Kultūra
09.09. Emilija Liegutė: skrydį palydinti žvilgsniu
Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
„Tenevysta Jūsų žali sodai“, - nuoširdžiai užrašė Emilija, dedikuodama man savo naująją lyrikos knygą „Prieš didelį dangų“. Tai jau penktoji autorės eilėraščių knyga. Žinoma prozininkė, dramaturgė, kuria vaikams ir suaugusiems.
Knygos „Prieš didelį dangų“ viršelis
Į būtį visada
mes atsigręžę,
bet tematome vien
atspindį erdvės.
Ir būtis mums
nesuvokiama, beribė.
Be žvilgsnio į save.
Tad kodėl tokios
mielos
žydinčios liūdesio pievos?
Mes liūdime, kad
praeina metai,
o juk praeiname
tik mes.
Gausu knygoje išgyvenimų, verčiančių susimąstyti apie laikinumą šioje žemėje, apie anapusybės dvelksmą, o ryšys su gamta pakelia nuo kasdienybės, suteikia daugiareikšmingumo.
Siūlau skaitytojams keletą eilėraščių iš naujosios knygos „Prieš didelį dangų“, o autorei linkiu naujos knygos sutiktuvių.
Žvelgiu į save
Savo dvasią mylėjau
Kaip pirmykštę sužėlusią
girią.
Tas upes, jų šniokštimą,
krioklių nesustabdomą
virsmą.
Ir pirmykštes uolas,
tarpekliais gūdžiais
išraižytas.
Ir vienintelę gėlę, plevenančią
vėjy ant kalno...
Pasiilgstu aš jų - milijonus
metų laukiančius
manojo žvilgsnio
uolose, upių slėniuose, giriose.
Jie laukė manęs, laukė
ir sulaukė -
savo dvasia esu ten.
Naktis
Ak, naktis!
Ta naktis, kai visatos
verpetai į širdį suplūsta.
Ir gerai, ir gerai, kad likimo
aš tau neužstoju,
savo tuštybes sviedžiu
į erdves.
Paukštis, jas pasigavęs,
nunešiąs tolyn.
Skrydį žvilgsniu palydėsiu –
dangus pasidarė platesnis.
Paukščių Taką regiu,
juo ateisiu tavęs
pasitikti.
Paleidau vėjus
Paleidau vėjus į laukus –
kur jų namai, kur jie miegos?
Kas dar benamis?
Kasnamąduos?
Siautės po parkus, po miškus,
draskys visai žalius lapus.
Ir brisiu aš basa
tais lapais,
pakol angis įgels
ir krisiu ten, į lapų guolį,
kur stovėjau.
Renkuosi audrą
Ir tamsa skleidžia spindulius.
O audra sklidina pjūties vilčių.
Aš renkuosi tamsą, renkuosi
audrą.
Išeinu į sodą. Tamsą raižo žaibai.
Senas klevas linguoja sūpuokles ir
girgžda.
Atsisėdu sūpuoklėsna, supuosi.
Girdžiu tolimo varpo skambėjimą.
Kažkas šaukiasi pagalbos.
Įsisupu ligi klevo
viršūnės.
Atgal
.jpg)
(1).png)
