VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

07 20. Bloga gulbelė Herbjorg Wassmo

Dr. Elina Naujokaitienė

Na, ir ką tu čia išskursi? Beprotiško meilės furoro norvegų rašytoja. Romane ‚Šimtas metų“ norvegų rašytoja perpasakoja tragišką istoriją. Knygos širdyje giliai paslėpta gėdinga skola. Savo romanus pasakotoja skiria sunkioms moterims. Pati—buvusi mokytoja. Jos visos gali dėl meilės numirti arba dėl aistros nužudyti. Norvegijos pakraštyje naktis, rodos, neturi pabaigos. O toji naktis—nesibaigiančios sagos. Karnos kraitis arba Dinos knyga pasakoja apie siaubingai žmogiškas furijas, furies terriblement humaine. Kilusi iš kuklios šeimos, ištekėjusi už komersanto. Motina mažai suprasta ir nedaug temylinti. Wassmo perkomponuoja keturias kartas. Prabangi freska padraminta egziliais ir gedulu. Taip pat ir kūdikiais, kur šalis daug reikalauja iš individų. Nordlande gyvenama iš intensyvios žvejybos. Vyrai ilgam leidžiasi jūron, o moteris kaip vergės ieško kaip joms išmaitinti dešimtis vaikų. Romano veikėja Sara Susanne, bet skandalas kyla , kai pastorius sumano jos veidą pavaizduoti kaip angelo prie Gethsemano. Lofoteno sala, Vagano katedra. Kalbant apie protėvius, ar gali tvirtinti, kad gryna tiesa tarp žmonių apskritai egzistuoja. Savo dienoraštį romaną Wassmo rašė į nedideles užrašų knygeles. Norėdama atskleisti tokį baisų turinį, ji turėjo nusikelti bent šimtmetį atgal. Skaitytojams tenka pripažinti, kad romanas ‚Šimtmetis‘ – intymus ir kūniškas, jaudinantis kaip stulbinanti epopėja. Skandinavų autorė tęsia Knuto Hamsuno stilistiką ( 1859-1962). Gimusi 1942 metais, ji nebloga romantikė. Nusivylę žmonės joje mato žodinį savųjų vilčių įkūnijimą. Flamboyant romanas pačiame atšiauriausiame Norvegijos taške primena smurto geismus ir puritonizmą. O veikėjai yra tapę Hamsuno valkatomis. Toro trilogijoje girdimas atbalsis kitų biblinių personažų moterų. Providencijos sūnus, poezija, teatras išversti į daugybę kalbų ir įtraukti į universitetines ir mokyklines programas. 2004 metais ji aprašo ‚Bėglę‘, „Septintą susitikimą‘, ‚Ilgą kelią‘, ‚Keliones“, ‚Karnos kraitį‘, ‚Toro trilogiją‘, „Providencijos sūnų“ ir 19114 ‚Dinos knygą‘. „Bėglėje“ pasakojama apie Sanne rašytoją. Ji turi studiją Osle. Bet jos gyvenimo ritmą palaiko tik Frankas, lankydamasis pas ją rašant romaną. Rutiną pakeičia konkursas. Ji leidžiasi į kelionę, ieškodami įkvėpimo. Kelionė drauge su Frida, jiedvi nukanka į Prahą ir Berlyną. Romanas, fikcija, refleksijos apie kūrybą. Ar visa tai būtų galėjęs išleisti pats dangus, o kalbėti pati gamta. Elidos, Hjordis epopėjos. Kituose romanuose—dar daugiau griežtos moralės vaikų. Akla veranda, Tylus kambarys, Baisus dangus—pasakojama apie žvejus ir jų likimus. Greitai augančius pirštus. Tora, gimusi iš motinos sąjungos su vokiečiu okupantu. Šeima, 1945 metais iš Norvegijos bėganti į Švediją. Pasakotoja sutelkia dėmesį į būsimuosius medikus, merginas, ugdančias savo sentimentus ir į jausmų komedijas. Romane ‚Prašyčiau stiklinę pieno‘ pasakojama apie Lietuvoje gyvenančią prostitutę, kurią suteneris veja iš namų, nes ji negali susimokėti už butą. Galų gale kaip padavėja ji išvyksta dirbti į Stokholmą. Prostitucijos tinklą galima atspėti kaip pragarą. Košmariška prievarta, violence. Prisiminimai ir įsivaizduojami dialogai. Literatūrinės mirties nėra, ji yra. Romanas savo malonumui, bet ne maištas. Literatūriniams nubraukimams nebuvo patogios lovos. Siurrealios meilės stebuklai. Kelionės dažytomis blakstienomis. Turbūt Wassmo atkratė nereikalingus obuolius.

Atgal