VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

07 20. Tradicinė nedidelio miestelio šventė

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Liepos 14-15 d. Daugailiuose (Utenos r.) vyko jau tradicine tapusi devintoji miestelio šventė, kurios pirmoji diena buvo skirta pramogoms (įvairioms varžyboms, apdovanojimams, koncertams) , o antroji - sekmadienis - maldai Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaiduose.
Kultūrinė šventės programa
Šventę pradėjo jaunieji meškeriotojai gaudydami žuvį netoli bažnyčios sutvarkytame tvenkinyje. Krepšinio turnyre dalyvavo penkios (gatvių ir kaimų: Antalieptės, Vaikutėnų, Garnių ir dvi Daugailių) komandos.
Piešinių ant asfalto konkurse „Mūsų Daugailiai“, vykusiame Daugailių pagrindinės mokyklos stadione, daugiausia nupiešta gėlių.
Oficialioje dalyje Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė - šių renginių iniciatorė ir pagrindinė organizatorė, kaip ir kasmet buvo dėmesinga senoliams: pasveikino 90 metų sulaukusius daugailiškius Angelė Paršiukienę ir Petrą Juodėną, septynis 80-mečius ir 70-mečius, apdovanojo gražiausių sodybų šeimininkus Angelė Vanda Labuckienę iš Paberžės kaimo, Vandą ir Julį Maniušius iš Šiožinių kaimo ir Janę ir Joną Juodėnus iš Bajoriškių kaimo.

Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Pirmąją Šv. Komuniją priėmusieji su kunigais ir svečiais. Antroje eilėje iš dešinės: LR Seimo narys Edmundas Pupinis su žmona Diana, Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė, kun. Juozas Čepėnas, kun. Jonas Tamošiūnas (viduryje už vaikų), mons. Petras Baltuška (kairėje)


Už įvairią veiklą Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė įteikė padėkas: Gediminui Vinickui - už jaunimo telkimą sportui, Jūratei Paliulienei - už projektinę veiklą ir darbą su jaunimu, Montvydui Balčiūnui - už Daugailių atstovavimą šaškių turnyruos, Petrui Leleikai - už koncertinę veiklą ir darbą su Daugailių kapelomis garsinant miestelio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Padėkos įteiktos ir rėmėjas už paramą organizuojant tradicine tapusią miestelio šventę.
Šventės dalyvius kaip ir kasmet pasveikino per 40 metų Daugailių Šv. Antano Paduviečio klebonu dirbęs monsinjoras Petras Baltuška, primindamas Ibseno žodžiu: „Kasdien vaikštau ir matau vien tik pilvus, galvas, rankas ir kojas, ir niekur nesutinku žmogaus“. Šventė ir yra tam, kad pažiūrėtume ar mes dar esame žmonės. Monsinjoras sakė „Nesuskaičiavau, kiek Šventajame Rašte Kristaus pasakyta - džiaukimės! Šventė ir yra tam, kad pamatytume, jog dar esame žmonės, kad pasidalintume ir proto šviesa, ir širdies šiluma, ir gyvenimo džiaugsmu!“
Monsinjoras visus pakvietė į pastogę, kuri baigiasi Kryžiaus ženklu - į Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus Daugailių bažnyčioje.
Vakare miestelio šventėje koncertavo muzikinė grupė „Patruliai“, Antalieptės kaimo kapela, grupė „Intervalas“. Pirmoji diena užbaigta fejerverkais ir šokiais.

Daugailių parapijos kapinėse prie dr. kun. Juozapo Čepėno kapo. Iš kairės: LR Seimo narys Edmundas Pupinis mons. Petras Baltuška, Diana Pupinienė ir kun. Juozas Čepėnas


Malda bažnyčioje
Švč. Mergelės Marijos Škaplietinės atlaiduose Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje šv. Mišias aukojo Lietuvos kariuomenės ordinariato kurijos kancleris kun. Jonas Tamošiūnas, Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos kun. Juozas Čepėnas ir mons. Petras Baltuška.
Šv. Mišių pradžioje kun. J. Tamošiūnas paragino melstis už Pirmąją Šventąją Komuniją priimančius vaikus, kad Eucharistinis Kristus lydėtų juos visą gyvenimą, ragino melstis už parapiją, už negalėjusius atvykti, už ligonius, kad jie mokėtų paaukoti savo skausmą, melstis už parapijos mirusiuosius...
Pamokslą pasakęs kun. J. Čepėnas dėkojo Dievo Apvaizdai, leidusiai susirinkti prie Motinos Marijos kojų, švenčiant Škaplierinės atlaidus ir dėkoti už viską, ypač už laisvę. Dėkoti už Gedimino kalne plevėsuojančią Lietuvos trispalvę, už Kaune skambantį laisvės varpą, visur laisvai giedamą Lietuvos himną, ir šią padėką mokėti perduoti jaunajai kartai. Kunigas ragino karštai melstis, kad tauta pabustų iš įvairių blogybių, susigrąžintų prarandamas vertybes, atsigręžtų į Dievą, nes be tikėjimo nėra ir nebus visuomenės moralumo. Pamokslininkas ragino melstis, kad kiekvieno krūtinė alsuotų meile Tėvynei ir Dievui, kad įvairiose sferose dirbtų dori, sąžiningi, Lietuva susirūpinę žmonės. Džiaugėsi Pirmąją Komuniją priimančiais vaikais, linkėjo jiems augti tikrais savo Tėvynės patriotais.

