VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Kultūra

09.09. Emilija Liegutė: skrydį palydinti žvilgsniu

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė

 „Tenevysta Jūsų žali sodai“, - nuoširdžiai užrašė Emilija, dedikuodama man savo naująją lyrikos knygą „Prieš didelį dangų“. Tai jau penktoji autorės eilėraščių knyga. Žinoma prozininkė, dramaturgė, kuria vaikams ir suaugusiems.

Knygos „Prieš didelį dangų“ viršelis

 

Į būtį visada

mes atsigręžę,

bet tematome vien

atspindį erdvės.

Ir būtis mums

nesuvokiama, beribė.

Be žvilgsnio į save.

Tad kodėl tokios

mielos

žydinčios liūdesio pievos?

Mes liūdime, kad

praeina metai,

o juk praeiname

tik mes.

Gausu knygoje išgyvenimų, verčiančių susimąstyti apie  laikinumą šioje žemėje, apie anapusybės dvelksmą, o ryšys su gamta pakelia nuo kasdienybės, suteikia daugiareikšmingumo.

Siūlau skaitytojams keletą eilėraščių iš naujosios knygos „Prieš  didelį dangų“, o autorei linkiu naujos knygos sutiktuvių.

Žvelgiu į save

Savo dvasią mylėjau

Kaip pirmykštę sužėlusią

girią.

Tas upes, jų šniokštimą,

krioklių nesustabdomą

virsmą.

Ir pirmykštes uolas,

tarpekliais gūdžiais

išraižytas.

Ir vienintelę gėlę, plevenančią

vėjy ant kalno...

Pasiilgstu aš jų - milijonus

metų laukiančius

manojo žvilgsnio

uolose, upių slėniuose, giriose.

Jie laukė manęs, laukė

ir sulaukė -

savo dvasia esu ten.

 

Naktis

Ak, naktis!

Ta naktis, kai visatos

verpetai į širdį suplūsta.

Ir gerai, ir gerai, kad likimo

aš tau neužstoju,

savo tuštybes sviedžiu

į erdves.

Paukštis, jas pasigavęs,

nunešiąs tolyn.

Skrydį žvilgsniu palydėsiu –

dangus pasidarė platesnis.

Paukščių Taką regiu,

juo ateisiu tavęs

pasitikti.

 

Paleidau vėjus

Paleidau vėjus į laukus –

kur jų namai, kur jie miegos?

Kas dar benamis?

Kasnamąduos?

Siautės po parkus, po miškus,

draskys visai žalius lapus.

Ir brisiu aš basa

tais lapais,

pakol angis įgels

ir krisiu ten, į lapų guolį,

kur stovėjau.

 

Renkuosi audrą

Ir tamsa skleidžia spindulius.

O audra sklidina pjūties vilčių.

Aš renkuosi tamsą, renkuosi

audrą.

Išeinu į sodą. Tamsą raižo žaibai.

Senas klevas linguoja sūpuokles ir

girgžda.

Atsisėdu sūpuoklėsna, supuosi.

Girdžiu tolimo varpo skambėjimą.

Kažkas šaukiasi pagalbos.

Įsisupu ligi klevo

viršūnės.

 

 

Atgal