Kultūra
03.18. Tarptautinė knygų paroda Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Arida Riaubienė
Kovo 9 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Baltijos Ministrų Tarybos, Ministrų Pirmininkų Tarybos susitikimas, taip pat Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų susitikimas. Baigiamuoju susitikimo akcentu tapo tarptautinės parodos „Bus uždrausta: Baltijos šalių knygos 1918-1940“, oficialus atidarymas, kurią rengė trijų Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos. 12 valandą po pietų tarptautinę parodą atidarė Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Latvijos Vyriausybės vadovas Māris Kučinskis ir Estijos premjeras Jüri Ratas. Vakare paroda buvo pristatyta plačiajai visuomenei. Parodos atidaryme kalbėjęs Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pastebėjo, kad Baltijos šalys tarpukariu sugebėjo restruktūrizuoti ir modernizuoti valstybių ekonomiką, kultūrą ir mokslą. Tuo metu gyvenusių ir kūrusių žmonių tikėjimas laisve, meilė savo tėvynei sudarė prielaidas Lietuvos nepriklausomybės atkovojimui. Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius Andris Vilkas prisimindamas savo gyvenimo istoriją, papasakojo apie pirmąsias patirtis, susijusias su tarpukario laikotarpio Latvijos knygomis. Estijos nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Ave Tölpt pabrėžė, kad tarpukario Baltijos šalių knygų leidyba rodo aukštą šių šalių kultūros ir mokslinės minties lygį. Pranešėja prisipažino laukianti, kada paroda atkeliaus į Estiją. Latvijos ambasados Vilniuje atstovybės vadovo pavaduotojas ponas Ivaras Liepniekis taip pat pasidžiaugė bendru Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų vykdytu projektu.
Lietuviškoje parodos „Baltijos šalių knyga 1918–1940 m.“ dalyje eksponuojami Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi leidiniai, atspindintys visą tarpukario knygos leidybinį repertuarą. Paroda pradedama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių eksponavimu. Knygotyrininkų, tyrusių 1918-1940 m. Lietuvos knygų leidybą žiniomis, per 22 nepriklausomybės metus buvo išleista daugiau kaip 3000 grožinės literatūros leidinių. Parodos lankytojai galės susipažinti su Kristijono Donelaičio poema „Metai“ (1940). Idėja parengti gausiai iliustruotą lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio poemą kilo Kaune įsikūrusios XXVII knygos mėgėjų draugijos nariams. Vėliau poemos leidimo iniciatyvą iš bibliofilų perėmė Lietuvos Respublikos švietimo ministerija, patvirtindama, kad sumanymas yra valstybinės reikšmės reikalas. Parodoje eksponuojama Kazio Binkio parengta liaudies dainų antologija „Dainos“ (1922), kurią apipavidalino Kazys Šimonis. Menotyrininkai minėtą albumą laiko vienu stambiausių ir reikšmingiausių K. Šimonio iliustracinės grafikos darbų. Ypatinga vieta prieškario Lietuvos knygų leidyboje tenka „Sakalo“ leidyklai, kuri per 15 leidybinės veiklos metų išleido 228 originalios grožinės literatūros ir 143 užsienio autorių grožinius kūrinius. Parodos lankytojai matys Vinco Mykolaičio-Putino psichologinio romano „Altorių šešėly“ pirmąją dalį (1933). Literatūros istorikų nuomone, šio romano pasirodymas yra viena iš reikšmingiausių nepriklausomybės periodo literatūros datų, paskatinusių ir kitus rašytojus imtis brandžių literatūros kūrinių leidimo. Taip pat parodoje bus galima pamatyti Vaižganto romaną „Pragiedruliai“ (Kn. 1, 1918) ir Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės romaną „Vilius Karalius“ (1939). Pastarojo romano pirmasis tomas buvo pradėtas rašyti 1936, baigtas 1939 m. „Sakalo“ premija buvo apdovanotas Antano Vaičiulaičio romanas „Valentina“ (1936), kurį rašytojas parašė gyvendamas Prancūzijoje. „Sakalo“ leidykloje taip pat buvo išleista parodoje eksponuojama Salomėjos Nėries poezijos rinktinė „Diemedžiu žydėsiu“, už kurią poetė 1939 m. pradžioje buvo apdovanota valstybine 5 tūkstančių litų premija. Naują lietuvių literatūros viršukalnę ženklina reikšminga naujosios poezijos antologija „Antrieji vainikai“ (1936). Jos sudarytojas K. Binkis į šią knygą surikiavo aštuoniolika trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečio poezijos kūrėjų: Petrą Vaičiūną, Antaną Miškinį, Joną Kossu-Aleksandravičių, Bernardą Brazdžionį, Stasį Santvarą, Kazį Inčiūrą, Juozą Tysliavą, Antaną Rimvydį, Juozą Žlabį-Žengę, Salomėją Nėrį, Kazį Borutą, Leoną Skabeiką, Petrą Karužą, Gražiną Tulauskaitę, Joną Graičiūną ir Vytautą Sirijos Girą. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas egzempliorius su autorių, kurių kūryba spausdinama „Antruosiuose vainikuose“, autografais. Parodoje pristatoma žemaičių rašytojų prozos ir poezijos antologija „Žemaičiai“ (1938), skirta Žemaitijos regionui ir rašytojams žemaičiams. Antologija yra vienas reikšmingiausių reprezentacinių „Sakalo“ leidinių.
