VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

06 08. Lietuvos kultūra niekšingų interesų ir nusikaltimų gniaužtuose

LKK vyrauja  vynas ir malonumai...

EM.Po perestroikos šioje KK ir šou versle atėjo mažai meniškai išprusis karta, Turime tik „Dviračio žynias”vienintelę kiek įdomesnę pramoginę programą.Graikų filosofai siekė, kad išmintingi žmonės siektų ne malonumais paremtos laimės, bet vengti blogybių. Panašiai manė ir budistai. Dvasinis Tibeto vadovas Dalai Lama  tikina, kad  gyvenimą į laimę veda dvasinė drausmė, žmogiškoji šiluma ir atjauta. Taigi tarp malonumo ir prasmingumo nėra prieštaravimo, jeigu išlaikoma pusiausvyra.

Lietuvos rinka nuo 2006 m.gali pasigirti pasiekusi stebėtiną lengvųjų alkoholinių gėrimų  vartojimo rekorda: nuo 3% iki 15% per metus. Vynas nėra tik elito fenomenas Keičiantis jaunimo gyvenimo būdui, ėmė keistis ir bendravimo bei maitinimosi, laisvalaikio praleidimo įgūdžiai. To pasekoje pradėjo augti ir "išlavintas' alkoholinių gėrimų vartojimas klubinėse įstaigose, kurį palaiko žmonės nuo 18-30 metų,  daugiausiai studentai, dėstytojai. Vartotojas auga tiek kokybiskai  ir  kiekybiskai. Kai gyvenama vien hedonistinėmis (gr.hedone-malonumas, pomėgis) vertybėmis patiriami kaltės, beprasmybės, nusiminimo jausmai, nors hedonistiniai malonumai  jaunimui akivaizdesni, apčiuopiamesni, patrauklesni.

Pirmas šią etinę filosofijos doktriną suformulavo graikų filosofas Aristipas, filosofijos veikaluose pripažinęs šios krypties asmenų siekimą  malonumo ir nemalonumo išvengimą vadindami didžiausiu gėriu, gyvenimo tikslu . Jei jaunimo asmeninės nuostatos krypsta į universalesnes, kultūrines bei dvasines vertybes šitokie išgyvenimai patiriami rečiau. Istorija ir dabartis žino daug asmenybių, kurios labiau už savo gyvenimą mylėjo dorovės, mokslo, meno, tautos vertybes.

Lietuvoje klubinėje kultūroje dominuoja ir populiarėja  manekeniškos išvaizdos etalono formavimas, šukuosenos ir rūbų demonstracijos, tatuiruočių, militaristinės, karinės mados ekspansija.

EMLietuvos klubinės kultūros koncepcijai būdingas kryptingas standartinių žinių ir prognozuojamų elgesio normų  formavimas. Anot amerikiečio  D.Rismano, nors klubinė kultūra orientuota į vidutinio išsilavinimo žmonių rinką, lengvai   prisijaukina jaunimą  prie šios  kultūros simbolių ir stereotipų.

Lietuviška klubinė  kultūra patekusi tarp amerikietiškos ir europinės kultūros konflikto replių, susidūrė su  sunkumais, susijusiais su dramatinio, pramoginio, muzikinio renginių specifinių savitumų nežinojimu. Klubinių renginių režisūra – neišsenkančių muzikinių siužetų šaltinis. XVIII ir XX a. pradžioje  slapti lietuviški renginiai vykę spaudos draudimo metais išaugo į tautos sąjūdį. Lietuviška klubinė kultūra, kėlusi jaunimo ir žiūrovų  pasididžiavimą tautos gyvybine galia šiuo metu  nusižeminusi  seka pasirinktu vergiško prasčiausių užsienio masinės kultūros mėgdžiojimo keliu. Klubinių  renginių režisūra mokslas sunkiai įvaldomas, reikalaujantis daugiau meistriškumo, žinių, susikaupimo, nuovokos, skonio, negu jų turi daugelis lietuviškų klubinės kultūros organizatorių, nors tarp jų yra ir pasišventusių šiai profesijai asmenų.

LKK mūsų  akimis žiūrint, yra desakralizuota, nudvasinta, joje neliko nieko paslaptingo nei švento, visi tikrovės reiškinai yra apibūdinami vien kiekybiškomis medžiagos, jėgos, energijos kategorijomis. Industrinė masinės kultūros technologija visą pasaulį paverčia galimais išskaičiuoti ištekliais, žmogus taip pat tampa į efektyvumą orientuotu techninių procesų priedėliu.

