Kultūra
05.07. Dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda „Tradicija ir inovacija“
Lidija Veličkaitė
2018 m. balandžio 18 d. Mykolo Romerio universiteto Rotondinės salės hole buvo atidaryta dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos darbų paroda „Tradicija ir inovacija“. Šis pavadinimas – tai dailininkės tapybos parodos devizas. Gražina Vitartaitė pažįstama kaip savito peizažo kūrėja, įkūnijanti lietuviškas tradicijas ir toli peržengusi įprastas tapybinio žanro ribas. Parodoje eksponuojami 54 paveikslai, tapyti aliejumi drobėje 2000–2018 m. laikotarpiu. Paveikslų pavadinimai kalba patys už save: „Nevėžio metamorfozė“ (2000 ), „Sidabrinis mūsų žemės kraštas“ (2004), „Šalta jūra“(2008 ), „Vandens stichija“(2012), „Neringa rūke“(2012), „Zarasaičio vandenys“( 2013 m.), „Žeme, nepalik mūsų“(2015), „Mėlynas Nevėžis“(2016), „Nemunas ties Druskininkais“(2017), „Piliakalnio gyvenimas“(2018). „Kiekvienas paveikslas turi savo istoriją ir turinį. Tai laikas apmąstymui ir prasmės suradimui. Jausmas, einantis iš širdies, yra labai individualus, su tikėjimu ir pasitikėjimu,“ – apie savo parodą kalba dailininkė Gražina Vitartaitė.
Iš kairės: dailininkė Gražina Vitartaitė, jos sūnus dailininkas Vytautas Poška, Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius
Atidarydama parodą Mykolo Romerio universiteto Kultūros ir renginių centro vedėja Dalė Maskoliūnienė padėkojo visiems atėjusiems į šią džiugią popietę ir pasidžiaugė, kad kartu su bundančia pavasariška gamta universitetas pasipuošė puikiais, spalvingais dailininkės Gražinos Vitartaitės darbais. Vedėja padėkojo dailininkei už suruoštą nepaprastai didelę parodą, kuri eksponuojama ne tik Rotondinės salės hole, bet ir antrame ir trečiame universiteto aukšte. Parodos atidarymą vedėja pasiūlė pradėti muzikos garsais, tad pakvietė Nacionalinės M. K. Čiulionio menų mokyklos mokinį, tarptautinių konkursų laureatą, M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo stipendininką pianistą Simoną Pošką, kuris puikiai atliko kompozitoriaus B.Dvariono Noktiurną ir F. Šopeno Skerco. Muzikantas, beje, yra dailininkės Gražinos Vitartaitės anūkas.
Architektė, menotyrininkė Audronė Ercmonaitė teigė, kad kai nebelieka motyvacijos architektūroje, tada norisi ateiti į kitą erdvę, kitą sferą, kur gali kažką pasakyti ar parašyti. Architektė, menotyrininkė labiausiai dėkojo dailininkei Gražinai už jos ryžtą ir didelę energiją, kurią ji perduoda ir kitiems. Paskui dailininkės užkariautas vis naujas erdves eina kiti dailininkai. Kaip pavyzdį A. Ercmonaitė pateikė viešbutį „Grand SPA Lietuva Druskininkai“, kuriame niekada nebuvo suruošta dailininkų parodų, bet Gražina praėjusiais metais tai padarė. Ir šioje parodoje Mykolo Romerio universitete gal studentai ir nestovės visą laiką prie paveikslų, gal tik eidami pro šalį žvilgtelės ir laikui bėgant prisimins, kad matė kažką prasmingo. Ir tai gal juos pastūmės kitiems žygiams, ar kūrybinei minčiai. Architektė, menotyrininkė pabrėžė, kad Gražina savo kūryboje nenueina nuo Lietuvos temos, nes visi kraštovaizdžiai eksponuojamuose paveiksluose yra Lietuvos. Tai svarbu mūsų žmonėms, jų tapatybei susivokti ir patirti, kokią turime gražią gamtą. Atsiranda dailininko ir žiūrovo dialogas, vienas mato vienaip, kitas kitaip, tačiau visi žiūri ta pačia kryptimi. Architektei, menotyrininkei peršasi tokia mintis, kad Gražinos paveiksle netelpa vienas vaizdas. Netelpa jis dėl per didelės dailininkės energijos ir gyvenimo džiaugsmo ir norisi aprėpti kelis paveikslus, kad pajustum platesnę erdvę.
Dailininkė Gražina Vitartaitė. "Nevėžis III 2011 m. Drobė, aliejus. 73x100
Dailininkė Gražina Vitartaitė." Neringa III 2012 m. Drobė, aliejus. 80x100
Dailininkė Gražina Vitartaitė. "Nevėžis Joninių dieną. 2016 m. Drobė, aliejus. 80x100" .Nuotraukos Vidūno Gelumbauskoont-style:normal'>Iš kairės: dailininkė Gražina Vitartaitė, jos sūnus dailininkas Vytautas Poška, Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius
Nuotraukos Vidūno Gelumbausko
Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius padėkojo dailininkei Gražinai, kad ji atnešė dalį savęs, savo gyvenimo,
požiūrio, širdies, tiesiog dovanojo pavasarį. Juk universitete kaip skruzdėlyne – paskaitos, moksliniai tyrimai, projektai – pasineriama į mokslus. Universitetas kuria žmogų, kuris greta teisės, vadybos, sociologijos, psichologijos, edukologijos, ekonomikos, finansų pirmiausia turi būti asmenybė. Asmenybei svarbiausia pajauta, estetika, jausmai ir tapatumas – tai ką Lietuva turi gražiausia – be žmonių turi nuostabią gamtą. Ir ta mūsų gamta turi savo sezonus, turi savo išskirtines savybes, ko neturi kiti kraštai. Galima grožėtis Egiptu, Australija, bet tie kraštai neturi to grožio, kuriuos turime mes. Ir dailininkė Gražina sugeba tai papasakoti, perkeldama tą grožį į savo erdvę.
Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Alvydas Baležentis pasidžiaugė šiandienine paroda, kuri jį sustabdė pirmą dieną, kai dar buvo ruošiama ir buvo tik užrašas „Tradicija ir inovacija“. Profesorius pusę gyvenimo dirbo su inovacijomis – tyrė, diegė, propagavo, dėstė, bet paskui atrado, kad gyvenime ne vien inovacijos svarbios. Ne mažiau svarbi ir tradicija. Tada jo mąstysenoje ir mentalitete susidėliojo tradicija ir inovacijos. Tačiau bedirbant aiškėjo, kad turi būti harmonija tarp tradicijos ir inovacijų. Ir staiga jis pamato, kad kažkas deklaruoja jo idėją. Tada profesorius labai panoro susitikti su dailininke, kuri tradiciją ir inovaciją surado ir parodė meninėmis priemonėmis. Dailininkės kiekvienas paveikslas yra paslaptis, kurią reikia surasti ir įminti. Ypač paveikslai, kuriuose nutapyti piliakalniai. Profesoriaus nuomone, piliakalnius lietuviai gynė dėl to, kad tai buvo švenčiausia vietovė, kurioje degė amžinoji ugnis. Ir profesorius Gražinos paveiksle mato iš piliakalnio trykštančią šviesą, mato ugnį. Ir tokių paslapčių yra kiekviename dailininkės paveiksle, tik reikia mokėti jas surasti ir įminti.
Lietuvos dailininkų sąjungos Individualistų grupės pirmininkas Algimantas Stanislovas Kliauga pastebėjo, kad parodos atidarymo diena sutampa su tarptautine kultūros paveldo diena, kuriai kaip niekada tinka Gražinos paroda. Ir jis paaiškino, kodėl. Kada Lietuva atkūrė Nepriklausomybę, atsivėrė sienos ir pasaulis pradėjo globalėti, atsirado daugybė visokių destrukcijos apraiškų, įskaitant ir kultūros griovimą. Todėl ir susikūrė Individualistų grupė, kuriai šiemet sukanka 25 metai. Grupė vertina tradiciją, tačiau nesustabarėjusią, bet besivystančią – tai yra grupės motto, vienas iš raktinių žodžių būtų – tradicija ir inovacija. Ir dailininkė Gražina yra tobulas to visko pavyzdys. Ją visada domina Lietuva su savo sėkmėmis ir trūkumais. Yra išleistas Gražinos paveikslų albumas, skirtas UNESCO globojamam, kaip unikaliam autentiškam objektui, Kuršių nerijai. Nors yra pasaulyje ir smėlynų, ir kopų, bet tokio savotiško unikalaus objekto, kaip Kuršių nerija, sunku rasti. Kai Lietuvos Respublikos (LR) Seimas paskelbė piliakalnių metus, Gražina ėmėsi šios temos. Ieškodama piliakalnių važinėjo po visą Lietuvą, draugavo su mokslininkais, filosofais, kultūros tyrinėtojais ir sukūrė daugybę darbų. Šiuos 2018 metus LR Seimas paskelbė labai šviesaus žmogaus – vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio metais. Gražina vėl važinėja į plenerus, tapo ir kai rudenį minėsime Tėvo Stanislovo gimimo šimtmetį, išvysime dailininkės darbų šia tema. Tad pirmininkas dėkoja jai už tradicijų vertinimą, nes tokių žmonių, kaip Gražina vis mažėja ir mažėja.
Dailininkė Gražina Vitartaitė dėkojo visiems atėjusiems į jos parodos atidarymą, pasakydama, kad tapybos situacijos nesirenkanti, ji atsiranda kažkaip savaime. Pačiam universitetui palinkėjo, kad atsirastų pas juos atvira visuomenei pastovi galerija, kurią galėtų lankyti įvairaus amžiaus žmonės. Pasak dailininkės, kūrybinį tašką turi visi žmonės, tik jis labai dažnai yra užslopintas. Ypač lankydami parodas didesnio pasitikėjimo savimi įgautų jaunimas. Ji pati džiaugiasi būdama laisva nuo didelių įsipareigojimų, žinanti ir tikinti tuo, ką daro, tuo norinti įtikinti ir žiūrovą.
Tik ką pasibaigė LR Seime Individualistų grupės paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Joje dalyvavo dešimt dailininkų, pateikusių po tris paveikslus, tarp jų ir Gražina Vitartaitė
n/vitar - Dailininkė Gražina Vitartaitė. "Nevėžis III 2011 m. Drobė, aliejus. 73x100".
n/vitar1 - Dailininkė Gražina Vitartaitė." Neringa III 2012 m. Drobė, aliejus. 80x100"
n/vitar2 - Dailininkė Gražina Vitartaitė. "Nevėžis Joninių dieną. 2016 m. Drobė, aliejus. 80x100"
n/vitar3 - -Iš kairės: dailininkė Gražina Vitartaitė, jos sūnus dailininkas Vytautas Poška, Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius
Nuotraukos Vidūno Gelumbausko
Atgal
.jpg)
