VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

04.07. Lietuvos mokslo istorijos ir mokslo filosofijos konferencija „Scientia et Historia – 2019“

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

 

2019 m. kovo 28–29 d. Vilniuje, Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje vyko 23-oji Lietuvos mokslo istorijos ir mokslo filosofijos konferencija „Scientia et  Historia – 2019“ , skirta  Lietuvos mokslo istorikui ir filosofui, chemikui, eseistui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui  Juozui Algimantui Krikštopaičiui (1931 03 13–2018 11 10) pagerbti.

Pirmąją dieną dirbo Mokslo istorijos tyrimų sekcija, antrąją – Filosofinių ir socialinių tyrinėjimų sekcija.

Pirmosios dienos darbotvarkėje išskiriame kelias dalis:  prof. J. A. Krikštopaičio ir  doc. dr. Vytauto Pociaus pagerbimą;  Visuotinį Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos narių susirinkimą (finansinė ataskaita, naujo pirmininko  bei garbės narių rinkimas, komiteto narių papildymas);  pranešimus (iš 16 išklausytų pranešimų – 3 stendiniai). Detalizuosime minėtas dalis.

Prof. A. J. Krikštopaičio ir doc. dr. Vytauto Pociaus  pagerbimas.

Konferencija pradėta pranešimais, skirtais prof. A. J. Krikštopaičiui: „Profesoriaus Juozo Algimanto Krikštopaičio (1931–2018) mokslinės veiklos horizontai“  (prof. Libertas Klimka) ir  „Profesoriaus Juozo Algimanto Krikštopaičio edukacinė veikla: mokslo istorijos ir filosofijos magistrantūros studijų programa KTU Humanitariniame fakultete“ (prof. Romualdas Šviedrys).

Prof. L. Klimka  kalbėjo kad ne vienas konferencijos dalyvių yra patyrę bendravimo su prof. A. Kikštopaičiu džiaugsmą. Visi buvo ramūs, žinojo, bus paskatinti, padrąsinti, pagirti.

Prelegentas išskyrė konferencijas, kalbėjo apie profesoriaus prestižą užsienio mokslininkų tarpe, Baltijos šalių organizuotus renginius... Išskyrė knygas – tai indėlis į mūsų krašto kultūros raidą, nemarus paminklas, pristatė mokslo leidinius.

Akcentavo, kad profesorius buvo gamtos apdovanotas tikro kūrėjo žingeidumu, vedusiu jį per visą gyvenimą. Jam buvo įgimtas požiūris į gamtą, tad dalyvavo ekspedicijose. Kalnuose pajusdavo tikrą laisvės dvasią, ko negalėjo sovietmečiu – tad pomėgis kalnams – alpinizmas  taip pat buvo svarbus jo pomėgis.

1972 m. tapo akademiko Pauliaus Slavėno (1901 07 21–1991 02 24) moksliniu sekretoriumi, kuris į jo rankas perdavė Mokslo istorijos ir mokslo filosofijos tyrinėjimo seką

Prof. A. Krikštopaičio plunksna unikaliai atskleista 60 ryškiausių asmenybių „Romuvos“ numeriuose:  jų darbai, indėlis į mokslo kultūrą, švietimą. Dabar jie suguls į 4 knygas – tai labai svarbus reiškinys mūsų pasaulyje.

Prelegentas prof. L. Klimka ragino keliauti į ateities Lietuvą, nes Mokslo istorikų ir filosofų bendrija  daro reikšmingą ateičiai darbą.

Prof. Romualdas Šviedrysprisiminė pirmąjį savo susitikimą su prof. A. Krikštopaičiu 1995 metais, tuomet apsistojusiu Niujorke, vykstant į Baltijso šalių simpoziumą. Jis jau žinojo Romualdo straipsnius ir norėjo, kad Lietuvoje šia tema būtų skaitomi kursai. Kalbėjo apie didžiules prof. A. Krikštopaičio pastangas, įkurti Lietuvoje mokslo magistratūrą ir 10 metų, įtikinti prof. R. Šviedrį vykti dirbti į Lietuvą.

