VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

05 17. Laiko ženklų palytėti (XXVII knygos mėgėjų draugijai - 85)

Dalia Poškienė

XXVII knygos mėgėjų draugijos narė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė,

LŽS narė

XXVII knygos mėgėjų draugija šiais metais mini įkūrimo 85-metį. Jau dvidešimt antrą pavasarį Lietuvos knygius, kolekcininkus pakvietė tradicinė, tarptautinė knygos šventė „Laikas gyvena knygose“. Svetingoje Lietuvos respublikos istorinėje prezidentūroje Kaune svečius pasitiko organizatorių parengta Draugijos leidinių, išleistų 1931- 2016 metais, paroda. 1931 – 1940 metų leidiniai, traukę svečių dėmesį - bibliografine retenybe tapę leidiniai - Metraščio pirmas ir antrasis tomai, Draugijos išleista knyga "Gulbė karaliaus pati" 1937 metais pasaulinėje moderniojo meno ir technikos parodoje Paryžiuje apdovanota Didžiuoju prizu, leidinys "Jonas Biliūnas. Liūdna pasaka" - aukso medaliu. Abu leidiniai buvo puikiai iliustruoti: pirmosios dailininkas V. Petravičius, antrosios M. Bulaka. Iki 1940-ųjų metų draugija išleido puikiai iliustruotų knygų, parengė Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių. Draugijos narių parašytus straipsnius ar studijas XXVII Knygos mėgėjų draugija sudėjo į du savo Metraščius (XXVII Knygos mėgėjų draugijos metraštis I-II 1933-1937).

Dalis tarpukaryje veikusios draugijos leidinių saugoma Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriuje. Pastovi ekspozicija veikia Galaunių namuose, o biblioteka saugojama nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje. Antroje parodos dalyje – Draugijos leidiniai 1993 – 2016 m. eksponuota per 30 leidinių. Parodą pristatė Valdas Kubilius, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro generalinis direktorius.

Šventės organizatoriai ir svečiai Kaune

Perpetua Dumšienė, Draugijos valdybos narė, Vaižganto premijos laureatė, žurnalistė apžvelgė XXVII knygos mėgėjų draugijos veiklą 1931 – 1940 metais.

XXVII Knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija. Jos istorija buvo pradėta ikikarinėje Lietuvoje.. Kauno intelektualai: dailėtyrininkas, muziejininkas ir bibliofilas prof. Paulius Galaunė, karo istorikas, publicistas, knygotyrininkas pulk. Vytautas Steponaitis, kultūrologė Marija Mašiotaitė – Urbšienė įkūrė XXVII knygos mėgėjų draugiją. Jos branduolį sudarė žymiausi to meto mokslo ir kultūros veikėjai Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, rašytojai Juozas Tumas Vaižgantas ir Aleksandras Puida, politikai ir visuomenės veikėjai Mykolas Šleževičius, Petras Klimas, Magdalena Avietėnaitė ir kt. Draugija rūpinosi lietuviškos knygos kultūra, jos estetine išvaizda, skaityba, išjudino visuomenę, leidėjus, dailininkus rengiant ir leidžiant aukšto meninio lygio knygas. Draugijos nariais buvo 1918 metų vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signatarai – Jurgis Šaulys, Kazys Bizauskas, Petras Klimas, Mykolas Biržiška. Jų veikla buvo paminėta šių metų sausio 27 d. Draugijos organizuotame renginyje Signatarų namuose.