Ar LKK renginių organizatoriai turi išsilavinimą?

EM.Neturi.Tokios disciplinos nera programose.Tai blogai.Analizuojant LKK renginių maratonų reklamas respublikiniuose laikraščiuose atliktų tyrimų rezultatus, leido padaryti prielaida, kad tai –kokteilinės, gastronominės bet ne meninės kultūros centrai. Vienintelė kultūros sąsaja su žiniasklaida tariamos rengiamos kultūros reklama joje. Savaitgaliais reklamuojamų nuo 15 iki 40 restoranų meninėse programose dalyvauja tik 1,12% profesionalių atlikėjų. Meninėse programose dalyvauja 98% diskžokėjai ir pavieniai saviveikliniai muzikantai ir mėgėjiško muzikavimo jaun imo grupės, kurių meninis lygmuo atitinka vestuvių artistų kvalifikaciją. Lietuviškų šou renginių organizatoriai neturi specialaus pasiruošimo ir nėra studijavę arba baigę  renginių organizatoriaus režisūros ir vadybos  mokslų.  Tik 1 iš 20 renginių organizatorių turi aukštąjį išsilavinimą. Jie taip pat negali pasigirti turį  meninės ar humanitarinių mokslų studijų patirties. Apklausius kai kuriuos Vilniaus ir Kauno klubinių įstaigų vadybininkus, taip pat atlikus stebėjimus ir susumavus gautus  rezultatus  įsitikinta, kad didesnę dalį lankytojų sudaro studentija, vyresnių klasių moksleiviai, tačiau klasikinės programos labiau mėgiamos vyresnio amžiaus (virš 40 metų) lankytojams, todel retsykiais klasikinės programos rodomos eilinėmis savaitės dienomis.

Malonumai su aistros, džiaugsmo, įkvėpimoi polėkiu skiriasi nuo įprastų kasdienių “drungnų“ malonumų, išgyvenamų be emocinio palikimo.Tačiau be svarbių kasdienos malonumų laimingas gyvenimas taip pat neįsivaizduojamas, nes neįmanoma gyventi viena euforija.Patalogiški poelgiai ir norai sukelia ir patalogišką pasitenkinimą.

EM.Kartais bandoma eksperimentuoti.Vilniečių  klubo rengiamuose vakarėliuose kartą per mėnesį keliose erdvėse savo darbus pristatė skirtingų meno krypčių dailinininkai. Ekspozicijoms pasitelkiami įvairūs daiktai ir medžiagos, eksperimentuojant su gėlėmis, skaidrėmis, šviesa, įvairiomis tekstūromis įkurdinami fotografijos, dailės, skulptūros, mados darbai, performansai, rodomos instaliacijos. "Imagenation"(angl.vaizduotė, "image"-vaizdas, "nation"-tauta) vakarėlių  metu vyksta kūrimo procesas-buvo piešiama ant milžiniškų drobių. Sukviesti menininkai, kurie savo idėjomis ir kūriniais provokavo ir intrigavo pasilinksminti susirinkusį jaunimą. Klubo rengėjų tikslas, kad žmonės klube ne tik pašoktų, bet ir būtų nustebinti fakto, kad meno parodos gali vykti ne vien  tik meno galerijose. Kitas klausimas, kiek kokybiškas yra šis menas. Radijas viena iš žiniasklaidos instituciju, kurioje kultura randa savo rinką.

LA. MGM, Disnėjaus pasaulio pasilinksminimo organizavimo imperijos veikia visuomenę ne mažiau nei ištisų šalių švietimo sistemos.Turint omenyje, kad popkultūros edukaciniai tikslai yra prieštaringi, nesistemingi,ir tai , kad jos ugdytiniai atstovauja patiems įvairiausiems visuomenės sluoksniams, konfrontacija su ugdymo programomis yra neišvengiama.

