkarda.
2004 m. visų 50 JAV valstijų vicegubernatoriai Lietuvos ambasadoje Vašingtone dalyvavo priėmime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai - Vasario 16-ajai paminėti.
2009 m. su pirmuoju vizitu per 17 valdymo savo šaliai metų į Lietuvą atvyko Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas.
2009 m. Nacionalinės ir valstybinės meno premijų laureatas profesorius dirigentas Saulius Sondeckis Vilniaus rotušės menėje apdovanotas Žygimanto Augusto medaliu.
2011 m. Lietuvos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Osuras Skarphedinsonas (Ossur Skarphedinsson) Vilniuje atidengė atminimo lentą, skirtą Islandijos parlamento sprendimui prieš dvidešimt metų pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

Telšių Nepriklausomybės aikštę nudažys 99 trispalvės

Vasario 16 – oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet sukanka 99 metai, kuomet pasirašytas dokumentas (nepriklausomybės aktas), skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Telšių kultūros centras telšiškius ir miesto svečius Vasario 16 – ąją kviečia švęsti išskirtinai ir jungtis prie bendros idėjos – Nepriklausomybės aikštę padabinti mažiausiai 99 trispalvėmis.

Organizatoriai ragina vienytis bendrai idėjai – vasario 16 dieną, 11 valandą, Nepriklausomybės aikštėje dalyvauti vėliavos iškėlimo ceremonijoje. Iš atskirų Lietuvos vėliavų bus formuojama bendra trispalvė. Ketinama aikštėje kartu išskleisti ne mažiau kaip 99 vėliavas.

„Raginame visus būti geranoriškais, pilietiškais ir dviese atsinešti vieną standartinio dydžio valstybinę vėliavą (išmatavimai: 1,7 m x 1 m). Tik būdami bendruomeniški visi kartu sukursime vieningą kompoziciją ir Lietuvos vėliavą išskleisime kartu!“ – kalbėjo Telšių kultūros centro režisierė ir viena idėjos sumanytojų Alina Gintalienė.

Telšių kultūros centro renginių globėjas Vitalijus Praspaliauskas pasakojo, jog jungtis prie akcijos jau pakviesta daugelis Telšių organizacijų, valstybės tarnautojų, įvairių visuomeninių organizacijų atstovų ir kiti. Valstybinę šventę privalome švęsti kiekvienas. Tai mūsų pilietiškumo įrodymas. Manau, jog sugalvota iniciatyva bus ne tik įsimintinas reginys akims, bet ir išliekamąją vertę turintis prisiminimas, nes vaizdą filmuosime iš paukščio skrydžio, kursime keleto minučių filmą, kaip paminėta Vasario 16 – oji Telšiuose“, – sakė V. Praspaliauskas.

Praėjusių metų pabaigoje nedarbas augo 

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 7,6 proc., arba 0,1 procentinio punkto didesnis nei trečiąjį ketvirtį, o vyrų nedarbo lygis sudarė 8,8 proc., moterų – 6,5 proc., skelbiama Lietuvos statistikos departamento tinklapyje.

Taip pat didėjo ir jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį – jis sudarė 14,6 proc. ir per ketvirtį padidėjo 1,5 procentinio punkto.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 112 tūkst. bedarbių, t. y. 1 tūkst. daugiau nei trečiąjį ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių per ketvirtį sumažėjo 0,2 tūkst. ir buvo 41,4 tūkst. 15–24 metų amžiaus bedarbių 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 17,7 tūkst., arba 1 tūkst. daugiau nei trečiąjį ketvirtį.

2016 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbo 1 mln. 358 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2016 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 10,3 tūkst.

Lietuvos totoriai siekia istorinio įamžinimo Vilniuje ir Trakuose

Lietuvos totorių bendruomenė siekia, kad buvusių šventovių vietose Vilniuje ir Trakuose būtų pastatyti memorialai.

Šiuos planus totoriai šią savaitę pristatė Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, susitikusiam su tautinių mažumų bendrijomis.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas profesorius Adas Jakubauskas sakė, kad vieta skulptūrai Vilniuje numatyta greta Puslaidininkių fizikos instituto Goštauto gatvėje – istoriniame Lukiškių priemiestyje, kuris driekėsi nuo dabartinės Lukiškių aikštės beveik iki Seimo. Puslaidininkių instituto vietoje anksčiau stovėjo totorių mečetė, ji sovietmečiu nugriauta.

