VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

10.07. Trys kūrėjų šventės

Julius Norkevičius

Kuo turtinga pasibaigusi vasara? Klausimą lydi daugiaplaniai, daugiareikšmiai atsakymai. Jie priklauso nuo klausiančiojo žinojimo. Mano dalyvavimas trijose kūrybos pristatymo šventėse leidžia teigti, kad kai kuriems dalininkams ši vasara buvo darbinga.

Sarkofagas

Keramikė Lida Kuzmienė su įkvėpimu dvejus metus iš molio lipdė sarkofagą–skulptūrą prieš penkerius metus Anapilin iškeliavusiam vyrui, skulptoriui Stanislovui Kuzmai atminti.

Keramikė Lida Kuzmienė

Kūrinys unikalus meniniu sumanymu. Keramikė ant ažūrinio pagrindo paguldė realistiškai nulipdytą moterį. Vyras – karys ginkluotės, šarvų pavidalu išbarstytas, lyg arime rastos archeologinės iškasenos.

– Tokia kompozicija išreiškiau mintį: vyro ir moters sąjunga neišardoma, jo kaip ir nebėra ir kartu jis šalia, – sarkofago–skulptūros turinį aiškina Lida Kuzmienė.

Kūrybinio sumanymo įgyvendinimas iš autorės pareikalavo nemažai fizinių jėgų ir laiko: darbas buvo ilgas, sudėtingas. Kartu nepaprasto kruopštumo. Ir didelio tikslumo. Sarkofago pagrindui panaudotos beveik šimtas smulkių detalų, kurios, glausdamosi viena prie kitos, negalėjo palikti nė mažiausio plyšelio, kad žiūrovas matytų vientisą plotą. Be preciziško išmatavimo šito neįmanoma pasiekti. Visos kompozicijos detalės, figūros išdegtos japoniška raku technika. Jos iki raudonumo įkaitintos specialioje krosnyje. Atvėsintos pjuvenose patenka į vandenį.

Ruošinių iš molio apdailai keramikė naudojo sidabro, vario, bismuto, kobalto glazūras. Degimo metu jos metalizavosi: sidabras pavirto auksu. Darbas išėjo labai puošnus – molio masė pajuodavo ir gilios glazūrų spalvos su ja sudarė taurų derinį.

Lidos Kuzmienės sukurtas sarkofagas–skulptūra eksponuotas Lobio ir Valdovų rūmų požemio galerijose. Įdomiu, didžiai prasmingu darbu grožėjosi beveik šimtas tūkstančių lankytojų, kurie teigiamai vertino keramikės originalų kūrinį.

Koplytstulpis

Po atlaidų mišių švenčioniškiai išskubėjo į aikštę tarp bažnyčios, klebonijos, bendruomenės namų. Čia tęsėsi iškilmės. Į dangų stiebėsi grakštus, gal aukštesnis nei penki metrai koplytstulpis, laukiantis oficialaus atidarymo, pašventinimo.

Ant aukšto, laibo ąžuolinio stiebo patogiai įkurdinta nedidelė koplytėlė. Pro jos keturis langelius, pamaldžiai nusiteikę, žvelgia su Širvintų bažnyčia susiję šventieji. Tačiau maldininkų dėmesį labiausiai patraukė kruopščiai išdrožta Šv. Marijos Škaplierinės statulėlė. Ypač saulėje auksu žvilganti jos karūna.

Prie koplytstulpio ne vieną mėnesį triūsė savas, gyvenantis Širvintų rajono, Neries, dviejų gražuolių ežerų apsuptame Ulčiškių kaime skulptorius Juozas Kalinauskas. Grakštus, bažnyčios aikštę papuošęs meno dirbinys, skirtas Kaišiadorių kraštui ypač nusipelniusiam arkivyskupui palaimintajam Teofiliui Matulaičiui. Tai liudija keramikės Lidos Kuzmienės originali vardinė atminimo lenta.

Tai ne pirmas šio meistro darbas. Švenč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios 150-mečio proga šventoriuje pastatytas Šv. Arkangelo Mykolo koplytstulpis. Juozas Kalinauskas rekonstravo Musninkų bažnyčios altorių, plušėjo prie Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vargonų. Daro tai, ką sugeba gerai padaryti.

Skulptorius Juozas Kalinauskas

Po širdį ir akį džiuginančio kūrinio pristatymo Širvintų bažnyčios aikštėje jo autorius neturėjo poilsio: laukė penkių metrų meninio kryžiaus baigiamieji darbai. Skulptorius iki išnaktų užsidarydavo savo namų jaukioje dirbtuvėje tašė, obliavo, skaptavo, drožė, šveitė būsimo kūrinio detales. Kitaip elgtis negalėjo – spaudė susitarimo su užsakovais terminai. Lenkijos aviatoriai, rūpestingai saugoję Baltijos oro erdvę, norėjo šią tarnystę  įprasminti, Šiaulių kryžių kalną praturtindami gražiu, savos stilistikos ąžuolo kryžiumi. Skulptorius Juozas Kalinauskas nuoširdžiai padėjo lenkų kariams įgyvendinti prasmingą sumanymą, svajonę.