Reklaminis leidinys – Naujos vertingos dovanos Lietuviškosios enciklopedijos VIII tomo prenumeratoriams
.JPG)
Antrieji vainikai: naujosios poezijos antologija
Salomėja Nėris Palangos pajūrio kopose apie 1931-1935 m.
Be originalios literatūros parodos lankytojai galės susipažinti su Baltijos bei Vakarų Europos šalių rašytojų grožinės literatūros kūrinių vertimais į lietuvių kalbą. Parodoje eksponuojamas Antano Valaičio išverstas Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ pirmasis tomas. Kosto Korsako išverstos „Latvių novelės“ (1933) buvo vienas iš reikšmingiausių latvių literatūros vertimų nagrinėjamuoju laikotarpiu. Paminėtinas vienintelis prieškario Lietuvoje grožinės literatūros kūrinio vertimas iš estų kalbos – A. Tammann’o apsakymas „Mokytojas ir jo jaunieji bendradarbiai“ (1924). Iš Vakarų Europos šalių parodoje pamatysime norvegų rašytojo Knuto Hamsuno dramos „Gyvenimo žaislas“ (1922) vertimą, kurį „Skaitymų bibliotekos“ serijoje išleido Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija. Minėtinas Jono Jablonskio jaunesniojo verstas Oscaro WIlde’o kūrinys „Canterville pilies vaiduoklis“ (1928), kuriam iliustracijas ir išraiškingą viršelį sukūrė dailininkas Rimtas Kalpokas.
Prieškario Lietuvos leidybinio repertuaro analizė rodo, kad pirmą kartą Lietuvos knygos istorijoje reikšmingą vietą užėmė mokslinė knyga. Mokslinė literatūros leidybos augimui didelę įtaką turėjo 1922 metais Kaune atidarytas Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitetas, kylantys kvalifikaciniai reikalavimai universiteto profesūrai. Parodoje eksponuojami Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojų parengti moksliniai darbai. Tai vieno iškiliausių ir kūrybingiausių lietuvių filosofų Antano Maceinos disertacijos pagrindu parengta knyga „Tautinis auklėjimas“ (1934), istoriko Zenono Ivinskio darbas „Lietuvos prekyba su Prūsais“ (1934). Palankias sąlygas tęsti nacionalinei kultūrai svarbius tyrimus sudarė leidžiami bibliografijos ir knygotyros darbai. 1930–1940 m. Kaune veikė „XXVII knygos mėgėjų draugija“, kuri siekė populiarinti bibliofiliją, knygos meną, tirti knygos istoriją, poligrafiją. Draugija rengė susirinkimus, kuriuose skaityti moksliniai pranešimai buvo spausdinami parodoje eksponuojamame „XXVII knygos mėgėjų metraštyje“ (1933, t. 1). Šis leidinys prisidėjo prie lituanistikos ir knygos kultūros ugdymo. Mokslinės literatūros skyriuje parodos lankytojai galės susipažinti su gamtininko, biologo Tado Ivanausko leidinio „Lietuvos paukščiai“ (1938) pirmąja knyga. 1959 m. už šį darbą profesorius buvo apdovanotas valstybine premija. Parodoje taip pat eksponuojamas vieno žymiausių tarpukario Lietuvos ekonomistų Vlado Jurgučio veikalas „Finansų mokslo pagrindai“ (1938). Vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengimu ir leidimu prieškariu rūpinosi 1919 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu sudaryta Knygų leidimo komisija. Be valstybės finansuojamos leidyklos vadovėlius taip pat leido nemaža komercinių leidėjų – „Dirva“, „Sakalas“, „Spaudos fondas“. Parodoje eksponuojama populiaraus tarpukario vadovėlių autoriaus Mečislovo Vasiliausko-Geručio elementoriaus „Rūtelė“ (1930) pirmoji dalis, kurio viršelį ir iliustracijas piešė K. Šimonis. Taip pat parodoje matysime S. Matjošaičio-Esmaičio elementorių „Sakalėlis“ (d. 8, 1936), iliustruotą dailininko Telesforo Kulakausko.
Reikšmingiausias leidinys informacinių leidinių grupėje, nepraradęs reikšmės ir šiandien, yra „Spaudos fondo“ leista enciklopedija. Parodoje eksponuojamas šios enciklopedijos pirmasis sąsiuvinis, pasirodęs 1931 m. rudenį. Parodoje galima pamatyti Kazimiero Būgos parengtą ir Knygų leidimo komisijos išleistą „Lietuvių kalbos aiškinamojo žodyno“ vieną iš sąsiuvinių (1924, sąs. 1). Pirmasis žodyno tomas buvo išleistas 1941 m.