Dar vienas pranešimas buvo skirtas pagerbti  doc. dr. Vytautą Pocių  (1930 01 11–2017 08 09).  Nuo 2000 m. mokslo istorijos srityje dirbanti  dr. Laima Petrauskienė perskaitė pranešimą „Vytauto Pociaus (1930–2017) darbai mokslo istorijos srityje“ .

Visuotinis Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos narių susirinkimas.

Po pertraukos finansinę bendrijos ataskaitą už 2018 m. sausį – 2018 m. gruodį pateikė dr. Birutė Railienė.

Mokslo istorikų ir filosofų bendrijos  pirmininku vienbalsiai buvo išrinktas  Vilniaus universiteto mokslo muziejaus direktorius dr. Ramūnas Kondrotas, kuris jau 10 metų gyvena Lietuvoje, be to nenutraukęs ryšių su Amerikos mokslininkais, kuriuos bandys įtraukti į bendrijos organizuojamas konferencijas.

Mokslo istorikų ir filosofų bendrijos  komitetą sudarė 8 nariai,  išrinkti papildomai dar trys asmenys.

Išrinkti pirmieji garbės nariai: Algimantas Grigelis, Libertas Klimka, Algimantas Jakimavičius, Eglė Makariūnienė, Laima Petrauskienė, Romualdas Šviedrys, Dalia Triponienė.

R. Kondrotas kalbėjo apie artėjančią tarptautinę Baltijos kraštų konferenciją, pasidžiaugė, kad nemažai mokslininkų užsiregistravę iš Ukrainos, apgailestavo, kad laukia daugiau ir iš Lietuvos.

Pranešimai

Pranešimuose atskleista organizacijų, institucijų istorija, nemaža dėmesio kaip ir ankstesnėse konferencijose skirta asmenybėms, jubiliejams.

Prof. Juozas Banionis  pranešime „Minint Lietuvos matematikų draugijos 60-metį“, detalizuodamas ilgą ir prasmingą draugijos priešistoriją, pažymėjo, kad Lietuvos matematikų draugija kūrėsi ne ant tuščio pagrindo. Pažymėjo matematikų atliktus darbus ir gausius apdovanojimus: 1990–2015 m. 25 matematikams įteiktos nacionalinės mokslo premijos.

Pranešimą „Mokslas ir politika: valdžios palankumas mokslininko  atradimo prioriteto pripažinimui“ skaitė  KTU prof. Algirdas Šulčius.

Su nauju archyviniu dokumentu supažindinta bendrame  doc. dr. Vilmos Gudienės ir Justės Domarkaitės pranešime „Privalomos formacininkui žinios ir įgūdžiai XVII a.: archyvinio dokumento Examen. Pharmac  tyrimas“.

Tema „Moterų nervų ligos ir jų gydymas XIX a. per. Vilniuje: nuo kraujo nuleidimo iki vitalinio magnetizmo“ kalbėjo gydytoja Eglė Sakalauskaitė–Juodeikienė.

Stendiniame pranešime „Lituanistų mokslų centro įsteigimo koncepcija 1938–1939 m.“ Konferencijos moderatorius doc. dr. Romualdas Juzefovičius pateikė svarbiausius minėto centro įsteigimo akcentus.

Tariamasi dėl būsimos konferencijos. Iš kairės: ką tik išrinktas Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas dr. Ramūnas Kondrotas,  dr. Algimantas Jakimavičius  ir dr. Romualdas Juzefovičius

Pranešimų Dievo tarnui M. Reiniui prelegentai. Iš kairės: doktorantas  kun. Nerijus Pipiras, dr. Aldona Vasiliauskienė ir lic. kun. Andrius Šukys

Konferencijai  „Scientia et  Historia – 2019“ pirmininkavo prof. Libertas Klimka (kairėje) ir prof. Romualdas Juzefovičius (dešinėje)

 Lic. kun. Andrius Šukys (kairėje) ir prof. Juozas Banionis (dešinėje). Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos

Lic. kun. Andrius Šukys (Kamajų Šv. Kazimiero parapijos klebonas) mokslininkus supažindino su neįprastu muziejumi nedideliame Lietuvos Aukštaitijos miestelyje „Muziejaus (su)kūrimo Skapiškyje (Kupiškio r.) aktualioji dimensija ir sklaidos galimybės visuomenei“.

