Kultūra
06 05. Šermukšniai perėjo į Suomiją Švedų lapai
Dr. Elina Naujokaitienė
Grožio dar neužuodžiame, vaza mėlyna. Švedų kultūrinių monstrų formos. Prancūzų kulinariniai talentai iš XVII a. Krašto kultūra , gamtos literatūrinis genomas su švediška plunksna. Pas mus bijo kultūros vienuolių, todėl juos vadina monstrais. Skaros muziejuje Gustavas Vasa 1500 metais turi popieriaus, vanilijos lazdelių, cinamono žievės, komoda, piešta tulpėmis ir prieskonių grūstuvėlė, dekoruota sergančiomis rožėmis. Vienuolyno kulinariniame kampe randu samovarą su vikingu ant viršaus, metaliniais liūto nasrais, apžiojusiais vario žiedus. Vandens plėšriakojis kaip kriauklė, įmantrus, plėšraus paukščio kojomis. Kopijos spaudžiamos vienuolynuose šiaurėje. Prancūzų Musketören bareljefai, Emblemos kalba apie tai, kad tėvynėje turbūt jūsų neužsistos. D‘Aveau ambasadoriai, Citrinos, suteikiančios jėgų krokodilams, stiklas vyno. Ar meška prancūzų jums neatėmė? Dievui nėra gyvo žemės žiedo. Šalčiai. Monstrų prekyba, Jokenas Therinas išleido romaną ‚Akmenų kraujas“, kur ieškoma dangaus ir žemės santuokos, negaivus vėjelis, gelminiai mineralai. Svyravimas tarp priešiškumo ir palankumo. Borealinės intrigos, tyrumas, aplinkos sunkumas. Istorija su daugeliu balsu, stebuklingas pradas, slypintis šiaurės literatūroje. Iš vargo pavirstama krokodilais. Afrikoje švedai, randantys ne kokį maistą. Dievas serga. Pumpurų karas baigtas. Ar žydai jau apsvarstė jūsų parkerį? Stigas Dagermanas. Pasiguosti neįmanoma. Kankintas idealistas, hiperjausmingas, svarsto apie laisvę ir žmonių beviltiškumą, sunkias gyvenimo sąlygas, sveikinama pritrenkianti kūryba. Maria Ernestam rašo romaną ‚Basterio ausys‘. Tai švedų novelės apie senelį, kuris nenorėjo švęsti gimtadienio su chlapuške. Tai prancūzų Perenas, visų kategorijų čempionas. Rokamboleskinis ir nemirtingas. Optimistas. Šuo mato visus prieskonius ir nesulytą pienės kotą. Žvelgiant į švedų romano šiandieną, tai literatūrinis žodis nukeliavo nemažą kelią nuo III a. Tuomet rašyta runomis, 1100 metais pasijuto sukrikščioninimas. Eufemijos giesmės, Eriko kronikos, šv. Brigitos reveliacijos, Viduramžių šokiai folksvizor, paprastos eilės knittel. Vaduotasi iš danų, pergyventas protestantizmas. Švedija atsigręžia į Vokietiją. Rašoma gotų istorija (Johannes Magnus), Olasu Petri biblija, gotiškasis Europos tautų lopšys. XVII a. Švedija tapo tokia galybe, kad karalienė Kristina apmokamam darbui pasikvietė filosofą Dekartą. Švedai asimiliuoja Platono Atlantidą (Atlantica sive manhem), Georgas Stiernhielmas tapo švedų poetikos tėvu. E. Swedenborgas parašė Sapnų knygą, Michaelis Baellmanas Fredmano laiškus, Danielis Atterbomas, prisiskaitęs Schellingo, įkuria dienraštį „Fosforas“. Uppsaloje atsiranda ir Mėlynoji paukštė, ir Gėlės. Skaldų edos, galicizmai. Patriotinėse giesmėse išaukštinama vikingija. XIX a. parašyta „Erškėčio knyga“. Paskutinis atėnietis, Olaus Petri ‚Mokytojas Olafas“. Strindbergas—natūralizmas prancūziškai. Psichinė mirtis. Švedų Ponia Bovari—Ponia Mariana (1887). Esama ir feminizmo, ir idealizmo. Ir dekadanso, ir simbolizmo ( Daktaras Varveklis, H. Soderberg). Lagerkvistas parašė Budelį, Nykštuką, Barabą. Yra ir proletariato literatūros. J. Kjellgren ‚Smaragdas“. G. Ekelofas—Vėlai žemėje. (Arbetare, 1944-146). Esama ir kritinio pesimizmo, Elioto, Sartre‘o, Kafkos tekstai pasirodė kaip švediškas kairuoliškumas. 1978 – Larso Gustafddssono ‚Bitininko mirtis‘. Švedų laiškų neatsikando kita.
Atgal
.jpg)
(1).png)
