VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

02 11. Naujausios žinios

Lietuva sėkmingai pristatė aplinkosaugos politiką EBPO komitetui

Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), aplinkos srityje žengtas esminis žingsnis. Paryžiuje Lietuva pristatė, kaip yra pasirengusi įgyvendinti organizacijos aplinkosaugos reikalavimus. Pristatymą palankiai įvertinto EBPO Aplinkos politikos komiteto nariai iš Japonijos, Vokietijos, Danijos, Vengrijos, Izraelio, Suomijos, Švedijos, Portugalijos ir Ispanijos. 
Pristatymo metu Lietuvos aplinkos ministerijos komanda sesijos dalyvius supažindino su Lietuvos aplinkosaugos politikos priemonėmis, viešųjų išlaidų aplinkosaugos srityje valdymu, aplinkosaugos mokesčiais, tarpvalstybinės taršos problemų sprendimo būdais, vandenų valdymu bei vandens kokybės gerinimu ir kt. 
EBPO sekretoriato ekspertai pažymėjo, kad mūsų šalis yra sukūrusi reikalingus teisinius ir politinius mechanizmus EBPO reikalavimams įgyvendinti be jokių išlygų. Kitame Aplinkos politikos komiteto posėdyje bus pateiktas tvirtinti EBPO sekretoriato parengtas sprendimas dėl Lietuvos pasirengimo priimti ir įgyvendinti aplinkosaugos EBPO reikalavimus.

Lietuvos istorijos akcentai

Lietuva vasario 11-ąją:
1624 m. prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas, svarstęs tolesnį karo su Švedija planą.
1905 m. Juknėnuose, Utenos rajone, gimė poetas Antanas Miškinis. Mirė 1983 m.
1909 m. Tirkšliuose gimė pirmasis atkurtosios Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose, ilgametis Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Anicetas Simutis. Mirė 2006 m. Niujorke. 
1917 m. Kiršuose, Alvito valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, gimė poetas Kazys Bradūnas. Mirė 2009 m.
1937 m. Kaune gimė kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis.
1938 m. priimta Lietuvos Konstitucija, pagal kurią Prezidentui tapo pavaldūs visi valstybinės valdžios organai, o Prezidentas - niekam nepavaldus ir niekieno neatšaukiamas.
1945 m. Kryme, Jaltoje, pasibaigė JAV, Didžiosios Britanijos, Sovietų Sąjungos konferencija, kurioje Europa buvo padalyta įtakos sferomis. Lietuva tapo Sovietų Sąjungos "globotine".
1991 m. Islandijos parlamentas pripažino Lietuvos Respubliką de jure ir įpareigojo Islandijos vyriausybę užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva.
1994 m. Lietuvos notariatas priimtas į tarptautinę Lotynų notariato sąjungą.
1997 m. po 57 metų pertraukos atidaryta Japonijos ambasada Lietuvoje.
1999 m. Lisabonoje atidaryta Lietuvos ambasada Portugalijoje.
2016 m. Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas Santarvės ordinas "Už santarvės puoselėjimą" ("Pro augenda concordia") už gyvenimą, paskirtą Santarvės idėjos skleidimui ir jos saugojimui, tolerancijos siekimą tarp žmonių, tautų ir kultūrų, nesitaikstymą su blogiu bei neteisybe ir ieškojimą gėrio Tiesos, Meilės ir Santarvės vardan.

Europos komisarė: staigus britų ir ES prekybos susitarimas - nerealus

Nerealu tikėtis, kad Didžiajai Britanijai per artimiausius porą metų pavyks susitarti su Europos Sąjunga (ES) ir dėl išstojimo iš Sąjungos, ir dėl naujos prekybos sutarties, mano Europos Komisijos (EK) biuro Didžiojoje Britanijoje vadovė Žaklin Minor (Jacqueline Minor), taip pat pridurdama, kad britams ir Europai reikės praeiti tarpinį laikotarpį.
Ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May) iki kovo pabaigos žada aktyvuoti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir oficialiai pradėti derybas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES, kurios gali trukti iki dvejų metų. T. Mei yra pareiškusi, jog britai taip pat pasitrauks iš bendrosios sąjungos rinkos bei su bloku tarsis dėl naujos prekybos sutarties.
"Yra didelis spaudimas susitarti, kadangi abi šalys supranta, kad netvarkingas išstojimas sukurs didžiulę nežinomybę ir bus blogas visiems", - Edinburge kalbėjo Ž. Minor.
"Tačiau 50-asis straipsnis iš esmės reiškia išsiskyrimą, tad žiūrėjimas atgal ir bandymas taisyti padėtį gali baigtis negražiai."
Komisarė abejoja galimybe susitarti dėl naujos prekybos sutarties per artimiausius porą metų.
"Nerealu manyti, kad dėl tokio tipo partnerystės, apie kurią T. Mei kalbėjo Lankasteryje, galima susitarti per porą metų", - pareiškė Ž. Minor bei pridūrė, kad Didžiajai Britanijai ir Europai, ko gero, reikės pereinamojo laikotarpio.

