VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

04.24. Per žydintį šerkšną kūrybos keliu

Birutė Silevičienė,

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos ir valdybos narė

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės, poetės Aldonos Maksvytienės kūrybos ir gyvenimo kelias – prasmingas ir pilnas eilėraščių posmų skambesio. Gamta ir sutikti  žmonės įkvepia kūrybai, tad jos mintys pasiekia ir žavi kiekvieną skaitytoją, skatina neužversti knygos, bet eiti kartu tuo taku, kuriuo autorė ėjo, dėliojo savo mintis.

A.Maksvytienė jau yra išleidusi keturias autorines poezijos knygas, kūryba spausdinta antologijose, įvertinta premijomis ir skaitytojų prizais.

Knygos „Per žydintį šerkšną“ dedikacijoje Aldona man užrašė: „Per žydintį šerkšną kūrybos keliu... į gyvenimo šviesą..“

Knygos viršelis

Aldona – pedagogė, tad neabejoju, jog gimtosios kalbos prasmingumą, rašto svarbą ji puikiai ir įtaigiai perduoda ateinančioms kartoms.

Laikraščio skaitytojams pateikiu keletą miniatiūrų iš naujausios knygos, o autorei linkiu gražios kūrybos, sveikatos ir gausaus skaitytojų būrio.

Klaida

Ne visos klaidos ištaisomos raudonu rašalu.

Gyvenimo klaidas teks patiems ištaisyti meile ir gerumu.

Sunku

Sunku, kai vaikai sėdi tėvams ant sprando, bet dar sunkiau, kai guli ant širdies.

Gysločiai

Kiekvienas žmogus turi „gyslelių“. Vieni – literatūrai, kiti – muzikai, tapybai... Esame tikri gysločiai.

Kaip augalas gydo kūno žaizdas, taip žmonės „gysločiai“ – sielą.

Žmogus ne obuolys

Gera būti obuoliu. Padalinai pusiau – skiltis vienam, skiltis antram.

Žmogus ne obuolys – nepadalinsi.

Kūryba nereikalinga

Darbščiuosius žmones lyginame su bitėmis, kukliuosius – su lauko gėlėmis, kandžiuosius – su vapsvomis.

Bet juk žmogui įgelti didelės kūrybos nereikia.

Atgal