VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

03.11.Vasario 16-ajai skirtas renginys Seime

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

2018 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje  organizuota  apvaliojo stalo diskusija šiomis temomis: „Vieni iš daugelio“ ir „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis, kuriant Lietuvos Respubliką“. Diskusijai vadovavo Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas.

Pagarbos susirinkusiesiems žodį tarė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Ji sveikino dalyvius, džiaugdamasi  renginio, kuriame bus aptartos Vasario 16-osios ištakos ir neblėstanti  jos reikšmė, kuriame bus minimi didžiavyriai ir jų istorinis palikimas, reikšmingumu.  Tai, R. Baškienės žodžiais tariant, –  didžiulė garbė mūsų tautai.  Prelegentė, minėdama okupacijų, įvairių netekčių paženklintą šalies istoriją, pabrėžė ir didelių laimėjimų gausą, kaip antai: tautinį atgimimą, Kovo 11-ąją, įstojimą į NATO ir  Europos Sąjungą... Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja ragino puoselėti ir saugoti nacionalines bei dvasines vertybes,  ypač kalbą, papročius,  ir  tikėti  Valstybe, o svarbiausia – Nepriklausomybe. Nedetalizuodama Lietuvos ir jos žmonių naudai vykdomos veiklos,  ji sakė: „Viliuosi ir tikiu, kad tie Seimo ir Vyriausybės darbai teigiamai atsilieps kiekvieno žmogaus gyvenime – tai svarbiausia. Ir kad žmonės tai pajustų“.

Vicepirmininkė R. Baškienė priminė, kad dar 2004 m. Seimas, atsižvelgdamas į visuomenės susirūpinimą  išlaikyti nepaliestą Lietuvos atgimimo laikotarpio istorijos paveldą, buvo sudaręs „Lietuvos atgimimo ir istorijos tyrimo išsaugojimo komisiją“, kuri, nepaisant besikeičiančių pavadinimų ir vadovų, kurį laiką veikė, ir apgailestavo, kad  toji  veikla nutrūko. Prelegentė apskritojo stalo dalyvius nudžiugino informuodama, kad šios kadencijos Seimas įkūrė „Valstybės istorinės atminties komisiją“, kuri naujomis iniciatyvomis atgaivino veiklą. Svarstytinas pasiūlymas, kad ši  komisija būtų pripažinta kaip nuolat veikianti, t. y. valstybinė komisija, iš kadencijos į kadenciją perduodanti veiklą. Taip bus tęsiama pagarba istorinei atminčiai.

Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja atkreipė visų susirinkusiųjų dėmesį į  signataro Jono Vileišio  dukros  Ritos kalbą Lietuvai, kurioje ji puikavosi esanti lietuvė ir didžiavosi savo kraštu, džiaugėsi, kad Lietuva eina teisingu keliu, linkėjo Lietuvai būti laisvai ir nepriklausomai.

Prelegentė Rima Baškienė sveikinimą baigė nuoširdžia padėka visiems susirinkusiesiems ir išsakydama šiuos lūkesčius: „Norisi, kad kiekvienas didžiuotųsi taip, kaip signataro dukra.  Visi mes trokštame, kad taip jaustųsi ir kad taip kalbėtų kiekvienas mūsų krašto pilietis.  Didžiavimasis, tikėjimas ateities siekių prasme, dvasinė stiprybė – mūsų istorinės atminties kertiniai akmenys  – tai mūsų istorinis palikimas, įgalinantis kurti saugią klestinčią Lietuvą, aukštinti ją ir save“.

Renginio vedėjas Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. A. Gumuliauskas komentavo datos – vasario 9-osios – pasirinkimą renginiui. Ši diena pažymėta svarbiais įvykiais: 1991 m. vasario 9 d. įvyko visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa – plebiscitas, kurioje dalyvavo 2 652 738 žmonės, t. y. 84,74% nuo visų sąraše esamų Lietuvos Respublikos piliečių. Už Nepriklausomą Lietuvos Respubliką pasisakė 90,0474%. Tai šiai dienai įspūdingi skaičiai.

 Prieš konferenciją. Iš kairės: Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Saulius Pečeliūnas ir  diskusijų organizatorius, Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas

Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje  diskusijų metu. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo

Kitas svarbus faktas – 1928 m. vasario 9 d. Krivasalyje,  Saldutiškio valsčiuje, gimė Antanas Terleckas, žinomas kovotojas dėl Lietuvos laisvės,  vienas iš pogrindinio spaudinio „Laisvės šauklys“ leidėjų. 1978 m. vasarą  jis su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą.  Kalėjęs Sibire, Taišeto konclageriuose, Urale, o Magadano srityje – iškentęs tremtį.  A. Terleckas –  Vyčio Kryžiaus trečio laipsnio ordino kavalierius (1998), apdovanotas Laisvės premija (2012).

Ilgų ir sveikatingų metų linkėjimas Antanui Terleckui buvo palydėtas gausiais aplodismentais.

