VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

09 30. Archeologai prie Kryžių kalno skaičiuoja radinius

Sabina Kobeckaitė

Kryžių kalną tiriantys archeologai džiaugiasi istorinių radinių gausa. Tirdami 840 kvadratinių metrų plotą jie jau rado apie 400 įvairių keramikos dirbinių šukių, per 50 vienetų to paties laikotarpio žalvarinių žiedų, segių, pakabučių, strėlių antgalių, smeigtukų.

 Vieni radiniai byloja apie čia žaidusius vaikus, o kiti primena kraštą siaubusius kryžiuočius, rašo "Šiaulių kraštas".

 Vilnietis archeologas Mindaugas Mačiulis kartu su trimis archeologų asistentais ir aštuoniais samdytais darbininkais kasdien kruopščiai kasa šurfus aplink ir ant Kryžių kalno.

 Vėliau gruntą sijoja, tiria atsivėrusius kultūrinius sluoksnius.

 M. Mačiulis teigia, kad jau atlikta trečdalis numatytų tyrimų. Darbai turėtų būti baigti iki lapkričio mėnesio. Nuo spalio čia pradės dirbti ir apšvietimo meistrai.

 Archeologai žurnalistams džiaugėsi, kad aptiko daug papuošalų ir keramikos, nors kultūriniai sluoksniai yra gerokai sugadinti sovietmečiu, kai buldozeriai stumdė kryžius ir buvo tiesiamas drenažas.

 Patys seniausi radiniai - mūsų eros pirmojo tūkstantmečio pirmos pusės kauliniai gaminiai. Tai - adikliai ir pakabučiai. Rastas ir vaikiškas žaislas - užynė. Tai - kaulas su pragręžta skylute. Sukant su pervertu siūlu, sukeliamas ūžiantis garsas.

 Pirmajam tūkstantmečiui priklauso ir grublėtoji keramika. Vėlyvesniems amžiams priskiriami žalvario gaminiai. Rasta žalvarinių segių, sidabrinių pintų žiedų.

 Tokie radiniai liudija apie tai, jog čia gyvenusi žiemgalių gentis buvo pasiturinti. Nuo XIV amžiaus ant Jurgaičių piliakalnio niekas nebegyveno, nes viską sunaikino kryžiuočiai.

 

Atgal