VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

06 08. Nuo 2012 m. birželio 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 9 d., kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį nuo 14 val. (viso 4 sekmadienius) Katedros a. prie Valdovų rūmų vyks Aštuntasis Valdovų rūmų paramos fondo Teatralizuotų ceremonijų sezonas

Š. m. birželio 10 d., sekmadienį, Valdovų rūmų paramos fondas pradeda aštuntąjį Teatralizuotų ceremonijų sezoną, sostinės Katedros a. šalia paminklo Gediminui ir  Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Šiomis Teatralizuotomis ceremonijomis norima atkreipti visuomenės dėmesį į valstybės pasididžiavimą – atkurtus Valdovų rūmus, skleisti informaciją apie juos, bei rodyti rūmų tradicijas ir gal būt priminti  pamirštus, bet svarbius mūsų istorijos faktus.

Teatralizuotos ceremonijos šį sezoną vyks kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį, tai: birželio 10, liepos 8, rugpjūčio 12 ir rugsėjo 9 dienomis nuo 14 valandos. Į Teatralizuotas ceremonijas susirinkusieji miestelėnai bei miesto svečiai, kiekvieną iš šių sekmadienių, sužinos naują bei įdomų istorijos faktą bei galės nusikelti bent mintimis į Didžiosios Lietuvos laikus.

Šias Teatralizuotas ceremonijas prieš aštuonis metus inicijavo vienas iš  Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų, fizikas ir rašytojas Kazys Almenas. Jis kartu su rašytoja Renata Šerelyte parengė  šauklio tekstus Lietuvos istorinėmis temomis. Istorinius kontekstus šauklio tekstams parengė istorikas Tomas Baranauskas. Originalią muziką sukūrė kompozitorius Teisutis Makačinas, istorinių kostiumų autorė Rūta Gudzevičiūtė.

Teatralizuotos ceremonijos metu šauklio vaidmenį atliks aktorius Darius Rakauskas, muzikinė dalis bus atliekama vadovaujant muzikologui, Lietuvos pučiamųjų orkestrui „Trimitas“ vadovui ir vyr. dirigentui Ugniui Vaiginiui.

2012 m. birželio 10 d. bus paskelbta Žygimanto Senojo 1529 –ųjų žinia apie Valdovų rūmų statybas, Pirmą statutą ir Žygimantą Augustą.

Po šauklio pranešimo Vilniaus miesto gyventojai bei svečiai galės pamatyti  riterių kovų programą, kurią pristatys istorinių kovų klubas „Antikos karys“.

1529 – (Gegužė sakysime) birželis

Žygimantas Senasis apie rūmus, pirmąjį statutą ir Žygimantą Augustą

Visiems, visiems, visiems, tačiau ypačiai Vilniaus turčiams, prekijams ir savo pinigų kapšius labiau negu dukrų skaistybę sergintiems Vilniaus miestiečiams pareiškiu –

Mes, Žygimantas Jogailaitis, Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir Lenkijos Karalius esame jumis nepatenkinti.  Taipogis jumis nepatenkinta Mūsų visokiariopom dorybėm apdovanota žmona Bona iš garsios Sforzų giminės.  O kai Bona nepatenkinta, tai nemanykit jog tai bėda tik Mums, jūsų Valdovui.  Ne!  Tai bėda  visiems, kurie čia susirinkę.

Kaip čia gavosi, kad šiais, Mūsų Viešpaties 1529-tais metais, Mūsų maloningos žmonos rūpesčiu atsikviestų architektų projektuoti rūmai dar neužbaigti?  Jau birželio mėnuo, o ką matom?..   Statybas ir dulkes dar matom.

Sakote - Livonijos karas, Maskoliai drumsčia gyvenimą, sakote - sunkmetis, tačiau paklausiu – o kada jums būna ne sunkmetis?  Kai reikia pyliavas mokėti, ką norint statyti - visados jums sunkmetis! 

Šauklys skaito pranešimą Vilniaus miesto gyventojams ir jo svečiams

Šių rūmų reikia ne Mums, ne Mūsų žmonai, dorybingai Bonai Sforcai, o jūsų istorijai! Supraskit tai skūpieji vilniečiai!    Čia istorija klostėsi Lietuvos žemėje.  Vien šiais Mūsų Viešpaties 1529-tais metais, be daugelio kitų, čia vyks du didelės svarbos istoriniai įvykiai.

Pirmas - jums bus suteiktas teisynas.   Pirmasis toks išsamus jūsų teises saugantis teisynas visoje Europoje.  Ilgus metus triūsė geradėjai kancleris Goštautas ir Mikalojus Radvila sudarydami teisyną, kuris turės garbingą „Lietuvos Statuto“ vardą.  Nors ir ne visai baigti rūmai, Mes jį čia pasirašysim, ir visais valstybės antspaudais patvirtinsim.