Miškinių sodyboje prie tautodailininko Prano Kaziūno stogastulpio „Antano Miškinio literatūrinės premijos dešimtmečiui. 2012“ stovi Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė


Pirmoji Šv. Komunija
Po šv. Mišių mons. Petras Baltuška Šv. Komuniją priėmusiems kiekvienam padovanojo ir palaimino rožinius, Marijos medalikėlius, maldaknyges, šventųjų paveikslėlius. Monsinjoras kalbėjo: „Į gėlių darželį ar daržą einama ne kartą: sėti, ravėti, prižiūrėti gėlių ar augalų, kad gautume derlių. Jeigu jiems - daigeliams - reikalinga priežiūrą, tai juo labiau reikalinga prižiūrėti jaunas širdis, kurios šiandien susitiko su Gyvuoju Dievu, nes aplink tvyrantis blogis norės jas įsitraukti į savo spąstus“. Monsinjoras ragino artimuosius puoselėti tuos tikėjimo daigus, kad jaunimas taptų garbingais tautos vaikais, o pirmąsyk priėmusiems Šv. Komuniją, tapti atsakingais įvairių specialybių darbininkais bei tarnautojais, mokslininkais bei politikais, visuomenės bei kultūros veikėjais, žinančiais ir gerbiančiais tikrąsias - nenykstančias dvasines vertybes, mokančiais mylėti Dievą ir Tėvynę.
Šįmet Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Pirmąją Šv. Komuniją priėmė 10 vaikų:
Mantas Antanavičius (Daržinių kaimo, Daugailių pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinys), Justas Budrevičius (Narvydžių kaimo, 5 kl.), Lukas Čekanauskas (Juknėnų - 4 kl.), Tadas Kondratavičius (Juknėnų - 8 kl.), Povilas Lekerauskas (iš Vilniaus, 4 kl. mokinys), Deimantas Maželis (Daugailių - 5 kl.), Iveta Pinkevičiūtė (Kubilių kaimo, Spitrėnų parapijos - 5 kl.), Karolina Šuminaitė (Daugailių - 4 kl.), Miglė Umbrasaitė (iš Utenos - 4 kl.), Akvilė Zinkevičiūtė (Juknėnų - 9 kl.).
Mėnesį laiko po Šv. Antano atlaidų po du, vėliau 3 kartus savaitėje mokiniai rinkdavosi bažnyčioje mokymui. Tačiau monsinjoras apgailestauja, kad iš 12-kos rengiamųjų ne visi išlaikė egzaminus...
Vaikais, priėmusiais Pirmąją Šv. Komuniją, džiaugėsi ir straipsnio autorė, linkėdama jiems nepamiršti maldos, kasdieną stengtis suteikti džiaugsmą artimiesiems savo dėmesiu, darbeliu ar geru žodžiu, o Dievuliu - ir nuoširdžia malda.
Mons. Petrui Baltuškai už parengtus Pirmajai Komunijai vaikelius, tėvelių vardu dėkojo Vaida Umbrasienė ir Renata Pinkevičienė.
Prisimintas Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys ir dr. kun. Juozapas Čepėnas
Po šv. Mišių grupelė šventės dalyvių Daugailių parapijos kapinėse pasimeldė prie arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03-1907 06 10-1926 04 05-1953 11 08) artimųjų kapo, prie dr. kun. Juozapo Čepėno (1880 10 30-1905 10 23-1976 01 24) bei jo giminės kapų.
Būsimasis Dievo tarnas arkivyskupas M. Reinys, kilęs iš Madagaskaro vienkiemio (Daugailių parapija) nuo jaunumės bendravo su J. Čepėnu, gimusiu Velaikių kaime - abu kaimus einant tiesiai skyrė nedidelis 3 km atstumas.
Mečislovas ir Juozapas bendravo ir studijuodami seminarijose (M. Reinys - Vilniuje, J. Čepėnas - Kaune), vėliau vienas kitą materialiai paremdami galėjo baigti mokslus užsienio universitetuose ir į Lietuvą sugrįžti su mokslo daktarų laipsniais. M. Reinys 1909-1912 m. studijavo Liuveno universiteto Filosofijos institute (Belgija) gaudamas filosofijos mokslų daktaro laipsnį, vėliau 1913-1914 m. dar gilinosi ir Strazbūro universitete. J. Čepėnas 1920-1925 m. studijavo filosofiją, teologiją ir gamtos mokslus Freiburgo ir Miuncheno universitetuose (Vokietijoje) ir, apsigynęs disertaciją, tapo filosofijos mokslų daktaru.
