VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

10.10. LTJS „Jaunoji Lietuva“ įkūrimo 90-mečio renginys Kaune

Dr. Raimundas Kaminskas

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinis biuras

2017 m. spalio 7 d. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose (buv. Lietuvių studentų tautininkų korporacijos „Neo – Lithuania“ rūmai)    vyko renginys „Lietuvai-jaunąsias jėgas“  skirtas LTJS „Jaunoji Lietuva“ įkūrimo 90-mečiui  paminėti. Renginio metu dr.  Raimundas Kaminskas vedė    pažintinę ekskursiją po buv. „Neo – Lithuania“ rūmus (dabar  Parodos gatvėje  Nr. 26). Doc. dr Romas Batūra padarė pagrindinį pranešimą  apie Lietuvos jaunimo pilietinės socializacijos istorinę raidą. Aktų salėje buvo galimą apžiūrėti R. Kaminsko paruoštą kilnojamą/laikiną Lietuvos tarpukario  periodinių leidinių parodą bei dailininko Tautvilo Rinkevičius  plakatų parodą.  Apie LTJS „Jaunoji Lietuva“  istorinę svarbą ir artimųjų atsiminimus  kalbėjo prof.  Arimantas Dumčius,  JKRO vadovas Arūras Rūkas Daujotis bei gydytojas  Romualdas Algimantas Rimdeika. Renginio dalyvius linksmino Kovo 11-osios gatvės bendrijos etnografinis ansamblis „Sūduva“ (vadovė Teresė Varnagirienė) bei Kovo 11-osios gatvės bendrijos narys Povilas Andriuškevičius. Renginį organizavo Lietuvos sąjūdžio taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija.

1926 m. Lietuvos universiteto Lietuvių studentų tautininkų  „Neo-Lithuania“ korporacijoje kilo idėja visos Lietuvos jaunimą suburti į vieną plačią tautinio jaunimo srovę todėl  Benedikto Grėbliūno (1902-1980),  iniciatyva buvo parengti „Jaunosios Lietuvos“ įstatai.

Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ įstatai 1927 m. spalio mėn. 8 d. buvo įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 988.  Nuo tada prasidėjo „Jaunosios Lietuvos“ veikimas. Ši data laikoma „Jaunosios Lietuvos“ gyvenimo ir veikimo pradžia. Organizacijos šūkis buvo „Tautai jaunąsias jėgas“.

Svarbiausias „Jaunosios Lietuvos“ tikslas buvo „laisva Lietuva, vieninga tauta, sava tautiška kultūra, ir stipri asmenybė“.  Taip pat tikslas buvo ugdyti jaunuomenės tautinę sąmonę, dorą, saugoti Lietuvos nepriklausomybę, palaikyti tautos vienybę, tautinę kultūrą. Sąjunga rengė dainų šventes, literatūros vakarus, organizavo sąskrydžius, vasaros stovyklas, chorus, orkestrus, skelbė higienos ir švaros mėnesius, sodybų tvarkymo konkursus, steigė bibliotekas, knygynus, leido knygas, laikraščius, žurnalus, veikė Sąjungos sporto sekcija (JSO).

 „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos nariais galėjo būti 16–30 metų lietuviai, pritariantys sąjungos tikslui. Vyresni asmenys galėjo būti sąjungos nariais tuo atveju, jei jie vadovavo organizacijos veiklai.

1928 m. rugsėjo 15 d. buvo išleistas pirmasis sajungos žurnalo numeris “Jaunoji Karta“.

Po metų Kaune įvyko pirmasis „Jaunosios Lietuvos“ skyrių atstovų suvažiavimas. 1929 m. organizacijos šefu buvo išrinktas valstybės Prezidentas Antanas Smetona (1874-1944) , garbės nariais – kun. Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933), prof. Izidorius Tamošaitis (1889-1943)  ir Vydūnas (1868-1953). Vėliau garbės nariais tapo   kun. Vladas Mironas (1880-1953) ir Juozas Tūbelis (1882-1939).

1932 m. kovo 18 d. sąjunga pakeitė įstatus ir pavadinimą. Ji pavadinta Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“ ir įstatai buvo įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 26.

1931 m. prie sąjungos įsteigta Jaunalietuvių sporto organizacija, kuri Tautinėje Olimpiadoje (1938) laimėjo 38 aukso, 46 sidabro ir 69 bronzos medalius.

1934 m.balandžio 9 d., 1935 gegužės 29 d. organizacijos įstatai buvo papildyti, įstatų papildymai įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigos registre Nr. 75 ir Nr. 62.

1935 m. lapkričio 8 d. sąjunga vėl pakeitė pavadinimą ir įstatus, kurie Kauno apskrities viršininko įstaigos registre įregistruoti Nr. 117. Sąjunga pavadinta Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga.

Pagal naujus įstatus sąjungos šefas buvo prezidentas A. Smetona, kuris tvirtino Vyriausiąjį sąjungos globėją, Vyriausiojo sąjungos globėjo teikimu skyrė ir paleido Sąjungos vadą.

Sąjungai vadovavo Vyriausiasis sąjungos globėjas, Sąjungos taryba, Vyriausioji vadovybė, rajonų vadų susirinkimas bei visuotinis atstovų susirinkimas. Veikė Garbės teismas. Sąjunga buvo skirstoma rajonais, rajonai – apylinkėmis, apylinkės – skyriais. Vadovaujantis 1936 m. vasario 1 d. Draugijų įstatymu sąjunga perregistruota ir 1937 spalio 31 d. įrašyta Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registre Nr. 5575. 

1940 m. organizacija turėjo daugiau kaip 1200 skyrių ir apie 50 tūkst. narių. 

LTJ „Jaunosios Lietuvos“  sąjungai vadovavo: 1927-1938 m. Benediktas Grėbliūnas , 1938-1939 m. Alfonsas Kaulėnas (1908-1982), 1939-1940 m. Juozas Skaisgiris(1901-1977).

SSRS okupavus Lietuvą, marionetinio  Vidaus reikalų ministro 1940 m. birželio 19 d. nutarimu Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjunga su visais jos padaliniais Lietuvoje buvo uždaryta. 1940 m. liepos 7 d. VSD direktoriaus Antano Sniečkaus patvirtintu priešvalstybinių partijų ir liaudies priešų sunaikinimo planu bei 1940 m. lapkričio 28 d. NKVD komisaro įsakymu buvo suimta  daug „Jaunosios Lietuvos“   vadovų, kurie vėliau pateko į SSRS lagerius ir nemaža dalis jų  vėliau žuvo.

Atgal