Totorių bendruomenė taip pat siekia, kad Vilniuje būtų atstatyti ir patys maldos namai, tačiau konkretesnių planų kol kas nėra.

Gyventojų surašymo metu 2011-aisiais Lietuvoje gyveno 2800 totorių.

D. Trumpas: JAV ir Japonijos santykiai – taikos pagrindas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe pareiškė, kad sąjunga tarp JAV ir Japonijos yra taikos Ramiojo vandenyno regione pagrindas, informuoja BBC.

Po pokalbių Baltuosiuose rūmuose JAV lyderis teigė, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios Japonijos saugumui. Japonijos premjeras taip pat pabrėžė ekonominių ir prekybos ryšių stiprinimo svarbą.

Bendros spaudos konferencijos metu penktadienį D. Trumpas Japoniją pavadino „svarbia ir tvirta sąjungininke“ ir pareiškė Vašingtono įsipareigojimą siekti dar glaudesnių dvišalių santykių.

JAV lyderis taip pat sakė, kad abi šalys ir toliau Ramiojo vandenyno regione stiprins gynybos pajėgumus, siekdamos skatinti bendrus interesus.

Japonija siekia užsitikrinti JAV kariuomenės įsipareigojimą išlaikyti regione stabilumą, kai Kinija ir toliau kyla kaip karinė superjėga, o Šiaurės Korėja tobulina savo branduolinę programą.

ECB tarybos narys: nematau pagrindo TVF dalyvauti Graikijos gelbėjime

Nėra jokio politinio ar ekonominio pagrindo Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) dalyvauti Graikijos gelbėjime, Austrijos laikraščiui „Der Standard" penktadienį pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vykdomojo komiteto narys Evaldas Novotnis (Ewald Nowotny).
TVF ir Europos Sąjunga (ES) pastaruoju metu nesutaria dėl Graikijos gelbėjimo sąlygų bei šalies finansinių tikslų, bet penktadienį nusprendė nesutarimus padėti į šalį ir susitikimo Atėnuose metu būti vieningi.
Didžiausia ES ekonomiką turinti Vokietija siekia, kad TVF dalyvautų gelbėjimo plane, tačiau pats fondas kol kas atsisako skolinti pinigų Graikijai bei mano, jog ES tikslai krizės nukankintos šalies ekonomikai yra neįgyvendinami ir siūlo nurašyti didesnę dalį skolų, kam priešinasi Vokietija.

Praėjus dvejiems metams po Minske pasiekto susitarimo dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, karas tęsiasi

Nuo to laiko, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl karo pabaigos Ukrainoje, jau praėjo dveji metai. Tačiau kruvinas konfliktas tebesitęsia - dar 5 tūkst. žmonių gyvybių kaina, informuoja naujienų agentūra AFP.
Pasirašius Minsko 2 susitarimą, Kremliaus remiami separatistai susitarė su Kijevu ir Maskva stabdyti kovas ir priėmė sudėtingą taikos užtikrinimo planą. Šį susitarimą pasiekė Ukrainos ir Rusijos prezidentai, tarpininkaujant Prancūzijos bei Vokietijos lyderiams. Susitarimas buvo pasirašytas prieš dvejus metus vasario 11-ąją.
Susitarimas pasirašytas intensyvių kovų laikotarpiu ir tvyrant baimėms dėl atviro karo tarp dviejų kaimynių. Kijevas kaltino Kremlių siunčiant tūkstančius karių ir darė didelį spaudimą Maskvos santykiams su Vakarais.
Minsko 2 susitarimas taip ir nepadėjo panaikinti smurto Ukrainoje ir didelio nepasitikėjimo, kuris užkerta kelią pažangai politinio sprendimo link.
Šiuo metu skaičiuojama, kad per karą iš viso žuvo 10 tūkst. žmonių, o Ukrainos rytus vis dar kontroliuoja separatistų paskelbtos Luhansko ir Donecko Liaudies Respublikos. Maskvai tebegalioja Vakarų įvestos sankcijos.

