VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

05.14. Jubiliejiniai minėjimai Daugailiuose (1)

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Daugailių (Utenos r.) pagrindinėje mokykloje 2019 m. balandžio 12 d. organizuotas renginys „Čia mūsų namai“ buvo skirtas į Amžinybę iškeliavusioms ir šalia mūsų esančioms asmenybėms pagerbti, taip pat mokykloje atidaryti ir pašventinti Dienos centrą.

Daugailių pagrindinė mokykla

Daugailių pagrindinės mokyklos, kaip ir daugelio Lietuvos miestelių mokyklų padėtis – liūdna – jos mažėja, nyksta – mažėja gyventojų. 2019 m. Daugailių pagrindinėje mokykloje mokosi 10 dešimtokų, o iš viso 93 vaikai (dirba 18 mokytojų), kuriuos iš aplinkinių vietovių į mokyklą atveža ir parveža į namus mokyklos autobusiukai kasdieną nuvažiuodami beveik 300 km.  Kuru, transportu ir jo remontu, internetiniu tinklu, bei aptarnaujančio personalo išlaidomis rūpinasi savivaldybė. Direktorius Stasys Dervinis džiaugiasi, kad minėtais klausimais nėra kilę jokių problemų.  Mokyklos vadovas džiaugiasi, kad kai kurie mokytojai turi  dvigubą specialybę ir gali dėstyti kelis dalykus – kitaip iš kelių pamokų neišgyventų.

Šventinis renginys mokykloje

Gavėnios priešpaskutinę savaitę, prieš Verbas, mokiniams, pedagogams ir svečiams organizuota susikaupimo šventė „Čia mūsų namai“.

Renginį  sudarė kelios dalys: mirusiųjų pagerbimas kapinėse (dr. Aldonos Vasiliauskienės svarbiausi akcentai, maldos)  ir 10 klasės moksleivių Akvilės Daubaraitės, Donato Gruodžio ir Aidos Vaikutytės (mokytoja metodininkė Rita Jurkevičienė) pranešimai mokykloje; jubiliatų: Jolantos Garjonienės, Jovitos Maksimavičienės, Reginos Merkienės, dr. Vytauto Valiukėno ir naujai išrinkto – perrinkto mero Alvydo Katino bei seniūnės Giedrės Eimutienės pasveikinimas; Dienos centro atidarymas – simbolinis juostelės perkirpimas ir šio centro pašventinimas (kun. Saulius Kalvaitis); atvykusiųjų svečių  sveikinimai ir vaikų svajonių balionų paleidimas.

Prie simbolinio M. Reinio (kairėje) ir mons. Petro Baltuškos (dešinėje) kapų Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje

Daugailių parapijos kapinėse prie kun. dr.  Juozapo Čepėno kapo, aiškinamas lotyniškas įrašas: "Gyvenimą branginau ir gyventi norėjau, / Gyvenau abejonėse, be ne be pamaldumo. / Netikras, bet ne baimėje mirštu. / Tu Būtybių Būtybe, pasigailėk manęs!"Pasakoja dr. Aldona Vasiliauskienė, šalia jos Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas Antanas Vilūnas. Kairėje Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijietė Milda   kairėje, prieš ją  stovi Jovita Maksimavičienė (Vinco Miškinio dukra)

Daugailių pagrindinės mokyklos muziejuje saugomos Dievo tarno M. Reinio naudotos mitros

Belaukiant  pranešimų. Iš kairės sėdi Utenos rajono meras Alvydas Katinas, kun. Saulius Kalvaitis ir Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė

kartu su pasveikintais jubiliatais. Iš  dešinės:  Utenos rajono meras Alvydas Katinas,  Jovita Maksimavičienė (Vinco Miškinio dukrai), Jolantai Garjonienei (Antano Miškinio dukrai), mokytoja metodininkė Rita Jurkevičienė, Regina Merkienė, dr. doc. Vytautas Valiukėnas, Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė ir Daugailių pagrindinės mokyklos direktorius Stasys Dervinis

Sveikinimą – padėką Utenos merui skaito seniūnė Gedrė Eimutienė. Iš dešinės: Utenos rajono meras Alvydas Katinas, Daugailių seniūnė Giedrė Eimutienė, Daugailių bendruomenės pirmininkė Jūratė Paliulienė ir mokyklos direktorius Stasys Dervinis Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos

Po iškilmingo renginio kalbos pratęstos prie išmoningai, skoningai parengto itin gardaus vaišių stalo.

Pasakojimai, maldos ir žvakelės prie kapų šventoriuje ir kapinėse

Šventoriuje prie simbolinio Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio kapo dr. A. Vasiliauskienė kalbėjo apie tokio kapo svarbą – žemių sauja atvežta į Lietuvą iš Vladimiro prie Kliazmos (Rusija) senųjų miesto kapinių. Jose nežinomoje vietoje naktį pakastas 1953 m. lapkričio 8 d. ypatingajame Vladimiro kalėjime miręs M. Reinys. Tokių žemių Lietuvoje  yra trijose vietose: Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje (simbolinis kapas), Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje (po M. Reinio bareljefu) ir Skapiškyje (Kupiškio r.) – čia jos įmūrytos Rūpintojėlio postamente. M. Reinio įamžinimu Daugailiuose itin rūpinosi ilgametis parapijos klebonas mons. Petras Baltuška,  pageidavęs būti palaidotas šalia savo idealo – Dievo tarno Mečislovo Reinio. Prie jų abiejų kapų padėtos gėlės, uždegtos žvakelės, sukalbėtos maldos.

