Minint sutartinių tarptautinio pripažinimo žmonijos nematerialios kultūros vertybe vienų metų sukaktį penktadienį Vilniuje vyko keletas šiai progai skirtų renginių.

Kernavė bus įtraukta į UNESCO Sustiprintos apsaugos kultūros vertybių sąrašą. Toks statusas Kernavei Suteiktas visų Hagos konvencijos (1954 m.) Antrojo protokolo (1999 m.) Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto narių bendru pritarimu. Šiuo metu šiame sąraše yra keturios kultūros vertybės iš Italijos ir Kipro.  

  Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija išleido kompaktinę plokštelę "Dieveniškių krašto dainos". Joje skamba senosios Advento, šv. Kalėdų, rugiapjūtės, šeimos ir meilės dainos.

  Dėmesys rankraštiniam ir spausdintam kultūros paveldui, jo išsaugojimui ir aktualinimui šiandieną ypač sustiprėjęs: vykdomi įvairūs nacionaliniai ir tarptautiniai paveldo projektai, rengiamos mokslinės konferencijos teoriniais ir praktiniais klausimais. Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas jau irgi yra surengęs porą paveldo problematikai skirtų konferencijų: 2007 metais vyko išeivijos paveldui skirta konferencija, o 2010 - aisiais – iškiliausiems spausdintinio paveldo objektams – knygos paminklams. Šiais metais vykusi konferencja buvo orientuota į specifinės dokumentinio paveldo rūšies – rankraštinio, nespausdinto paveldo – problematiką, neapeinant ir kitų dokumentinio paveldo rūšių ir jų temų.

  Kultūros ministerijoje pirmadienį bus skelbiami šeši Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, kuriuos tą pačią dieną balsuodama bus išrinkusi komisija.

Ar faraonai baudžiami už tai, kad niekas nieko neliečia ir viskas gražu? Ir Baudžiamasis kodeksas, ir meilė nemeilė. Viskas, kas gražu, sodinama, tai gėlynai. Bet Egipte daugiau smėlio. Tiesa, be moterų, lieka dar abstrakti lelija. Kaip atrodo gražuolės su kupra? Jos - katedrų chimeros. Saulės bankininkės. Amžinieji huliganai ar žirmunskiai. Ar turtinga valstybės galva gali priminti lūšnų švietimą?

Pasibaigė Europos krepšinio čempionatas, įspūdingų vietų jame neužėmėme, tačiau į akį krito vienas dalykas. TV rodomų rungtynių metu ekrane pasirodydavo lentelės su krepšininko vardu, pavarde, statistiniais duomenimis. Atrodo, nieko čia keisto, tačiau lietuvių krepšininkų asmenvardžiai, kaip jau įprasta, būdavo pateikiami pagal anglišką manierą – raidėmis be „paukščiukų“, nosinių, brūkšnelių, taškelių, pvz., Sarunas Jasikevicius.

Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui pripažinti Modernaus meno centro projektą valstybei svarbiu kultūros projektu.

Kryžių kalną tiriantys archeologai džiaugiasi istorinių radinių gausa. Tirdami 840 kvadratinių metrų plotą jie jau rado apie 400 įvairių keramikos dirbinių šukių, per 50 vienetų to paties laikotarpio žalvarinių žiedų, segių, pakabučių, strėlių antgalių, smeigtukų.

Naujuoju Lietuvos kultūros atašė Rusijoje numatoma skirti kompozitorių Faustą Latėną, patvirtino kultūros ministras Arūnas Gelūnas.  "Mums reikėjo, kad Rusijoje žmogus būtų žinomas, o su režisierium Rimu Tuminu F. Latėnas yra dirbęs ne vienus metus ir Rusijos kultūros žmonės jį daugiau mažiau žino. Kažkokio jauno žmogaus, ką tik baigusio, Rusija turbūt būtų neakceptavusi, kaip mes tikimės, kad priims kompozitorių F. Latėną", - kalbėjo trečiadienį kultūros ministras.

Lietuvos bankas išleido 50 litų vertės kolekcinę monetą, kurioje vaizduojama Vilniaus Aukštutinė pilis. Tai dešimtoji Lietuvos istorijos ir architektūros paminklams skirtos serijos moneta.  Monetos autorius - monetų dailininkas, skulptorius Rytas Jonas Belevičius. Lietuvos monetų kalykloje nukaldintas monetas lydi lankstinukas, jame pateikiama senosios Vilniaus architektūros žymaus tyrinėtojo dr. Napaleono Kitkausko išsami Aukštutinės pilies istorijos ir architektūros apžvalga.