Lietuvą domina Vokietijos profesinio mokymo sistema

Lietuva ir toliau sieks sudaryti patrauklias sąlygas užsienio investuotojams, kad šie galėtų kurtis ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose, teigia Premjeras Saulius Skvernelis, penktadienį apsilankęs Trakų rajone įsikūrusioje Lietuvos ir Vokietijos uždarojoje akcinėje bendrovėje "Gealan Baltic". Premjeras atkreipė dėmesį, kad savo veiklos dvidešimtmetį švenčianti viena moderniausių Europoje langų ir durų profilių gamykla dirba sėkmingai, didina produkcijos pardavimo bei eksporto mastą. 
Kalbėdamas su užsienio kapitalo bendrovės atstovais, Vyriausybės vadovas aptarė Lietuvos jaunuolių perspektyvas įgyti dualinį profesinį mokymą, kuris jau daugelį metų Vokietijoje padeda spręsti jaunuolių nedarbo problemą. Šią populiarią Vokietijoje sistemą sudaro dvi dalys - teorija dėstoma profesinio mokymo įstaigoje, o praktika įgyjama konkrečioje įmonėje. Taip jauni žmonės gauna būtinų žinių, o įmonėse įsidarbina jau kvalifikuoti darbininkai.

Žemdirbiams kyla klausimų dėl "Rail Baltica"

Kaimo žmonėms jau dabar rūpi klausimai dėl projektui "Rail Baltica" reikalingos žemės išpirkimo, konsolidavimo, kompensavimo priemonių, taip pat galimo pavojaus melioracijos sistemoms, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), aktyviai dalyvaujanti institucijų diskusijose gindama ūkininkų interesus. 
ŽŪM atkreipia dėmesį į tai, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ar kitam naudotojui pinigais taip pat atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Kito lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suteikimas nėra numatytas.
Daugeliui žemdirbių rūpi, ką reikės daryti su geležinkelio vėžės padalytais žemės sklypais. Pasak ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos Laimos Kasparavičiūtės, vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, ypatingos svarbos objektams žemės mainai nenumatyti. Tačiau žemės savininkai, norėdami sustambinti žemės sklypus, gali atlikti tarpusavio žemės mainus ar kitus Civiliniame kodekse numatytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Yra ir kita galimybė - tai žemės konsolidacijos projektai, bet jiems rengti reikalingos nemažos lėšos.
Ne vienas ūkininkas nuogąstauja, kad tiesiant "Rail Baltica" vėžes gali kilti pavojus pažeisti veikiančias melioracijos sistemas. ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas informuoja, kad pagal Melioracijos įstatymo nuostatas, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai. Kitų melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, taip pat finansuoja inžinerinių statinių statytojai, jeigu nesusitariama kitai. 
Projekto "Rail Baltica" specialiojo plano planavimo sąlygų rengėjams ŽŪM yra nurodžiusi, kad rengiant šį planą būtina nustatyti melioracijos statinių rekonstravimo, naikinimo bei kitas sąlygas, kad nebūtų pažeisti gretimų melioruotos žemės sklypų naudotojų interesai ir užtikrintas vandens nuleidimas nuo sausinamų žemės plotų.
Tarptautinis transporto projektas "Rail Baltica" geležinkelio linija sujungs Suomiją ir Estiją (traukiniai perkeliami keltais), Latviją, Lietuvą bei Lenkiją su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis. Jo tikslas yra plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių.

Turkija nustatė referendumo datą

Turkija balandžio 16 dieną surengs referendumą dėl siūlomų konstitucinių pakeitimų, kuriems pritarus sustiprėtų prezidento Redžepo Tajipo Erdogano (Recep Tayyip Erdogan) valdžia, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Pakeitimai suteiktų prezidentui įgaliojimus leisti įstatymus, skelbti nepaprastąją padėtį, skirti ministrus ir kitus aukšto rango valstybės pareigūnus, paleisti parlamentą, o R. T. Erdoganas galėtų išsilaikyti prezidento poste iki 2029 metų.