Parapijos kapinėse prie M. Reinio bičiulio dr. kun. Juozapo Čepėno kapo papasakota keletas jų bendrystės epizodų, kun. Juozapo pirmasis suėmimas pirmosios sovietinės okupacijos metu ir jo drąsus elgesys su tardytoju – nenusilenkimas brutaliai jėgai, o drąsus gebėjimas parodyti savo orumą. Pasimelsta ir prie Algirdo Čepėno (iš Amerikos atvežta urna  palaidota tėvų kape) bei kitų Čepėnų kapų: uždegtos žvakutės, padėta gėlių.

Jau dešimt metų kai į Amžinybę iškeliavo diplomatas Rimgaudas Mališauskas. Prie jo kapo gėles padėjo,  žvakeles uždegė  ne tik moksleiviai ir svečiai, bet į renginį atvykę diplomato artimieji Gražina Valerija Mališauskaitė – Venclovienė su vyru Valentinu.

Renginys mokykloje.

Mokykloje  renginys (jį vedė mokytoja metodininkė Rita Jurkevičienė) pradėtas muzikiniu numeriu. Mokyklos direktorius Stasys Dervinis pristatė atvykusius svečius. Kalbėjo apie mokyklą, kuo viena mokykla skiriasi nuo kitos. Neužtenka keliauti toli, po Lietuvą ar kitus kraštus – pirmiausia reikia žinoti, kiek mes pažįstam vietinių – aplinkinių žmonių, kurie svarbūs ne tik šiai vietovei, bet ir Lietuvai. Dėkojo Utenos merui Alvydui Katinui, Utenos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjui Romualdui Kraulišui, Tarpinstitucinio  bendradarbiavimo koordinatorei  Daliai Vilkauskienei. Nepagailėjo šiltų žodžių  Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkui Antanui Vilūnui ir visiems bičiuliams...

Mokinių pranešimai

šklausytos  trys paskaitėlės, kurias parengė Daugailių pagrindinės mokyklos dešimtokai, vadovaujamos mokytojos  Ritos Jurkevičienės. Trumpuose pasisakymuose prelegentai supažindino ar priminė svarbiausius  gyvenimo biografinius faktus, kurie iliustruoti ekrane rodytomis nuotraukomis, tekstine medžiaga.

Akvilė Daubaraitė kalbėjo apie Dievo tarną Mečislovą Reinį. Arkivyskupo mitros,  padėtos ant stalo, tapo svarbiu vaizdiniu akcentu.  Prelegentė paminėjo ir keletą M. Reinio vardo įamžinimo faktų.

Donatas Gruodis pranešimą parengė apie istoriką Praną Čepėną (1899 04 04–1980 10 03), pateikė žinių apie jo darbus Lietuvoje bei išeivijoje, rodydamas ant stalo išdėliotus leidinius. Priminė P. Čepėno, jo žmonos bei dukros palaikų perkėlimą į Lietuvą ir 1998 m. lapkričio 24 d. perlaidojimą  Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Aida Vaikutytė kalbėjo apie diplomatą Rimgaudą Mališauską (1938 04 13– 2009 04 24), jo veiklos svarbą Lietuvai, dar sovietmečiu, dirbant diplomatu, į Lietuvą parvežtus paveikslus. Pabrėžė, kad kraštotyrinė knyga „Daugailių kraštas ir jo žmonės“ atsirado R. Mališausko iniciatyva, jis vienas ir iš knygos sudarytojų (antroji knygos sudarytoja  Rita Jurkevičienė). Galima pastebėti, kad knygos leidybą parėmė Utenos rajono savivaldybė. Iš viso rengiant knygą talkino 53 autoriai (išspausdino UAB „Utenos Indra“, 2008, 688 p.). 1988 m. gegužės 7 d. Daugailių mokykloje buvo atidarytas muziejus – R. Mališausko pastangomis muziejų pasiekė  nemaža svarbių ir vertingų eksponatų.

Utenos rajono meras Alvydas Katinas pasveikina jubiliatus

Apžvelgtų tokių skirtingų ir kartu tokių svarbių žmonių bendras bruožas – panašumas, kaip reziumavo Utenos rajono meras Alvydas Katinas – meilė gimtajam kraštui. Jis iškėlė renginio pavadinimo prasmę – „Čia mūsų namai“, atskleisdamas jos siauresnę ir platesnę prasmes.  Siauresnė namų prasmė – namai, kuriuose gyvename, artima aplinka; platesnė prasmė – vieta, kurioje visą gyvenimą mūsų kas nors laukia ir kur mes ko nors laukiame. Gal kažkur pamiškėje jau senai nebėra mūsų vaikystės namo ir mūsų ten jau niekas nebelaukia, bet mes laukiame  to susitikimo, pabuvimo,  sugrįžimo mintimis į savo namus.

 

 

Atgal