EM.Daugumoje LKK vyrauja užsienietiška muzika. Atsiranda problema, mažų šalių kalbai ir kulturai, formuojamas nepilnavertiškumas ir tautinių lietuviškų tradicijų ignoravimas. Renginių programų lietuvinimas itin svarbus šalies kultūrai ir švietimui, piliečių savimonei. Žiniasklaida nušviečianti sostinės klubų renginius taip pat nėra  profesionali, daugiausia is piršto laužtais samprotavimais nušviečia komercinės kainos užsakytą renginio reklamą. Klubinės renginių kultūros reklama atidengia nefasadinę, užkulisinę žurnalistiką sutvirtina nuostatas, kad žiniasklaida yra verslas ir su tuo reikia skaitytis. Klubinių renginių recenzijos ir kritiniai straipsniai  yra nepageidaujami. Konfrontacija tarp klasikinės profesionaliosios ir saviveiklinės muzikos gerbėjų nekelia abejonių.Ekonominiai klubo savinininkų intreresai nulemia menkavertės, saviveiklinės formalios programos smurtą.Brukant klausytojui menkus ir paviršutinikus estetinius idealus. Būtina aukštosioms mokykloms dalykiškiau ir konkrečiau apibrėžti studentijos laisvalaikio tyrinėjimą klubinių renginių poveikyje išanalizuoti tikrąją padėtį ir kylančias problemas, pasiūlyti sprendimus, veiksmų gaires, galimus projektus kaip diegti naujas renginių organizatorių ruošimo ir įdarbinimo procesų  strategijas. Integracija gali būti vertikalios ir horizantalios krypties. Atlikti tyrimai rodo, kad klubinių renginių organizatoriai  ne tik kad nėra pasirengę šiai profesijai, jiems trūksta metodikos, o specialistams būtina kelti kvalifikacija universitetiniu lygiu.Renginio organizatoriaus komunikacja orientuota į tai, kad darbuotojas didesnę dalį praleidžia tiesiogiai bendraudamas su atlikėjais ir vartotojais.Esminiai profesijos tikslai pasiekiami socialinės sąveikos būdu. Mano empiriška patirtis  rodo  mokymo ir studijų trukumus, rengiant  specialistus.Nera objektyvios klubinės kultūros tame tarpe  renginiu kokybes analizės ir vystymo krypčių. Tokios politikos gaires  diktuoja komerciniai klubu vadovų ir direkcijos interesai ir  užsakomųjų  straipsnių prasilenkiančių su tikrove sklaida, kuri turi įtakos jaunimo laisvalaikio formų ir ir dvasinių ir meninių vertybių orientacijai. Tikroji renginių kokybė neatitinka realios tikrovės. Komercinių interesų ir praktinių sumetimų gniaužtuose nūdienos žiniasklaida bruka jaunimui kičinį, plasmasinį  mąstyma propaguojančius estetinius vertinimus ir profesionalusis  menas atsiduria abejotinose paraštėse. Klubineje kultūroje dominuoja šabloninio jaunimo mastymo kategorijai priskiriamas “popsas”. ”Popsas” yra tai, ką mėgsta vidutinybių banda”,- teigia A.Mamontovas.

LA.Tai reiškia, kad meninio ir dvasinio ugdymo specialistai privalo bendradarbiauti su klubinių kultūrų ideologais ir strategais  siekiant  geresnio supratimo.

EM.Nelengva parengti studentus ir darbuotojus tokiai misijai, nes daugumos universitetu ir klubu darbuotoju kvalifikacijos kelimo planai neturi atitinkamos studijų modulių ir mokomosios medžiagos.Sukurta schema galetu sumazinti neatitikimus tarp klubu reikalavimu, bei universitetu galimybiu parengti tokius specialistus. Svarbi klubinės kultūros tyrimų sritis kasdieninio gyvenimo kritika.Šių tyrimų pradininkas De Certeau, įspėjo, kad vartotojiškos visuomenės tikrovėje susilieja materialūs ir semiotiniai-kultūriniai ištekliai.Klubinė kultūra reprodukuoja tęstinumą, kovodama dėl teritorijų. D. Hebchgeo  pastebi susidvejinimo, stilių kaitos ir brikoliažo formų gausėjimą. Dauginimas yra aukščiausia klubinės kultūros vertybė. Klubinė kultūra integruoja daugybė mokslo sričių-informacijos mokslus, kibernetikos, žiniasklaida, menotyra, sociologija, vadyba, kultūros studijos, teatrologijos studijos, semiotika, informatika,literatūrologija, psichologija, muzikologija.

