VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Literatūra

05 10. Leidinys, skirtas tautinėms bendrijoms

Jau šešiolika metų, kai išeina Tautinių bendrijų namų informacinis leidinys, skirtas tautinėms bendrijoms. Pirmasis jo numeris pasirodė 2000-ųjų metų pabaigoje ir vadinosi „Tautinių bendrijų informacinis biuletenis“. Jeigu pirmaisiais leidimo metais dėl įvairių priežasčių jis pasirodydavo nereguliariai, tai jau dešimti metai kiekvieną metų ketvirtį pasirodo naujas numeris. Nuo 2008-ųjų metų jo pavadinimas – „Tautinių bendrijų naujienos“. Pasikeitė ir leidinio dizainas. Jeigu pirmasis numeris buvo paprastų dešimt popieriaus lapų, susegtų kanceliarinėmis skrebėmis, tai šiandien – aukštos poligrafinės kultūros, spalvotais viršeliais žurnalas. Žymiai išaugo jo apimtis. Per tą laiką jis tapo tikra tautinių bendrijų tribūna. Temų ratas, kuriomis rašoma žurnale, yra labai platus kaip ir pati tautinių bendrijų veikla. Kaip geriau ir pilniau ją nušviesti? Tam tarnauja leidinio struktūra.

Žurnalo leidėjai stengiasi atspindėti tai, kas domina tautines bendrijas ir kas joms reikalinga žinoti. Pavyzdžiui, kokie teisės aktai priimami Seime ar Vyriausybėje tautinių mažumų klausimais. Žurnale yra skyreliai „Seime“ ir „Vyriausybėje“, kuriuose spausdinama informacija apie naujus teisės aktus, nutarimus dėl tautinių mažumų.

Anksčiau, kai tautinių bendrijų poreikiais rūpinosi Kultūros ministerija, žurnale buvo spausdinami teisės aktai, kuriuos ji leido. Šiuo metu tautinių mažumų politiką įgyvendina nuo 2015 m. liepos 1 d. įkurtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nušviesti departamento veiklą, jo vykdomas programas laikome svarbiu uždaviniu.

Tautinėms mažumoms nuolatinį dėmesį rodo aukščiausi valstybės pareigūnai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisako svarbiais jų gyvenimo klausimais, reguliariai lankosi tautinių mažumų mokyklose, Rytų Lietuvos rajonuose, kur gyvena daug tautinių mažumų atstovų. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ne kartą savo kalbose ir pasisakymuose išdėstė savo poziciją tautinių bendrijų atžvilgiu. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su tautinių bendrijų atstovais, lankėsi Tautinių bendrijų namuose. Aukščiausių valstybės pareigūnų pasisakymai, kalbos, susitikimai su tautinių bendrijų atstovais plačiai nušviečiami žurnalo „Aktualijų“ skyrelyje.

„Aktualijos“ – didžiausia savo apimtimi leidinio struktūros dalis. Čia tautinių bendrijų vadovai pasakoja apie savo tautiečių apsigyvenimo mūsų šalyje aplinkybes, dabartinį gyvenimą, dalijasi patirtimi, kaip jie integravosi į Lietuvos visuomenę ir saugo savo tautinę savastį. Paminėsime tik keletą tokių publikacijų. Tai Viktoro Černyšuko „Lietuva ir ukrainiečiai – amžių išbandytas bendras gyvenimas“, Lučijos Bartkienės, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ pirmininkės, - „Lietuva – mūsų likimas“, Sabinos Kanapinos, Lietuvos kazachų bendrijos „Nursaule“ pirmininkės, - „Kazachai Lietuvoje nepamiršta savo tautos tradicijų“, Agėlinos Eminovos, Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ pirmininkės, - „Graikai Lietuvos žemėje –  nuo Herodoto laikų iki šių dienų“ ir kt.

Daugelyje publikacijų pažymima, kad nežiūrint kokios tautybės mes bebūtume – lietuviai, lenkai, rusai, totoriai, karaimai, žydai ar kt. – mes visi esame vienos valstybės piliečiai, mūsų Tėvynė Lietuva, mūsų bendri tikslai ir vertybės. Apie tai liudija publikacijos, skirtos Baltijos kelio ir tragiškų 1991 m. sausio 13-osios įvykių 25-osioms metinėms: „Baltijos kelyje stovėjo įvairių Lietuvos tautybių žmonės“, buvusio Lietuvos tarpnacionalinės koordinacinės asociacijos vadovo Vladimiro Gražulio – „Kulkos virš parlamento neišgąsdino jo gynėjų“, LRT radijo garso operatorės, Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ narės Zinos Sesickienės – „Dirbome iki paskutinės minutės“ ir kt.

