Kultūra
03.27. Lietuvos žurnalistų sąjungai sukako 90 metų!
Loreta Nikolenkienė
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Pasveikino Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Lietuvos žurnalistų sąjungai (LŽS) šie metai neeiliniai, šiemet jai sukanka 90 metų. Lietuvos žurnalistų sąjungą, jos narius su gražia sukaktimi pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Gerbiamieji Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai, Jūsų organizacijos ištakos – pirmasis atkurtos nepriklausomybės dešimtmetis, subrandinęs idėją suvienyti spaudos darbuotojus.
Tai buvo žurnalistai, kurių žodis, mintis ir patriotiškumas daug prisidėjo prie modernios valstybės kūrimo ir išsaugojo istorijai svarbiausius jos įvykius, vardus ir veidus.
Alberto Martinaičio sukurtos skulptūros „Šviesos simbolis“
Mūsų dabartis žiniasklaidai diktuoja naujus profesinius reikalavimus, kurie taip pat neatskiriami nuo tarnavimo Tėvynei, nuo aukščiausių atsakomybės ir etikos principų.
Kaip visada žurnalistams yra dėl ko kovoti, liudijant tiesą ir žmogiškumą, propagandinių ir informacinių karų laikais ginant objektyvumo, žodžio laisvės ir demokratijos pozicijas.
Lietuvos žurnalistų sąjunga, minėdama 90-mečio sukaktį, atstovauja tęstinumui, kuris kelia didelius įpareigojimus tiek visuomenės informavimo srityje, tiek saugant savo narių teises ir galimybę garbingai atlikti profesinę pareigą.
Sveikinu su gražiu gimtadieniu ir linkiu daug prasmingos veiklos, artėjant į savo organizacijos šimtmetį”, – rašė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Įsikūrė Kaune 1929 metais
1929 metų kovo 22 dieną Kaune trisdešimties žurnalistų būrys įkuria Lietuvos žurnalistų sąjungą. Iki 1940 m. LŽS turėjo penkis pirmininkus: Juozą Purickį, Vincą Kemežį, Izidorių Tamošaitį, Augustiną Gricių ir Vytautą Alantą.
To dvidešimtmečio žurnalistams buvo keliami aukšti reikalavimai. Pagal Įstatus LŽS tikslai buvo kelti periodinės spaudos darbuotojų solidarumą, draugiškumą ir profesinę etiką, ginti ir rūpintis jų moraliniais bei materialiniais interesais ir teisiška padėtimi, rūpintis spaudos tobulumu, kad ji būtų doros, kultūros ir žmonių gerovės rėmėja ir platintoja, atstovauti Lietuvos periodinei spaudai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Izidorius Tamošaitis rašė: „Žurnalistas yra tautos auklėtojas. Jis blogiu piktinasi, o gėriu žavisi. Jis turi būti tikslus žmogus, kurs sako ir rašo tik tai, ką jis galvoja, o daro tik tai, ką jis rašo.“
LŽS veikė aktyviai, stiprindama savo gretas. 1940 metais LŽS gretose buvo jau 208 nariai. LŽS rengdavo žurnalistų ketvirtadienius, kuriuose diskutuodavo apie tuometinę Lietuvos spaudą ir visuomenę, leido metraščius, pastatė savo nariams poilsio namus Giruliuose, kasmet organizuodavo Spaudos balius, kurių metu būdavo renkamos lėšos žurnalistų reikmėms, užmezgė ryšius su Baltijos šalių žurnalistais. LŽS buvo priimta į Tarptautinę žurnalistų federaciją, kurios centras buvo Paryžiuje.
Išeivijoje buvo įkurta Lietuvių žurnalistų sąjunga
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, LŽS, kaip ir kitų organizacijų, veikla buvo nutraukta. Į užsienį pasitraukę žurnalistai 1946 metais Vakarų Vokietijoje, Hanau mieste įkūrė Lietuvių žurnalistų sąjungą, kuri nuo 1953 metų darbą tęsė Jungtinėse Amerikos Valstijose ir veikia iki šių dienų. 1970 m. Lietuvių žurnalistų sąjungoje buvo 252 nariai.
Sąjunga pagrindiniu tikslu laikė lietuvių žurnalistų telkimą tarpusavio bendradarbiavimui ir solidarumui palaikyti, profesinėms žurnalistų etikos normoms nustatyti, pagrindinių tautos bei žmogaus teisių gynimo, ypač jų atgaivinimo Lietuvoje pastangoms stiprinti bei ugdyti. Sąjunga leido biuletenį „Pranešėjas“, vėliau žurnalą „Lietuvis žurnalistas“.
Okupuotoje Lietuvoje žurnalistų sąjungai įsikurti prireikė net septyniolikos metų. 1957 m. Vilniuje buvo įkurta Lietuvos SSR žurnalistų sąjunga, kaip SSRS žurnalistų sąjungos padalinys. 1983 m. joje buvo 1 300 narių.
Žurnalistai aktyviai palaikė Atgimimą
Lietuvoje prasidėjusį Atgimimą aktyviai palaikė ir žurnalistai. 1989 m. sausio 27-28 d. įvykęs sąjungos VIII suvažiavimas paskelbė atkuriąs Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. veikusią Lietuvos žurnalistų sąjungą ir paskelbė, kad ji nepriklausoma nuo SSRS žurnalistų sąjungos. Tai įvyko dar iki Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo.
Pirmuoju vėl atkurtos LŽS pirmininku išrenkamas Domas Šniukas, vėliau pirmininku buvo Rimgaudas Eilunavičius, nuo 2003 m. – Dainius Radzevičius.
