VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

12.02.Didinga periodinės spaudos misija

Irena Petrušienė

Vydenių bibliotekos bibliotekininkė

Lapkričio 23 dieną Vydenių bibliotekoje vyko renginys  „Vydenių krašto gyvenimo atspindžiai lenkų okupacijos metais leistuose periodiniuose leidiniuose „Jaunimo draugas“ ir „Vilniaus rytojus“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.      

Renginys prasidėjo Vydenių pagrindinės mokyklos muzikos mokytojo Kęstučio Tareilos atliekama  lietuvių liaudies daina „Oi tu žirge žirge“, kuri visus tarsi nukėlė į lenkų okupuotą Vilniaus kraštą.  Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte gyveno gausi lietuvių bendruomenė,  kaimo vietovėse lietuviai sudarė absoliučią gyventojų daugumą. Ši lietuvių bendruomenė buvo itin organizuota ir susitelkusi savo tautinių teisių užtikrinimui. Lietuvių tautinė mažuma, nepaisydama valdžios suvaržymų, turėjo gana turtingą ir įvairią spaudą. Lenkų okupacijos metais  Vilniuje iš viso išleista per 100 pavadinimų lietuviškų laikraščių ir vienkartinių leidinių. Periodinė spauda buvo svarbus ir efektyvus ginklas ginantis nuo nutautinimo , nuo lenkų valdžios savivalės. Vilniaus krašto lietuviai visą laiką kovojo už gimtąją kalbą mokykloje ir bažnyčioje, skleidė lietuvišką kultūrą, gaivino tautinę dvasią, puoselėjo tautinį sąmoningumą. Visa tai ir atsiskleidė  Varėnos viešosios bibliotekos bibliografių  Elenos Glavickienės ir Laimutės Cibulskienės apžvelgtoje to meto periodinėje spaudoje.

Salės vaizdas - Vydenių biblioteka

K. Tareila Vydenių bibliotekoje

Paroda „Vilniaus kraštas lenkų okupacijos metais“ -Vydeniai

E. Glavickienė supažindino su 1926-1937 metais Vilniuje leistu periodiniu leidiniu „Jaunimo draugas“. Ji kalbėjo apie tai, kad jos tėvas, gyvenęs Senųjų Naniškių kaime, prenumeravo ir skaitė „Jaunimo draugą“. Keletą jo numerių pavyko išsaugoti iki šių dienų. Renginio dalyviai galėjo pamatyti kaip atrodė 1936 m.  išleistas  „Jaunimo draugo “11 numeris.  E. Glavickienė apžvelgė publikacijas,  kuriose   buvo rašoma apie Šv. Kazimiero draugijos Barčių, Dainavos, Kamorūnų kaimų skyrių veiklą, jaunimo organizuojamus vakarėlius, įvairių švenčių paminėjimus, prenumeruojamus lietuviškus  leidinius. Buvo perskaitytos kelios žinutės, skelbtos  „Jaunimo draugo“ puslapiuose, apie jau minėtų kaimų  jaunimo kultūrinę veiklą. 

 Vilniaus rytojus“ – ilgiausiai leistas lietuviškas laikraštis (1928-1937), turėjęs didelės įtakos Vilniaus krašto lietuvių gyvenimui. „Vilniaus rytojus“ buvo leidžiamas 5000 egz. tiražu,   du kartus per savaitę, todėl turėjo galimybę gana operatyviai reaguoti į visuomeninio, politinio gyvenimo permainas.  Apžvelgdama „Vilniaus rytojaus“ korespondencijas iš Vydenių krašto  L. Cibulskienė akcentavo ir pateikė pavyzdžių iš Vasario 16-osios minėjimų, plačiau apžvelgė 1930 m. Vytauto Didžiojo 500 mirties metinių proga skelbtas žinutes apie Vytauto Didžiojo paminklo statybas Vydeniuose ir Barčiuose, aptarė septynerius metus 1929-1936 metais Vydeniuose veikusio  Šv. Kazimiero draugijos skyriaus veiklą, paskaitė korespondencijų apie Barčiuose ir Vydeniuose veikusias lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokyklas ir skaityklas.

Apibendrinant šiuos pasisakymus, galima padaryti išvadą , kad  periodinė spauda atliko didžiulį tuometinės jaunuomenės  ir visų kaimo žmonių švietimo, mokymo ir auklėjimo darbą. Paskaičius šių leidinių publikacijas, susidaro įspūdis, kad lenkų okupacijos metais Vydenių krašto žmonės  aktyviai dalyvavo Šv. Kazimiero draugijos veikloje, organizuodavo kultūrinius renginius, prenumeravo ir skaitė lietuviškus periodinius leidinius, skleidė lietuvybę, nepasidavė lenkinimui.

Vydenių pagrindinės mokyklos direktorė Eugenija Bušniauskienė, dėkodama už renginį, pasakė, kad tai buvo tarsi integruota istorijos pamoka, nes vaikai sužinojo labai daug įdomių dalykų iš savo krašto istorijos.

Korespondencijas  iš minėtų  periodinių leidinių paskaitė Vydenių kaimo gyventoja Karolina Mortūnaitė.   Renginį  paįvairino jau minėto mokytojo K. Tareilos atliekamos populiarios  dainos: „Oi neverk, motušėle“, „Palinko liepa šalia kelio“, „Mažam kambarėly“ . Jam pritarė visi renginio dalyviai.  

Renginio metu bibliotekoje veikė ir spaudinių paroda, kurioje buvo eksponuojamos knygos, atspindinčios aptariamąjį laikotarpį: Jono Rudoko „Tas kelias į Vilnių...“ (2014), „Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918 – 1940 m.“ (1996), Vinco Martinkėno „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais“ (1989), Mykolo Biržiškos „Vilniaus golgota“ (1992), „Vilniaus miesto istorijos skaitiniai“ (2001), Izidoriaus Šimelionio „Vilnija šimtmečio verpetuose“ (2002), Stasės Gaidytės-Averkienės „Vilnius buvo svajonė“ (2009), Vytauto Česnulio „Varėnai 150 metų“ (2012).

Atgal