Viena šviesiausių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką Draugijoje, Lietuvos literatūriniame gyvenime buvo Juozas Tumas Vaižgantas. Kalbėdamas apie „dvigubą bibliofilybę“, Vaižgantas tarsi užprogramavo sąvokas, kurias mūsų laikais žymi skirtingai suvokiamas inteligento ir intelektualo terminų turinys. Inteligentas visada turėjo jam priskirtą apšvietos misiją. Tad ir dabartinių laikų Draugijos nariai – vieni linkę labiau kolekcionuoti, jie turi garsias retų ir senų knygų kolekcijas, o kiti labiau linkę knygos meną ir kultūrą populiarinti, tad Draugija rengia platų atgarsį visuomenėje turinčias kasmetines Knygos šventes, skirtas Spaudos atgavimo dienai, rengia specializuotas knygų parodas, kviečia žinomus bibliofilus susitikti su knygomis, jų kūrėjais. Nepaprastai šiltai ir išsamiai apie Juozą Tumą Vaižgantą – knygos riterį: J.T. Vaižganto literatūrinį palikimą Kaune kalbėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus, J.T. Vaižganto memorialinio buto – muziejaus vedėjas Alfas Pakėnas. Šios kilnios asmenybės gyvenimas, veikla atsispindi ir dr. Nijolės Lietuvninkaitės monografijoje "Skaitantis Vaižgantas" , kurioje iš arčiau pažvelgta į rašytojo, spaudos, visuomenės ir kultūros veikėjo, dvasininko Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) bičiulystę su knyga. A.Pakėnas, kalbėdamas apie J.Tumą Vaižgantą, atvertė ir paties parengtą atsiminimų, esė, laiškų knygą „Neužmirštamas Vaižgantas“.

Didelis Vaižganto literatūrinis palikimas saugojamas Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, tad pranešėjas išsakė mintį apie jos perkėlimą į memorialinį butą- muziejų.

Vaižganto muziejuje ne kartą buvo pristatyti ir Draugijos leidiniai, organizuoti susitikimai, surengtos išvykos į „vaižgantines“ Malaišiuose.

Atkurtoji, atgimusioji XXVII knygos mėgėjų draugija tęsia pirmtakų veiklą.Iniciatyvinės grupės nariai Kauno bibliofilas ir bukinistas Vidmantas Staniulis, pedagogas Romas Adomavičius, Kauno kardiologijos instituto profesorius a. a. Alfredas Smailys, Kauno Savanoriškos krašto apsaugos rinktinės kuopos pulkininkas Artūras Šablauskas ir vilnietis Lietuvos teisės istorikas Vytautas Raudeliūnas, žurnalistas Ričardas Venckus 1993 metų birželio 27 dieną rinkosi Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje. Nuo to laiko iki 1999 metų Draugijos veikla buvo organizuojama Kauno miesto ir zonos centrinėje bibliotekoje, kuriai vadovavo Dalia Poškienė. Per 23 atkurtosios draugijos veiklos metus draugijai vadovavo: Vytautas Raudeliūnas (1993-1995), Antanas Buračas (1995-1998), Albinas Vaičiūnas (1998-2001), Birutė Butkevičienė (2001- 2004), Beatričė Kleizaitė Vasaris ( 2005 - 2007), nuo 2007 m.- Dalia Poškienė. Per tą laikotarpį surengtos tradicinės knygos šventės, skirtos Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, parengta ir išleista trys dešimtys leidinių, organizuoti „Geriausiai parengto ir išleisto bibliofilinio leidinio“, LR viešųjų bibliotekų leidinių „Biblioteka: darbai ir žmonės“ konkursai. Organizuotos parodos, keliančios žmonių bibliofilinę kultūrą, supažindinančios su draugijos narių asmeninėmis kolekcijomis. LR Seimo galerijoje, kitose Lietuvos kultūros įstaigose. Draugija surengė konferenciją Šveicarijoje, Ciuriche, Kaliningrade. Draugija bendrauja su užsienyje gyvenančiais tėvynainiais, užsienio lietuvių bendruomenėmis, užmegzti ryšiai su Sankt- Peterburgo kolekcininkais. Nemažas indėlis tyrinėjant knygos istoriją, draudžiamojo laikotarpio, knygnešystės kelius, spaudos draudimą tremtyje. Apie tai byloja Just. Sajausko, Domo Akstino rinkiniai, parodos, jų katalogai „Vizitėlės- pasipriešinimo liudininkės“, „Sibiro laiškai“. Draugija, kaip partneris dalyvavo 2015 metų tarptautiniame projekte „Europos kelias<...>.“, kurio metu organizuotos unikalių rinkinių parodos, skaitytas pranešimas apie lietuviškos knygos kelią.