Lietuvą domina Vokietijos profesinio mokymo sistema

Lietuva ir toliau sieks sudaryti patrauklias sąlygas užsienio investuotojams, kad šie galėtų kurtis ne tik Vilniuje, bet ir šalies regionuose, teigia Premjeras Saulius Skvernelis, penktadienį apsilankęs Trakų rajone įsikūrusioje Lietuvos ir Vokietijos uždarojoje akcinėje bendrovėje "Gealan Baltic". Premjeras atkreipė dėmesį, kad savo veiklos dvidešimtmetį švenčianti viena moderniausių Europoje langų ir durų profilių gamykla dirba sėkmingai, didina produkcijos pardavimo bei eksporto mastą. 
Kalbėdamas su užsienio kapitalo bendrovės atstovais, Vyriausybės vadovas aptarė Lietuvos jaunuolių perspektyvas įgyti dualinį profesinį mokymą, kuris jau daugelį metų Vokietijoje padeda spręsti jaunuolių nedarbo problemą. Šią populiarią Vokietijoje sistemą sudaro dvi dalys - teorija dėstoma profesinio mokymo įstaigoje, o praktika įgyjama konkrečioje įmonėje. Taip jauni žmonės gauna būtinų žinių, o įmonėse įsidarbina jau kvalifikuoti darbininkai.

Lietuvoje lankysis EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas

Kitą savaitę į Lietuvą atvyks Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinio sekretoriaus pavaduotojas Daglasas Francas (Douglas Frantz), su šalies aukščiausiais pareigūnais aptarsiantis Lietuvos pažangą siekiant narystės šioje organizacijoje.
Pirmadienį ir antradienį D. Francas susitiks su Prezidente, Ministru Pirmininku, Seimo Pirmininku, Vyriausybės nariais ir diplomatais, kitais pareigūnais.
"Daugiausia dėmesio bus skiriama įvertinti Lietuvos pažangai įgyvendinant narystės reikalavimus bei rekomendacijas, teikiamas pagal 2015 m. pagal Lietuvos ir EBPO susitarimą dėl prioritetinių ūkio sričių ir vykdomų valdymo reformų peržiūrų", - skelbia Užsienio reikalų ministerija.
Kvietimo prisijungti prie EBPO Lietuva tikisi 2018 m. Pradėti stojimo į EBPO procesą Lietuva buvo pakviesta 2015 m., o oficialių prašymą jungtis prie organizacijos Vilnius pateikė 2002 m.

Graikijos Salonikų miestas ruošiasi didžiausiai taikos meto evakuacijai

Iki 72 tūkst. antrojo pagal dydį Graikijos miesto Salonikų gyventojų sekmadienį bus evakuoti, kad ekspertai galėtų neutralizuoti ir pašalinti Antrojo pasaulinio karo laikų bombą, praneša "Reuters".
5 metrų gylyje gulėjusi 250 kilogramų sverianti bomba rasta praėjusią savaitę, degalinėje atliekant kasimo darbus. Šalies kariuomenės ekspertai sprogmenį mėgins neutralizuoti vietoje. Manoma, kad tokia operacija gali užtrukti kelias valandas.
Vietos policija pranešė, kad sekmadienį nuo 6 val. ryto 2 kilometrų spinduliu nuo bombos buvimo vietos gyvenantys žmonės autobusais bus gabenami į vietos sporto sales, stadionus ir kavines. Tai bus didžiausia šalyje taikos meto evakuacija.

