VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Naujausios žinios

2020-09-27
Lietuvos dainų šventę siūloma rengti ne po dvejų, kaip planuota, o po ketverių metų. Toks sprendimas siūlomas į 2021-uosius perkėlus šiemet neįvykusią Moksleivių dainų šventę. „Pagal Dainų švenčių tradicijos tęstinumo programą Lietuvos dainų šventę buvo numatyta rengti 2022 metais, tačiau į 2021 metus perkėlus Moksleivių dainų šventę, taip pat rengiantis deramai paminėti dainų švenčių šimtmetį, nuspręsta, kad Lietuvos dainų šventė vyks 2024 metais“, – teigiama Lietuvos nacionalinio kultūros centro pranešime. Plačiau
2020-09-26
Rugsėjo 25 dieną, Lietuvos paštas išleido Liudviko Selmistraičio kurtą pašto ženklą „Šiuolaikinis lietuvių menas. Fotografija“. Pašto ženklo nominalas – 0,84 Eur, tiražas – 40 000 vnt. Kartu su pašto ženklu išleistas ir pirmos dienos vokas Vitas Luckus (1943–1987 m.) dažnai pristatomas kaip konceptualiosios fotografijos pradininkas Lietuvoje. Fotografuoti jis pradėjo vos 13 metų, po trijų metų jau dalyvavo parodose. Nuo pat pradžių buvo aktyvus – dirbo keliuose žurnaluose, kūrė reklamas, priklausė Kauno fotografų klubui, Lietuvos fotomenininkų sąjungai. Labiausiai šį menininką garsina ne darbų gausa, bet jo paties tiek kaip asmenybės, tiek kaip kūrėjo savitumas. Plačiau
2020-09-25
Lietuva tapo viena pirmųjų iš trijų Europos Sąjungos šalių, prisijungusių prie dvišalių tuo pačiu metu vykdomų inspektavimų iniciatyvos. Tokiais bendrais inspekciniais veiksmais ES šalys siekia kovoti su nedeklaruotu darbu visoje Europoje. „Pajėgų suvienijimas ir suderinti veiksmai žymi lūžį atliekant patikrinimus visoje Europoje. Nepaprastai svarbu bendradarbiauti, kad patikrinimai būtų veiksmingi, ypač kovojant su nedeklaruotu darbu. Kadangi Europos darbo rinka glaudžiai susieta, vienos šalies pastangų neužtenka norint mažinti nedeklaruoto darbo apraiškas, kurios susijusios ir su darbo teise, ir darbuotojų socialine apsauga, sveikata bei sauga, ir mokesčiais“, – sakė VDI vadovas Jonas Gricius. Plačiau
2020-09-24
Šalių ekonominė ir karinė galia yra tampriai susijusi. Pirma, turtingesnės šalys gali daugiau lėšų investuoti į inovatyvių karinių technologijų vystymą ar įsigijimą, o technologijos tampa vis svarbesniu karinės galios veiksniu XXI amžiuje. Antra, turtingesnės šalys turi daugiau resursų dalyvauti ginklavimosi varžybose (pvz. pralaimėtos ginklavimosi varžybos buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių TSRS žlugimą). Trečia, kuo turtingesnė šalis, tuo ji labiau rūpi kitoms turtingoms šalims (dėl tarpusavio prekybos, investicijų ir kitų ryšių), tad tikimybė išvengti konflikto (pvz. Šveicarija) ar sulaukti pagalbos (pvz. Kuveitas) didėja augant šalies ekonominei galiai.  Plačiau
2020-09-22
Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 44 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai. Šalies vadovas pabrėžė, kad mūsų kartai neteko gelbėti žydų genocido metu, tačiau tenka kurti pasaulį po Aušvico ir, laimei, mes turime kelrodį – tuos žmones, kurie jau tada tyliais žygdarbiais pasipriešino neapykantai. Plačiau
2020-09-21
Sekmadienį, rugsėjo 20-osios d. popietę, Kryžkalnyje, Raseinių rajone, buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos partizanų memorialas, kuriuo įamžintas 20 000 Lietuvos partizanų, atidavusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje su sovietų okupantais, atminimas. Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Šiandien memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas; apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių; Nežinomo Partizano kapas; pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki 1 000 žmonių; taip pat ir 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti, kurią sudaro koplyčia-varpinė ir šalia koplyčios įrengtos devynios betoninės nuožulnios plokštumos su Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžiais, pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje dar numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų. Plačiau