Iškilūs XX- XXI amžiaus šviesuoliams ir buvusiems draugijos nariams prof. Kazys Varneliui, prof. Levui Vladimirovui (po mirties), V.K. Jonynui, poetui Justinui Marcinkevičiui ir Romualdui Ozolui suteikti Draugijos garbės vardai.

Be tradicinių renginių - parodų organizavimo, naujų knygų pristatymo - parengti ir išleisti Draugijos Metraščio trečias – penktas tomai, taip pat pakartotinai išleisti ir du prieš karą išėję tomai. Šiais metais pasirodys ir šeštasis.

Atkurtojoje draugijoje gilią brydę istorinės Lietuvos atminties puoselėjime, jos sklaidoje brėžia kolekcininkas Henrikas Kebeikis, ilgamečiai draugijos nariai kultūrologai Albinas Vaičiūnas, Domas Akstinas, dailininkas Vladimiras Beresniovas, istorikas Kęstutis Subačius, muziejininkas Justinas Sajauskas ir kt., Draugijos nario, „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo iniciatyva leidžiamos knygos su Draugijos ženklu, kurį sukūrė dailininkas V.K.Jonynas, ir naudojamas iki šiol. Nusipelniusius miestui, Lietuvai, Draugijai žmonėms įteikti Miesto mero Visvaldo Matijošaičio padėkos raštai. Šventėje dalyvavo miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas. Daug metų miesto kultūros skyriui vadovavęs, geriausiai pažįstantis ne tik Kauno, bet ir Lietuvos kultūrinį gyvenimą, jį puoselėjančius žmones, savivaldybės svečias kalbėjo apie knygos svarbą, Draugijos iniciatyvas prisidedant prie Kalbos, Knygos išsaugojimo, kultūrinių tradicijų tąsą.

Turime kuo didžiuotis, turime šiandien Nepriklausomybę, atverčiame vis dar neatskleistus istorijos puslapius, atrandame naujų šaltinių, bylojančių apie Lietuvos šviesuolius. Apie žmonių, puoselėjančių knygos kultūrą, svarbą, kalbėjo garbus svečias, bibliofilas Gitanas Nausėda.

Šventėje dalyvavo iškilioji Atkurtosios draugijos narė, 2002 metais pirmoji apdovanota Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto medaliu Beatričė Kleizaitė –Vasaris. Jos pastangomis į Lietuvą sugrąžinta tūkstančiai lietuvių išeivijos menininkų kūrinių – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno ir kitų autorių kūrybinis palikimas. Su kitais bendražygiais (Romualdu Ozolu, Justinu Marcinkevičiumi ir kt.) įkurtas Kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondas ir Vilniuje, prie Arkikatedros ir Žemutinės pilies valdovų rūmų pastatytas išeivio skulptoriaus Vytauto Kašubos (1915–1997) kurtas paminklas Didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Beatričė Kleizaitė-Vasaris padovanojo Lietuvai savo angelų kolekciją, įkurdama Anykščiuose Angelų muziejų. Kaip rašo žurnalistė Aldona Žemaitytė-Petrauskienė monografijoje „Angelai“, kad tai pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje angelologė, sužadinusi neįtikėtinai stiprų skaitytojų smalsumą – knyga sulaukė jau dviejų laidų. Gausiai iliustruotoje knygoje meno istorikė pateikia daugybę istorinių žinių angelų tema, paplitusia vaizduojamajame pasaulio mene nuo pat senųjų, iki krikščioniškųjų, amžių bei dabartinių laikų.

Kita ypatinga dovana – Beatričės Kleizaitės-Vasaris Marijampolėje. Vietos savivaldybės pastangomis suremontuotos patalpos, esančios Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre (P. Butlerienės g. 5), įrengta Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija.