Abu mokslininkai Lietuvoje atliko ženklių darbų, nukentėjo nuo sovietinių okupantų. M. Reinys bolševikų buvo suimtas 1919 m. ir kelis mėnesius kentėjęs įkaito kančias Lukiškių, Daugpilio ir Smolensko kalėjimuose, o 1947 m. birželio 12 d. suimtas KGB nuteistas 8 metų griežto rėžimo kalėjimo. Bausmę atliko Vladimiro (180 km. nuo Maskvos) centrale. 1953 m. lapkričio 8 d. mirė, palaidojimo vieta Vladimiro kapinėse nežinoma.
Dr. kun. J. Čepėnas buvo suimtas 1941 m. balandžio 15 d. ir kalintas Kaune iki 1941 m. birželio 22 d. - prasidėjęs karas ir Birželio sukilimas, tapo vartais į laisvę. 1951 m. suimtas Pasvalyje ir nuteistas 10 m. kalėjimo. Kalėjo Šiauliuose, Vilniuje (Lukiškėse), Verchne Uralske ir Vladimire. 1954 m. byla peržiūrėta, kunigas pripažintas nekaltu ir paleistas į laisvę. Mirė Pasvalyje, palaidotas Daugailių parapijos kapinėse.
Prisiminta šių dviejų kilnių dvasininkų bičiulystė, plačiašakė veikla ir vardo įamžinimo svarba.
 Miškinių sodyboje
 Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų dalyvių grupelė apsilankė Miškinių sodyboje (apie 8 km. nuo Daugailių už Juknėnų), kur kasmet birželio mėnesį įteikiama Utenos rajono savivaldybės įsteigta Antano Miškinio (1905 02 29-1983 12 16) premija už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje. Šįmet įteikta jau 12-oji premiją, ją gavo Marius Burokas. Premijai siūlytas Utenos rajono meras Alvydas Katinas griežtai atsisakė apdovanojimo.
A. Miškinio literatūrinės premijos laureatais yra tapę Petras Panavas (2003), Jonas Strelkūnas (2004), Henrikas Čigriejus (2005), Vytautas Kaziela (2006), Valdemaras Kukulas (2007), Vytautas Skripka (2008), Vladas Braziūnas (2009), Regina Katinaitė - Lumpickienė (2010), Algimantas Baltakis (2011) ir Marius Burokas (2012).
Miškinių sodyboje - gyvenamasis namas, kuriame iš tremties sugrįžęs gyveno Antanas Miškinis. Dabar pastate - memorialinis muziejus, kuriame autentiški daiktai, Motiejaus Miškinio (1898 12 27-1974 03 03) verstų knygų originalai... Prieš gyvenamąjį namą kitoje erdvaus kiemo pusėje - klėtis su edukacine klase (čia mokiniams pravedamos pamokos), o kitame gale - muziejaus ekspozicija. Yra ledainė, rūsys, šulinys ir tvartas, kuriame vyksta renginiai, be to, jo dalyje renkami įvairūs padargai (darbo įrankių muziejui), kad būtų galima supažindinti su įvairiais amatais. Muziejumi rūpinasi buvusi lietuvių kalbos mokytoja Rimanta Gaidienė (savivaldybei nusprendus restauruoti sodybą, išskirtas muziejininko etatas).
Miškinių sodybą puošia Prano Kaziūno išdrožtos skulptūros, o 2012 m. paminint A. Miškinio premijos dešimtmetį P. Kaziūnas išdrožė naują stogastulpį, kuriame įrašas „Antano Miškinio literatūrinės premijos dešimtmečiui. 2012“.
Daugailių krašto žmonės ir jo seniūnė Giedrė Eimutienė bei monsinjoras Petras Baltuška geba branginti savo kraštiečius, puoselėja jų atminimą.

Atgal