Antras – išpildant karštą Lietuvos troškimą turėt savo valdovą, čia į Didžiuosius Kunigaikščius bus pakeltas Mūsų sūnus Žygimantas Augustas.  Tiesa, kad jis dar jaunas, tiesa, kad lenkai tuo didžiai nepatenkinti, bet mano ir Lietuvą mylinčios Mūsų žmonos, garbingosios Bonos sprendimu šitaip bus užtikrinta, kad ir ateityje Lietuvą valdys Jogailos ir Gedimino palikuonis.

Riterių kova

Žinau, mieli Lietuvos žmonės, kad dejuoti mėgstate. Padejuokit į sveikatą, o padejavę kibkit į darbą ir užbaikit šituos rūmus.  Reikia vietos, kur galit prisiminti ir pagerbti savo istoriją. 

Nuoširdžiai Jūsų,

Žygimantas Jogailaitis, Lietuvos Didysis Kunigaikštis ir Lenkijos Karalius sk>Istorinis kontekstas

Valdovų rūmų pastatymas

Kada atsirado pirmieji mūro pastatai Lietuvoje, tyrinėtojai nesutaria. Vieni mano, kad pirmuosius mūrus paliko Mindaugas, bet tam pagrįsti trūksta duomenų. Patikimai datuojami seniausi mūro statiniai mus pasiekė iš Gedimino laikų. Tai seniausios pilys Senuosiuose Trakuose, Vilniuje ir Krėvoje.

Norėdamas pradėti mūrinės statybos epochą, Gediminas turėjo įveikti Lietuvos tarptautinę izoliaciją ir pasikviesti mūrininkų iš užsienio. Lietuva garsėjo savo dailidėmis, bet mūrininkų joje paprasčiausiai nebuvo. Tad 1323 m. Gediminas rašo savo garsiuosius laiškus iš Vilniaus, kuriuose žada krikštytis, kviečia Vokietijos miestų amatininkus, pirklius ir kitų profesijų atstovus atvykti į Lietuvą, žada jiems lengvatas.

Gedimino kvietimas neliko be atgarsio. Tuoj po jo Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje paklojami seniausių mūrinių pastatų pamatai (jie datuojami pagal pamatus rėmusių medinių polių metines rieves).

Gedimino pradėtos statybos buvo tęsiamos jo įpėdinių. Šie Žemutinės pilies įtvirtinimai ir pastatai buvo naudojami ir plečiami iki pat Žygimanto Senojo laikų (1506–1548). Pastarasis valdovas nebesilaikė senojo Valdovų rūmų išplanavimo, o nusprendė juos iš esmės perstatyti. Senieji rūmai buvo nugriauti iki pamatų. Jų vietoje statomi visai naujo išplanavimo renesansiniai rūmai. Kol kas tai dar buvo ne uždaras kvadratas, o tik „L“ raidės formos pastatas, kurio kiemą iš šiaurės ir vakarų kol kas dar juosė senoji siena. Jos vietoje naujus rūmų korpusus pastatys kiti valdovai.

Žygimanto Senojo ryžtas statyti naujo tipo rūmus buvo neatsitiktinis – jo žmona, valdinga ir protinga italė Bona Sforca, kurią jis vedė 1518 m., davė stiprų impulsą renesanso kultūros plitimui Lietuvoje ir Lenkijoje. Manoma, kad rūmus Žygimantas Senasis statė ruošdamasis ypatingam įvykiui – savo sūnaus Žygimanto Augusto išankstiniam pakėlimui Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu 1529 m. spalio 18 d. Tai turėjo garantuoti lengvą Žygimanto Augusto, tuo metu dar tik 9 metų vaiko, tapimą visateisiu Lietuvos valdovu po tėvo mirties. Ta pačia proga 1529 m. rugsėjo 29 d. Žygimantas Senasis patvirtino ir Pirmąjį Lietuvos statutą.

1530 m. liepos 2 d. Vilnių nusiaubė gaisras. Kaip rašė karalienės Bonos Sforcos dvariškis kanauninkas Andrea Valentinis, sudegė trečdalis Vilniaus „bei visa pilis, išskyrus karališkuosius rūmus, kurie, kainavę šimtą tūkstančių dukatų, neseniai buvo pabaigti statyti, ir aukštutinė tvirtovė“. Šiandien atstatomų Valdovų rūmų pagrindą sudaro šie Žygimanto Senojo statyti rūmai.

Atgal