P. Beatričė svajojo ir troško, kad Jos sukaupta iškilių menininkų darbų kolekcija būtų prieinama žmonėms, kad nuolatinei ekspozicijai Lietuvoje atsirastų tinkama vieta ir, anot mecenatės Beatričės, „kad galerija nestokotų lankytojų, kad ten skambėtų muzika, būtų skaitoma poezija“. Po kurio laiko svajonė įgavo sienas ir adresą – ji 2014 m. atidaryta Suvalkijoje arba Sūduvos krašte. Šis kraštas mūsų tėvynainei Beatričei yra savas – čia jos tėvų, jos vyro ir jo tėvų šaknys. Vertinga ir skaitlinga kolekciją – per 400 meno kūrinių – dovanojo Marijampolei.Menotyrininkė, teatrologė, knygų „Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse“ (išleido Kauno arkivyskupijos muziejus, 2004), „Albinas Elskus grožio ir vizijos dailininkas (išleido Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2009), „Angelai“ (išleido Angelų muziejus Anykščiuose, 2001 m.) ir dabar darbuojasi Lietuvos ateičiai – jos švietimui ir menui. Beatričės Kleizaitės-Vasaris veiklą Draugijoje, Lietuvos kultūroje apžvelgė Draugijos valdybos narys,Lietuvos Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos komplektavimo skyriaus vedėjas Vytautas Gocentas.

Atkurtoji draugija ne vieneri metai bendrauja su Mažosios Lietuvos krašto knygiais, ir net tik tradiciniuose susitikimuose prisimena knygnešių laikus, kai iš to krašto į Lietuvą buvo gabenamos knygos. Beje, dabar situacija kitokia, lietuviškam žodžiui ir knygai keliai į buvusį lietuvybės lopšį tampa draudžiami. Apie „Šių laikų knygnešystę Karaliaučiaus krašte“ pranešimą skaitė Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas Sigitas Šamborskis.

2016 metų Knygos šventėje „Laikas gyvena knygose“, skirtoje Draugijos 85-mečiui, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai įsirašė ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius, pakviesdamas į akciją „Lietuva skaito“. LRS Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas- Elmiškis apžvelgė kauniečių rašytojų kūrybą, pakvietė aktyvius narius Vladą Vaiktkevičių, Edmundą Janušaitį, Jurgį Gimberį, Laimoną Inį, Liną Navickaitę-Greičiuvienę pasidalinti naujais kūrybos puslapiais.

Istorinėje prezidentūroje Kaune, menančioje Lietuvos valstybės kūrėjus, šalia knygų, jos kūrėjų, puikiai derėjo visų dvidešimt dviejų knygos švenčių vedėjo Petro Venslovos parengta žodžio ir muzikos introdukcija. Skambėjo aktoriaus skaitomi tekstai apie kalbą aušrininkų J. Basanavičiaus ir A. Višteliausko; O. Milašiaus, Just. Marcinkevičiaus, S. Gedos kūryboje. Muzikinę programą išpildė tarptautinės kvalifikacijos muzikos atlikėja, „Gražiausiu taku“ programos vadovė Lijana Žiedelytė, pianistas Darius Kudirka ir VDU Muzikos akademijos dainavimo klasės studentas Marius Kraujalis (dėst. Stanislava Garbatavičiūtė).

   Šventės organizatoriai – XVII knygos mėgėjų draugija ir Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras dėkingi istorinės prezidentūros Kaune vadovei Renatai Mikalajūnaitei, ilgamečiams partneriams – Kauno apskrities viešajai bibliotekai,senųjų ir retų spaudinių skyriui, ištikimiems geradariams Jūratės Gulbinienės IĮ, G.Pocienės IĮ „Magonija“, UAB „FUDO“, šventės vedėjams Kristinai Kazakevičiūtei, Petrui Venslovai.

 

Atgal