2020-09-20
Vyriausybė pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju. Tokios išmokos būtų mokamos už vaikus iki 8 metų, pirmų-ketvirtų klasių pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą. Plačiau
2020-09-19
Prezidentas Gitanas Nausėda sako tariamo Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus dėl sienų uždarymo vertinantis kaip provokaciją bei teigia, kad kai kurių šalių valdžia pamiršta, jog sienas galima uždaryti iš abiejų pusių. „Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas - sienas galima uždaryti iš abiejų pusių", - pranešime sako G. Nausėda. Plačiau
2020-09-18
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku Mateuszu Morawieckiu, darbo vizito atvykusiu į Lietuvą. Prezidento ir Lenkijos Ministro Pirmininko susitikimas įvyko simbolinę dieną – prieš 81 metus, 1939 m. rugsėjo 17 d., Sovietų Sąjunga įsiveržė į Rytų Lenkijos teritoriją. Minėdami šią tragišką datą, šalių vadovai sutarė sutelkti jėgas kovai su Rusijos propaganda ir pastangomis perrašyti istoriją. Plačiau
2020-09-16
Rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė priims oficialaus vizito į Lietuvą atvyksiančią Prancūzijos pirmąją porą – Prezidentą Emmanuelį Macroną ir jo sutuoktinę Brigitte Macron. Vizito metu Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptars ES, NATO, regioninio saugumo darbotvarkės klausimus, dvišalį bendradarbiavimą prekybos, ekonomikos, mokslo ir inovacijų bei kultūros srityse. Plačiau
2020-09-15
Susisiekimo ministerija praneša, kad nuo rugsėjo 15 d. visi keleiviai, atvykstantys į Lietuvą reguliariais, specialiais ar užsakomaisiais reisais oro, jūrų ar sausumos transportu, turi elektroniniu būdu pateikti savo asmens duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį šalyje, šis reikalavimas nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios padėties valstybės operacijų vadovo sprendimu. Plačiau
2020-09-15
Užbaigtas antras Lietuvos stojimo į Tarptautinę energetikos agentūrą (TEA) etapas: TEA atliko jungtinę reagavimo į ekstremalias situacijas bei giluminę energetikos srities peržiūrą. Peržiūra buvo vykdoma rugpjūčio 31 – rugsėjo 11 dienomis.  Lietuvą vertino ekspertų komanda  iš Švedijos, Danijos, Suomijos, Estijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Kanados,  Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sekretoriato. Plačiau
2020-09-14
Likus 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė registruotų kandidatais į Seimo narius asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kt. Lyginant su 2016 m. Seimo rinkimų kandidatų duomenimis, šiemet į Seimą kandidatuojančių asmenų, kurie nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, yra 11 procentų daugiau. Plačiau
2020-09-12
"Nematytos"emigracijos bangos belaukiantiesiems - prastos žinios. Net rugpjūčio mėnesį, kuomet tradiciškai matydavome išaugusį emigrantų skaičių, šiais metais į Lietuvą imigravo daugiau Lietuvos piliečių (3353) nei emigravo (2630), tad bendras tarptautinės migracijos balansas išliko teigiamas (+723). Tad atvėrus valstybių sienas, kaip ir prognozavau, emigracijos bangos nematome (t.y. ji bus "nematyta"). Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius Lietuvos piliečių grynasis migracijos balansas yra +4,6 tūkst., trečiųjų šalių piliečių +6,9 tūkst., o bendras +11,6 tūkstančiai gyventojų arba vienas Lentvaris, Raseiniai ar Vilkaviškis. Be to, įdomu tai, kad dėl teigiamo tarptautinės migracijos balanso bendras Lietuvos gyventojų skaičius pradėjo augti, tad "nykstanti" Lietuva tampa augančia Lietuva.  Plačiau
2020-09-11
