VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

05.09. Suvirpus kuždesiams nakties...

Birutė Silevičienė,

LKRS ir valdybos narė

Poetė Danutė Katkauskaitė-Ruseckaja neseniai išleido jau 6-ąją savo eilėraščių knygą „Suvirpus kuždesiams nakties....“ Aktyvi visuomenininkė,  renginių, literatūrinių švenčių dalyvė.

Vilniaus gildijos „Vingis“, Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė.

Knyga  nuoširdi, atvira, jausminga. Per kūrybą autorė  atspindi pasaulio suvokimą, gyvenimo prasmės ieškojimą, kuriame tiek daug trapumo... Sielvartas, nerimas ir užuojauta – greta.

„Keliaujant Danutės posmais pamatai pasaulį kaip ant delno: nuo moters gyvenimo, vaikų požiūrio į tėvus, prašančiojo pinigų, žmogaus, kurį pravirkdo elgetos duoti pinigėliai vaikams, nuo žmogaus susireikšminimo, puikybės, godumo iki snaigės skrydžio, poeto sielos kelio, vaikystės Kūčių, apnuogintų medžių, Dievo mūsų gyvenime, gimtosios kalbos, Tėvynės... Kasdienė misterija nepalieka jokių vilčių likti abejingam.

Kartą paragavus Danutės Ruseckajos kūrybos, nebegali neskaityti. Ji žavi ne tik judrumu, rodymu pirštu į mūsų gyvenimo subtilybes, bet ir kalbos grožiu, skambumu, melodingumu. Tai – klasika, skambantis žodžių pasaulis, keliantis vibracijų tonusą aukštyn į matymą. Skaitai – ir daraisi geresnis. Tikslas pasiektas! Dievo dovanos eina į širdį, paliečia ją... Praregi, išeini iš savo įprastos, mažos aplinkos į platesnį gyvenimo pažinimą, kur dažnai taip skaudžiai gelia mūsų pačių abejingas požiūris į artimą“, - rašo knygoje poetė Adelė Daukantaitė.

Knygos „Suvirpus kuždesiams nakties....“ viršelis

Knygos pristatymas vyko Vilniaus karininkų ramovėje tarp svečių, draugų ir bendraminčių.

Dėkodama už padovanotą knygą, linkiu mielai autorei, kad knyga vytų knygą, o minčių pasaulyje gyventų ramybė, laimė ir taika.

Suvirpus kuždesiams nakties,

Veriu aš sielos langines.

Ten, kur daug meilės ir vilties,

Surinksiu aš mintis kilnias.

 

Šioj sieloj –Viešpaties namai

Ir rojus ištisus metus,

Ir Meilė neatsiejamai,

Švelnumą barstantis lietus...

 

Gyvena spurdantys jausmai

Ir sąžinė nesuvelta.

Pažins ji skausmą būtinai

Ir juosta vėlei taps balta.

 

Nubėga mintys eilute

Ir žinią pasiunčia kitiems.

Net tie, kurie kitam krante,

Širdim paliesti jas galės.

 

Ar virpesius tylos girdi?

Taip skamba žodissutemoj.

Jei aidas tavoje širdy,

Eilėm prabilsiu ir rytoj.

 

 

 

Atgal