LA.Lietuvos žiniasklaida pervertina iš užsienio atvykusių klubinės veiklos profesionalų darbus ir aukšti nematytos jų veiklos įvertinimai tiražuojami  avansu.

 EM.To pavyzdys, gali būti iš Britanijos atvykusių brolių Tuk-Belų atvejis. Krispenas su  Demjenu  Vilniaus "Galaxy" klube rodė ištraukas iš kino filmų apie Džeimsa Bonda tematinia vakareliai "007 Production" po to skirtinga tema pavadintus vakarėlius "Crazy Club"saleje. Žvilgantys vaikinai ir merginos šoko ant didelės stilizuotos scenos  tapusios panašiu į podiuma. Lietuviška klubinė kultūra nevartoja vakarietiškų –britų, vokiečių, prancūzų, amerikiečių  laiko patikrintų žanrų: vodevilio, miuzik-holų, reviu ir kt. Bet agresyviai kultivuoja savo  veiklą tikrovės neatitinkančia reklama  ir siūloma meninių renginių peržiūra su kokteiliu ir alkoholiniais gėrimais.Paviršutiniška mėgėjiška renginių kultūra  turi įtakos jauno žmogaus idealams, pasaulejautos ir pasauleziuros formavimui. Vilniaus ”Galaxy” klubo savininkų teigimu vakarėlyje “Gold Finger”(Auksapirštis) skirtame  agento 007 Džeimso Bondo (akt.Š.Koneris)  meilės, muštynių, apgavysčių ir šnipinėjimo aistrų nuotykiais pasimėgauti  susirinko 600 jaunų vilniečių .Vakareliu metu skambejo "funky", "disco house" ir kt. stiliu muzika .Neatsiskaitę su kviečiamais programų atlikėjais broliai Tuk-Belai dingo iš Lietuvos pridarę materialinių nuostolių juos samdžiusiems klubams. Užsienio diskžokėjus vienija panaši filosofija, nepriekaištingas techninis meistriškumas. "Pasaulio ateitis priklauso ne nuo civilizacijos pasiekimu, bet nuo asmens kultūros"(A.Einšteinas).Dažnai klubuose dainuojantis Andrius Mamontovas įsitikinęs, kad dėl vadinamosios radijo stočių formato ir neformato politikos muzika klubinėje kultūroje vis labiau tampa panaši į  pigią prekę. ”Tas vadinamasis formatas verčia naujas grupes jį atitikti.Dėl to dauguma naujų atlikėjų nepasiūlo nieko naujo, bukai taikydami į standartą.O tie , kurie bando daryti ką nors kitaip, paprastai lieka neišgirsti.Galų gale, kai vienitelis kriterijus yra pardavimai, muzika vis labiau tampa panaši į higieninį paketą”,-nusivylimo klubinių kultūros produkcija neslėpė dainininkas.

Halovyno ,Valentino tradicijas lietuviška klubinė kultūra eksportavo  iš amerikiečių masinės kultūros reliktų.

EM.Halovynas reklamuojamas prekybininkų, alaus barų ir alkoholio klubų pastangomis,  diskotekose, masiniuose renginiuose, eitynėse, baliuose. Vilniaus klubai “Malibu”, “Café de Paris”, “Karolina”, “Helios Club”, “Reset”, “Pilies menė”, “Gravity” stengdamiesi savaip, išskirtinai ir žinoma šiurpiai nenatūraliai diegti svetimos prekės produkciją  uoliai pažymėjo Halovyno šventę, kuri  virto vampyrų puota.Lankytojai  šoko breiką, gere vampyrišką kokteilį, pagrindiniais vakaręlių puošmenos pabaisos, šalia striptizo, go go mergių pasirodymo, lazerių šou, diskžokėjų muzikos  ir įprastų priešnuodžių-alaus ir specialių kokteilių .Vampyrų ir raganų eitynės nusidriekė centrinėmis Lietuvos sostinės gatvėmis.

