VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kultūra

08.26.Albertas Skyrelis: humoristinės satyrinės epigramos

Vytautas Žeimantas

Su Alberto Skyrelio kūryba susipažinau, kai besilankant Vilniaus rajone Marijampolyje žinomas Rytų Lietuvos mokytojas Algimantas Masaitis padovanojo man A. Skyrelio knygelę su gerokai intriguojančiu pavadinimu - "Kas kvailesnio?"

Tada ir susidomėjau Albertu Skyreliu. Jis gimė 1936 metais Švenčionių rajone, Puotiškės kaime. Jo jaunystė ten ir brendo.  Adutiškyje  baigė vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą. 1961 m. pradėjo pedagogo darbą Eitminiškių vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoju.

Albertas Skyrelis

Mokytojavo ir kūrė. Netrukus tapo poetu, satyriku, vertėju, pašventusiu savo gyvenimą mokiniams ir kūrybai. Išleido savo kūrybos knygų, buvo jaunų poetų pagalbininkas, vertinantis lietuviško žodžio skambumą. Jo lyrinėje kūryboje subtiliai skamba žodis, paprastumas, meilė gamtai ir žmogui, satyrinėje -  atsiskleidžia aštrus protas, aiški pilietinė pozicija, kandus, ironiškas stilius. 1993 metais jis buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą.

“Žmogų per gyvenimą lydi paradoksai. Vienas juos labai jautriai pergyvena: ak, kaip man nesiseka. Kitas ir čia suranda įdomesnį rakursą... Neaplenkė paradoksai ir Alberto Skyrelio. Studijavo lituanistiką, o paskyrė į lenkų mokyklą. Atrodo, netoli nuo Vilniaus, pačiam Europos centre - o tokį kitą užkampį sunkiai surasi. Tačiau darbuojasi ten jau geras puskapis metų, šaknis įleido - kad žmonės ten neužmirštų, jog Lietuvoj gyvena, kad lietuviškai mokėtų bent susikalbėti... Rašė Albertas eiles mokykloje, rašė pedagoginiame institute, rašė ir savo Eitminiškėse, o tik dvi knygeles per trisdešimt metų išleido. Kaip darbo pelytė - po trupinį, po trupinį. Ir vėl paradoksas - tai jautri lyrika, tai aštri satyra. Na, o kadangi dabar laikai nelabai lyriškai nuteikia, tai ir trečioji knyga - su pipirais... Mėsos kažin ar greit visiems bus sočiai, na bet pipirai visada tiks...“- 1993 metais apie Albertą Skyrelį rašė žurnalistas ir poetas Gediminas Astrauskas.

Albertas Skyrelis debiutavo satyrinės poezijos knyga „Velnio tuzinas“, išėjusia 1977 metais. Vėliau išleido dar dešimtį lyrinės poezijos, satyrinių eilėraščių, epigramų ir parodijų rinkinių. Jo kūriniai publikuoti satyrinės poezijos antologijoje „Lietuvių epigrama ir parodija“ (1988), literatūrinių epigramų rinkinys išleistas rusų kalba. Kartu su LŽS nariu (dabar LŽS Senjorų klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas) Alfonsu Kairiu yra sudaręs Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos rinktinę „Ties rugsėjo taku“.

Alberto Skyrelio draugiškas šaržas. Piešė Adolfas Uža

“Alberto Skyrelio poezija tradicinio eiliavimo, dainiška, joje neretai sunkiai nuspėjama riba tarp lyrizmo, ironijos ir autoironijos, gausu originalios metaforikos”, - teigia LŽS Senjorų klubo pirmininkas poetas Ipolitas Skridla.

Albertas Skyrelis, eidamas septyniasdešimt septintuosius metus,  išėjo Anapilin  2012 metų vasario 26 dieną.

Keletą Alberto Skyrelio epigramų siūlau ir “Lietuvos aido” skaitytojams.

SE LA VI

Jau liejo bronzą jo pečiams,

O vis aukščiau dar kėlės.

Kol paliepė kažkas pačiam

Pradėt nuo abėcėlės...

 

PASTABĖLĖ

Tu plieki iš peties

Kituos brolybės stoką...

Nors sieloje paties

Velniai lambadą šoka.

 

ŽYGIS

Į mūšį narsiai drožiam

Po tautiškom kepurėm.

Turėjo žydai Mozę,

O mes - Terlecką turim!

 

SFINKSAI

Atsakingi ant kiekvieno kampo –

Nustekentam žmogui nervus tampo.

Atsakingi ant kiekvieno tako...

Tik nė vienas už kiaulystę neatsako.

 

KIŠLAKIJA

Matom grupę ypatingą:

Bukagalvių chuntą.

O joje - kaip ir pritinka –

Psichochamas siunta.

 

VALINGAS

Klijavo poemą.

Tik žodžiai nelimpa...

Neleidžia Parnasas –

Pralįs į Olimpą.

 

KALEIDOSKOPAS

Brangsta kelnės. Ir kefyras brangsta.

Pasitaiko - vaikštai be galvos.

Atsikėlęs rytmetėlį ankstų,

Jau nebepažįsti Lietuvos...

 

TIKĖJIMAS

Neabejodamas tikiu

Tave vadovą esant tvirtą:

Nuogai išrengęs tris ūkius,

Išrengsi ir ketvirtą.

 

DEMOKRATIJA

Jei nejaudina rytmečiai šviesūs,

Jei pabodo šienauti ir arti jau, -

Tavęs laukia, rankas ištiesus,

Piniginga šikšnosparnių partija.

 

NAMŲ VALDŽIA

Seniai į raganą pavirtus,

Praradus viltį, jog pražys,

Ji vyrą mylimą išvirtų,

Deja, vargšelis... ne vėžys.

 

EPITAFIJA

Už kito litą

Rijo. Lakė.

Anksti nusprogus,

Trūni Blakė.

 

ISTERIKA

Svečią žemę apspjaudęs,

Savą žemę pralakęs,

Vėlei dangui grūmoja

Stalinoidas apakęs.

 

DISKUSIJŲ VAISIAI

Gaidys diskusijoj įrodė,

Jog galima mylėt kelias...

Ir suka vaikis pentinuotas

Penkioms vištelėms galveles.

 

ZENITAS

Galva padangėm irias.

Po skrybėle a la...

O buvo geras vyras... –

Tokia dievų valia!

 

TIK FAKTAS

Gyveno draugiškai abu,

Kol tapo viens kitam tabu.

 

TOSTAS

Už tai, kad žemė šypsniais puoštūs,

Kad šventės baigtųsi gerai,

Ir už sveikatą tavo uošvės,

Kuri gyventų... atskirai.

 

AD ASTRA

Praradęs sąžinę ir protą,

Jis plečia giminę kvailių.

Ir per idėją šią kuprotą

Svajoja tapt genialiu.

 

Atgal