Kultūra
03.29. Toks žmogus – Lietuvos pasididžiavimas
Birutė Silevičienė
Vilniaus tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ būrelio nariai kovo 12-ąją dalyvavo būrelio nario Romo Bernoto kūrybos pristatyme.
Būrelio pirmininkė Onutė Kulbokienė jį pristatė kaip mokytoją, trenerį, kūno kultūros dėstytoją, Lietuvos Bėgimo mėgėjų asociacijos garbės prezidentą, tarptautinės klasės sporto meistrą, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narį, Edvardo Šulaičio (Čikaga) poezijos konkurso laureatą.
R.Bernotas pasidalino atsiminimais apie sunkią vaikystę – anksti neteko tėvų, mamą, laikančią jį ant rankų, mena tarsi sapne... Augo Šilalėje, Šilutėje vaikų namuose. Turėjo daug troškimų, kabinosi už gyvenimo, ieškojo savojo kelio, tikėjo ateities svajonėmis.
Gausus būrys kūrybinės popietės dalyvių
Romas Bernotas
Straipsnio autorė ir kūrybinių susitikimų fotografijų metraštininkė, poetė Aušra Žigutytė
Padėka ir gėlės už kūrybą
Popietės dalyvės prie Leonid Venskel tapybos darbų
Dar mokyklos suole pradėjo kurti eiles. Yra išleidęs 7 poezijos knygas, vieną – dainų tekstais. Dalis poezijos neišspausdinta, saugoma kompiuteryje.
K.Bernoto kūryboje vyrauja tyrumas, nuoširdumas, tikri jausmai. Mūza ir įkvėpėja autorius laiko savo žmoną Romutę, su kuria kartu jau 43 metai.
Susitikime dalyvavęs R.Bernoto bičiulis Vilniaus Dailės akademijos profesorius Jonas Gudmonas papasakojo apie Romo sportinio kelio pradžią, jo bėgimą iš Griunvaldo į Vilnių, kuomet smalsuolių susirinkdavo iki 18 tūkstančių. Iškovota septyni šimtai medalių. Valstybinius apdovanojimus gavo iš Lietuvos prezidentų Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus, Dalios Grybauskaitės rankų, Europos Olimpinio komiteto.
Išgirdome ne tik Romo kurtų eilėraščių, kuriuos skaitė ir pats autorius, ir „Vingio“ būrelio narė Galina Ivanova, bet skambėjo ir jo dainos, atliekamos kartu su Birute Gaučiene. Liudmila Olifson-Cerenia atliko savo kūrybos dainas.
Toks žmogus – Lietuvos pasididžiavimas! Paprastas, atviras, nuoširdus, mielai bendraujantis.
„Bet buvau aš Parnaso viršūnėj,/Ragavau šito rojaus vaisius,/Nors mane varinėjo kaip šunį,/Man tas vargas nebuvo baisus“, - taip eilėmis išreiškė savo tėvelių paiešką.
Renginio metu vyko poeto, dailininko Leonid Venskel paveikslų paroda „Gamta ir gyvūnai“, kuris kiekvienam paveikslui skyrė savo kūrybos posmus, o jam talkino būrelio narė Galina Žuravska. Leonidui įteiktas Padėkos raštas.
„Žiūrint į Leonid Venskel tapytus paveikslus pastebėjau, kad jo tapyba nuoširdi, pastabi ir kantri. Sieloje toks žmogus turi būti geru sau pačiam“, - apie L.Venskel tapybą kalbėjo prof. J.Gudmonas.
Už konkursui pateiktą kūrybą poetas S.Lormanas rožių puokštėmis ir Padėkomis apdovanojo straipsnio autorę ir Aušrą Žigutytę, kuri renginio akimirkas įamžino nuotraukose.
R.Bernoto pakviesti prie šventiško artėjančių Velykų stalo, dar ilgai dalinomės gražiais prisiminimais, linkėjome vieni kitiems šviesių šv. Velykų. To aš linkiu ir visiems laikraščio skaitytojams, ir siūlau paskaityti vieną R.Bernoto eilėraštį Tu – Lietuva
Tu – Lietuva
Tu - Lietuva nuo Turmanto lig jūros,
Tu - Lietuva nuo Skuodo lig Rudnios,
Tu - Lietuva pilių didingų mūruos,
Tu - Lietuva ir posmuose dainos.
Tu - Lietuva, parimusi smūtkeliuos,
Tu - Lietuva, paskendusi linuos,
Tu - Lietuva - vingiuotas pilkas kelias,
Tu - Lietuva, kuria nedalinuos.
Tu - Lietuva marguos lininiuos raštuos,
Tu - Lietuva su didvyriais kapuos,
Tu - Lietuva brangus gimtasis kraštas,
Tu - Lietuva - aš prieš tave klaupiuos.
Tu - Lietuva juoduos laukų arimuos,
Tu - Lietuva banguojančiuos rugiuos,
Tu - Lietuva, nes nebuvai nurimus,
Tu - Lietuva ir aš tavim džiaugiuos.
Tu - Lietuva daug sielvarto iškentus,
Tu - Lietuva, žudyta ir trypta,
Tu - Lietuva ir tavo vardas šventas,
Tu - Lietuva turėtum būt šventa.
Tu - Lietuva, o aš dalelė tavo,
Tu - Lietuva - tai kraštas nuostabus,
Tu - Lietuva, kur man mažam dainavo,
Čia - Lietuva ir ji per amžius bus.
NEIŠSIVAIKŠČIOK, LIETUVA!
Neišsivaikščiok, Lietuva,
Lik po savu dangum ir saule,
Lik būsimoms kartoms gyva,
Išlik gyva visam pasauliui.
Sustok, lietuvi, kur eini,
Sustok ties kryžkele, palauki –
Marijos žemėj gyveni,
Kur rymo ąžuolai palaukėj.
Čia tavo žemė - Lietuva,
Čia darželius dabina rūtos,
Čia sviro didvyriams galva,
Už tai, kad Lietuva čia būtų.
Čia tavo protėviai seni,
Garbingai gynė savo šalį,
Kurioj šiandien tu gyveni
Prie išsvajoto Laisvės kelio.
Šalie didinga Lietuva,
Istorijon šaknis įleidus,
Lik ateities kartom gyva,
Išsaugok tikrą savo veidą.
Išmirštančia šalim tapai
Ir išsivaikščiojančia toliuos –
Beliks tik protėvių kapai,
Kuriuos paslėps ilgainiui žolės.
Beliks čia žemė ir dangus,
Ir protėvių įmintos pėdos,
O Lietuvos gal nebebus
Ir teks numirti mums iš gėdos.
Neišsivaikščiok, Lietuva,
Maldauju - tik neišsivaikščiok,
Išlik visoms kartoms gyva
Su Donelaičiu ir su Aisčiu.
Atgal
.jpg)
(1).png)