Parodos lankytojai galės susipažinti su prieškariu išleistomis vaikams skirtomis knygomis, kurių iliustravimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Vienu žymiausių prieškario knygų vaikams iliustratoriumi laikomas Kazys Šimonis. 1924 m. išleista K. Šimonio kurta, bet Vokietijoje spausdinta paveikslėlių knyga „Eglė žalčių karalienė“. Ši knyga yra pirmasis lietuvių liaudies pasakos leidimas su spalvotomis iliustracijomis. Greta K. Šimonio viena produktyviausių vaikų literatūros iliustratorių laikoma Domicelė Tarabildienė. Parodoje eksponuojama dailininkės iliustruota K. Binkio poema „Kiškių sukilimas“ (1937). Spalvingomis dailininkės Konstancijos Petrikaitės-Tulienės iliustracijomis pasižymi pagal liaudies pasakos motyvus parašytas S. Zobarsko pasakojimas „Brolių ieškotoja“ (1938). Įsiliejant į Europos politinį žemėlapį, ieškant naujų rinkų, pristatant mokslo ir ūkio pasiekimus užsienio šalių dėmesį siekta atkreipti aukštos meninės kultūros ir gerai parengtais reprezentaciniais leidiniais. Parodoje eksponuojamas Lietuvos diplomato Londone Kazio Gineičio sudarytas leidinys „Kokybiški lietuviški gaminiai“ (Lithuanian Quality Products, 1938). Reprezentacinių leidinių grupėje eksponuojamas „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas, 1430–1930“ (1933) – vienas didžiausių šioje parodoje eksponuojamų leidinių. Jame esančios nuotraukos vaizduoja tarpukario Lietuvos įvairaus rango pareigūnus ir tarnautojus, albume įamžinti vieši renginiai, mitingai, eisenos, paminklų Vytautui Didžiajam atidengimas ir kt. 1938 m. minint Klaipėdos krašto prisijungimo 15 metų sukaktį, išleistas albumas „Kovos keliais“. Leidinyje išspausdinta 80 įvairaus dydžio straipsnių, kuriuos rašė vietiniai - Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos autoriai. Reprezentacinių leidinių grupėje vertėtų išskirti XXVII knygos mėgėjų draugijos leidinį – lietuvių liaudies pasaką „Gulbė-karaliaus pati“, už kurią dailininkas Viktoras Petravičius 1937 m. Paryžiuje vykusioje moderniojo meno ir technikos parodoje gavo Didįjį prizą.
Tarp prieškario Lietuvos kultūrai skirtų leidinių minėtinas Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus ir M. K. Čiurlionio galerijos 1938 m. išleistas straipsnių rinkinys „M.K. Čiurlionis“, kurį sudaro ne tik M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos apžvalga, bet ir dailininko tapybos darbų reprodukcijos. Visų Lietuvos regionų moterų tautinių drabužių ir prie jų nešiojamų aksesuarų vaizdus bus galima pamatyti viename iš Žemės ūkio rūmų leisto „Sodžiaus meno“ tomų. (t. 7/8, 1939). Knygos autorius, profesionaliosios lietuvių meninės tekstilės pradininkas Antanas Tamošaitis ne tik pats surinko didesnę dalį autentiškų drabužių, bet juos ištyrė, susistemino, sukomplektavo. „Sodžiaus menas“ buvo pirmasis tautinį kostiumą analizuojantis leidinys, kuriame pateikiama gausi vaizdinė medžiaga. Parodoje eksponuojamas dailininko Adomo Varno fotografuotų nuotraukų albumas „Lietuvos kryžiai“(1926, t. 1). A. Varnas buvo vienas pirmųjų, kuris 1921–1926 m. fotografavo kryžius, koplytėles, stogastulpius.
Parodoje galima pamatyti prieškario Lietuvoje gyvenusių tautinių bendrijų – žydų, rusų, baltarusių, vokiečių, karaimų reikšmingesnius ar savo meniniu apipavidalinimu išsiskiriančius leidinius. Čia eksponuojamos knygos „Žydiškasis Vilnius žodžiuose ir vaizduose“(Jidiše Vilne in vort un bild, 1925) sudarytojas Moricas Grosmanas buvo žymus Vilniaus fotografas, tačiau šiam leidiniui panaudojo gausią foto medžiagą ir iš kitų Vilniaus fotomenininkų. Lietuvos valstybė XX a. trečiajame dešimtmetyje rėmė leidybą baltarusių kalba. Parodoje eksponuojamą „Gudų knygos istoriją“ (1926) parengė garsus Baltarusijos politikas, istorikas, etnografas ir publicistas Vaclovas Lastauskas.
Rengiant parodą be prieškariu leistų knygų, buvo panaudota vertinga ikonografinė medžiaga, laiškai ir kiti dokumentai, saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.
Paroda, skirta visų trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui paminėti, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veiks iki gegužės 14 d.; po to ji persikels į Taliną, lapkričio mėnesį – į Rygą.
.jpg)
(1).png)