1990 m. priimami nauji įstatai, teigiantys, kad LŽS tampa nepriklausoma, nepolitinė, demokratinė, visuomeninė profesinė sąjunga, jungianti žurnalistus. 1991 m. LŽS turėjo 2400 narių. Ji tapo Europos ir Tarptautinės (pasaulinės, jungiančios apie 100 šalių) žurnalistų federacijų nare.
Seime – Baltijos šalių konferencija
LŽS savo 90-mečio sukaktį pasitiko įvairiais renginiais. Kovo 22 d. Seime įvyko Baltijos šalių konferencija „Visuomenės informavimo teisinio reguliavimo ir savireguliacijos iššūkiai profesionaliai žurnalistikai“, kurioje dalyvavo kolegos iš Latvijos ir Estijos. Konferencijos dalyvius, susirinkusius į garbingą Kovo 11-osios aktų salę, pasveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Fridricho Eberto fondo Baltijos šalių biuro direktorius Peer Krumrey, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.
Pranešimus skaitė Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas, Lietuvos kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė, Estijos žurnalistų asociacijos prezidentė Helle Tiikmaa, Latvijos televizijos žurnalistas Argots Pakalns, kiti žurnalistai. Vyko diskusijos.
Seime vyko Baltijos šalių konferencija „Visuomenės informavimo teisinio reguliavimo ir savireguliacijos iššūkiai profesionaliai žurnalistikai”
Seime vyko Baltijos šalių konferencija „Visuomenės informavimo teisinio reguliavimo ir savireguliacijos iššūkiai profesionaliai žurnalistikai”. Ricardo Gutiérrez ir Dainius Radzevičius.Vilniaus žurnalistai nuotr.
„Man gyvenimas padovanojo galimybę atsidurti Lietuvos žurnalistų sąjungoje, kai organizacijoje buvo vidinių prieštaravimų ir susiskaldžiusių pozicijų. Taigi buvo lengva pradėti nuo santykinai naujo puslapio. Man nuo 2003 metų teko dalyvauti kuriant europietišką Lietuvos žiniasklaidos bazę, nes sąjungai vadovauti pradėjau tada, kai Lietuva ėjo įstojimo į Europos Sąjungą link”, – teigė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Turime kovoti su melagingomis naujienomis, bet kartu ir apsaugoti žodžio laisvę. Tai – tikrasis šiandienos iššūkis, – pabrėžė Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas. – Lietuvoje nėra tiek daug žmonių, manančių, kad dezinformacija yra grėsmė. To nepasakysi apie Kiprą, Ispaniją. Tos valstybės yra labiau sunerimusios dėl dezinformacijos“.
Konferenciją surengė LŽS, Friedricho Eberto fondas ir Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Šventinis renginys Valdovų rūmuose
Kovo 22 d. Valdovų rūmuose įvyko jubiliejinis šventinis vakaras. Jis prasidėjo Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimu, kurį perskaitė vakarą vedęs žinomas radijo ir televizijos žurnalistas Juozas Šalkauskas. Susirinkusius sveikino Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutierrezas, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.
Iš kairės: Jūratė Radzevičienė, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, LRT gen. direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, vienas iš renginio organizatorių Vytautas Kvietkauskas. A. Sartanavičiaus nuotr.
Šventinis renginys Valdovų rūmuose
Labiausiai pasižymėjusiems žurnalistams buvo įteiktos skulptūros „Šviesos simbolis“. A.Sartanavičiaus nuotr.
Kamerinis orkestras „Niko“. A.Sartanavičiaus nuotr.
Buvo parodytas filmas apie žurnalistų sąjungos per 90 metų nueitą kelią, kurį sukūrė žinomi televizijos žurnalistai Virginija Motiejūnienė, Laima Lingytė ir Vytautas Kvietkauskas.
Dešimt pasižymėjusių žurnalistų: Aurelija Arlauskienė, Asta Kažukauskienė, Virginija Motiejūnienė, Birutė Mačienė, Audronė Nugaraitė, Bronius Raguotis, Vytaras Radzevičius, Henrikas Vaitiekūnas, Domas Šniukas ir Vytautas Žeimantas apdovanoti žinomo tautodailininko, etnografo Alberto Martinaičio sukurtomis skulptūromis „Šviesos simbolis“.
„Esu laimingas, mūsų sąjungos sukakties proga gavęs tokią įstabią dovaną. Tai garbingas mano beveik penkiasdešimties žurnalistinio darbo metų įvertinimas. Manau, kad jame atsispindi ir dešimtmetis, kurį praleidau dirbdamas „Lietuvos aido” vyr. redaktoriaus pavaduotoju”, – po apdovanojimo sakė Vytautas Žeimantas.
Įspūdingą pasirodymą surengė kamerinis orkestras „NIKO“, vadovaujamas Gedimino Gelgoto.
Šventiniai renginiai dar vyks visus metus – Kaune, Klaipėdoje, Kudirkos Naumiestyje, kitur. Seime ir Žurnalistų namuose bus surengtos žurnalistų meno ir fotografijos parodos. Jau išleista jubiliejui skirta solidi Domo Šniuko knyga „Žurnalistikos lankose”. Sukakčiai bus skirti šiųmetiniai almanacho „Žurnalistika“ numeriai. Spaudai ruošiama knyga „Žurnalistų dainos“.
LŽS savo sukaktį pasitinka konsolidavusi savo jėgas, pasirengusi įgyvendinti pagrindinius sąjungos tikslus – ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, siekti profesinių etikos normų laikymosi, rūpintis žurnalistų profesiniu mokymusi, dalyvauti žurnalistų ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Atgal
.jpg)
