VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

04.19. Medžių dialogas su bokštais dailininkės Filomenos Linčiūtês Vaitiekūnienės paveiksluose

Menotyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė

Pylimo galerijoje Vilniuje (Pylimo g. 30) atidaryta Filomenos Linčiūtės - Vaitiekūnienės puiki paroda MEDŽIAI IR BOKŠTAI. VILNIAUS SENAMIESTIS – TAPYBA. 

Universalios menininkės Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės pomėgis keliauti nesibaigia įvairių meno sričių keliais. Dailininkės pamėgtoje  tapyboje įkūnyti jos įdėmiai stebimo miesto vaizdai, jautriai atskleista meilė gyvam miestui, giliai slypintis ilgesys dingusiam Vilniui, egzotiškiems kraštams.Dailininkė žavisi miesto architektūros ir gamtos sąveika. Jos peizažuose išnyra arba skęsta konkretūs, atpažįstami pastatai.

Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė

Regis, viskas, ką matome yra laikina, nepastovu. Galima suprasti, kad dailininkė kuria besikeičiančio miesto viziją.Kyla įtarimas, jog dailininkę veikia ne tik dabartis, bet ir svajonės, praeitis, jaunystės patyrimai.

Išties, dailininkė pradėjo savo kūrybinį kelią nuo kitokių peizažų –pramanytų, uždarytų į dėžutę, atsiveriančių už uždangų ar išnykstančių už įrėminto kadro. Filomena–pirmiausia scenos žmogus– ji pati išraiškinga ir komunikabili kaip aktorė, o baigusi teatro dailę, 7 dešimtmetyje  tapo viena iš nedaugelio drąsių moterų, kuri pasikėsino į vyrišką, iki tol žinomų teatro dailininkų Stasio Ušinsko, Liudo Truikio, Jono Surkevičiaus, jos mokytojo Vytauto Palaimos valdomą sritį. Tačiau ji aprėpė dar daugiau nei jos konkurentai. Dailininkei pakluso ne tik teatro scena, bet ir naujosios medijos- televizija, kinas, kur ja pasitikėjo stiprios kūrėjo rankos kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Gytis Lukšas, Marijonas Giedrys, o pripažinimą pelniusių filmų „Velnio nuotaka“, „Herkus Mantas“ atmosfera, vizualumas buvo didesnioji filmų sėkmės dalis. Šiuose filmuose dailininkė kūrė įtaigius charakterius, pasitelkdama kostiumo iškalbą, o teatro vizualinė plastika persikėlė į dailininkės savarankiškai atliktus tapybos darbus, juose įskaitoma išradinga teatrinė patirtis.

Dailininkė tapydama miesto peizažą tarsi instinktyviai išryškina teatrui svarbaus veiksmo dramatiškumą. Jos peizažuose, kaip scenovaizdžiuose nėra mašinų, žmonių. Atrodo, dailininkė įpratusi, kad jie atsiranda spektaklio metu. Teatrinis uždaras vaizdas, savotiški kulisai lydi ne vieną dailininkės peizažo kompoziciją, jie sustiprina erdvės pojūtį.

Prabėgančio kadro naikinamas vaizdo ryškumas išliko ne viename miesto peizaže, dailininkės ekspresyviame potėpyje. Gamtos miesto vaizdiniuose justi dvelkiant dvasią, kuri kuriasi iš gamtos judėjimo, ritmo, žemės ir vandens sandūros, oro, vėjo, šviesos virpėjimo, apšvietimo kaitos. Viskas randasi kaip teatre „čia ir dabar“.

Dailininkė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė prie savo tapybos darbų

 Dailininkę sveikina  solistė Judita Leitaitė

Parodos atidarymo momentai

ŠVIESUS LIETUS 65X65,drobė,aliejus 2017

SENAMIESČIO GATVELĖ 65X65 drobė,aliejus

SNIEGAS IR MEDŽIAI 65X65,drobė,aliejus

Dailininkė daugelį peizažų komponuoja tvirtai, kaip tikra režisierė.Ypač tai stebina, kai tapoma architektūra – čia būtinas perspektyvos tikslumas, aiškus peizažo planų išdėstymas. Tada, dailininkė pabrėžia horizonto liniją. Atsiranda kino kamerai būdingas judėjimas žemyn arba aukštyn, formuojantis rakursus, priverčiančius žiūrovą pakelti arba nuleisti galvą.  Dailininkė jaučia žiūrovą ir kviečia pasimėgauti tapyboje subtiliai sukurtais kinematografiniais ir teatriniais efektais.

Paroda veiks iki gegužės 5 d.

 

 

Atgal