Krizės Turkijoje metu prezidento R. T. Erdogano šalininkai mano, kad Konstitucijos pakeitimai garantuotų šalyje stabilumą. Oponentai baiminasi, kad šalis taps labiau autoritarine valstybe.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką ir susisiekimo ministrą prašydama atidėti „Lietuvos pašto“ projekto „Ateities laiškininkas“ įgyvendinimą, kuriuo ketinama panaikinti pašto filialus visoje šalyje. Bandomasis projektas bus išbandomas viename iš šalies miestų ir tik po to priimami galutiniai sprendimai dėl tolesnės jo eigos, patikslina LVŽS frakcija.

Valdančiosios frakcijos vertinimu, paštų skyrių panaikinimas būtų dar vienas smūgis šalies regionams. Be to, reforma kelia daug papildomų klausimų, į kuriuos pašto vadovybė atsakymų neturėjo.

Po potvynio šimtai Naujosios Zelandijos paplūdimyje įstrigusių banginių grįžo į jūrą

Daugiau nei dviem šimtams Naujosios Zelandijos paplūdimyje prie Auksinės įlankos įstrigusių banginių pavyko išsilaisvinti ir grįžti atgal į jūrą, praneša BBC. 
Maždaug 240 banginių, kurie buvo įstrigę prie Pietų salos, vėlyvą šeštadienio vakarą išsivadavo iš seklumos kartu su atsiritusia potvynio banga. 
Šiuo metu jie vis dar laikosi vandenyje aplink seklumas, todėl gamtosaugos specialistai įspėja, kad gyvūnai gali vėl išplaukti į nerijos seklumą. 
Savanoriams gelbėtojams kiek anksčiau pavyko padėti maždaug 100 iš 400 ketvirtadienį ant kranto įstrigusių banginių išplaukti iš seklumos. Bet, nepaisant gelbėtojų pastangų, į krantą vėliau išplaukė naujas pulkas banginių. 
Daugiau kaip 300 iš 400 pačių pirmųjų įstrigusių banginių nudvėsė, nors žmonės ir gelbėtojai bandė išsaugoti gyvūnų gyvybes vėsindami juos vandeniu.
Kol kas neaišku, kodėl banginiai vis plūsta į 5 km ilgio paplūdimį netoli Auksinės įlankos. Spėjama, kad galbūt juos taip elgtis verčia ryklių atakos, nes ant vieno išplaukusių banginių kūnų buvo rasta kandžiojimo žymių.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 12-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1554 m. už valstybės išdavimą mirties bausme nubausta ledi Džein Grei (Jane Grey). Ji 1553 metais devynias dienas buvo Anglijos karaliene.
1733 m. į Savanos vietovę dabartinėje Džordžijos valstijoje atvyko pirmieji anglų kolonistai, vadovaujami filantropo Džeimso Eduardo Ogltorpo (James Edward Oglethorpe).
1768 m. Florencijoje gimė paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius Fransua II.
1804 m. mirė vokiečių filosofas Imanuelis Kantas (Immanuel Kant).
1809 m. gimė gamtininkas ir veikalo "Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu, arba Pranašesnių veislių išlikimas kovoje dėl būvio" autorius Čarlzas Darvinas (Charles Darwin).
1809 m. gimė 16-asis JAV prezidentas Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln). 1865 m. balandžio 14 d. jis buvo nušautas Vašingtone, Fordo teatre.
1818 m. Santjage paskelbta apie Čilės nepriklausomybę nuo Ispanijos.
1912 m. atsistatydinus Kinijos Cingų dinastijai, paskelbta laikinoji respublika, vadovaujama Sun Jat Seno (Sun Yat-sen).
1924 m., praėjus 15 mėnesių nuo Egipto faraono Tutanchamono kapo atradimo, atidarytas jo sarkofagas.
1961 m. Sovietų Sąjunga į Venerą paleido tarpplanetinę kosminę stotį.
1979 m. Rodezijoje per aviakatastrofą žuvo 59 žmonės. Jų lėktuvą numušė nacionalistiniai partizanai.
1986 m. Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė sutartį dėl tunelio po Lamanšo sąsiauriu statybos.
1992 m. Kroatijoje dislokuotos Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgos.
1992 m. įsigaliojo pirmoji Mongolijos nekomunistinė konstitucija.
1994 m. daugiau kaip 100 žmonių dalyvavo labdarai skirtame 50 kilometrų žygyje tuneliu po Lamanšu. Jie tapo pirmaisiais, kurie po ledynmečių pėsti iš Prancūzijos pasiekė Didžiąją Britaniją.
1996 m. Jasiras Arafatas (Yasser Arafat) pradėjo eiti palestiniečių prezidento pareigas.
2001 m. mokslininkai pirmą kartą paskelbė žmogaus genetinio kodo seką.
2002 m. Jungtinių Tautų tribunole Hagoje prasidėjo buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus teismas dėl Kroatijoje ir Kosove įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui bei 1991-1995 metais Bosnijoje vykdyto genocido.
2002 m. Irane prie Choramabado miesto nukrito ir sudužo vietos aviakompanijos lėktuvas "Tu-154". Žuvo visi 117 juo skridę keleiviai ir įgulos nariai.
2004 m. Izraelis nusprendė boikotuoti vasario 23 dieną Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje vyksiančius svarstymus dėl prieštaringai vertinamos saugumo sienos statybos Vakarų krante. Tokį sprendimą po Izraelio ekspertų rekomendacijos priėmė vyriausybės vadovas Arielis Šaronas (Ariel Scharon) ir svarbiausi šalies ministrai.
2009 m. JAV Bafalo mieste į namą įsirėžus lėktuvui žuvo 49 žmonės. Žuvo 44 keleiviai, 4 įgulos nariai bei vienas ant žemės buvęs žmogus.
2012 m. mirė airių aktorius Deividas Kelis (David Kelly), 2005 metais Timo Bertono (Tim Burton) režisuotame filme "Čarlis ir šokolado fabrikas" vaidinęs Senelį Džo.
2013 m. Šiaurės Korėja paskelbė sėkmingai atlikusi branduolinio įtaiso, kurį vėliau būtų galima panaudoti karo tikslais, bandymą.
2016 m. Fidžis tapo pirmąja šalimi, ratifikavusia Jungtinių Tautų (JT) klimato susitarimą. 

