VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

01.18. Gudų kultūros draugijai Lietuvoje – 30 metų

Vytautas Žeimantas,

Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Tautinių bendrijų namuose

Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose įvyko Gudų kultūros draugijos Lietuvoje jubiliejinis vakaras. Iš visos Lietuvos suvažiavę baltarusiai gražiai ir prasmingai pažymėjo savo draugijos trisdešimtmetį. Į šventę atvyko ir svečių iš Baltarusijos, Lenkijos. Vakarą lygiagrečiai baltarusių ir lietuvių kalba vedė Tacjana Skarienė ir Kastus Mankus.

Jubiliatus sveikino Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Eugenijus Jovaiša, Tautinių bendrijų namų direktorė Alvyda Gedaminskienė, Lietuvos baltarusių visuomeninių organizacijų susivienijimo prezidentė Larisa Sliesareva, Vilniaus baltarusių gimnazijos direktorė Dzijana Stachnovič, Lietuvos baltarusistų asociacijos pirmininkė daktarė Lilija Plygauka, tautiečiai iš Londono ir Sankt Peterburgo, Lenkijos ir Latvijos – visų neišvardinsi.

Buvo ir muzikinių sveikinimų. Mane asmeniškai giliai sujaudino “Vilnijos” draugiją atstovaujančių dviejų lietuvaičių – Nijolės Balčiūnienės ir Lianos Šarkienės atliktos baltarusių liaudies dainos. Visiems patiko ir iš Minsko atvažiavusio Aliaksandro Zaygarodnio, buvusio legendinės grupės “Pesniary” nario, koncertinė programa. Vakaras baigėsi Alesio Lasio kapelos smagiomis senoviškomis baltarusiškomis melodijomis, pakvietusiomis visus į šokių ratelius.

Apie kelią, nueitą per tris dešimtmečius, apie baltarusių, gyvenančių Lietuvoje, problemas kalbėjo draugijos pirmininkas  daktaras Aliaksandras Adamkovičius, kiti pasisakę.

Sovietmetyje – baltarusiška veikla buvo stabdoma

Prasidėjus sovietų imperijos žlugimui Lietuvoje daugelis tautinių mažumų pradėjo kurti arba atkurti savas bendrijas, rūpintis savos tautinės tapatybės stiprinimu. Ne išimtis čia buvo ir baltarusiai, kurie Lietuvoje gyveno dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, jų įvairios organizacijos veikė iki 1945 metų, kai sovietai uždarė Vilniuje veikusį Baltarusių muziejų, Vilniaus baltarusių gimnaziją, uždraudė baltarusišką periodinę spaudą, baltarusiškas organizacijas. Daugelis baltarusių veikėjų buvo represuoti – sušaudyti, nuteisti kalėti, ištremti. Tautinės veiklos neliko, tačiau nebuvo išnaikinta viltis.

Draugijos pradžia – 1988 metai

Prasidėjus Atgimimui,  palaikomi Sąjūdžio, Lietuvos baltarusiai po daugelio metų vėl panoro reikštis kartu ir viešai. 1988 m. gruodžio 8 d. Vilniuje buvo įkurta Gudų kultūros draugija Lietuvoje (GKD). Iniciatoriais buvo Leonas ir Jurijus Luckevičiai, Halina Voicik, Zoska Veras, Janka Bagdanavičius, Kostas ir Leakadija Šyšejai, Levanidas Karolis, Mikolajus Rulinskas, Miroslava Rusak, Jaroslavas Stankevičius, Jurijus Zimnickas, Valdas Banaitis, Sergejus Karabačus, Alegas Ablažejus, Krystyna Balachovič ir kiti. Jie buvo pirmieji, kas po beveik 50 metų užmaršties prisidėjo prie baltarusiško gyvenimo atgimimo Lietuvoje.

Pradinis ir pagrindinis draugijos tikslas buvo baltarusių kultūros Lietuvoje atgimimas, išsaugojimas ir plėtra. Rūpi jiems ir baltarusių kalbos, švietimo ir kultūros padėtis Baltarusijoje, kituose kraštuose.

Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas  daktaras Aliaksandras Adamkovičius

Lietuvos baltarusistų asociacijos pirmininkė daktarė Lilija Plygauka

Gudų kultūros draugijos Lietuvoje 30-mečiui skirtas plakatas

Groja Alesio Lasio kapela

 Senoviškos baltarusiškos melodijos pakvietė visus į šokių ratelius. Vytauto Žeimanto nuotraukos

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, baltarusių padėtis Lietuvoje pradėjo keistis į gerąją pusę. Vėl pradėjo veikti Vilniaus baltarusių gimnazija, gavusi Pranciškaus Skorinos vardą, pradėjo eiti baltarusiškas laikraštis “Runj”, per Lietuvos radiją ir televiziją pradėtos transliuoti laidos baltarusių kalba, pradėta rūpintis baltarusių kultūriniu palikimu. 1997 m. Šv. Baltramiejaus bažnyčia perduota Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei.

Draugijos pastangų dėka Lietuvos sostinėje pastatyti ir atnaujinti paminklai ant kapų baltarusių veikėjams, įrengtos memorialinės lentos Pranciškui Skorynai, Kostui Kalinauskui, Bronislavui Taraškevičiui, Ryhorui Šyrmai, Jankai Kupalai, Vaclovui Lastauskui, Petrui Sergijevičiui, Natalijai Arsenjevai, Maksimui Hareckui, kunigams Adamui Stankevičiui ir Kazimierui Svajakui. Išleistos kelios dešimtys knygų, skirtų baltarusių švietėjams, rašytojams, poetams, kultūros darbuotojams, gyvenusiems ir dirbusiems Lietuvoje. Draugija renka ir tvarko turtingą baltarusių Lietuvoje istorijos archyvą, jos dėka dirba baltarusių biblioteka.

Draugija nuolat organizuoja renginius ir susitikimus, kviečia muzikos kolektyvus, rašytojus, mokslininkus, visuomenės veikėjus iš Baltarusijos ir užsienio. Bendradarbiauja su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, su Vilniaus kankinių brolija (Baltarusija), su Mažosios tėvynės muziejumi Studivoduose (Lenkija).

Daktaras Aliaksandras Adamkovičius

Nuo 2015 metų draugijos pirmininkas yra Aliaksandras Adamkovičius. Jis - žinomas baltarusių filologas, žurnalistas, redaktorius. Studijavo slavų kalbas Polocko valstybiniame ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose. 2008 – 2013 metais baigė doktorantūrą Lietuvių kalbos institute. 2013 metais apgynė daktaro disertaciją „Baltų ir slavų kalbų vardyno kontaktai Vitebsko srityje“. Nuo 2009 metų dėstė Lietuvos edukologijos universitete baltarusių literatūrą. Aktyviai reiškiasi ir žurnalistikoje. Bendradarbiauja su baltarusiškais laikraščiais nuo 1994 metų. 2008-2009 metais buvo laikraščio „Trakų žemė“ redaktorius. 2009 metais - laikraščio „Voruta“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Yra Gudų kultūros draugijos internetinio puslapio redaktorius, Rašytojų ir žurnalistų sąjungos „Appia“ (Londonas) narys.

A. Adamkovičius Išleido knygas “Vilniaus baltarusių istorija asmenyse (2016), , “Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės” (2017). Yra knygos „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien“ (2016) autorius ir sudarytojas.

Atgal