Šituo nesibaigė darbštaus širvintiškio kūrėjo vasaros pabaigos darbai.

Paminklas

Širvintų rajono Musninkų kultūros puoselėtojų „Spindulio“ bendruomenės šių metų svarbiausius darbus rikiavo, jungė į visumą projektas „Savanorių auka mūsų širdyje gyva“. Nemažai jėgų pareikalavo Musninkų miestelio senosiose kapinėse esančio savanorių kapo sutvarkymas: atnaujinti paminklo užrašai, restauruota kapavietės tvorelė, išrauti nupjautų medžių kelmai, pagrindas išklotas granito plytelėmis. Šiuos darbus finansavo Krašto apsaugos ministerija. Taip pat surengė kelionę Vasario 16-osios akto signataro Alfonso Petrulio takais, sutvarkė kultūros paveldo sąraše esančią bažnyčios senąją varpinę. Čia įkūrė miestelio, parapijos, varpinės istorijos muziejų. Vietos atrado pasakojimai apie Musninkų krašto savanorius, parapijai tarnavusius klebonus, gimtojo krašto patriotę, rėmėją, kultūros puoselėtoją Mariją Bareikaitę Remienę.

Visa tai atlikta iki Musninkų krašto savanorių atminimo įamžinimo šventės. Ji prasidėjo paskutinėmis rugpjūčio dienomis mišiomis Šventos Trejybės bažnyčioje. Čia  ir garbės sargyba prie valstybinės, šaulių, bažnytinių vėliavų, ir tai progai skirta prasminga homilija. Vėliau šventė persikėlė į aikštę tarp bažnyčios ir senosios varpinės.

Kunigas Virgilijus Balnys Musninkuose šventina atidengiamą paminklą 

Aviatorių karinio orkestro maršui aidint nukrito baltas apdangalas, slėpęs originalų pilies bokštą, besibaigiantį Gedimino stulpais, primenantį paminklą Musninkų krašto savanorių kovoms įamžinti. Šventės pradžią palydėjo ir kariuomenės garbės kuopos trys salvės.

Šventės džiaugsmo akimirkas pratęsė šio statinio atkaklus sumanytojas žurnalistas Vilius Kavaliauskas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, paminklo autorius skulptorius Algirdas Kuzma, Musninkų kultūros puoselėtojų bendruomenės pirmininkas Alvydas Rolis. Kalbėtojai džiaugėsi įgyvendinta prasminga idėja, geru žodžiu minėjo visus materialiai, gerais patarimais padėjusius, kad miestelio aikštė pasipuoštų originaliu paminklu. Ypač daug pagarbos, padėkos žodžių išsakyta gimtojo krašto patriotei, rėmėjai Marijai Bareikaitei Remienei. Kartu prisimintos istorinės dienos, kai prieš šimtą metų sprendėsi mūsų Tėvynės likimas ir per miestelį 1920 m. lapkričio 19–21 d. ėjo Širvintų–Giedraičių–Musninkų fronto linija. Čia kovėsi patriotiškai nusiteikęs šio krašto jaunimas. Juos glaustai pristato knygutė „Musninkų valsčiaus savanoriai kariuomenės kūrėjai. Paminklo juodose atminimo lentose įrašytos penkiasdešimt dviejų savanorių pavardės. Tarp jų 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Musninkų valsčiaus Vilties Kryžiaus kavalieriai. Tai Juozas Karieta, Jonas Meškėla, Benediktas Svykas, Kazys Žiupka.

Paminklą – originalų pilies bokštą skulptorius Algirdas Kuzma iš granito ir tošies pjaustė, skaptavo, šlifavo Musninkų pašonėje, Ulčiškių kaime Juozo Kalinausko sodyboje, aktyviai talkindamas kūrėjui. Nuo sunkaus darbo įkaitusius raumenis, pavargusius meistrus atgaivindavo šalia tyvuliuojantis tvenkinys. Poilsio valandėlėmis jiems labai pravertė šeimininko saugomas iš Peterburgo atkeliavęs XIX amžiaus krėslas, kariška krosnelė, sėkmingai tarnavusi ir skulptoriui Juozui Mikėnui.

Paminklo techninį projektą parengė architektas Tumas Mazūras. Reikiamus archeologinius tyrimus atliko archeologė Birutė Lisauskaitė.

Atgal