Lietuviškų vėlinių papročiams tai svetima, nes kaukės gaminamos tam , kad jas kaip blogį sudeginti atsinaujinant o ne šlovinti ir garbinti mirusios kultūros stabus .Lietuviškos valstybinės šventės klubinėje kultūroje nepageidaujamos, nes jaunimo samonėje rikiuojasi šalia gedulingų apeigų, kurioms būdingas užsisklendimas ir izoliacija. Kultūros ministerija galetų remti ir vystyti valstybinių renginių vystymo strategiją su stipria finansine baze, kurių neturi savivaldybės, kurios  stengiasi prisitaikyti prie rinkos ekonomikos sąlygų. Meno ir kultūros institucijos neatspėja potencialių vartotojų poreikius. XXI amžius padiktavo įdomius lietuvių jaunimo tautiškumo veiksnius ir pomėgius- bloga klubinių  renginių kultūra ir gera degtinė, skanus alus, Kauno „Žalgirio” ir Vilniaus „Lietuvos ryto” krepšinio rungtynės, pašaipa buvusios Sovietų Sąjungos respublikų piliečiams, cepelinų valgymas  ir gražuolių-manekenių konkursai. Klubinės kultūros komunikacijos kryptys masinė, tarptautinė, viešoji (debatai, retorika), organizacinė (ryšiai su visuomene), tarpkultūrinė, globalioji, specialioji.

A.Schopenhaueris sakė: ”…žmogus norėdamas apibendrinti savo gyvenimą turi rašyti į saskaitą ne patirtus džiaugsmus, o blogybes kurių pavyko išvengti” arba ”kvailys vaikosi gyvenimo malonumų; išminčius vengia blogybių”. LKK veikia jaunimo meninio ir dvasinio ugdymo raidą, kultūrinį akiratį, ar įtaka nepriklausomai nuo  išsilavinimo bei  intelekto.

Paviršutiniškų pramogų ir žaismų ieškantis, akimirkos poreikių tenkinimu gyvenantis jaunimas paprastai negali nei pats patirti didesnio pasitenkinimo gyvenimu, nei suteikti jo kitiems.

EM.LKK komunikacija  šiuolaikiška, profesionali, organizaciniai motyvuota. “Sėdėk, girdi ramiai- šonu arba iš priekio ir žiūrėk į svetimo gyvenimo riekę...-sako Nešvarusis, V.Majakovskio  pjesėje „Misterija Buf“pastatytojo prūsų kilmės genijaus režisieriaus V.Mejerholdo prieš 85-erius metus Sankt Peterburge.   Paslaugos vertė matuojama pelnu ir vartotojo pasitenkinimu. Pastebimas profesionalus kokteilinės ir gastronominės lietuviškos klubinės kultūros paslaugų organizavimas, planavimas, vykdymas ir abejotinos meninės produkcijos kūrybiškas pardavimas.Klubinės kultūros komunikacijos įgūdžiai yra bendri, tarpasmeniniai, socialiniai, psichomotoriniai, elgesio ,pažintiniai, taip pat komunikabilumas, vadybinė kompetencija, komunikaciniai sugebėjimai.Sugėbėjimai sąveikauti su kitais žmonėmis profesiniame kontekste. Gebėjimas dirbti komandoje, tiek savarankiškai. Komunikabilumas su žiniasklaida ir reklamos institucijomis leidžia daryti išvadas apie rinkodaros ir ekonomikos dalykų išmanymą, bendradarbiavimą su Centrinės Europos klubinių kultūrų rinkodaros skyriais, aktyvus informacijos pardavimas, atkaklumas, azartiškumas, ryžtingumas, iniciatyvumas, pasitikėjimas kritikos nesulaukiančia klubinės kultūros renginių kokybės veiklos sistema.

  Akivaizdu, kad lietuviškų  klubiniu įstaigų meninių renginių vadovai neturi elementarių šiai profesijai būtinų žinių minimumo.Ypatingas dėmesį klubinė kultūra skiria efektyviai komunikacijai su jaunimu,  kaip   poveikio priemonę skiriant reklamai, TV kanaluose, žiniasklaidai. Dėmesys jaunimui kūrybiškai pritraukiant vartotoją. Žiniasklaidos anonsuojama  klubinių įstaigų renginių reklama neatitinka tikrovės.  Renginių organizatoriai remiasi empirine patirtimi, paviršutiniskai, siaurai susipažinę su renginių organizavimo mokslu ir tradicijomis.

 

Lietuvos universitetinės ir aukštosios mokyklos galėtų atkreipti dėmesį į klubinių ir mokyklinių renginių organizatorių specialybės dėstymą  ir šios specialybės paruošimą. Klubinė kultūra kaip masinės pseudokultūros perteikimo ir pardavimo procesas.

Ačiū už pokalbį.

Atgal