Asmenybėms skirti pranešimai

Kiti pranešimai buvo skirti asmenybėms. Net dvejuose pranešimuose pagerbtas Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), - šįmet minimos 135-erių gimimo metinės. Jau kun. A. Šukys, kalbėdamas apie muziejų Skapiškyje minėjo ir rodė ekrane ten pastatytus Koplytstulpį ir Rūpintojėlį, pirmuosius tokios formos M. Reinio vardą įamžinančius paminklus. Doktorantas kun. Nerijus Pipiras analizavo  „Arkivyskupo Mečislovo Reinio pedagogines idėjas“, dr. A. Vasiliauskienė pristatė M. Reinio vardo įamžinimo formas ir jas paliudydama nuotraukomis ekrane. „Kankinių pagerbimas – vardo įamžinimas. Arkivyskupui Mečislovui Reiniui – 135“.

Dviejuose pranešimuose gvildenta Vilniaus universiteto chemijos profesoriaus, parašiusio pirmuosius Lietuvoje chemijos, biologijos ir biochemijos vadovėlius, biochemijos pradininko Lietuvoje  Andriaus Sniadeckio (1768–1838), matematiko ir astronomo Jono Sniadeckio brolio, veikla: „Andriaus Sniadeckio darbai apie fizinį vaikų lavinimą ir jo atminimas“ (dr. Aistis Žalnora)  ir „Šis bei tas apie pirmąją Vilniaus kliniką pagal Andriaus Sniadeckio „Medicinos, chirurgijos ir formacijos“  žurnalo Pratarmę“(Irena Katilienė).

Su Lietuvos gydytojo parazitologo, medicinos istoriko, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro Stasio Biziulevičiaus (1919 05 18–2004 05 16) kūrybiniu palikimu supažindino dr. Algimantas Jakimavičius „Iš mokslo istoriko profesoriaus Stasio Biziulevičiaus kūrybinio palikimo

Apie prancūzų fizika ir chemiką Andre-Marie Amperą (1775 01 20–1836 06 10)  ir neurokibernetiką, matematiką Norbertą Vynerį (Norbert Wiener) (1894 11 26–1964 03 18) pranešimą skaitė biofizikas ir biokibernetikas, visuomenės ir politinis veikėjas prof. Dobilas Kirvelis: „A. – M. Ampero kibernetikai 175, o Norberto Vynerio tik 70“.

Gydytojas – chirurgas Povilas Rimkus pristatė du dešimtmečius (1960–1980) Lietuvos sveikatos ministru dirbusį Vytautą Antaną Kleizą (1919 01 30–2007 12 26), detalizavo jo nuveiktus darbus „Vytautas Antanas Kleiza – dviejų dešimtmečių sveikatos ministras“.

Stendinį pranešimą „M. Vaitonis ir J. Dembovskis – su Lietuva susiję antropoidų tyrėjai“ parengė dvi biologijos mokslų daktarės Alina Irena Šveistytė ir Violeta Apšegaitė.

Apie Stepono Batoro universiteto rektorių  Lenkijos zoologą Michailą Siedleckį (1873 09 08–1940 09 11) stendiniame pranešime kalbėjo prof. Henryka  Ilgievič „Michail Siedleckis – pirmasis  Stepono Batoro universiteto rektorius“.

Diskusijų metu, kalbėta aktualiais tyrimų klausimas, pageidauta programoje nurodyti tikslų pranešimo laiką, išskirti, kaip buvo ankstesnėse konferencijose, medicinos mokslų klausimams skirtus pranešimus į atskirą sekciją. Pasidžiaugta, kad prof. A. J. Krikštopaičio 22 metus organizuotos konferencijos nenutrūko, jos dėka  prof. Romualdo Juzefovičiaus, dr. Birutės Railienės ir prof. Liberto Klimkos intensyvios veiklos ir pažadų profesoriui A. J. Krikštopaičiui, tęsiamos.

 

Atgal