Prof. A. Gumuliauskas kalbėjo, kad Vasario 16-osios klubas – susijęs kraujo ryšiais. Jame susibūrę Signatarų giminaičiai. Džiaugėsi, kad į šios dienos šventę yra atvykę  signatarų Alfonso Petrulio, Antano Smetonos, Petro Klimo gentainiai.

Vasario 16-osios klubo pirmininkas Remigijus Gulbinas, pakviestas žodžiui, kalbėjo apie Signatarų atminties puoselėjimo formas ir būdus:  susitikimus su mokiniais, talkas tėviškėms tvarkyti, palaidojimo vietoms prižiūrėti ir t. t.  Apibūdino minčių ir jausmų poveikį, kurį visiems sužadina  gėlės, perrištos prezidento juostele...  Pasakojo įspūdžių iš bendravimo su seneliu  Signataru Petru Klimu. Ragino vadovautis gyvenime  signatarų nuostatų, etiketo pavyzdžiais.

Išklausyti pranešimai „Pasvarstymai apie Vasario 16-osios Akto teorines ir praktines ištakas“ (dr. Česlovas Laurinavičius), „Dvidešimt: Lietuvos Tarybos kolektyvinio portreto štrichai“ (dr. Vilma Bukaitė), „Antano Smetonos istorinis palikimas Lietuvai: prezidento užsienio politikos metmenys“ (dr. Algimantas Kasparavičius), „Pirmieji Lietuvos diplomatijos žingsniai: Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio veikla“ (Vytautas Plečkaitis), „Vasario 16-oji Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentuose“ (Vaidas Agurkis).

Pastarasis pranešimas iliustruotas dokumentų kopijomis, Vasario 16-osios minėjimų dokumentais, liudijančiais, kaip formavosi minėjimų tradicija. Pirmiausia pažymėtini lietuvių pabėgėlių leidiniai  užsienyje Vasario 16-osios proga. Pranešimas baigtas  išklausant Signatarų –  Jurgio Šaulio, Mykolo Biržiškos ir Stepono Kairio – balsų įrašus.

Prof. Antanas Tyla prelegentų klausė apie  Antano Smetonos  socialinės atminties faktus,  jų kaitą nuo 1940 metų iki dabartinio išsilaisvinimo. Dr. Algimantas Kasparavičius, reziumuodamas  klausimą, pabrėžė, kad per tris pastaruosius dešimtmečius mūsų visuomenė labiau linkusi  priimti sovietų suformuotą A. Smetonos  įvaizdį,  nebandoma  įsigilinti į esmę...

Prof. A. Tyla  prisiminė 1940-uosius. Tada jis buvo pradžios mokyklos mokinys. Klasėje kabojo Lietuvos herbas, J. Basanavičiaus ir A. Smetonos portretai. Ir niekam nekilo jokių klausimų dėl Prezidento. Iki 1940 m. birželio negirdėjo nei labai teigiamų, nei labai neigiamų nuomonių. Sovietinės okupacijos pradžioje pasirodžius Stepo Žuko piešiniams, kuriais šaipytasi, kaip A. Smetona, pasiraitęs kelnes, brenda per upelį,  žmonės sutriko...

Kai 1940 m. rugpjūčio mėnesį kaime pasklido gandas, kad A. Smetona kalbės iš Romos per  radiją ir pasakos apie Lietuvos ateitį, profesoriaus prisiminimu, kaimynų prisirinko pilna jų gryčia, mat, turėjo radiją. Tačiau radijas burzgė, burgė ir  susirinkusieji nieko negirdėjo. Rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais kaime apdairiai pradėta dainuoti:

 „Geltona, žalia ir raudona

Tai mūsų vėliava.

Kai grįš iš užsienio Smetona

ir vėl bus laisva Lietuva“.

Profesorius pasakojo, kad 1944 m. žurnale „Ateitis“ buvo publikuotas žuvusio Antano Smetonos portretas ir trumpa jo biografija. Tačiau tuo metu jo vaidmuo Lietuvos išsilaisvinimo judėjimui jau buvo išblėsęs. Praėjo metai – kiti...  Išsilaisvinimo imta laukti dedant visas viltis į Amerikos ir Anglijos pagalbą.

Prof. A. Gumuliauskas pasidžiaugė,  kad 2019-ieji  bus paskelbti Antano Smetonos metais.  Kalbėta dėl palaikų pargabenimo galimybių bei sąlygų,  dėl jo atminimo įamžinimo sostinėje prasmingu paminklu, nes Vilnius – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių sostinių, neturinčių paminklo pirmajam Prezidentui.

Apvaliojo stalo diskusijoje pastebėta, kad viešuosiuose ryšiuose  vartojami nevienodos ir  kartais visai neteisingos formuluotės: „Lietuvai – 100“, „Atkurtai Lietuvai – 100“, „Moderniai Lietuvai – 100“. Manyta, kad tikslingesnis būtų pasakymas „Modernios valstybės – 100“. Tačiau geriausia būtų kalbėti apie „Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį“.

Prof. A. Gumuliauskas palinkėjo, kad šventė būtų įsimintina kiekvienam, dalyvavusiam Seime vykusiame renginyje, t. y. mūsų valstybės širdyje.

 

n/vasil1 – Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje  diskusijų metu

Atgal