Ukraina iki mėnesio pabaigos tikisi susitarti su TVF

Kijevas tikisi iki vasario pabaigos susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl naujo pagalbos paketo dalies, teigia Ukrainos ministras pirmininkas Vladimiras Hroismanas (Volodymyr Groysman), dėl atsinaujinusių konfliktų rytinėje šalies dalyje kaltinantis Rusiją.
Šiomis savaitėmis vykstant rimčiausioms kovoms rytų Ukrainoje per daugiau nei metus, V. Hroismanas taip pat kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) prašydamas, kad šis padėtų įvesti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos.
„Mes iš esmės užbaigėme derybas su TVF ir dabar lieka tik maži niuansai", - penktadienį interviu metu teigė V. Hroismanas. 
Ministras pirmininkas tikina, kad Kijevas nori bendradarbiauti su fondu, bet taip pat pažymi, kad TVF turi turėti „realistiškus" tikslus Ukrainos atžvilgiu, ypač dėl teisinių reformų, kurios iki šiol sunkino šalių derybas.
„Svarbu, kad visos jų keliamos sąlygos turėtų realistiškus terminus", - „Reuters" teigė ministras, dviejų dienų vizitui viešėjęs Briuselyje, kur susitiko su Europos Sąjungos ir NATO pareigūnais.

OPEC jau įgyvendino apie 90 proc. naftos gavybos mažinimo plano

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) planai sumažinti naftos gavybą po sausio mėnesio įgyvendinti maždaug 90 proc., teigia „Reuters" remdamiesi eksportuotojų skaičiais.
Siekdami sumažinti naftos perteklių bei padidinti kainas, OPEC nuo sausio 1 dienos siekia sumažinti naftos gavybą apie 1,2 mln. barelių per dieną. 
Pasak „Reuters" turimų dokumentų, vienuolikos OPEC narių bendra naftos gavyba krito iki maždaug 29,921 mln. barelių per dieną. Tai reiškia, kad šalys iš viso įvykdė apie 92 proc. savo įsipareigojimų.
Palyginimui 2009-aisiais, kai OPEC paskutinį kartą vykdė sąmoningus naftos gavybos mažinimus, buvo skaičiuojama, kad šalys iš viso pasiekė tik apie 60 proc. iš anksto numatyto plano. 
OPEC savo sausio mėnesio vertinimą turėtų publikuoti artėjantį pirmadienį, kai organizacija pateiks savo kasmėnesinį naftos rinkos vertinimą. Pasak šaltinių, kai kurie skaičiai iki pranešimo dar gali būti koreguojami.

"Eurostat": ES minimalūs atlyginimai siekia nuo žemiau nei 500 rytuose iki per 1000 eurų vakaruose

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" pateiktais duomenimis, 22-ose iš 28 regiono šalių narių nustatyti nacionaliniai minimalūs atlyginimai, tik Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje nacionalinis mėnesinis minimalus atlyginimas nėra nustatytas.
22 ES valstybės narės, kuriose nustatyti nacionaliniai minimalūs atlyginimai, gali būti dalinamos į tris pagrindines grupes: mažiau kaip 500 eurų, nuo 500 iki 1 tūkst. eurų bei daugiau kaip 1 tūkst. eurų.
2017 metų sausį pirmajai grupei priklausė dešimt šalių, esančių rytinėje ES dalyje: tai tokios šalys kaip Bulgarija (235 eurai), Rumunija (275 eurai), Latvija ir Lietuva (380 eurų), Čekija (407 eurai), Vengrija (412 eurų), Kroatija (433 eurai), Slovakija (435 eurai), Lenkija (453 eurai) ir Estija (470 eurų).
Dar penkiose ES valstybėse, esančiose pietinėje ES dalyje, atlyginimas viršijo 500 eurų ribą, tačiau 1 tūkst. eurų nesiekė: Portugalija (650 eurų), Graikija (684 eurai), Malta (736 eurai), Slovėnija (805 eurai) ir Ispanija (826 eurai). 
Likusiose regiono valstybėse, esančiose vakarinėje ir šiaurinėje ES dalyje, minimalus mėnesinis atlyginimas siekė gerokai daugiau nei 1 tūkst. eurų: Didžiojoje Britanijoje (1,397 tūkst. eurų), Prancūzijoje (1,480 tūkst. eurų), Vokietijoje (1,498 tūkst. eurų), Belgijoje (1,532 tūkst. eurų), Nyderlanduose (1,552 tūkst. eurų), Airijoje (1,563 tūkst. eurų) ir Liuksemburge (1,999 tūkst. eurų). 
Palyginimui, federalinis minimalus atlyginimas sausį Jungtinėse Valstijose per mėnesį siekė 1,192 tūkst. eurų.
22-ose ES narėse minimalaus atlyginimo dydis svyravo nuo mažiau nei 300 eurų per mėnesį Bulgarijoje ir Rumunijoje (atitinkamai 235 ir 275 eurai) iki kiek žemiau nei 2000 eurų per mėnesį - 1,999 tūkst. eurų Liuksemburge. 
Minimalūs atlyginimai, palyginti su 2008 metais, sumažėjo tik Graikijoje. Palyginti su 2008-aisiais, minimalūs atlyginimai, išreikšti eurais, padidėjo visose ES narėse, kuriose nustatytas nacionalinis minimalus atlyginimas, išskyrus Graikiją, kur šis rodiklis nukrito 14 proc. 2008-2017 m. laikotarpiu minimalūs atlyginimai išaugo dvigubai Bulgarijoje (109 proc.) ir Rumunijoje (99 proc.). Minimalus atlyginimas smarkiai padidėjo ir Slovakijoje (80 proc.), taip pat trijose Baltijos valstybėse - Estijoje (69 proc.), Latvijoje (65 proc.) ir Lietuvoje (64 proc.).

Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą numatyta finansuoti ES lėšomis

Europos Komisija (EK) patvirtino 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos pakeitimus, kuriuose numatyta ES fondų lėšomis finansuoti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą, praneša Finansų ministerija.
Pakeitimas užtikrina, kad, kuriant didelio naudingumo kogeneracinę elektrinę Vilniuje, bus integruoti ir kompleksiškai įgyvendinti du didelės apimties projektai. Vienas iš jų - atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti kogeneracinė jėgainė, kuriai numatyta skirti iki 94,5 mln. eurų. Antruoju projektu bus sukurti komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumai, ir šiam projektui numatyta skirti iki 58,5 mln. eurų. 
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, EK sprendimas buvo lauktas, todėl dabar, užsitikrinus jėgainės finansavimo paketą, reikia skubinti ir statybos darbus. "Didelio efektyvumo, moderni jėgainė padėtų spręsti ne tik atliekų, bet ir aukštų šilumos kainų problemas", - sako V. Šapoka.
Bendra Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos vertė - 381 mln. eurų, ES fondų lėšomis bus finansuota 153 mln. eurų išlaidų. Likusius 190 mln. eurų sudaro Europos investicijų banko paskola, 38 mln. eurų - privačių investuotojų lėšos.
Veiksmų programoje 2014-2020 m. ES investicijomis buvo numatyta finansuoti didelio naudingumo kogeneracijos pajėgumus, naudojančius vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius Vilniuje ir Kaune. Tam buvo numatyta 233 mln. eurų ES lėšų. 
Pasak Finansų ministerijos, didelės apimties projekto paraiškos kokybę dar turės įvertinti nepriklausomi ekspertai, paraišką jiems numatoma pateikti šių metų trečiąjį ketvirtį.

Vokietija perspėja Sitį dėl "Brexit" rizikų

Vienas iš Vokietijos centrinio banko aukšto rango pareigūnų perspėjo Londoną, kad šis gali prarasti savo kaip "vartų į Europą" svarbioms finansinėms paslaugoms statusą, informuoja BBC.
Vokietijos centrinio banko vykdomosios valdybos narys dr. Andreasas Dombretas (Andreas Dombret) pareiškė, kad, net jeigu bankų taisyklės bus "lygiavertės" tiek Jungtinei Karalystei, tiek likusiai Europos Sąjungai, "tai bus nesulyginamai toli nuo prieigos prie bendrosios rinkos".
A. Dombreto komentarai nuskambėjo privačiame Vokietijos bendrovių ir bankų susitikime, kurį šios savaitės pradžioje Frankfurte surengė "Boston Consulting Group". Kaip teigia BBC verslo redaktorius Kamalis Ahmedas (Kamal Ahmed), šie komentarai atspindi aiškų Vokietijos požiūrį, Jungtinei Karalystei pradedant pasitraukimo iš ES procesą, ir šis požiūris - karingas.

