VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

05 04. Pragaro gėrimas, Tison D‘enfer

Dr. Elina Naujokaitienė 

Skalbėjos, kaip jūreivių patarnautojos pelnė blogą religinę politinę šlovę. Jos primena namų tarnaičius ir viešas visuomenės žvakes. Uostamiesčio policijai tokios mergužėlės visuomet primena seminaristes. Galbūt jos kaip moterys, nakčia sustabdytos gatvėje. Pensionų gyventojai dar galėtų atpažinti jų žydinčią kalbą. Jos gamina gyvūnus iš plunksnų. Dieviškasis Platonas pats apibūdino žmogų kaip dviejų pėdų aukščio ir be plunksnų. Mano pluta neišgelbėjo SSRS režimo. Prisiminti dėstytojus, grįžti prie mokslo. Gal ką nors vilioja bent biblioteka? Tačiau religijotyrininkės turinčio ateitį netiki jokia lektūra ir jos teikiamomis vertybėmis. Sunku dar laikytis iliuzijos, kurioje būtų įdomios visos šios kalbos. Nutolta nuo iliuzijos pasaulio. Tai neteisingos likimo aukos. Kitas tiesiog mūsų likimo auka. Tai nuostabios moterys, nesutinkančios paklusti jokiai taisyklei. Švelnus šaltinio ar fontano vanduo, bet aš jo nebegeriu. Galų gale nereikalingi jokie kitų mums primesti vaidmenys. Tikrosios aušros tos, kurios neištrykšta. Galbūt tai paktas su velniu. Šv. Augustinui ir šv. Antanui kažkodėl atrodo, kad seni žmonės privalo išpirkti savo jaunystės nuodėmes. Tegul neperša kaip savo asmeninių nuoskaudų atgailojimo režimo. Mano žmonos pas save neišlaikę eikite daboti savo ligonių. Jokiu būdu. Kilmingieji, kurie sugriovė savo gyvenimus, blogiausia, kai reikia daboti ligonį ir nusivilti stebint jo mirtį. Dėdė, kurį švelniai mylėjai –miręs. Sugriauta prapuolusi siela. Supratingas draugavimas. Jei kas ir gali gimti, tai tikrai be moralės. Dėl primestų dorybių giliai pasirenkama. Komunistų partija savo tornadams surinko paskutinius plunksnočius povus. Aljende, Castro. Komunistinė saulė švietė ir Portugalijoje. Gvazdikėlių revoliucija, tai buvo retų momentų egzaltacijos. Astralinėse hemisferose, subyrėjo broliškumo mitai. Amžinasis anapus su šilta ir šalta. Švediškas modelis, buržuazinės partijos, socializmas ilgai ir atkakliai kovojo su blogiu, vargu tad ar galės prisiekti Blogio Gėlės ir sifilitikų bačkos. Švedija buvo revoliucijos auka. Siurrealistinis judėjimas parodė, jog neįmanoma rodyti meilės ten, kur yra neapykanta. Revoliucinės kalbos prieš krikščionybę Maskvoje ir Paryžiuje. Nacionaliniai, moraliniai ir materialiniai interesai. Prancūzai pritrenkė Kenedį ir kažkodėl pas jį nesirodo... Be sunkumų neapseisi nei vidinė, nei išorinė politika. Kaip iš nekoherenšikų svajų sukurti rišlią realybę? Elyziejaus atlantizmas atitiko „dešiniųjų režimą“. Taika, laisvė, demokratija. Ir Vakarai mato, kad nieko nėra amžino. Galų gale sustiprėjo tik totalitarinis militarizmas. Ar tauta pasidavė Azijos viešnamin? Sovietinė laikysena Azijos atžvilgiu jų pačių neišgelbėjo. Daugiausia karo stovių vykdyta Lenkijoje. Karščiuojantys disputai, Mitterand‘o šešėlis bandė socializuoti ir Afriką. Prancūzija su trečiojo pasaulio šalimis solidarizavosi norėdama neuralgines zonas apvalyti nuo branduolinio ginklo. Kakofonijoje, sukeltoje dešinės ir kairės, buvo ruošiama ideologija ir patronų portfeliai. Radikalizuota dešiniųjų kalba. Mitterand‘o zigzagai buvo bent prieš formos išgryninimą. Nekoherentiški ritmai, griežtumo kaukės, sceleratų trupės. Miliardai emigravusių. Vidinis saugumas su riterių ir kriminalistų aplinka. Kokia gi tikra gali atrodyti ateitis bent Lioneliui Jospinui, kai matome miestų degradaciją, nedarbą. Kairiosios ekonominiams primena angelizmą? Kuris įkvėptas Rousseau ir pakoreguotas Marxo. Jei ieško žudikų, tokie yra visi. O nusikaltėliai tėra tik šios visuomenės aukos. Magistrai ir policininkai tik provokuoja demoralizaciją, o visuomenė—tai, ko kaip nors galėtumei išvengti. Privatus karas sieja išorinį ir vidinį saugumą. Tikros represijos ir yra vagystės, kryžiai arba žudynės. Geriausia, ką galima pasiūlyti –tai išmesti svetimšalius. Taip rusė motina išmes savo lietuvius vaikus, nes jausis rusų teritorijoje ir galės viena turėti savo rusišką maniją. Pakui atsiranda ir teisėjo ir psichiatrų kontrolės. Meilės ir teisingumo įstatymas bei liberalizmas. Tokią litaniją gali karoti kiek nori; Vakarai užduso, nes blogio šaknys yra kapitalas. Kiek patys prancūzai savo kariavo su anglų flotilėmis? Vigilijos, velniški palaikymai. Jūrininko forma tik gali parodyti, kad jūreivis ne taip jau dažnai mini moterišką kambarinės uniformą, kurią pats dėvi. Nuogam anglui kaip kirminui tikrai atrodo merginos rūbai kaip uniforma, kurią jis privalo dėvėti. Libertinų refuges royal atrodo kaip fleurs de lys, kurias išmeta iš valstybės. Miestas, pilnas paslėptų resursų. Teatrai keičia savo diskursus į žvakes. Vėduoklės atrodo kaip puikios praleistų pasimatymų progos. Merginos iš buržuazijos nuobodžiauja mirtinai, norėdamos teatre sutikti bent kariškių. Chirurgo admirolui nupjautos kelnės —kaip sans culotte arba dekoltė. Tai it kabaretai patenkinti ydomis.

Atgal