Kultūra
03 23. Artėjant K. Donelaičio metams, vardija darbus Lietuvoje ir Tolminkiemyje
Tomas Karaliūnas
Tolminkiemyje prieš daugiau kaip 30 metų sukurta Kristijono Donelaičio memorialinė ekspozicija vertinama kaip nušiurusi ir moraliai pasenusi, tačiau Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje tikina, kad iki K. Donelaičio 300 gimimo metinių minėjimo 2014 metais ir memorialinė ekspozicija, ir visas muziejaus kompleksas bus atnaujinti ir lauks lankytojų.
K. Donelaičio 300 metų sukakties Valstybinės minėjimo programos rengimo grupės vadovas prof. Domas Kaunas sako, kad 1979 m. Tolminkiemio bažnyčioje įkurta ekspozicija nušiuro ir nuskuro dar sovietmečiu, o tinkamai paminėti šią reikšmingą sukaktį reikia ir laiko, ir pinigų.
"Minėjimo programoje reikia palikti tokius punktus, kurie būtų įgyvendinami. Duokit bent dvejus metus laiko parengti leidiniui, nes reikia įdirbio tyrinėjant šaltinius Vokietijoje, Rytų Prūsijos slaptajame archyve. K. Donelaičio kūryba jau pradėta versti į ispanų ir italų kalbas, tačiau buvo pasižadėta paremti konsultantus. Taip pat reikia iliustracijų būsimiems leidimams, todėl reikia paskelbti konkursą dailininkams. Nors programoje įrašytas toks darbas, jis nėra pradedamas, nes viskam reikia pinigų. Reikia ruoštis ir tarptautinei keliaujančiai parodai į lituanistikos centrus pasaulyje", - kalbėjo prof. D. Kaunas trečiadienį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje.
Vienas iš K. Donelaičio memorialinio muziejaus kūrėjų archeologas Napoleonas Kitkauskas sako, kad ekspozicija išoriškai esanti tvirta, bet jau morališkai pasenusi savo turiniu. "Per tą laiką pasikeitė politinė situacija, buvo ir naujų leidinių, ir minėjimų, turėtų atsirasti ir ekspozicijoje naujų akcentų. Iš taupumo sumetimų pačius stendus gal būtų galima palikti, nes jie kapitaliniai. (...) Kita vertus, restauruotai Tolminkiemio klebonijai buvo pradėti gaminti baldai pagal senovinius pavyzdžius iš Šilutės kraštotyros muziejaus, tų kopijų jau pagaminta du trečdaliai, jas pabaigus muziejus atspindėtų K. Donelaičio epochą. Taip pat reikia sutvarkyti visą 5 ha teritoriją su statiniais ir atsodintu sodu, perdažyti bažnyčią", - vardijo N. Kitkauskas.
Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje Romano Senapėdžio žiniomis, dėl įvairių kliūčių Tolminkiemyje negalės dirbti restauratoriai iš Lietuvos, nes Karaliaučiaus srityje galioja savos viešųjų pirkimų taisyklės, restauravimo darbams reikalingos licencijos ir kt.
"Karaliaučiaus dailės muziejui, kuriam priklauso Tolminkiemyje esantis K. Donelaičio muziejus, duota užduotis, kad jie greitai parengtų visas paraiškas finansavimui 2012-2014 m. Jie lyg ir suspėjo, kiek teiravausi, dievagojosi, kad viską laiku padarė, pridavė į Maskvą visus dokumentus.
Kristalizuojasi tokia situacija: 2012-ieji yra dokumentacijos rengimo ir derinimo metai, 2013-ieji - restauravimo ir remonto darbai, ekspozicijos rengimas, 2014-ieji - atnaujinto muziejinio komplekso atidarymas, pristatymas visuomenei, minėjimas aukščiausiu lygiu. Ekspozicijos turiniu, informaciniais terminalais turėtų pasirūpinti Lietuvos nacionalinis muziejus", - teigė kultūros atašė.
Pasak R. Senapėdžio, muziejus Tolminkiemyje nėra užmirštas, apleistas ar nelankomas, tačiau didesnį jo lankytojų, ypač moksleivijos, srautą iš Lietuvos apsunkina vizos vykstant į Karaliaučiaus sritį.
Atgal
.jpg)