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Įdomiausi vasario 11-osios įvykiai pasaulio istorijoje:
1650 m. mirė prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas Renė Dekartas (Rene Descartes). Jis laikomas moderniosios filosofijos pradininku. Žymiausias R. Dekarto posakis - Cogito ergo sum (Mąstau, vadinasi, esu).
1847 m. gimė amerikietis Tomas Alva Edisonas (Thomas Alva Edison), išradęs elektros lemputę ir patefoną bei užpatentavęs daugiau kaip tūkstantį išradimų.
1858 m. šventoji Lurdo Bernadeta, tikrasis jos vardas Mari Bernadeta Subiru (Marie-Bernarde Soubirous), Prancūzijos Lurdo mieste pirmą kartą išvydo mergelę Mariją. Vėliau čia buvo įkurtas Lurdo vienuolynas.
1873 m. Ispanijos karaliui Amadėjui (Amadeo) atsisakius sosto, buvo paskelbta pirmoji Ispanijos respublika.
1889 m. paskelbta Japonijos Konstitucija, įsteigtas dvejų rūmų parlamentas, tačiau imperatoriui liko teisė sušaukti ir paleisti parlamentą, skelbti karą bei taiką ir kiti svarbūs įgaliojimai.
1919 m. Vokietijos respublikos pirmuoju prezidentu išrinktas Frydrichas Ėbertas (Friedrich Ebert).
1920 m. gimė Egipto karalius Farukas (Farouk), jis valdė šalį nuo 1936 iki 1952 metų. 1952 metų liepą buvo nuverstas, sąmokslui vadovavo Gamalis Abdel Naseras (Gamal Abdel Nasser).
1922 m. Hondūras paskelbtas nepriklausoma respublika.
1929 m. Romoje pagal Laterano sutartį įsteigta nepriklausoma Vatikano valstybė.
1945 m. baigėsi Jaltos konferencija, kurioje Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill), sovietų diktatorius Josifas Stalinas ir JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas (Theodor Roosevelt) nusprendė įkurti JT bei parengė planus, kaip sutriuškinti Vokietiją.
1960 m. mirė vengrų kompozitorius, pianistas ir dirigentas Ernas Donanis (Erno Dohnanyi), labiausiai garsėjęs savo kompozicijomis fortepijonui.
1963 m. nusižudė žymi JAV rašytoja Silvija Plat (Sylvia Plath). Ją išgarsino po mirties išleistas rinkinys "Ariel".
1969 m. gimė amerikiečių aktorė Dženifer Aniston (Jennifer Aniston). Labiausiai išgarsėjo atlikusi Reičelės Gryn (Rachel Greene) vaidmenį situacijų komedijoje "Draugai" ("Friends"), už kurį pelnė "Emmy", "Auksinio gaublio" ir Ekrano aktorių gildijos apdovanojimus.
1970 m. Japonija tapo ketvirtąja pasaulio valstybe, paleidusia į orbitą dirbtinį Žemės palydovą.
1975 m. Margaret Tečer (Margaret Thatcher) buvo išrinkta konservatorių partijos pirmininke. Ji - pirmoji moteris Didžiojoje Britanijoje, tapusi politinės partijos vadove.
1990 m. kalėjime išbuvęs 27 metus į laisvę išėjo Pietų Afrikos Respublikos juodųjų lyderis Nelsonas Mandela (Nelson Mandela).
1993 m. kilus korupcijos skandalui iš Italijos socialistų partijos pirmininko pareigų atsistatydino buvęs šalies ministras pirmininkas Betinas Kraksis (Bettino Craxi).
1994 m. į Žemę sugrįžo pirmosios JAV ir Rusijos bendros kosminės misijos dalyviai.
2000 m. apmirė Šiaurės Airijos taikos procesas, Didžiajai Britanijai sustabdžius šios provincijos savivaldą. Taip oficialusis Londonas reagavo į Airijos respublikonų armijos (IRA) vilkinimą nusiginkluoti.
2002 m. Vatikanas formalizavo savo veiklą Rusijoje, įsteigdamas keturias vyskupijas.
2007 m. Portugalijoje vyko referendumas, per kurį šalies piliečiai nutarė legalizuoti nėštumo nutraukimą per pirmąsias 10 nėštumo savaičių.
2010 m. mirė anglų mados dizaineris Aleksandras Makvynas (Alexander McQueen).
2011 m. Egipto prezidentas Hosnis Mubarakas (Hosni Mubark) atsistatydino ir valdžią perdavė Aukščiausiajai ginkluotųjų pajėgų tarybai.
2012 m. būdama 48-erių netikėtai mirė JAV dainininkė ir aktorė Vitni Hiuston (Whitney Houston).
2013 m. dėl silpnos sveikatos apie savo atsistatydinimą pranešė popiežius Benediktas XVI. Tai pirmasis atsistatydinęs Katalikų Bažnyčios vadovas nuo 1414 m., kai pasitraukė popiežius Grigalius XII.

Atgal