Šiaurės Korėja išbandė balistinę raketą

Šiaurės Korėja atliko tarpžemyninės balistinės raketos bandymą - pirmą tokį testą po naujojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kadencijos pradžios, skelbia BBC. 
Anot Pietų Korėjos pareigūnų, raketa buvo paleista rytų kryptimi Japonijos jūros link ir nuskriejo apie 500 kilometrų. 
D. Trampas patikino Japonijos ministrą pirmininką Šindzo Abę (Shinzo Abe), kuris šiuo metu lankosi JAV, kad "Amerika 100 procentų palaiko savo didelę sąjungininkę Japoniją". 
Pasak Š. Abės, toks raketos bandymas buvo "visiškai netoleruotinas". Japonijos pareigūnai praneša, kad raketa nepasiekė šalies teritorinių vandenų. 
Kalbėdamas bendros spaudos konferencijos metu, Japonijos ministras pirmininkas teigė išgirdęs iš D. Trampo patikinimą, kad jis yra pasiryžęs toliau stiprinti šalių draugystę.

Iranas vėl leidžia Rusijai naudotis savo oro erdve

Iranas neseniai vykdytų operacijų Sirijoje metu vėl leido Rusijos lėktuvams naudotis savo oro erdve, informuoja naujienų agentūra "Reuters".
Rugpjūtį Rusijos lėktuvai pirmą kartą pasinaudojo Irano oro erdve antskrydžiams Sirijoje vykdyti. Kiek vėliau Rusijos kariuomenė teigė, kad jos kovotojai įvykdė jiems skirtas užduotis, tačiau neatmetė galimybės ateityje vėl pasinaudoti netoli Hamadano įsikūrusia oro pajėgų baze. Šis žingsnis sulaukė Jungtinių Valstijų ir kai kurių Irano deputatų kritikos.
Irano nacionalinės saugumo tarybos sekretorius šeštadienį teigė: "Rusai ir vėl naudojosi Irano oro erdve, nes Iraną ir Rusiją sieja visiškas strateginis bendradarbiavimas".

Atgal