Žurnale nuolat rašoma romų integracijos temomis, nušviečiama, kaip vykdomos Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programos. Šiuo požiūriu ypač vertingas buvo Romų visuomenės centro direktorės Svetlanos Novopolskajos interviu „Lietuvos romai: nuo atskirties link integracijos“, Vilmos Kiurė, Kirtimų romų taboro savanorės, interviu „Kirtimų tabore didžiausia problema – neraštingumas“ ir kt.

Bet koks periodinis leidinys negali apsieiti be aktualios informacijos. Kiekvieno numerio skyrelyje „Naujienos, įvykiai, faktai“ rašoma apie tai, kas vyksta tautinėse bendrijose. Apskritai šių rašinių geografija labai plati, praktiškai visa Lietuva. Žurnale spausdinama medžiaga ne tik apie Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose esančių tautinių mažumų organizacijų veiklą, bet ir apie rajonuose, pavyzdžiui, Kėdainiuose, Zarasuose, Šilutėje, Šalčininkuose, Naujojoje Akmenėje, Jonavoje ir kt. įsikūrusias tautines bendrijas.

Skaitytojai daug įdomaus sužino iš publikacijų, spausdinamų skyrelyje „Tradicijos ir papročiai“. Įvairių bendrijų atstovai pasakojo apie savo tautų Naujųjų metų sutikimo, Kalėdų, Velykų šventimo tradicijas ir su šiomis šventėmis susijusius papročius. Lietuvos baltarusiai rašė, kaip jie švenčia  Kupolę, latviai – Lyguo, moldavai ir rumunai – Marcišorą. Daug tradicinių švenčių turi totoriai. Tai Kurban Bairamas, Novrūzas, Ramadanas ir kt. Apie jas pasakojo Lietuvos totorių bendruomenės atstovai.

Žurnalo leidėjai stengiasi pateikti skaitytojui kuo daugiau ir įvairesnės informacijos. Tarkime, jūs norite sužinoti, kokios knygos tautinių mažumų tematika išleistos per pastaruosius keletą metų. Eiti į biblioteką, ieškoti kataloguose? Kiek tai laiko atims? Tačiau užtenka atsiversti „Tautinių bendrijų naujienų“ trečiąjį viršelį, kur spausdinama informacija apie naujas knygas. Spausdinamos knygų viršelių nuotraukos, vidiniuose puslapiuose – anotacijos ar recenzijos. Beveik kiekviename numeryje tokiu būdu supažindiname skaitytojus su 4 – 6 naujomis knygomis.

Šiandien mes gyvename globaliame pasaulyje. Galime laisvai keliauti, pasirinkti gyvenamąją vietą. Kaip šiomis sąlygomis išsaugoti tautinę savastį? Iš kitos pusės daugiakultūrėse visuomenėse, kokia yra ir Lietuva, svarbu būti tolerantiškiems kitų kultūrų atstovų atžvilgiu, gerbti kitoniškumą. Šiomis temomis žurnale rašė autoritetingi ir žinomi šalyje žmonės. Buvo išspausdintas Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos pirmininko prof. Boguslavo Gruževskio straipsnis „Tautinė tapatybė: kiek ji svarbi ir aktuali šiandien?“. Dr. Halinos Kobeckaitės straipsnis „Tolerancija – gyvenimo taisyklė, kurią reikia išmokti visiems“ kvietė pamąstyti apie tai, kas šiandien pasaulio įvykių kontekste yra labai aktualu. Tokio pobūdžio medžiagos spausdinamos skyrelyje „Požiūris“.

Nemažai tautinių mažumų atstovų paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, kultūroje, moksle, mene. Per 25-erius Nepriklausomybės metus jiems atidengtos atminimo lentos, išleistos knygos. Šiauliuose atidengtas paminklas žymiam šio miesto verslininkui Chaimui Frenkeliui, Vilniuje atidengtos atminimo lentos baltarusių visuomeninių organizacijų susivienijimo vadovui, operos solistui Leonidui Muraškai, muftijui, humanistui dr. Jakubui Šinkevičiui ir kt. Šie faktai nušviečiami žurnalo skyrelyje „Istorija“. „Tautinių bendrijų naujienos“ daug kartų rašė apie Holokaustą ir Holokausto aukų atminimo įamžinimą. Nemažai tokių medžiagų buvo skirta Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70-osioms metinėms. Istorine tematika ketinama išspausdinti publikacijų, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ąsias metines, kurios bus pažymimos 2018 m.

O koks tautinių mažumų gyvenimas kitose šalyse? Kaip jos organizuoja savo veiklą? Kokia tautinių mažumų įstatyminė bazė? Ko būtų galima iš jų pasimokyti mūsų tautinėms bendrijoms? Apie tai rašoma skyrelyje „Tautinės mažumos užsienyje“. Žurnale buvo spausdinama informacija apie tautinių mažumų padėtį daugelyje Europos Sąjungos šalių, o taip pat Baltarusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. 

 

Jonas Rumša

Tautinių bendrijų namų

Leidybos grupės vyr. specialistas

Atgal