Kiek čia tėra tos mano Lietuvos? Trakų pilis, pajūris, Vilnius, Švėkšna... Dar akmenuotas duburys Ašvos, Dar gandro lizdas Ir triukšmingas kėkštas!  ------------------------------ Ir man čia Visko visko - į valias! Ir nieko man iš svetimų nereikia. Manęs netraukia Svetimi keliai- Aš- savo Lietuvos, Aš- kaimo vaikas!

Partizanai, Lietuvos laisvės kovotojai, amžiams išliks Tėvynės patriotų pavyzdžiu. Tikriausiai šie žodžiai, viso renginio metu, skambėjo mums grupelei Baisogalos gimnazistų . Iš tiesų, gera prisiminti, šį nuostabų renginį, kurio metu mūsų keturi šaunūs Jaunieji Šauliai: Kamilė Butkevičiūtė, Dainius Barauskas,  Raminta Juzukonytė, Gintarė Šenauskaitė, pasipuošę šaulių uniformomis, 10 valandų sutiko dar ir savanoriauti renginyje, kurį organizavo Radviliškio kultūros centras.

Ar galima teatro mašiną užvesti tyliau. Ar stalčiai dekanate tokie dideli, kad ten susideda ir V. Trumpa? Kai pasirodo trijų Butkų gracijos? Su kuo susideda teatro chimera iš Paryžiaus. Ji graži kaip popierinė meilės istorija. Gražu, chouette, anot Lazdynų Pelėdos, kai Lietuvos kaime pasirodo fabrikanto protėvis. Tokių nežino nei gimusių, nei kur krikštytų bažnyčioje. Būna ir tokių, kuriuos skurliukuose suvystytus atranda girti valkatos. Vaiką nulipdydavo kąsnis sužiaumoto saldaus pyrago, gi auksiniuose lopšiuose netildavo ponų kūdikiai. Net ir nemirė, nes likimas laikė jį sau žaislus kaip katinas pelę.

Kalbant apie žmones ir tai, kas su jais surišta, kažkas žnektelėjo. Šnekantį medį dar išnešiu. Palaimos įspūdžio nėra. Jacques‘as Maritaine‘as irgi nepražuvo be pėdsakų. Meditacijos ir veiksmo gyvenimas per filosofiją žmogų angažavo į pasaulį. Rašytojas šitaip įsipareigoja per knygas, ryšius ir veiksmus.

Jurbarke šį savaitgalį jau aštuntą kartą vyks tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas "Šiaurės vasara", šįmet nagrinėsiantis temą "Aš ir kitas literatūroje".  

Mano gyvenime įvyko du stebuklai - mano paties gimimas ir Lietuvos išsilaisvinimas. Kodėl taip sakau? Ogi todėl, kad gausioje šeimoje gimęs pagrandukas (t.y. aš) tais metais vargiai galėjo išgyventi.

Visuomeninis sambūris „Patirtis“ du kartus (2010 04 28 ir 2011 05 05) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę vienu ir tuo pačiu visuomenei labai aktualiu tikrinių svetimybių vartosenos viešuose lietuviškuose tekstuose klausimu.

Turėdami galvoje, kaip sunkiai Lietuvoje progresyvios idėjos pralaužia įpročių rutiną, reiškiame pasitenkinimą, kad pačioje Kultūros ministerijoje atsirado ne tik ketinimas „reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą, plėtojant kultūros savireguliaciją“, bet ir mėginimas „atskirti politikos formavimo ir jos įgyvendinimo, finansavimo mechanizmus“. Tokį mėginimą šiandien rodo ministerijos parengtas „Lietuvos menų tarybos įstatymo projektas 2011-06-29“, kuriuo bandoma įdiegti politikoje vadinamąjį „rankos atstumo“ (arm‘s lenght) principą, be kita ko, rekomenduotą jau 2009 m. Kultūros ministerijoje atlikto valstybinio audito ir pasirašytą valstybės kontrolierės R. Budbergytės.

Dailininkas Juozas Kalinauskas medalį M.K.Čiurlioniui, kurį dar sovietų laikais pavadinęs lietuvių tautos (ne liaudies) genijumi sulaukė priekaištų, kūrė kaip modulį. Norėta pritaikyti atitinkamą plastiką jo kūrybai, muzikinei ritmikai. Dabar, 100 mirties metinių proga, Vilniaus monetų kasykloje jau atspaustas jubiliejinis medalis (51 mm diametro).