VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

11.30. Su gintaro vėriniu

Loreta Nikolenkienė,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

Užgriuvusios niūrokos ir pilkos paskutinės lapkričio dienos buvo dosnios ne tik vėjo sūkuriais ir kritulių porcijomis, bet ir šilta kolegų kūryba ir bendryste. 

 Jonas Laurinavičius, 2016. V.Beresniovo nuotr.

Redakcijon užsukęs žurnalistas, tautotyrininkas, rašytojas Jonas Laurinavičius pavaišino naujausiais savo trieiliais,žadėdamas dar ne kartą  „Lietuvos aido“ skaitytojus pradžiuginti nauju pluoštu šviežių minčių, „kad visų vakarai būtų jaukūs ir šilti“, - sakė Jonas.

 

Tikiuosi, kad atėjusios žiemos vėjai nedrums Jono minčių, o taiklūs trieiliai pamažu suguls naujon knygon.

***

Ne, ne prabanga

Gyvent virš skurdo ribos,

O  būtinybė!

***

Klimato kaita:

Bus visuotinis tvanas?

Ei, kur tu, Nojau?

***

Sergam... Krepšinis –

Mūsų liga. Ačiūdie,

Neišgydoma!

***

Gerai, kad mintim

Daugiau nusidedame

Negu tikrovėj.

***

Ilgiausiai pas mus

Pagonybę išlaikė

Šventi ąžuolai.

***

Genijų, sako,

Daug, tik ne visi darbais

Mums tai įrodo.

***

Jau toks esi tu:

Šimtąkart įsimyli,

Bet vis tą pačią!

***

Po galva padėk

Mėnulį, o užsiklok

Žvaigždėtu dangum.

***

Kur makaronų

Pirkti, kad jie pritiktų

Kabint ant ausų?

***

Vilniuje lyja.

Čeža lapai po kojom.

Vaikščioja ruduo.

***

Kokia graži tu

Su gintaro vėriniu,

Mano Lietuva!

***

Kuo toliau miškan,

Tuo ilgiau turės šukuot,

Kol tave suras.

***

Kur šuo pakastas:

„Mis Visata“ vis laimi

Žemės gražuolės!

***

Ne tik paukščius,

Bet ir žmones žieduoja –

Metrikacijoj...

***

Gal kitaip vadint

Mūs užrašų knygeles –

Neužmirštuolėm?

***

Patirtį turim:

Nuo dinozaurų laikų

Kova už būvį.

***

Gandro gimtinė

Ne ten, kur išskrenda,

O ten, kur jo lizdas.

***

Nori laimę jaust?

Savo mylinčią širdį

Apgaubk Lietuva.

***

Tu paslaptinga,

Bežadė ir nebyli

Kaip vienatvės tyla.

***

Po ledu teka

Ir Nemunas, ir Neris.

Kad nesušaltų.

***

Rudens skonis:

Kad ir graži žalia spalva,

Bet ne prie veido...

***

Ei, imigrantai!

Jau Vytautas Didysis

Kvotą įvykdė!

***

Po žeme ilsis,

Bet jaučia, kas vaikšto:

Savi ar svetimi.

***

Gražiau nebūna,

Kai Lietuva perjuosta

Nemuno juosta.

***

Šitiek duženų

Mūsų meilės kelyje!

Ar spėsim nušluot?

***

Pagoni, pažvelk

Kokia laiminga avis

Nepaaukotoji...

***

Senelis džiaugės:

Štai tėvo palikimas –

Sukilėlio dalgis!

 

Karalius nuogas!

Tokiam Laplandijoje

Nekaraliauti.

***

Dėdės tvenkinys –

Tai vaikystės Atlantas.

Toks ir sapnuojas.

***

Sodybos nebėr...

Tik mamulės vėlė

Gadzinkasgieda.

***

Alpiniste,

Kad įkoptum Olimpan,

Reik įkopt Elbrusan!

***

Kai meldiesi,

Nepamiršk maldoje

Žodžio LIETUVA.

***

Joninių naktį

Krintančios žvaigždės

Paparčiais žydi.

***

Dievuli, kad tik

Gedimino pilis netaptų

Pizos bokštu!

***

Išbrauk iš savo

Būties Lietuvos vardą –

Ir juoda skylė...

***

Skelbiu paiešką:

Vakar išėjo ir dingo

Man diena!

***

Meilė – tai darbas:

Protinis ir fizinis,

Ir be atostogų...

***

Dainuok, Lietuva,

Skardžiabalsėm dainom –

Šeimų sutartinėm!

***

Nebūk angelu,

Nes visi puls ieškoti

Tavo nuodėmių.

***

Sunku išaiškint

Kieno eilės gražiausios,

Kai visos prastos.

***

Ak, kokia jautri

Išpažintis (ne išrišimui)

Prie tėvų kapų.

***

Dar kūrentume

Savo meilės židinį,

Bet malkos baigėsi.

***

Atgal