Rusifikuotos Tomaševskio rinkimų akcijos klausimu (žodžio lenkų vartoti šitame kontekste nebegaliu - per daug gerbiu mūsų ir kitų tautų laisvei daug nusipelniusią lenkų tautą). Visa jedinskinė šušara demonstratyviai nedalyvavo Seimo balsavime dėl Lukašenkos ir jo galvažudžių opričnikų pasmerkimo. Tai jų apsisprendimas, jis daug aiškesnis negu Jankelevič, Peško, Maceikianec ir kompanijos susilaikymas balsuojant dėl 1990 03 11 Akto. Tokia yra politika, putiniškos koloradinės šios frakcijos ir partijos politikos nepakeisi. Plačiau
2020-09-10
„Sodra“ gyventojams jų asmeninėse paskyrose pateikė naujausius jų stažo ir pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki šių metų liepos, duomenis. Šiemet šie duomenys atnaujinti vėliau nei įprastai dėl COVID-19 ir atidėto pajamų deklaravimo termino dirbantiems savarankiškai. Savarankiškai dirbančiųjų gyventojų duomenys pateikiami už paskutinį deklaravimo laikotarpį – rodomi iki 2019 metų gruodžio 31 d. įgytas stažas ir apskaitos vienetai, jeigu gyventojai jau sumokėjo įmokas už praėjusius metus. Plačiau
2020-09-08
Pirmadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo nariais, su kuriais aptarė istorinės atminties ir pilietiškumo ugdymo stiprinimo klausimus. Susitikime šalies vadovas pabrėžė, kad pilietiškumo ugdymas yra vienas svarbiausių jo prioritetų, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Prezidentūra siekia skatinti pilietiškumą globodama atskirus projektus ir kviečia prie jų prisijungti signatarus.   Plačiau
2020-09-07
Ši vasara, draudikų skaičiavimais, į istoriją įeis kaip itin audringa bei pasižymėjusi stipriomis liūtimis ir kitais žalą turtui keliančias gamtos reiškiniais. Audros, škvalai ar liūtys neaplenkė visos Lietuvos, tačiau tam tikrų regionų gyventojai nuo gamtos stichijų kentėjo labiau nei kiti, pastebėjo „Lietuvos draudimo“ ekspertai. Iš viso per pirmą šių metų pusmetį didžiausia šalies draudimo bendrovė užfiksavo daugiau nei 6,3 tūkst. atvejų, kai klientams priklausantys pastatai ar namų turtas nukentėjo nuo galingo vėjo gūsių, žaibo, krušos ar liūties. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, audrų sukeltų žalų skaičius šiemet buvo net 3 kartus didesnis. Plačiau
2020-09-06
Tarptautinę bendruomenę vieningai ir ryžtingai reaguoti į itin blogą žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje bei reikalauti nepriklausomo tarptautinio sunkių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje tyrimo pakvietė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius Estijos organizuotame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT) neformaliame susitikime, skirtame žmogaus teisių užtikrinimui Baltarusijoje. „Neteisėti sulaikymai, įkalinimai, kankinimai, priverstiniai dingimai, įtariami seksualinio smurto atvejai ir nužudymai Baltarusijoje reikalauja tarptautinės bendruomenės reakcijos. Būtina apsaugoti žurnalistus, remti žmogaus teisių gynėjų veiklą, taip palaikant Baltarusijos piliečių pasiryžimą siekti demokratijos ir naujų rinkimų“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. Plačiau
2020-09-04
Šių metų pirmąjį pusmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasaulio žiniasklaidos antraštėse buvo paminėti daugiau nei 10 tūkst. kartų, o socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“) – daugiau nei 23 tūkst. kartų. Miestų veidus daugiausia formavo pranešimai apie šalies vidaus ir užsienio politiką, socialines ir kultūrines iniciatyvas, eksportą ir investicijas. Vilniaus paminėjimai daugiausia susiję su turizmo sritimi, kūrybišku atsaku į COVID-19, kultūrinėmis ir socialinėmis iniciatyvomis. Kauno ir Klaipėdos miestų paminėjimų daugiausia užfiksuota Vokietijos žiniasklaidoje. Kauno „Žalgirio“ klubo veikla buvo viena matomiausių formuojant Kauno skaitmeninį matomumą, – rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė atlikta apžvalga.    Plačiau